Civilinė byla Nr. e2A-1446-803/2022

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36065-2020-3

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11;

 (S)

                                                                                         2.6.11.1; 2.6.18.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orner“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europos saugumo garantas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orner“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orner“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Europos saugumo garantas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Medasa“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 100,0 Eur skolą, 786,50 Eur nuostolius, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2019 m. liepos 9 d. sudarė dvi sutartis: 1) dėl 49 681,378 Eur vertės lauko durų „Mikea Technika“ pagaminimo ir perdavimo (toliau – ir Sutartis-1); 2) dėl montavimo darbų atlikimo statybos objekte „Daugiabučių namų kvartalas (duomenys neskelbtini)“ už 4 455,00 Eur (toliau – ir Sutartis-2). Pagal Sutartį-1 atsakovė nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė duris atskirais aktais, jokių pastabų dėl durų kokybės nepareiškė, sutartą kainą sumokėjo. Pagal Sutartį-2 atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove per 14 dienų nuo darbų atlikimo ir sąskaitos už šiuos darbus išrašymo. Montavimo darbus ieškovė atliko etapais nuo 2019 m. spalio iki gruodžio mėnesio, parengė atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovė turėjo sumokėti 4 455,00 Eur, ir įteikė juos atsakovei.

2.       Atsakovė darbų vadovas R. K. 2019 m. gruodžio mėnesį telefonu ieškovei pradėjo reikšti pastabas dėl durų ir montavimo darbų, reikalavo papildomai sumontuoti garo juostas, sudėti naujus durų varžtų uždengimo dangtelius. Ieškovė per 3 darbo dienas iki 2019 m. gruodžio 20 d. pašalino visus atsakovės nurodytus mažareikšmius trūkumus. Tačiau atsakovė ir toliau nepasirašė atliktų darbų aktų, o 2020 m. sausio – vasario mėnesiais pradėjo telefonu reikšti vis naujas mažareikšmes pretenzijas ir taip vilkino laiką. Ieškovė du kartus, 2020 m. sausio ir vasario mėnesiais buvo atvykusi į statybų objektą apžiūrėti. Ieškovė 2020 m. vasario 14 d. informavo atsakovę, kad dėl objekte atliekamų statybos darbų yra gadinamos durys. Ieškovė 2020 m. kovo 25 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl vienašališko atliktų darbų perdavimo akto, kuriuo perdavė darbus ir pareikalavo atsiskaityti. Atsakovė 2020 m. kovo 31 d. pateikė atsakymą, kad atsisako priimti darbus, nes jie turi trūkumų, ir pateikė nuotraukas.

3.       Atsakovės nuotraukose užfiksuoti trūkumai nėra susiję su montavimo darbais, nes tai yra mechaniniai durų pažeidimai, įskėlimai, rūdys ir pan. Atsakovė 2020 m. balandžio 2 d. pranešimu nurodė, kad sulaiko 50 proc. mokėjimų, kurie sudaro 2 227,50 Eur. Tačiau atsakovė taip pat nesumokėjo ir likusios 50 proc. nesulaikytos sumos. Atsakovė 2020 m. birželio 8 d. pateikė kitą pranešimą, kuriame nurodė, kad sulaiko jau 3 455,00 Eur sumą, bet likusios sumos taip pat nesumokėjo. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, ieškovė kreipėsi į advokatų profesinę bendriją dėl teisinės pagalbos, už kurią sumokėjo 786,50 Eur. Atsakovė privalėjo priimti ieškovės atliktus darbus, o nustačius trūkumus, priimti juos su išlygomis. Atsakovės nurodomi darbų trūkumai yra durų apgadinimai, atsiradę dėl atsakovės kaltės, nes sumontuotos durys buvo neatsargia naudojamos. Atsakovei nesumokėjus už atliktus darbus, ieškovė nešalina durų pažeidimų, kurių kaina yra 355,00 Eur, todėl prašo priteisti tik 4 100,00 Eur.

4.       Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, pareiškė priešieškinį, prašydama sumažinti ieškovės atliktų darbų kainą 4 665,76 Eur arba priteisti 4 665,76 Eur žalą. Nurodė, kad pagal CK 6.665 straipsnį atsakovė turi teisę pasirinkti jo teisių gynybos būdą. Atsakovė 2019 m. kreipėsi į ieškovę dėl 68 durų pagaminimo ir sumontavimo, todėl 2019 m. liepos 9 d. šalys sudarė dvi sutartis dėl durų pristatymo ir sumontavimo. Nors buvo sudarytos dvi sutartys, tačiau šalių susitarimas buvo sudarytas dėl galutinio durų sumontavimo. Atsakovė pristatytas duris priėmė, kai jos buvo pristatytos į objektą, bet nebuvo sumontuotos. Dėl to toks priėmimas nereiškia, kad buvo užbaigti jų montavimo darbai. Ieškovei nurodžius, kad ji baigė montavimo darbus, atsakovės darbų vadovas R. K. nurodė, kad darbų kokybė netenkina ir pareikalavo pašalinti trūkumus.

5.       Atsakovė 2020 m. kovo 31 d. pranešimu ieškovę informavo, kad atlikti darbai yra nebaigti ir nekokybiški, taip pat nurodė defektus: durų tvirtinimo varžtų uždengimo dangteliai nevisi tinkamai priklijuoti (atstoję); šalia dangtelių matosi medienos pažeidimai; daugiau nei pusė visų durų dangtelių netinkamos (rudos) spalvos; visos durų širdelės surūdijusios; durų širdelių tvirtinimo varžtai persukti ir surūdiję; vyrių gaubteliai deformuoti, sulūžę; sandarinimo gumos blogai suleistos kampuose, neužtikrina sandarumo, turėtų būti supjauta 45 laipsnių kampu; staktų spynų plokštelės išpjaustytos, pažeistos; išdraskytos ertmės už staktų spynų plokštelėm, neapsaugota mediena, nedažyta, be gaubtelių; staktos vidinis kampas deformuotas; nesilaiko varčios sandarinimo guma; po montavimo skilusi varčia; durų staktų pažeidimai.

6.       Atsakovė 2020 m. balandžio 2 d. pateikė ieškovei defektinį aktą, kuriame buvo nurodyti analogiški trūkumai. Ieškovė 2020 m. balandžio 28 d. raštu sutiko ištaisyti šiuos trūkumus, leisdama nesumokėti 1 000 Eur, kol nebus ištaisyti trūkumai. Tačiau ieškovė trūkumų neištaisė. Atsakovė 2020 m. birželio 8 d. pateikė ieškovei defektinį aktą, kuriame buvo užfiksuoti darbų defektai ir nurodyta, kad, ieškovei neištaisius trūkumų ir padarytos žalos, atsakovė pati arba su trečių asmenų pagalba atliks ieškovės sąskaita šiuos darbus, už kuriuos reikės mokėti ne mažiau kaip 3 455,00 Eur. Ieškovė neatliko jokių darbų. Dėl to atsakovė kreipėsi į UAB „Reiklitos projektai“, kuri parengė 4 665,76 Eur darbų sąmatą. Taigi šia suma turi būti mažinama atliktų darbų kaina. Ieškovei neįvykdžius savo prievolės tinkamai, atsakovė įgijo teisę sustabdyti priešpriešinės prievolės vykdymą. Bendra abiejų sutarčių kaina yra 55 071,92 Eur, o nesumokėta dalis –  4 100,00 Eur – yra nežymi ir yra mažesnė nei UAB „Reiklitos projektai“ nurodyta suma reikalinga trūkumams pašalinti. Kaip alternatyvų reikalavimą atsakovė prašo 4 665,76 Eur žalos, kuri atsirado dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų, atlyginimo.

7.       Ieškovė nesutiko su priešieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės nurodyti durų trūkumai yra mechaniniai ieškovės sumontuotų durų ir jų dalių sugadinimai, atsiradę dėl jų naudojimo. Atsakovė, vengdama pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, faktiškai naudojosi perduotais darbais pagal paskirtį, todėl ieškovė nėra atsakinga dėl nurodomų defektų. Nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. kovo 25 d., kai darbai buvo priduoti, ir iki 2020 m. balandžio 2 d. atsakovė nereiškė jokių pretenzijų, bet naudojosi sumontuotomis durimis. Atsakovei nepriėmus darbų rezultato, sugedimo rizika tenka atsakovei. Ieškovės atstovai, 2020 m. vasario mėnesį, lankydamiesi atsakovės objekte, matė, kaip dirbantys asmenys netinkamai eksploatuoja duris: pernelyg stipriai atidaro, taip gadindami durų mechanizmus, apdaužydami duris, varčias bei slenksčius. Ieškovė dėl to atsakovei raštu buvo nurodžiusi saugoti duris.

