Administracinė byla Nr. eA-5282-520/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01024-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (tretieji suinteresuoti asmenys – R. K., M. K. ir N. P.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. 1P-2343 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) posto pamainos viršininkui R. K., posto inspektorei N. P. ir posto inspektorei M. K..
2. Pareiškėjas nurodė, kad atlikus tarnybinį patikrinimą dėl Kauno TM posto pamainos viršininko R. K., posto inspektorės N. P. ir posto inspektorės M. K. veiksmų, buvo surašyta 2018 m. vasario 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1570 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, jog R. K. 8 darbo pamainų, vykusių nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d., metu netinkamai vadovavo pamainai ir netinkamai kontroliavo pavaldžių pareigūnų darbą, netinkamai vykdė pavestas funkcijas bei pareigas ir savo veika (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 206 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (toliau – ir Etikos kodeksas), 7.8.1, 7.8.2 punktus, Kauno TM Kybartų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kauno TM viršininko 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 3B-92 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 27.3.7, 27.3.9 ir 27.3.16 punktus, Kauno TM posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 1B-98 7.1, 7.2, 7.32 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo, buvo pasiūlyta skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
3. Posto inspektorė M. K. 2017 m. rugsėjo 3 d., privalėdama dirbti tik 8, 9, 18 ir 23 darbo vietose ir atlikti tik šiose vietose numatytas funkcijas, 10.17 val. atliko 10 darbo vietai numatytas funkcijas: suformavo pavedimą posto inspektorei N. P. atlikti asmens tikrinimą, 10.36 val. priėmė sprendimą prekes ,,išleisti“, nors pagal paskirstymo į darbo vietas grafiką šiuo laikotarpiu į 10 darbo vietą buvo paskirta kita pareigūnė. Savo veika M. K. pažeidė Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Etikos kodekso 7.8.1 ir 7.8.2 punktus, Vidaus tvarkos taisyklių 28.1, 28.2.1 punktus, Kauno TM posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1B-285, 7.1, 7.3, 7.4, 7.5, 7.11, 7.15, 7.17, 7.21 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą tyčia, buvo pasiūlyta jai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
4. Posto inspektorė N. P. 2017 m. rugsėjo 3 d., privalėdama dirbti tik 8, 9, 18 ir 23 darbo vietose ir atlikti tik šiose vietose numatytas funkcijas, 10.34 val. atliko 10 darbo vietai numatytas funkcijas: suformavo pavedimą posto inspektorei M. K. atlikti asmens tikrinimą, 10.42 val. priėmė sprendimą prekes ,,išleisti“, nors pagal paskirstymo į darbo vietas grafiką šiuo laikotarpiu į 10 darbo vietą buvo paskirta kita pareigūnė. Savo veika N. P. pažeidė Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Etikos kodekso 7.8.1 ir 7.8.2 punktus, Vidaus tvarkos taisyklių 28.1, 28.2.1 punktus, Kauno TM posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1B-285, 7.1, 7.3, 7.4, 7.5, 7.11, 7.15, 7.17, 7.21 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą tyčia, buvo pasiūlyta jai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims yra neteisėtas. Profesinė sąjunga nėra įgaliota vertinti tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo ir spręsti, kokios rūšies nuobauda atitinka tarnybinį nusižengimą. Profesinė sąjunga negali vien tuo pagrindu, kad nesutinka su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda, atsisakyti duoti sutikimą ją skirti. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybines nuobaudas, nenurodė nė vienos pareigūnus dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės. Profesinė sąjunga turėjo apsiriboti vertinimu, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl narystės Profesinėje sąjungoje, tačiau, nukrypdama nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis), vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo Muitinės departamentui įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, kenkia viešajam interesui.
6. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad įgyvendina įstatymų suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Reikšdamas savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Vien patikrinimo metu nustatytų pažeidimų konstatavimas nesudaro pagrindo išvadai, kad posto pamainos viršininkas R. K. nevykdė tarnybinių pareigų. Atsakovas nurodė, kad Kauno TM posto pareigūnės N. P. ir M. K. yra Profesinės sąjungos narės, tačiau nėra išrinktos šios organizacijos renkamųjų ar valdymo organų narėmis. Abi šios pareigūnės išrinktos Lietuvos Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – ir Susivienijimas) organų narėmis. Atsižvelgiant į tai ir į Kolektyvinės sutarties 27.3 punkto bei Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatas, Muitinės departamentas, prieš skirdamas tarnybines nuobaudas minėtoms pareigūnėms, turėjo gauti Susivienijimo sutikimą. Atsakovas teigė, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas N. P. ir M. K. Muitinės departamentui jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir neužkirto kelio spręsti drausminės atsakomybės taikymo klausimą.
