Administracinė byla Nr. ATP-817-195/2012

Teisminio proceso Nr. 4-03-3-01132-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 20 parų areštas be transporto priemonės konfiskavimo,

n u s t a t ė :

A. M. nubaustas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 12 d., apie 12.52 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį Land Rover Range Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Drujos gatvės pirma eismo juosta link Olandų-S.Batoro-Belmonto gatvių sankryžos, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį neatsižvelgė į eismo intensyvumą ir transporto priemonės valdymo ypatumus, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat atsižvelgdamas į savo greitį nesilaikė saugaus atstumo su priekyje jo, ta pačia kryptimi pirma eismo juosta lėčiau važiuojančio Al. M. vairuojamo automobilio Mercedes Benz Sprinter 313 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savalaikiai nesustabdė automobilio ir nesulėtino važiavimo greičio, dėl ko siekdamas išvengti susidūrimo dalinai išvažiavo į antrą eismo juostą ir tuo metu dešinio šono priekine dalimi kliudė automobilio Mercedes Benz Sprinter 313 CDI galinę dalį bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat apie 12.55 val. įvažiavęs į Olandų-S.Batoro-Belmonto gatvių sankryžą ir sukdamas į Belmonto gatvę, pasirinkdamas saugų greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nesuvaldęs ir nesustabdęs vairuojamo automobilio išvažiavo į Belmonto gatvės važiuojamosios dalies priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į joje prieš gatvių sankirtą stovintį J. D. vairuojamą automobilį VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat apie 12.58 val. važiuodamas Belmonto gatve, pasirinkdamas vairuojamo automobilio saugų važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties bei prireikus sustoti, jei to reikia dėl susidariusių aplinkybių, dėl ko ties įvažiavimu į Belmonto gatvės pastato Nr. 34B teritoriją nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavęs juo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę pusę atsitrenkė į ties važiuojamąja dalimi stovėjusius du kelio ženklų Nr. 329, 130 ir 728 stovus, po ko vairuojamu automobiliu grįžęs į Belmonto gatvės važiuojamąją dalį ir minėta kryptimi nuvažiavęs apie 100 metrų atstumą vėl nesuvaldė vairuojamo automobilio bei nuvažiavęs juo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę pusę atsitrenkė į gelžbetoninį elektros linijos stulpą (0,4 kV oro linijos atramą) bei palikęs įvykio vietoje automobilį Land Rover Range Rover pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 113, 132, 133, 231.1 ir 231.3 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu A. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą ir vietoje administracinio arešto jam paskirti baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes administracinė nuobauda paskirta pilnai neištyrus ir tinkamai neįvertinus visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių, jis savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, gailėjosi juos padaręs, buvo priverstas vairuoti automobilį, nes gavo negatyvios informacijos apie savo darbą ir verslą, tuo metu nerado žmogaus, kuris jį nuvežtų iki darbo, vairuodamas sukėlė pirmą eismo įvykį ir išsigandęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pat nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslai buvo pasiekti jos dar nepaskyrus, nes jis ypač atsakingai laikosi visų teisės aktų reikalavimų, jų nepažeidinėja ir jokiais atvejais nevairuoja automobilio, padarytą žalą yra atlyginęs, be to, vairuodamas nesukėlė didelės grėsmės ar kokių nors žymių nuostolių. Nurodo, kad paskirta nuobauda taip pat neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų, yra per griežta, gali sukelti neproporcingus padarinius, jis nebegalėtų rūpintis savo šeima, atlikti kitų svarbių visuomeninių pareigų ir vykdomų funkcijų. Jo pastangomis buvo įkurtas Belmonto pramogų ir poilsio centras, sėkmingai tęsiantis veiklą ir šiuo metu, čia dirba apie 100 darbuotojų, kurių tinkamam darbo koordinavimui, nenutrūkstamam įgyvendinamų projektų vystymui būtinas nuolatinis jo dalyvavimas, taip pat jis padeda Lietuvos imtynių federacijai organizuoti oficialius renginius, be to, eina UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla susijusi su Belmonto pramogų ir poilsio centru, direktoriaus pareigas, įmonėje dirba tik 4 darbuotojai, jų kompetencijos ribos labai griežtai apibrėžtos, todėl įmonės veikloje būtinas jo nuolatinis dalyvavimas. Taip pat nurodo, kad šiuo metu jis vienintelis rūpinasi trimis savo vaikais, kurie po santuokos nutraukimo, gyvena su juo. Pažymi, kad neseniai buvo tapęs nusikaltimo auka, todėl mano, kad areštinėje jam gali būti nesaugu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, A. M. kaltė byloje yra įrodyta, administracinė nuobauda jam parinkta įvertinant visas reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui aplinkybes.