8.       Durų trūkumai nėra atsakovės netinkamo darbo rezultatas, tai yra mechaniški sugadinimai, kurios padarė atsakovė ir jos subrangovai. Darbus priėmęs užsakovas netenka teisės remtis drabų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). De fakto priėmusi darbus ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 30 d., atsakovė neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu. Atsakovės nurodyti darbų trūkumai yra akivaizdūs. Dalies nurodytų trūkumų ištaisymas atitinka garantinio aptarnavimo paslaugų teikimą: durų reguliavimą, spynų plokštelių tvarkymą, spynų ertmių ir varžtų tvarkymą bei dangtelių tvarkymą. Šių darbų vertė yra 355,00 Eur. Kadangi atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, nesumokėjo už atliktus darbus, todėl ieškovė sustabdė savo garantinių įsipareigojimų vykdymą ir sutinka mokėtiną sumą sumažinti dar 100,00 Eur.

9.       Trečiasis asmuo savo nuomonės dėl ieškinio ir priešieškinio nenurodė. Paaiškino, kad durų spynos rūdija, kai objekto viduje yra didelė drėgmė. Durų dangtelius reikia sudėti ir jų nereikia kalti. Tarpinių supjovimas yra padarytas pagal sertifikatą, o užsakant duris nebuvo specialaus užsakymo su specialiais reikalavimais. Varčios yra sugadintos dėl jų išlaužymo. Įrengus duris, kol vyksta objekte statybos, reikia jas saugoti. Atsiradę durų trūkumai yra dėl durų eksploatacijos. Durų šlifavimas su diskais nėra numatytas kaip taisymo būdas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė ir priteisti iš atsakovės UAB „Orner“ 4 100,00 Eur skolą, 786,50 Eur nuostolius, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6 341,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Europos saugumo garantas“. Priteisė iš atsakovės UAB „Orner“ 5,44 Eur pašto išlaidų valstybei.

11.       Teismas nustatė, kad Sutartis-1 pagal jos turinį pripažintina pirkimo – pardavimo sutartimi (CK 6.305 straipsnis), o Sutartis-2 pagal jos turinį pripažintina statybos rangos sutartimi (CK 6.681 straipsnis). Ieškovė, manydama, kad visus darbus pagal Sutartį-2 atliko tinkamai 2019 m. gruodžio 12 d., apie tai informavo atsakovę elektroniniu laišku, pateikdama tai pagrindžiančius dokumentus. Tokiu būdu ieškovė iniciavo statybos darbų perdavimo procedūrą. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovė pradėjo šių darbų priėmimą ar raštu informavo ieškovę apie atsisakymo priimti darbus priežastis. Byloje apklaustų liudytojų R. K. ir M. Š. paaiškinimais įrodyta, kad po ieškovės pranešimo apie darbų atlikimą, atsakovė ieškovo atliktų darbų nepriėmė, žodžiu reikšdama pastabas dėl šių darbų trūkumų, kuriuos ieškovė turi ištaisyti.

12.       Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, 6 dalį, Sutarties-2 4.2 punktą atsakovė privalėjo priimti ieškovės atliktus darbus, išskyrus atvejus, kai nustatomi trūkumai dėl kurių negalima naudoti darbų pagal jų paskirtį ir jeigu šių trūkumų negalima pašalinti. Atsakovės pateikti įrodymai apie darbų trūkumus neįrodo esminių trūkumų, dėl kurių sumontuotų durų negalima buvo naudoti pagal paskirtį ir tų trūkumų negalima buvo pašalinti. Dėl to teismas pripažino atsakovės elgesį, atsisakant priimti ieškovės atliktus darbus, nepagrįstu ir vengimu priimti darbų rezultatą. Tuo atveju, jeigu ieškovės perduodamas darbų rezultatas buvo su trūkumais, atsakovė privalėjo priimti tokį rezultatą perdavimo – priėmimo akte aiškiai išvardindama konkrečius darbų trūkumus.

13.       Statybos rangos darbų priėmimas – perdavimas yra vienu iš esminių etatų statybos rangos teisiniuose santykiuose, nes juo konstatuojamas rangovo darbų atlikimo faktas, darbų rezultato perdavimas ir priėmimas užsakovui, atlikto rezultato kokybė. Atsakovei pakankami ilgą laiką nuo 2019 m. gruodžio 12 d. vengiant priimti darbų rezultatą, ieškovė 2020 m. kovo 25 d. Vienašaliu atliktų darbų aktu perdavė visus darbus atsakovei. Šis Aktas reiškia, kad 2020 m. kovo 25 d. atsakovei buvo perduoti visi Sutarties-2 darbai be trūkumų ir atsakovė juos priėmė.  Aktas teismo gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad atsakovė atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai, t. y. esant darbų trūkumams dėl kurių negalima naudotis rezultatu pagal paskirtį ir tų trūkumų negalima ištaisyti. Atsakovė neįrodė šių aplinkybių, todėl, jeigu ir buvo neesminiai ieškovės darbų trūkumai, atsakovė privalėjo šiuos darbus priimti su trūkumais, juos aiškiai nurodydama akte. Teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad ieškovės atlikti darbai pagal Sutartį-2 buvo perduoti atsakovei 2020 m. kovo 25 d. be trūkumų.

14.       Teismas padarė išvadą, kad pagal atsakovės pateiktus 2020 m. kovo 31 d. pranešimą dėl nebaigtų darbų ir 2020 m. balandžio 2 d. defektinį aktą negalima tiksliai nustatyti, kuriuose ieškovės sumontuotose duryse, kokie nurodyti trūkumai yra nustatyti, t. y. negalima nustatyti trūkumų apimties. Teismo vertinimu, tokie šalių veiksmai, kai reiškiamos pretenzijos po vienašališko darbo perdavimo ir nesumokama net dalis atliktų darbų kainos, o ieškovė teikia pasiūlymus pašalinti trūkumus, jeigu bus apmokėta didesnė darbų kaina, pripažintini šalių derybomis, ieškant kompromisų, siekiant išspręsti ginčą taikiai, todėl nepripažintini ieškovės pripažinimu, kad jos atlikti darbai turi trūkumų.

15.       Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kokie buvo nustatyti ir užfiksuoti ieškovės atliktų darbų trūkumai iki vienašališko šių darbų perdavimo 2020 m. kovo 25 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė darbus pagal Sutartį-2 perdavė 2020 m. kovo 25 d. be trūkumų. Atsakovė po 2020 m. kovo 25 d. parengtuose dokumentuose nurodomi atliktų darbų trūkumai pagal jų pobūdį pripažintini akivaizdžiais trūkumais, todėl atsakovė, iki šių darbų perdavimo nepareiškusi pretenzijų dėl šių trūkumų, darbus perdavus, neteko teisės remiantis šiuo darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

16.       Atsakovės parengtuose 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. birželio 9 d. defektiniuose aktuose nurodytų trūkumų esminė dalis yra susijusi su durų ir jų konstrukcijų fiziniais pažeidimais. Tuos pažeidimus galėjo padaryti ieškovė, netinkamai atlikdama montavimo darbus, arba kiti asmenys po durų sumontavimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovė durų montavimo darbus pagal Sutartį-2 iš esmės pabaigė 2019 m. gruodžio 12 d. ir bandė juos perduoti atsakovei, kuri vengė juos priimti, nors byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad faktiškai sumontuotomis durimis naudojosi. Liudytojai R. K. ir M. Š. paaiškino, kad statiniuose po durų sumontavimo buvo atliekami ir kiti esminiai statybos darbai: betono liejimas, fasado tvarkymas. Byloje yra pateiktas 2020 m. vasario 14 d. ieškovės pranešimas, kuriame rekomenduojama duris saugoti nuo pažeidimų. Dėl to teismas padarė išvadą, kad durų ir jų konstrukcijų pažeidimai atsirado po durų sumontavimo dėl kitų asmenų veiksmų, o ne dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų.

17.       Teismas pripažino, kad po 2020 m. kovo 25 d. sumontuotų durų žuvimo ar sugedimo rizika atiteko atsakovei (CK 6.682 straipsnio 1 dalis), t. y. ieškovė nėra atsakinga už durų ir jų konstrukcijų pažeidimus, atsiradusius po darbų perdavimo momento. Durų dangtelių spalvos neatitikimas paviršiaus spalvai, prie kurios jis yra tvirtinimas, pats savaime nepripažintinas darbo trūkumu, nes atsakovė neįrodė, kad šalių buvo susitarta, jog dangtelių spalva turi atitikti paviršiaus, prie kurios jis tvirtinimas, spalvą. Pateiktuose nuotraukose matyti, kad dangtelių spalva yra artima ir panaši į paviršiaus spalvą, todėl tai papildomai patvirtina, kad spalvos neatitikimas nelaikytinas trūkumu.