8. Atsakovas teigė, kad sprendimas skirti drausmines nuobaudas visiems trims Kauno TM pareigūnams neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų. Profesinė sąjunga, susipažinusi su tarnybinio patikrinimo medžiaga, turi pagrindo teigti, kad tarnybinės nuobaudos pareigūnams skyrimas buvo pagrįstas naryste Profesinėje sąjungoje. Įvertinusi visas aplinkybes, Profesinė sąjunga teigė, kad Muitinės departamentas ketina skirti nuobaudas muitinės pareigūnams, Profesinės sąjungos nariams, išrinktiems profesinių sąjungų renkamųjų organų (komitetų) nariais, kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjungos veikloje, o Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, naudojosi suteikta teise ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 18 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prašymą tenkino, t. y. panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. kovo 21 d. raštą Nr. 1P-2343 tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno TM posto pamainos viršininkui R. K., posto inspektorei N. P. ir posto inspektorei M. K..
10. Teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2017 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1B-76 sudarė komisiją, kurios sudėtį pakeitė 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1B-96, ir jai, be kita ko, pavedė ištirti R. K., N. P. ir M. K. galimus tarnybinius nusižengimus. Komisija 2018 m. vasario 28 d. surašė Išvadą, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad R. K. padarė tarnybinį nusižengimą, pasiūlyta jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, M. K. padarė tarnybinį nusižengimą, pasiūlyta jai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, N. P. padarė tarnybinį nusižengimą, pasiūlyta jai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
11. Muitinės departamentas 2018 m. kovo 7 d. raštu Nr. (5.34)3B-2338 kreipėsi į Profesinę sąjungą ir prašė duoti sutikimą R. K. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, N. P. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą ir M. K. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Profesinė sąjunga 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. 1P-2343 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas minėtiems muitinės pareigūnams, nurodydama, kad darbdavys taiko dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės Profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai sąjungai, toleruoja muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių, persekiojimą, o siūlymas skirti tarnybines nuobaudas Profesinės sąjungos nariams yra susijęs tik su jų naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje, priimti sprendimai skirti drausminę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.
12. Teismas nurodė, kad R. K. yra Profesinės sąjungos valdymo organo – Profesinės sąjungos Socialinių reikalų komiteto narys, N. P. ir M. K. yra Susivienijimo valdymo organų, Socialinių reikalų komiteto ir Tarptautinių ryšių komiteto narės.
13. Teismas, įvertinęs Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas), Profesinių sąjungų įstatymo, Taisyklių ir Kolektyvinės sutarties nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose, konstatavo, kad, viena vertus, Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant trečiųjų suinteresuotų asmenų tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, o gavusi išvadą dėl šių pareigūno tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl Išvados pagrįstumo. Kita vertus, gavusi Muitinės departamento prašymą duoti sutikimą šiems pareigūnams skirti tarnybines nuobaudas, Profesinė sąjunga nuobaudų skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnams nėra skiriama dėl jų narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jų atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.
14. Teismas konstatavo, kad Profesinė sąjunga skundžiamame 2018 m. kovo 21 d. rašte Nr. 1P-2343 išreiškia savo nuomonę dėl jos narių padarytų veikų, jų kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamų pareigūnų teiktų paaiškinimų vertinimo, nesutinka, kad nustatytos veikos gali būti kvalifikuojamos kaip tarnybiniai nusižengimai, tačiau nepateikia jokių motyvų, duomenų, dėl kurių būtų galima teigti, kad R. K., N. P. ir M. K. tarnybinės nuobaudos skiriamos dėl jų narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Ginčijamame Profesinės sąjungos rašte nurodoma, kad Muitinės departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, taip pat nurodoma, kad dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų priimti sprendimai skirti tarnybines nuobaudas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismas vertino, kad šie atsakovo rašte nurodyti teiginiai nepagrindžiami jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Be to, spręsdama klausimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiam muitinės pareigūnui, Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
15. Teismas, įvertinęs Išvados turinį, konstatavo, kad tarnybinę nuobaudą R. K. nuspręsta skirti dėl netinkamo vadovavimo pamainai ir pamainos darbo organizavimo, M. K. ir N. P. – dėl darbo funkcijų atlikimo nepaskirtose darbo vietose. Todėl teismas sprendė, kad tarnybinė atsakomybė minėtiems pareigūnams taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje.