A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Byloje nėra ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, byloje esantys duomenys taip pat nesuteikia pagrindo abejoti dėl A. M. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus. Apeliaciniu skundu pažeidėjas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo, t.y. administracinės nuobaudos rūšies parinkimo už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą, klausimą.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. administracinius teisės pažeidimus padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nes ši teisė 24 mėnesiams iš jo buvo atimta 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimu. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Skundžiamu nutarimu A. M. buvo paskirtas 20 parų administracinis areštas, t.y. straipsnio sankcijoje numatyta minimumas.

Iš byloje esančios baustumo pažymos matyti, kad A. M. anksčiau administracine tvarka yra buvęs baustas net 22 kartus, iš jų 18 kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atkreiptinas dėmesys, kad tris kartus A. M. buvo nubaustas už vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Už visus ankstesnius pažeidimus A. M. buvo paskirtos baudos, kurias A. M. yra sumokėjęs. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. sistemingai pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, jam skiriamos administracinės nuobaudos reikiamo poveikio nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. M. asmenybę, pagrįstai parinko griežtesnę administracinės nuobaudos rūšį – administracinį areštą. Taip pat šios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad pažeidėjas ypač atsakingai laikosi visų teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidinėja.

Tai, jog apie A. M. ir jo veiklą teigiamai atsiliepia Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija ir Lietuvos imtynių federacija, nesudaro pagrindo paskirti A. M. baudą, pažeidėjo visuomeninė veikla negali būti pagrindu neatsižvelgti į jo anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus ir jam paskirtų baudų veiksmingumą.

Apeliaciniame skunde A. M. nurodė vienas auginantis savo tris dukras, tačiau tai nesudaro pagrindo neskirti administracinio arešto, nes byloje nėra duomenų, kad dukterų motinoms būtų apribotos motinystės teisės, todėl laikinai dėl arešto atlikimo A. M. negalint pasirūpinti savo dukromis, jomis galės pasirūpinti jų motinos, taip pat A. M. laikinai gali pavesti kitiems asmenims pasirūpinti jo dukterimis, priešingu atveju jomis pasirūpins valstybinės institucijos.

Kritiškai vertintina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės E. K. pasirašyta A. M. charakteristika, nes joje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba tik keturi darbuotojai, nors apeliaciniame skunde A. M. teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla susijusi su Belmonto pramogų ir poilsio centru, kuriame dirba daugiau nei šimtas darbuotojų, be to, teisės aktai nedraudžia laikinai pavaduoti įmonės vadovą, todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla dėl administracinės nuobaudos vykdymo nenutrūks.

Pažymėtina, kad padarydamas administracinius teisės pažeidimus A. M. sukėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir padarė žalos kitų asmenų turtui. Be to, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės pasišalino iš eismo įvykių vietos. A. M. apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodo, kad priežastis, dėl kurios jis vairavo automobilį, buvo negatyvi informacija iš darbo, bet šios informacijos nekonkretizuoja, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad A. M. neturėjo galimybės rinktis, ar vairuoti transporto priemonę, be to, tai nesudaro pagrindo transporto priemonę vairuoti taip, kad kitų asmenų turtui būtų padaryta žalos. Be to, bet kuriuo atveju A. M. turėjo objektyvią galimybę pasiekti darbo vietą pasinaudodamas kitais būdais, pats transporto priemonės nevairuodamas.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas konkrečią administracinio arešto trukmę, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – gailėjimasis padarius pažeidimus, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, taip pat įvertino tai, jog pažeidėjas atlygino padarytą žalą, todėl A. M. pagrįstai buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta 20 parų administracinio arešto nuobauda.

Objektyvių duomenų, kad A. M. gali būti nesaugu atlikti administracinio arešto bausmę, nes neseniai prieš jį buvo suplanuota įvykdyti nusikalstamą veiką nėra, todėl aplinkybė, jog prieš pažeidėją galimai buvo planuojama įvykdyti nusikalstamą veiką, negali būti pagrindas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, byloje nėra nustatyta.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų neigiamų padarinių atsiradimas yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas, apie kurį asmenys yra įspėjami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažeidėjui, kuris sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, paskyrus jo interesus atitinkančią administracinę nuobaudą, nebūtų padarytas tinkamas poveikis, tuo pačiu nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl A. M. pagrįstai buvo paskirta minimali 20 parų administracinio arešto nuobauda, aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nenustatyta, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas ir A. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                Artūras Šumskas