18.       Durų širdelių surūdijimas neįrodo netinkamo darbų atlikimo pagal Sutartį-2, nes surūdijimo faktas yra susijęs su pačių šių daiktų savybėmis ir naudojimo sąlygomis, o ne montavimo darbų atlikimu. Atsakovė duris priėmė pagal Sutartį-1 ir dėl jų nereiškė pretenzijų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad durų širdelės buvo pagamintos iš netinkamos medžiagos ir todėl surūdijo. Liudytojų paaiškinimais įrodyta, kad po durų sumontavimo statiniuose buvo atliekami betonavimo darbai, dėl kurių patalpose buvo didelė drėgmė, galėjusi nulemti durų širdelių surūdijimą. Byloje pateikti įrodymai neįrodo, kad dėl surūdijimo širdelės netinkamos naudoti. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl netinkamų sandarinimo gumų nelaikytinos ieškovės atliktų darbų trūkumais, nes trečiojo asmens ir liudytojo R. K. paaiškinimais įrodyta, kad jos pagamintos pagal standartinį sertifikatą ir nebuvo užsakomos pagal individualius reikalavimus.

19.       Ieškovei tinkamai atlikus darbus pagal Sutartį-2, ji įgijo teisę gauti iš atsakovės Sutartyje-2 numatytą užmokestį už atlikti darbus. Ieškovė pripažino ir sutiko sumažinti darbų kainą 355,00 Eur dėl garantinių darbų atlikimo poreikio, kurių ieškovė neatliko, kilus tarp šalių ginčui ir atsakovei nesumokėjus už atliktus darbus. Atsakovė iš viso nesumokėjo už atliktus darbus pagal Sutartį-2, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 4 100,00 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas ir turi būti tenkintas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad tarp šalių kilus ginčui, ieškovė teisinės pagalbos kreipėsi į advokatų kontorą ir patyrė 786,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje. Šios išlaidos buvo būtinos, protingos, todėl pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą jos pripažintinos ieškovės patirtais nuostoliais dėl atsakovės nepagrįsto vengimo įvykdyti sutartinę piniginę prievolę.

20.       Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovė tinkamai atliko sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį-2, t. y. tinkamai atliko statybos rangos darbus ir jų rezultatą perdavė atsakovei, o vėlesnių trūkumų atsiradimo rizika atiteko atsakovei, teismas padarė išvadą, kad priešieškinyje pareikšti reikalavimai dėl 4 665,76 Eur kainos sumažinimo arba 4 665,76 Eur žalos atlyginimo grindžiami priešingomis, nei teismas nustatė aplinkybėmis, todėl pripažintini nepagrįstais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Atsakovė UAB „Orner“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Teismas nepagrįstai atskirai viena nuo kitos vertino abiejų šalių sudarytų sutarčių sąlygas. Šios Sutartys yra tų pačių šalių sutartinių santykių rezultatas, nes jos buvo sudarytos tą pačią dieną ir jomis buvo susitarta dėl durų galutinio sumontavimo atsakovės statomame objekte. Sutartyje-1, kurią teismas vertino tik kaip pirkimo–pardavimo sutartį, šalys aiškiai susitarė ne tik dėl prekių pirkimo–pardavimo, bet ir dėl jų montavimo. Dėl to abi sutartys turi būti aiškinamos kartu, kaip viena sutartis, įforminta dviejuose dokumentuose, apimanti tiek pirkimo–pardavimo, tiek rangos santykius, o šių sutarčių užbaigimas yra susijęs su galutiniu darbų priėmimu. Kainos sumokėjimą pagal Sutartį-1 lemia ne prekių tinkamumas, nes pagal Sutarties-l sąlygas apmokėjimas yra atliekamas, pristačius prekes į ieškovės sandėlį, t. y. dar iki prekių perdavimo atsakovei.

21.2.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad durų ir jų montavimo defektų faktas ir (ar) šių defektų atsiradimo priežastys yra neįrodytos. Ieškovė pati pripažino, kad trūkumai iš tikrųjų yra, įvardindama juos garantiniais trūkumais. Teismo išvada, kad Durų dangtelių spalvos neatitikimas paviršiaus spalvai nelaikytinas darbo trūkumu, nes atsakovė neįrodė, jog šalys susitarė dėl dangtelių ir paviršiaus spalvų atitikimo, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pati ieškovė šį trūkumą pripažino. Teismas nepagrįstai durų širdelių surūdijimo nepripažino defektu. Atsakovė užsakė lauko duris, todėl jos turi atitikti Statybos techniniame reglamente STR 2.04.01:2018 nustatytą vandens nepralaidumo klasę. Tokių durų elementai negali būti surūdiję, nei surūdyti per itin trumpą laiką. Eksperto parengtame Vertinimo akte taip pat nustatyta, kad durų širdelės surūdijusios, defektai atsirado dėl netinkamai atliktų montavimo darbų. Teismas taip pat nepagrįstai nepripažino defektu netinkamų durų sandarinimo gumų.

21.3.                      Teismas visiškai neįvertino kitų atsakovės nurodytų defektų. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokios durų projektinės dokumentacijos, atitikties deklaracijų, kurios galėtų patvirtinti, kokie yra realūs gamintojo nustatyti projektiniai reikalavimai durims. Teismas visiškai neatsižvelgė į eksperto dr. D. K. 2021 m. rugsėjo 7 d. vertinimo aktą ir jame nurodytus defektus ir padarytas išvadas, kad šie defektai atsirado dėl gaminio kokybės ir (ar) netinkamai atliktų montavimo darbų. Ekspertas Vertinimo akte taip pat nurodė, kad šių defektų pašalinimo kaina yra 4 907,99 Eur. Taigi ši suma yra šiek tiek didesnė nei atsakovės pateiktoje kito rangovo UAB „Reiklitos projektai“ sąmatoje. Tuo tarpu ieškovės pateikta trūkumų šalinimo sąmata yra neaptikima, nes: 1) neapėmė visų defektų; 2) nėra duomenų, kad ją sudaręs asmuo turėtų atitinkamą atestatą.

21.4.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė nepagrįstai nepriėmė ieškovės atliktus darbus ir nesumokėjo bent dalies kainos. Po ieškovės pranešimo apie atliktus darbus atsakovės statybos vadovas R. K. pateikė pretenzijas dėl atliktų darbų defektų ieškovės atsakingam asmeniui M. Š.. Šis yra įrodytas byloje esančiais duomenimis. Vien ta aplinkybė, kad atsisakymo pasirašyti atliktų darbų aktą priežastys nebuvo nurodytos raštu, nesudaro pagrindo ieškovės parengtą perdavimo aktą laikyti pagrįstu. Atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti paskutinį atliktų darbų aktą ir reikalavo, kad ieškovė ištaisytų savo darbų trūkumus. Tik tinkamai savo pareigas įvykdęs rangovas (ieškovė) ir perdavęs kokybiškus ir visiškai atliktus darbus gali tikėtis visiško atsiskaitymo su juo iš užsakovo (atsakovės). Rangovui visų darbų tinkamai neįvykdžius, užsakovas turėjo teisę neapmokėti dalies sutarties kainos.

21.5.                      Pagal CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsniuose yra nustatytos aplinkybės, kad viena sandorio šalis gali sustabdyti priešpriešinės prievolės vykdymą. Abiejų šalių sudarytų sutarčių kaina yra 55 071,92 Eur (49 681,37 Eur + 5390,55 Eur). Ieškovės nurodyta skolos suma – 4 100 Eur. Taigi ieškovei buvo sumokėta 93 proc. bendros abiejų sutarčių kainos, tuo tarpu nesumokėta dalis sudaro tik 7 proc. Be to, sulaikyta suma yra ne mažesnė, nei kito rangovo pateikta ieškovės trūkumų šalinimo sąmata. Dėl to toks mokėjimų sulaikymas yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti laikomas vengimu apmokėti už darbus. Teismas neįvertino, kad atsakovės nurodyti defektai, jų nepripažįstant prekių ir (ar) montavimo darbų defektais, turėtų būti laikomi garantiniais defektais, nes jie nustatyti per garantinį laikotarpį. Dėl šių argumentų teismas iš viso nepasisakė.

21.6.                      Pagal UAB „Reiklitos projektai“ sąmatą ieškovės atliktų darbų trūkumų taisymas kainuos 4 665,76 Eur. Ekspertas Vertinimo akte nurodė, kad šių defektų pašalinimo kaina 4 907,99 Eur. Taigi faktiškai ištaisyta defektų už 2 360,12 Eur, o likusių neištaisytų defektų taisymo suma sudaro 2 286,90 Eur. Atsakovė priešieškinyje buvo nurodžiusi ir alternatyvų reikalavimą dėl žalos atlyginimo, jeigu teismas nuspręstų netenkinti jos reikalavimo dėl kainos sumažinimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį civilinė atsakomybė gali būti taikoma ir už būsimus nuostolius. Užsakovo teisė reikalauti iš rangovo būsimų nuostolių, patirtinų darbų trūkumams pašalinti, atlyginimo, pripažįstama ir teismų praktikoje.

21.7.                      Ieškovė pažeidė savo pareigas atlikti ir perduoti kokybišką darbų rezultatą. Dėl tokių ieškovės veiksmų, atsakovė yra priversta samdyti kitą rangovą šiems trūkumams ištaisyti, todėl atsakovė neabejotinai patirs trūkumų šalinimo išlaidų. Būsimas trūkumų šalinimo išlaidas pagrindžia UAB „Reiklitos projektai“, eksperto sąmata ir faktiškai atlikta darbų dalis. Teismui nusprendus nemažinti darbų kainos 4 665,76 Eur, ši suma priteistina atsakovei kaip žalos atlyginimas.

21.8.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei jos patirtas išlaidas už teisines paslaugas, sprendžiant ginčą ikiteisminėje stadijoje. Atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą ir reikalavo ištaisyti darbų trūkumus, teisėtai ir pagrįstai naudojosi sulaikymo teise, tuo tarpu ieškovė tokia sulaikymo teise naudojosi nepagrįstai ir neteisėtai. Dėl to nėra jokių atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtų išlaidų ir atsakovės veiksmų.

21.9.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės 2022 m. vasario 9 d. prašyme nurodytos išlaidos viršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius. Be to, vien aplinkybė, kad maksimalūs užmokesčio dydžiai nėra viršijami, nereiškia, kad teismas yra įpareigotas priteisti būtent tokio dydžio išlaidų atlyginimą. Turi būti atsižvelgta į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, susijusius su bylos sudėtingumu. Dėl to ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos.

22.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Europos saugumo garantas“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                       Ginčas byloje buvo kilęs dėl atsakovės vengimo atsiskaityti už 68 durų montavimo darbus. Atsakovė negalėjo įvardinti, koks kiekis Durų turi jos nurodomus defektus. Liudytojai M. Š., R. K., ieškovo vadovas ir trečiojo asmens atstovas byloje patvirtino, kad ginčo klausimas buvo ne šiaip defektai, o defektai atsiradę dėl netinkamo durų naudojimo, jas mechaniškai sugadinant. Atsakovė ieškovės perduotą darbą naudojo pagal paskirtį, priėmė darbus ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 30 d., t. y. suėjus Sutarties 4.2 punkte numatytam darbų priėmimo-perdavimo 2 darbo dienų terminui. Faktiškai didelė dalis darbų buvo padaryta anksčiau ir dalį darbų atsakovė naudojo pagal paskirtį daug ilgesnį laiką. Taigi durų montavimo darbų rezultato naudojimas pagal paskirtį, tik formaliai atsisakant priimti darbus pasirašytinai, nėra pagrindas nemokėti už atliktus darbus.

22.2.                       Atsakovės statybos vadovas R. K. patvirtino, kad ieškovei sumontavus duris atsakovės objekte vyko įvairiausių rūšių statybos darbai, pradedant nuo žemių aplink objektą lyginimo, baigiant kotedžų vidaus įrengimo, grindų dėjimo ir santechnikos darbais. Šių darbų metu objekte lankydavosi daugybė skirtingų rangovų, kurie fiziškai visą laiką naudojosi Durimis. Statybos darbai atsakovės objekte buvo baigti tik 2021 m. lapkričio mėnesį. Atsakovė reikalavo mažinti mokėtiną sumą dėl padarytų fizinių Durų pažeidimų, bet ne Durų ir jų montavimo darbų kokybinių trūkumų, kurie nebuvo darbų perdavimo metu. Jie atsirado atsakovei neracionaliai ir netinkamai naudojantis ieškovės darbų rezultatu. Ieškovės atliktų darbų rezultato mechaniniai sugadinimai yra atsakovės pasirinkto statybos vadovo netinkamo pareigų vykdymo bei atsakovės samdytų subrangovų netinkamo elgesio rezultatas. Už tai yra atsakinga pati atsakovė.

22.3.                       Atsakovės pasirašyti durų priėmimo–perdavimo aktai patvirtina, kad atsakovei bendra durų kokybė ir durų dalių spalva buvo tinkama. Būtent spalvos rodiklis yra išskirtinai nurodytas kaip tinkamas durų priėmimo-perdavimo aktuose. Trečiasis asmuo, durų gamintojo atstovas, paaiškino, kad atsakovės nurodomas durų dangtelių pažeidimas yra gana akivaizdus statybos darbų metu atsiradęs dangtelio pažeidimas, fiziškai į jį trenkiant. Toks mechaninis durų dedamųjų dalių pažeidimas, atsiradęs dėl kitų rangovų fizinio poveikio, nėra ieškovės darbų rezultatas. durų gamintojo atstovas taip pat nurodė, kad durų sandarinimo guma (tarpinė) yra sertifikuota pagal šių durų gamyklos technologiją, o durų spynų rūdys atsiranda dėl per didelės drėgmės statybos objekte.

22.4.                       Pagal Sutarties-2 5.3 punktą ieškovė neturėjo atlikti jokių garantinių darbų, kol atsakovė nebus visiškai atsiskaičiusi už duris ar jų montavimo darbus. Ieškovė niekada nebuvo atsisakiusi vykdyti savo garantinių įsipareigojimų atsakovei. Tačiau ieškovės garantinių įsipareigojimų apimtis iš esmės skyrėsi nuo atsakovės nurodomų esamų ar būsimų tokių darbų išlaidų sumos. Kadangi atsakovė savo pareigos atsiskaityti už darbus iki bylos iškėlimo bei jos nagrinėjimo metu nebuvo įvykdžiusi, todėl ieškovės garantinių prievolių vykdymo sustabdymas buvo pagrįstas ir adekvatus sprendimas.

22.5.                       Bylos nagrinėjimo metu nebuvo skirta jokia ekspertizė, todėl atsakovės pateiktai teismo eksperto išvadai teismas pagrįstai nesuteikė prioriteto kitų byloje esančių duomenų atžvilgiu. Be to, atsakovė ekspertui buvo pateikusi tik savo pozicijai pagrįsti reikalingus dokumentus, tačiau nepateikė nei vieno dokumento, kuris yra gautas iš ieškovės. Dėl to eksperto išvada yra visiškai neobjektyvi. Įvertinus šio eksperto išvadas, visi atsakovės išvardyti durų pažeidimai yra mechaninio pobūdžio. Pats ekspertas išvadoje taip pat nurodė, kad defektai galėjo atsirasti durų montavimo arba durų eksploatacijos metu. Teismas pagrįstai rėmėsi ne vien išvados turiniu, bet kitais byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtino tikrąsias durų defektų priežastis.

22.6.                       Teismas tinkamai įvertino su darbų perdavimu susijusias aplinkybes ir kitus byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtino, kad atsakovė iš esmės pati negalėjo paaiškinti, kodėl 4 mėnesius ignoravo ieškovės perduodamų darbų priėmimo klausimą. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nei vienos įstatyme numatytos išimties, kuri atsakovei suteiktų teisę iš viso atsisakyti priimti ieškovės atliktų darbų aktus. Dėl to ieškovė pagrįstai pasinaudojo CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta teise perduoti darbus vienašališkai. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji neprivalėjo nurodyti raštu darbų trūkumų.

22.7.                       Sutarties-l sąlygos ir šalių elgesys, vykdant šią Sutartį-l, visiškai atitiko pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Tuo tarpu Sutarties-2 sąlygos ir šalių elgesys ją vykdant patvirtina, kad tai yra statybos rangos sutartis. Teismas pagrįstai atskirai vertino abi sudarytas sutartis, nes teisine ir faktine prasme tai yra skirtingo pobūdžio šalių susitarimai, kuriems akivaizdžiai taikytinos ir skirtingos teisės normos dėl šalių kilusio ginčo.

22.8.                       Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas. Tuo tarpu būtent atsakovės veiksmai lėmė bylos iškėlimą ir su jos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Ieškovė bandė ginčą išspręsti neteismine tvarka. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės teikto priešieškinio. Atsakovei pradėjus ginčyti ne tik ieškovės darbų, bet ir durų kokybę, ieškovė turėjo pateikti prašymą dėl durų gamintojos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, taip pat pateikti atsikirtimus į atsakovės argumentus dėl darbų kokybės. Teismo posėdžių skaičius taip pat buvo sąlygotas atsakovės elgesio, nes procesinius dokumentus ji teikdavo, likus itin trumpam laiko tarpui iki posėdžių. Dėl to bylos nagrinėjimą ne mažiau kaip du kartus teko atidėti. Nagrinėjamos bylos sudėtingumas ir joje sprendžiami klausimai atitiko ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

23.       Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atliktų darbų pagal Sutartį Nr. ESG5/19-23, tai yra ginčas kilo iš statybos rangos teisinių santykių. Šalys 2019 m. liepos 9 d. sudarė dvi sutartis: 1) Sutartį Nr. ESD5/19-22 pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei gaminius (68 vnt. durų) nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo priimti gaminius ir už juos sumokėti 49 681,37 Eur kainą, ir 2) Sutartį Nr. ESG5/19-23 pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumontuoti duris, panaudojant papildomas medžiagas už 4 455,00 Eur be PVM kainą.

24.       Byloje pateikti Durų perdavimo – priėmimo aktai pagrindžia, jog ieškovė atsakovei pateikė, o atsakovė priėmė visas 68 duris su raktais pagal Sutartį Nr. ESD5/19-22. Ieškovė sumokėjo 49 681,37 Eur, atsiskaitydama pagal Sutartį Nr. ESD5/19-22. Ieškovė 2020 m. kovo 25 d. parengė Vienašalį atliktų darbų aktą ir taip vienašališkai perdavė darbus, kurių vertė 4 455,00 Eur (be PVM) pagal Sutartį Nr. ESG5/19-23, atsakovei ir pateikė atsakovei apmokėjimui 2020 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą 4 455,00 Eur (be PVM) sumai. Atsakovė neapmokėjo šios sąskaitos, įrodinėdama darbų trūkumų faktą.

25.       CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.).

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

28.       Pagal Civilinio kodekso straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).

29.       Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011.).

30.       Byloje iš liudytojų R. K. ir M. Š. paaiškinimų nustatyta, jog po ieškovės pranešimo apie darbų atlikimą, atsakovė žodžiu nurodė pastabas dėl darbų montavimo darbų trūkumų, kuriuos ieškovė turi ištaisyti, tai yra ieškovės atliktų darbų nepriėmė. Per teismo posėdį apklausti liudytojai R. K. ir M. Š. taip pat paaiškino, jog statiniuose po durų sumontavimo buvo atliekami ir kiti esminiai statybos darbai (pvz., betono liejimas, fasado tvarkymas). Byloje yra pateiktas 2020 m. vasario 14 d. ieškovės pranešimas, kuriame rekomenduojama duris saugoti nuo pažeidimų.

31.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog darbus ieškovė perdavė atsakovei pagal Aktą 2020 m. kovo 25 d., o atsakovė, raštu nefiksuodama trūkumų, juos priėmė. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog iki šio Akto sudarymo ieškovės atlikti darbai turėjo trūkumus; po darbų priėmimo užfiksuoti pažeidimai atsirado dėl kitų asmenų veiksmų, todėl konstatavo, kad po 2020 m. kovo 25 d. sumontuotų durų žuvimo ar sugedimo rizika atiteko atsakovei.

32.       Apeliantė nurodė, kad abi šalių sudarytos sutartys turi būti vertinamos kompleksiškai. Kainos sumokėjimas pagal Sutartį Nr. ESD5/19-22 nebuvo nulemtas prekių tinkamumo, nes pagal Sutartį Nr. ESD5/19-22 dėl gaminių (68 vnt. durų) perdavimo nuosavybėn apmokėjimas turėjo būti atliekamas pristačius prekes į vykdytojo (ieškovės) sandėlį, tai yra dar iki prekių perdavimo užsakovei (apeliantei).

33.       Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl darbų priėmimo pagal Sutartį Nr. ESG5/19-23, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sumontuoti duris, padarė tas pačias išvadas, nors apeliantė nurodė, kad su jomis nesutinka. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Sutartį Nr. ESG5/19-23 atsakovė nepriėmė ieškovės atliktų darbų, pareikšdama pastabas žodžiu, o ne raštu, dėl šių darbų trūkumų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Sutarties 2 4.2 p. numatyta pareiga apeliantei per 2 darbo dienas nuo darbų atlikimo dienos organizuoti darbų priėmimą–perdavimą ir priimti atliktus darbus pasirašant aktą. Vadinasi, atsakovė galėjo įrašyti bent žymą apie atsisakymą pasirašyti, nurodant to priežastis.

34.       Byloje nustatyta, jog apeliantė 2020 m. kovo 31 d. pranešime nurodė šiuos defektus: 1. Durų tvirtinimo varžtų uždengimo dangteliai ne visi tinkamai priklijuoti (atstoję), šalia dangtelių matosi medienos pažeidimai, daugiau nei pusė visų durų dangtelių netinkamos (rudos) spalvos; 2. Visos durų širdelės surūdijusios; 3. Durų širdelių tvirtinimo varžtai persukti ir surūdiję; 4. Vyrių gaubtukiai deformuoti, sulūžę; 5. Sandarinimo gumos blogai suleistos kampuose, neužtikrina sandarumo. Turėtų būti supjauta 45 laipsnių kampu; 6. Staktų spynų plokštelės išpjaustytos, pažeistos; 7. Išdraskytos ertmės už staktų spynų plokštelėm, neapsaugota mediena, nedažyta, be gaubtelių; 8. Staktos vidinis kampas deformuotas; 9. Nesilaiko varčios sandarinimo guma; 10. Po montavimo skilusi varčia; 11. Durų staktų pažeidimai. 

35.       Atsakovė taip pat 2020 m. birželio 8 d. pateikė ieškovei defektinį aktą Nr. 20-A0609, kuriame nurodė, kad komisija, sudaryta UAB „Grand house LT”, susidedanti iš komisijos pirmininko R. K. ir jos nario M. D., nustatė šiuos iš UAB ,,Europos saugumo garantas ” atliktų darbų defektus: 1. Namas (duomenys neskelbtini) (sena numeracija kotedžas (duomenys neskelbtini)) – blogai įtvirtinta įėjimo durų stakta (uždarant duris ji juda), ko pasėkoje sutrūkinėjo lauko dekoratyvinio tinko angokraštis. Neleistinai plonai montuojant duris nušlifuotos durų spynos plokštelės, viena jau išlūžo (tai nurodyta ankstesniame ir 2020 m. balandžio 4 d. defektiniame akte, kurie iki šiol neištaisyti). Reikia tvirtinti durų staktą, keisti durų spynos plokšteles, nuardyti angokraščio tinką, armuoti ir dėti naują dekoratyvinį tinką; 2. Namas (duomenys neskelbtini), (sena numeracija kotedžas (duomenys neskelbtini)) – blogai įtvirtinta įėjimo durų stakta (uždarant duris ji juda), ko pasėkoje sutrūkinėjo lauko dekoratyvinio tinko angokraštis. Reikia tvirtinti durų staktą, nuardyti angokraščio tinką, armuoti ir dėti naują dekoratyvinį tinką; 3. Namas (duomenys neskelbtini), (sena numeracija kotedžas (duomenys neskelbtini)) – durų varčia deformuota, todėl būtina keisti durų varčią; 4. Namas (duomenys neskelbtini), (sena numeracija kotedžas (duomenys neskelbtini)) – po montavimo durų varčios anšlygis skilęs. Reikia keisti durų varčią.

36.       Atsakovės iniciatyva buvo kreiptasi į ekspertą dr. D. K., kuris 2021 m. rugsėjo 7 d. vertinimo akte nurodė, jog vienas iš trūkumų yra netinkamai priklijuoti, parinkti durų varžtų dangteliai bei pažeidimai apie juos. Defektai atsirado dėl netinkamai atliktų montavimo darbų. Apeliantė nurodė, kad pati ieškovė pripažino trūkumus (žr. 2021-06-02 teismo posėdžio garso įrašo 27:15 min. – 29:11 min.), todėl nebuvo pagrindo atmesti jos reikalavimo.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pripažino trūkumus už 355,00 Eur (su PVM 429,55 Eur), kuriuos įsipareigojo ištaisyti. Visi trūkumai yra išvardinti pačios ieškovės parengtoje sąskaitoje (ieškinio priedas Nr. 33) ir yra: spynų ertmių pataisymas, spynų plokštelių tvarkymas, dangtelių pažeidimų tvarkymas.

38.       Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

39.       Nurodytas teisinis reguliavimas suteikia teisę ieškovei pašalinti trūkumus. Ieškovė, be kita ko, geranoriškai sutiko, kad apeliantė sulaikytų 355,00 Eur sumą dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių durų trūkumų bei papildomai dar 100,00 Eur sumą.

40.       Sutarties 2 5.3 p. buvo sulygta, kad ieškovė jokių garantinių darbų neatlieka, kol apeliantė nėra pilnai atsiskaičiusi už duris ar jų montavimo darbus. Ieškovė siekdama užtikrinti, jog garantinius įsipareigojimus vykdys, nurodė, jog sutiktų, kad apeliantė sulaikytų ne didesnę nei 1 000,00 Eur sumą, o likusią 3 455,00 Eur sumą sumokėtų. Vadinasi, ieškovės elgesys atitiko tiek sutarties, tiek įstatymo reikalavimus.

41.       Pasisakant dėl montavimo darbų trūkumo – durų dangtelių spalvos neatitikimo durų paviršiaus spalvai, tai toks trūkumas, jei jis buvo nepriimtinas, galėjo būti nurodytas perimant darbus, nes jis yra akivaizdus. Ieškovė paaiškino, kad apeliantei ne tik bendra durų kokybė, bet ir konkrečiai durų bei jų dedamųjų dalių spalva buvo tinkama, kadangi būtent spalvos rodiklis buvo išskirtinai nurodytas kaip tinkamas. Dėl tokios varžtų dangtelių spalvos patvirtinimą davė užsakovė (atsakovė).

42.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. vasario mėn. kreipėsi į durų gamintoją UAB „Medasa“ dėl sumontuotų durų kokybės, siekdama tiksliai išsiaiškinti reiškiamų pretenzijų priežastis. UAB „Medasa“ nurodė, jog defektiniuose aktuose užfiksuotus mechaninius durų pažeidimus padarė netinkama durų eksploatacija, todėl statybos darbų metu ir garantinis aptarnavimas mechaniškai sugadintiems gaminiams negali būti taikomas. UAB „Medasa“ atstovas per teismo posėdį nurodė, jog durų dangtelių pažeidimas yra gana akivaizdus statybos darbų metu atsiradęs dangtelio pažeidimas, fiziškai į jį trenkiant (2022 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 10 min. 16 sek. – 1 val. 10 min. 43 sek.). 

43.       Apeliantė, įrodinėdama durų spynų netinkamą kokybę dėl korozijos padarytų pažeidimų, rėmėsi  STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“. Anot apeliantės, defektai atsirado dėl netinkamai atliktų montavimo darbų, kai montuojant galimai jau buvo panaudotos pažeistos širdelės.

44.       Ieškovė pažymėjo, jog durys objekte buvo sumontuotos 2019 m. vasaros–rudens laikotarpiu, todėl apeliantei 2019– 2020 m. žiemos sezonu nepasirūpinus objekto šildymu ir neužtikrinant perteklinės drėgmės objekto viduje pašalinimo, durų spynos pradėjo rūdyti.

45.       Pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ patvirtinimo“ 81 punktą langų ir išorinių durų vandens nepralaidumo klasė turi būti ne žemesnė už nurodytą 9 lentelėje. Šios lentelės reikalavimai netaikomi išorinėms durims ir langams, apsaugotiems nuo tiesioginio lietaus poveikio, tai yra kai ant šių gaminių eksploatavimo metu nepatenka lietus.

46.       Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantės įrodinėjama aplinkybė dėl netinkamos kokybės spynų širdelių sumontavimo ar / ir jų montuojant pažeidimo yra tiesiogiai priklausoma nuo jų naudojimo objekte sąlygų, tai yra išorinių durų apsaugos nuo tiesioginio lietaus poveikio. Tai – sutartinių santykių objekto klausimas, todėl pats savaime korozijos faktas neįrodo, jog buvo perduotos ir / ar sumontuotos netinkamos kokybės spynų širdelės (CPK 185 straipsnis).

47.       Apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų sutarčių, durų specifikacijos 2019/07/09 (ieškinio priedas Nr. 4) nenustatė, kad šalys būtų aptarusios aplinkybę dėl lietaus poveikio, tai yra apeliantė neteikė duomenų, jog reikalingos įėjimo durys, virš kurių nebus montuojamas stogelis ir pan.

48.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

49.       Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

50.       Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

51.       Apeliantė pažymėjo, jog spynų širdelių tvirtinimo varžtai persukti ir surūdiję. Jos manymu, defektai atsirado dėl netinkamai atliktų montavimo darbų, persukant varžtus, ir galimai buvo panaudoti jau surūdiję varžtai arba panaudoti netinkamos kokybės varžtais, kurie surūdijo, nes buvo naudoti ne pagal paskirtį. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad tokie trūkumai atsirado dėl atsakovės (apeliantės) veiksmų, tai yra po durų sumontavimo, jų nesaugant statybos darbų procese.

52.       Ekspertas dr. D. K. 2021 m. rugsėjo 7 d. vertinimo akte nurodė, jog yra šie trūkumai: a) surūdijusios durų širdelės. Defektai atsirado dėl netinkamai atliktų montavimo darbų, kai montuojant galimai jau buvo panaudotos pažeistos širdelės, b) staktų spynų plokštelės išpjaustytos, pažeistos. Defektai atsirado dėl netinkamai atliktų montavimo darbų, c) durų širdelių tvirtinimo varžtai persukti ir surūdiję. Defektai atsirado dėl netinkamai atliktų montavimo darbų persukant varžtus bei jau montuojant galimai panaudoti jau surūdiję varžtai arba panaudoti netinkamos kokybės varžtais, kurie dėl jiems nepritaikytų sąlygų surūdijo, d) išdraskytos ertmės už staktų spynų plokštelėms, neapsaugota mediena, nedažyta, be gaubtelių. Defektai atsirado dėl netinkamai atliktų montavimo darbų.

53.       Ieškovė 2021 m. spalio 20 d. prašyme dėl papildomų rašytinių įrodymų atkreipė dėmesį, kad dr. D. K. 2021 m. rugsėjo 7 d. vertinimo akte nurodyti trūkumai nėra trūkumai. Be to, tariami trūkumai buvo nustatyti iš fotonuotraukų, neapžiūrėjus tiriamo objekto. Anot ieškovės, nuotraukoje matomas ne medienos pažeidimas, bet po varžto įsukimo likusios durų medienos drožlės/liekanos, kurios išvalomos ranka ir uždedamas dangtelis. Ieškovas pažymi, jog nėra loginio pagrindimo nurodyti varžto dangtelio atšokimą kaip trūkumą, visame 68 vnt. sumontuotų kokybiškų durų kontekste ir siekti dėl to išvengti atsiskaitymo su ieškove. Be to, durų tvirtinimo varžtų uždengimo dangteliai nėra klijuojami, bet yra įdedami rankiniu būdu prispaudžiant.

54.       Pažymėtina, kad ieškovė kategoriškai nesutinka su eksperto išvada dėl vyrių gaubtelių deformacijos. Ieškovė teigia, jog gaminio kokybė tinkama, o gaubteliai buvo sulaužyti ir deformuoti eksploatacijos metu. Ieškovė teigia, jog vyrių gaubteliai yra išlaužti duris atlenkiant. Ši situacija pasitaiko tais atvejais kai kiti rangovai po durų sumontavimo per arti sudeda fasado sluoksnį, kadangi jį sumontavus per arti, atidarant duris, konstrukcija liečiasi į fasadą ir tokiu būdu vyriui nėra pakankama vietos judesiui bei jis išsilaužia, deformuojasi būtent taip, kaip yra pavaizduota nuotraukoje. Fasado įrengimo darbų ieškovė atsakovei neatliko, dėl to pretenzijas susijusias su šiuo klausimu reikia teikti fasado darbų rangovams.

55.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės nuomone, kad mažai tikėtina, jog vyrų gaubteliai lūžo dėl netinkamos gaminio kokybės (CPK 185 straipsnis). Be kita ko, ekspertizė dėl gaminio kokybės nebuvo atlikta (pvz., nebuvo tikrintas medžiagos mechaninis atsparumas, sudėtis ir pan.).

56.       Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad ieškovė pripažino trūkumus už 355,00 Eur ( su PVM 429,55 Eur), kuriuos įsipareigojo ištaisyti. Šie trūkumai yra jos išvardinti 2020 m. rugpjūčio 12 d. darbų sąmatoje (ieškinio priedas Nr. 33). Pastebėtina, jog dr. D. K. 2021 m. rugsėjo 7 d. vertinimo akte nenurodė išbaigtų išvadų, bet teigė, kad montuojant duris naudotos galimai panaudotas medžiagos. Eksperto apskaičiuota su programine įranga „Sistela“ trūkumų šalinimo suma yra 4 907,99 Eur. Taigi išsiskyrė ieškovės individualiai vertinant nustatyta trūkumų šalinimo suma ir eksperto, naudojant „Sistela“. Tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, šalinanti pareigą sumokėti už atliktus montavimo darbus, nes pati ieškovė įsipareigojo, gavusi bent dalinį užmokestį už durų montavimą, pašalinti nustatytus trūkumus. Apeliantė neįrodė, kad ieškovė nebuvo pajėgi pašalinti trūkumus, teisė šalinti trūkumu numatyta sutartimi (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

57.       Apeliantė nurodė, kad durys buvo remontuojamos šlifuojant (išpjaunant) jas diskiniu pjūklu ir taip bandant sureguliuoti, kad tinkamai užsidarytų. Šiam argumentui pagrįsti apeliantė teigia, jog ekspertas dr. D. K. Vertinimo akte nurodė, kad staktų spynų plokštelės išpjaustytos, pažeistos. Byloje nėra paaiškinta, kaip abu šie apeliantės nurodyti defektai tarpusavyje koreliuoja, tai yra staktų spynų plokštelės sumontavimas su durų sureguliavimu, kad jos užsidarytų.

58.       Ieškovė 2021 m. spalio 20 d. prašyme dėl papildomų rašytinių įrodymų atkreipė dėmesį, jog spynų plokštelės ir ertmės atsakovės prašymu buvo papildomai šlifuojamos, kad laisviau rakintųsi durų spynos. Atsakovė tokiu būdu siekė išspręsti savo ar savo subrangovų netinkamai atliktą fasado sluoksnių sudėjimo rezultatą, t. y. atsakovei pernelyg arti prie durų vyrių primontavus fasado sluoksnius, atsakovei durys ėmė rakintis ne taip laisvai, kaip iki tol.

59.       Ekspertas dr. D. K. Vertinimo akte nurodė trūkumus, kurie yra sąlyginiai, tai yra galėję atsirasti tieks dėl ieškovės, tiek dėl apeliantės kaltės, pvz.: skilusi varčia, durų staktų pažeidimai, deformuota durų varčia, skilęs durų varčios anšlygis, įbrėžimai/įspaudai ant durų, pažeistos (duomenys neskelbtini) lauko durys.

60.       Liudytojas M. Š. 2021 m. gruodžio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, jog po 2019 m. gruodžio 20 d. baigiamojo akto perdavimo apeliantei objekte užfiksuotas netinkamas durų naudojimas. Atvykus į objektą, nustatyta, jog durys nuolat buvo atidarinėjamos ir trankomos į pastatų išorėje esančius pastolius. Liudytojas nurodė, kad tuo metu objekte dirbo labai daug žmonių. Tarp durų būdavo pravesti įvairūs vamzdžiai ar statybinių įrenginių žarnos ir laidai, kad durys neužsidarytų. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog durų vyrių atlenkimas priešinga vyrių mechanizmų kryptimi, kt. objektyviai sąlygoja tinkamai sumontuotų durų vibracijas jas darinėjant, kurios lemia po durų sumontavimo sudėtos išorinės apdailos sugadinimus (trupėjimą, skilimą ar pan.). Kita vertus, tinko trupėjimas, skilimas, taipogi gali realiai atsirasti dėl netinkamai atlikto fasadinio tinko ir jungiamųjų sluoksnių dėjimo statybos darbų, per arti suleistų angokraščių ir pan.

61.       Teisėjų kolegija, įvertindama, jog apeliantė dėl darbų defektų nepareiškė pretenzijų iki 2020 m. balandžio 2 d., tai yra 4 mėn. po 2019 m. gruodžio 20 d. baigiamojo darbų akto perdavimo, konstatuoja, kad tinkamai surašytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas negali būti nuginčytas apeliantės parengtais defektų aktais. Byloje kitokie įrodymai nepateikti (nepriklausoma eksperto išvada). Jų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

62.       Jeigu byloje remiamasi prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.

63.       Ekspertas dr. D. K. Vertinimo akte taip pat nurodė, kad: a) sandarinimo gumos blogai suleistos kampuose, neužtikrina sandarumo. Defektai atsirado dėl netinkamai atliktų montavimo darbų, b) nesilaiko varčios sandarinimo guma. Defektai atsirado dėl netinkamai atliktų montavimo darbų.

64.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados ir dėl sandarinimo gumų tinkamo sumontavimo. Apeliantė iš esmės nurodė, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepateikė jokios durų projektinės dokumentacijos, atitikties deklaracijų, kurios galėtų patvirtinti kokie yra realūs gamintojo nustatyti projektiniai reikalavimai durims. Tačiau ieškovės nurodyti trūkumai: a) sandarinimo gumos blogai suleistos kampuose, todėl neužtikrina sandarumo, b) nesilaiko varčios sandarinimo guma, nėra susiję su durų projektinės dokumentacijos, atitikties deklaracijų nepateikimu.

65.       Įvertinus eksperto dr. D. K. išvados tyrimo medžiagą (priedus) matyti, jog apeliantė ekspertui buvo pateikusi savo parengtus dokumentus, tačiau neteikė iš ieškovės gautų dokumentų (pvz., 2020 m. vasario 14 d. įspėjimo dėl netinkamos durų eksploatacijos, durų gamintojo UAB „Medasa“ 2020 m. vasario 20 d. rašto kt.). Sutiktina su ieškove, jog tuo atveju, kai ekspertas neturi visų dokumentų, tyrimui reikšmingos medžiagos, objektyviai negalima padaryti pagrįstų ir išbaigtų išvadų. 

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, eksperto nurodytas trūkumas – nesilaiko varčios sandarinimo guma, lygiai galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių. Durų gamintojo atstovas taip pat nurodė, jog minėta durų sandarinimo guma (tarpinė) yra sertifikuota pagal šių durų gamyklos technologiją, todėl tai nėra ir negali būti laikoma defektu (2022 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 10 min. 44 sek. – 1 val. 11 min. 14 sek.).

67.       Ieškovė 2021 m. spalio 20 d. prašyme dėl papildomų rašytinių įrodymų atkreipė dėmesį, kad ekspertas dr. D. K. vertino atsakovės surašytas pretenzijas bei 19 vnt. nuotraukų, nuotraukose fiksuojama situacija, kuri buvo objekte praėjus daugiau nei 5 mėn. po pačių durų ir durų montavimo rezultato naudojimo pagal paskirtį, ekspertizė surašyta neapžiūrėjus tiriamo objekto.

68.       Taigi dr. D. K. 2021 m. rugsėjo 7 d. vertinimo akte nurodyti duomenys tapo ginčo objektu teisme. Pirmosios instancijos teisme apeliantės sudaryti 2020 m. kovo 31 d., 2020 m. birželio 8 d. defektiniai aktai buvo aptariami. Apeliantei tai buvo žinoma ir ji turėjo teisę prašyti teismą skirti teismo ekspertizę, pateikti nesamus įrodymus, tačiau tokia teise nepasinaudojo, pareigos įrodinėti neįvykdė (CPK 42, 177, 178 straipsniai).

69.       Tokiu atveju sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė nepagrįstai ieškovei iš viso nesumokėjo už atliktus darbus pagal Sutartį Nr. ESG5/19-23 (CPK 185 straipsnis).

Dėl teisės sulaikyti mokėjimo dalį arba dėl žalos atlyginimo

70.       Apeliantė nurodė, kad jos užsakymo vertė yra 55 071,92 Eur (49 681,37 Eur + 5 390,55 Eur). Ieškovės nurodyta skolos suma – 4 100,00 Eur. Ieškovei yra apmokėta ~93 proc. bendra sutarčių kaina. Ieškovei bendrai yra neapmokėta tik itin nedidelė ~7 proc. mokėjimo dalis. Be to, sulaikytos sumos suma yra ne mažesnė nei kito rangovo pateikta trūkumų šalinimo sąmata. Atsižvelgiant į tai, toks mokėjimų sulaikymas yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti laikomas vengimu apmokėti už darbus. Apeliantė remiasi tuo, kad CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą.

71.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisė sulaikyti mokėjimus taip pat gali būti kvalifikuojama kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011 išaiškino, kad šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo „sulaikymo“ tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenurodytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2014 taip pat pripažino, jog, sutarties šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, nustatytų statybos rangos sutartyse, tai yra tam tikras užtikrintas kompensavimo mechanizmas tuo atveju, jei rangovas dėl subrangovo netinkamų veiksmų ar neveikimo patirtų nuostolių.

72.       Byloje nustatyta, kad apeliantė neįrodė turinti 4 665,76 Eur reikalavimo teisę į ieškovę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės reikalaujamą sumą (CPK 185 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimų

73.       Apeliantė nurodė, kad ji reiškė du alternatyvius reikalavimus, tai yra dėl sutartinės kainos mažinimo arba dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Atsakovės nurodyti defektai jų nelaikant prekių ir/ar montavimo darbų defektais, turėtų būti laikomi garantiniais defektais, nes jie nustatyti per garantinį laikotarpį. Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė.

74.       Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė ieškinyje pripažino ir sutiko sumažinti darbų kainą 355,00 Eur dėl garantinių darbų atlikimo poreikio, kuriuos ieškovė neatliko kilus tarp šalių ginčui ir negavusi apmokėjimo už atliktus darbus. Teismas priteisė 4 100,00 Eur skolos, tai yra mažindamas Sutarties Nr. ESG5/19-23 pagal kurią ieškovė įsipareigojo sumontuoti duris už 4 455,00 Eur be PVM kainą.

75.       Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ginčas išspręstas taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apeliantės prašymas mažinti kainą pagal kito rangovo UAB „Reiklitos projektai“ atliktų trūkumų šalinimo darbų suvestinę negalėjo būti patenkintas, nes, kaip jau byloje konstatuota, apeliantės nurodyti trūkumai nėra įrodyti (CPK 185 straipsnis).

76.       Pastebėtina ir tai, jog 2021 m. liepos 14 d. UAB „Reiklitos projektai“ darbų sąmatoje nurodomas šalintas defektas „kiemo vartelių spynos taisymas“ nėra susijęs su šios bylos ginčo objektu. Lūžusios lauko durų staktos restauravimas, įbrėžimų uždažymas, lauko durų dažymas, sugadinti durų vyriai ir durų reguliavimas, seno sulaužyto slenksčio demontavimas, durų defektų uždažymas, sulaužyto slenksčio klijavimas nėra durų montavimo darbų trūkumai, todėl nėra faktinio pagrindo spręsti, kad būtent 2021 m. liepos 14 d. UAB „Reiklitos projektai“ darbų sąmata įrodo priešieškinio reikalavimus.

77.       Pastebėtina, jog UAB „Reiklitos projektai“ darbų suvestinėje daugiausia nurodyti ne garantinio pobūdžio trūkumai, bet susiję su jau sumontuotų durų eksploatacija, pvz., durų reguliavimas, staktos remontas, sugedusi spyna, durų varčios klijavimas, priešspyniai ir pan.

78.       Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimus nuostolius remdamasis realia jų atsiradimo tikimybe. Anot apeliantės, UAB „Reiklitos projektai“ darbų suvestinė įrodo būsimo žalos dydį.

79.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodytas defektų faktas už 2286,90 Eur. Jau minėta, kad UAB „Reiklitos projektai“ nurodė būtinų būsimų defektų šalinimo darbus, kurie yra susiję su durų eksploatacija (pvz., būtina reguliuoti duris, uždažyti pažeidimus, atstatyti angokraščius, priešspyniai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, atmetamas apeliantės prašymas taikyti CK 6.249 straipsnio 3 dalį ir priteisti 2286,90 Eur.

80.       Apeliantė teigia, kad ieškovė pažeidė savo kaip rangovės pareigas atlikti ir perduoti kokybišką darbų rezultatą, todėl teismui nusprendus nemažinti darbų kainos 4665,76 Eur suma, ši suma priteistina atsakovei kaip žalos atlyginimas (trūkumų šalinimo išlaidos).

81.       Byloje konstatuota, jog nagrinėjamoje byloje įrodyta trūkumų už 355,00 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu priteisė 4 100,00 Eur skolos, taip sumažindamas sutarties kainą, kuri buvo 4 455,00 Eur be PVM. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantė, pradėjusi naudoti duris po jų sumontavimo, net ir įrodinėdama montavimo darbų trūkumus, perėmė šio rezultato sugadinimo riziką (CK 6.694 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

82.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

83.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

84.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

85.       Apeliantė mano, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme pateiktame 2022 m vasario 9 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra įtrauktos išlaidos, kurios viršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius.

86.       Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės. Bet kokiu atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra ieškovo reikalavimas, nesudaro ieškinio dalyko ir neprivalo būti nurodomas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu ieškinyje nenurodytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, tai nesudaro pagrindo traktuoti kaip ieškinio trūkumą ir nustatyti terminą jam pašalinti (CPK 138 straipsnis). Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.S. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).

87.       Anot apeliantės, Rekomendacijose nustatytas sumas viršijo šios paslaugos: 1) pasiruošimas teismo posėdžiui; 2) rašytinių paaiškinimų (baigiamosios kalbos motyvų) parengimas, patikslinimas; 3) prašymo dėl asmens įtraukimo trečiuoju asmeniu parengimas ir pateikimas teismui; 4) prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimas ir pateikimas teismui.

88.       Ieškovė atkreipė dėmesį, kad apeliantė nenurodė konkrečių skaičiavimų dėl Rekomendacijose viršytos sumos. Pažymėjo, jog byloje: (1) buvo sprendžiami kompleksiniai teisiniai klausimai susiję su šalių teisinių santykių kvalifikavimu, kadangi proceso šalys laikėsi skirtingų pozicijų; (2) nagrinėjamos aplinkybės ir teisiniai motyvai susiję su rangos, statybos rangos, pirkimo-pardavimo ir prekių kokybės teisiniais klausimais; (3) rengiami procesiniai dokumentai, kurie ypač susiję su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir specifiniu bylos ginčo dalyku – durims padarytais defektais, vertinamos jų atsiradimo priežastys ir t. t. (ypač tai atsispindi 2021 m. spalio 20 d. ieškovės prašyme dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo); (4) apklausiami 2 liudytojai; (5) vyko 5 teismo posėdžiai ir t. t. Vertinant tai, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pilnai tenkino kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus (bylos sudėtingumas, sprendžiamų teisinių klausimų kompleksiškumas ir kt.), kurie pateisina tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimą ieškovei.

89.       Iš byloje esančio ieškovės 2021 m. gruodžio 16 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatyta, jog grafoje „pasiruošimas teismo posėdžiui“, sudėjus nurodytas visas 5 eilutes, truko 5,5 val., o įkainis už vieną valandą yra 100,00 Eur be PVM. Byloje vyko 5 posėdžiai.

90.       Rekomendacijų 8.19. punkte nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už vieną pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Byloje nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai už kokią būtent paslaugą buvo sumokėta (išrašytoje sąskaitoje nurodytas įrašas: „Teisinės paslaugos pagal TPS Nr. 277“, o mokėjimo dokumente įrašyta, kad mokėjimas pagal TPS Nr. 277 už teisines paslaugas). Bylos nagrinėjimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo apie 1317,60 Eur, o už vieną valandą skaičiuotinas 131,76 Eur dydis (1317,60 Eur x 0,1). Taigi suma nėra viršijanti maksimalų rekomenduojamą priteisti dydį. Kita vertus, apeliantė nenurodė už kurį posėdį ieškovė permokėjo.

91.       Apeliantė nurodė, kad buvo per daug sumokėta už baigiamųjų kalbų parengimą. Iš byloje esančio ieškovės 2021 m. gruodžio 16 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatyta, jog grafoje „Rašytinių paaiškinimų (baigiamosios kalbos motyvų) parengimas, patikslinimas“ truko 3 val. ir kainavo 300,00 Eur be PVM. Baigiamoji kalba yra parengta 2022 m. vasario 18 d., byloje nėra įrodymų, kada konkrečiai sumokėta už paslaugas, todėl skaičiuojama pagal užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, kuris buvo 1517,40 Eur. Vadinasi, vienos valandos rekomenduojamas priteisti dydis buvo 156,64 Eur, advokatas apskaičiavo, jog parašyti baigiamąsias kalbas truko 3 val., todėl negalima daryti prielaidos, kad užmokestis neatitiko rekomenduojamo.

92.       Apeliantė taip pat nurodė, kad už prašymą dėl asmens įtraukimo trečiuoju asmeniu parengimą ir pateikimą teismui bei už prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui yra per didelis užmokestis. Nustatyta, kad ieškovė už prašymą dėl asmens įtraukimo trečiuoju asmeniu parengimą ir pateikimą teismui sumokėjo 300,00 Eur; jo parengimas truko 3 val. Prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo įkainotas 850,00 Eur (8,5 val. x 100 Eur). Ieškovė atkreipė dėmesį, kad byloje buvo surinkta daug įrodymų. Tai nustatytina iš 2021 m. spalio 20 d. ieškovės prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo. Sutiktina su ieškove, kad visi klausimai dėl durų ir jų montavimo kokybės nagrinėjamoje byloje yra susiję, tame tarpe, su trečiojo asmens UAB „Medasa“ (durų gamintojas) teisėmis ir pareigomis. Apeliantė tiksliau nenurodė, ar prašymų parengimas truko per ilgai, ar jų kokybė nėra tinkama, todėl teisėjų kolegija negali įvertinti, ar nebuvo išlaidaujama apmokant už advokato paslaugas. Prašymų parengimo laikotarpyje užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1358,00 Eur (1358,00 Eur x 0,1 koeficientas = 135,80 Eur). Formaliai 300,00 Eur ir 850,00 Eur prašytos priteisti sumos atitinka rekomenduojamą prateisti dydį, todėl apeliantės teiginiai, kad buvo permokėta už teisines paslaugas nėra įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

93.        Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. 

94.       Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 1 149,50 Eur už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti dydžio, yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas. Ieškovei priteisiamos iš atsakovės 1 149,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

95.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija

n u t a r i a:

netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orner“ apeliacinio skundo.  

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orner“ (juridinio asmens kodas: 303016354) uždarosios akcinės bendrovės „Europos saugumo garantas“ (juridinio asmens kodas: 300528456) naudai 1 149,50 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                           Vaclovas Paulikas

                                                                        Rūta Petkuvienė

                                                                        Eglė Surgailienė