16. Teismas konstatavo, kad Profesinės sąjungos atsisakyme nurodyti motyvai vertintini kaip Profesinės sąjungos nesutikimas su Išvadoje pateiktu jos narių atliktų veikų vertinimu, tačiau tai savaime nereiškia, kad Muitinės departamentas, tirdamas šių pareigūnų galimus tarnybinius pažeidimus, pažeidė jų ar Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip R. K., N. P. ir M. K. planuojamos skirti tarnybinės nuobaudos gali būti susijusios su jų naryste ir veikla Profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė ir atsiliepime į prašymą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Profesinė sąjunga 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. 1P-2343 nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą R. K., N. P. ir M. K..
17. Teismas, įvertinęs atsakovo teiginius, kad dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas N. P. ir M. K. Muitinės departamentas turėjo kreiptis į Susivienijimą, pabrėžė, kad iš Profesinės sąjungos 2018 m. kovo 21 d. rašto Nr. 1P-2343 turinio aiškiai matyti, kad šiuo raštu Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą ne tik R. K., bet ir N. P. bei M. K.. Teismas sprendė, kad Profesinės sąjungos atsiliepime į prašymą nurodytas argumentas, jog pareigūnės N. P. ir M. K. yra išrinktos Susivienijimo valdymo organų narėmis, todėl esą Departamentas, prieš skirdamas tarnybines nuobaudas minėtoms pareigūnėms, turėjo gauti Susivienijimo sutikimą, teisiškai nereikšmingas ginčui dėl Profesinės sąjungos 2018 m. kovo 21 d. rašto Nr. 1P-2343 teisėtumo ir pagrįstumo, išspręsti.
III.
18. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Muitinės departamento prašymą atmesti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, todėl sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Atsakovas sutinka, kad Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Taisyklių 33 punktu, suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklėse (26 p.) numatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Vadovaudamasi Taisyklėse ir Kolektyvinėje sutartyje nustatyta norma ir galimybe pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, įvertinusi visas aplinkybes, Profesinė sąjunga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinktos nuobaudos neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes ketinama ją skirti neįrodžius kaltės.
20. Atsakovas nurodo, kad nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jo nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo, tačiau nei Muitinės departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne Profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus.
21. Atsakovas teigia, kad Muitinės departamentas savo prašyme teismui nepateikė įrodymų, jog Profesinės sąjungos nurodyti argumentai nepagrįsti, o ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Tai, kad Muitinės departamentas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, kuriais buvo grubiai pažeistos Profesinės sąjungos ir jos narių teisės, nevykdomi įstatymai ir Kolektyvinė sutartis, kai Profesinės sąjungos nariai baudžiami ir už mažareikšmius nusižengimus, laikytini įrodymais dėl persekiojimo už narystę Profesinėje sąjungoje. Atsakovas pažymi, kad tokie Muitinės departamento nevienodų standartų taikymo Profesinės sąjungos nariams ir asmenims, nesantiems Profesinės sąjungos nariais, yra poveikio priemonės ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl teisės vienytis į organizacijas. Muitinės departamentas Profesinės sąjungos pateiktų argumentų nepaneigė, o pirmosios instancijos teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl Profesinės sąjungos nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybinę nuobaudą, vertintina kaip deklaratyvi ir nepagrįsta.
22. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą, nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.
23. Atsakovas akcentuoja, kad Muitinės departamentas, prieš skirdamas tarnybines nuobaudas N. P. ir M. K., privalėjo gauti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo sutikimą, todėl tik Susivienijimo sutikimas ar nesutikimas skirti tarnybines nuobaudas minėtoms pareigūnėms galėtų Muitinės departamentui sukelti teisines pasekmes. Teismas, nagrinėdamas Muitinės departamento prašymą dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas N. P. ir M. K., turėjo spręsti, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Profesinės sąjungos 2018 m. kovo 21 d. rašte Nr.1P2343 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas minėtoms pareigūnėms, nes jos nėra Profesinės sąjungos valdymo organų narės, todėl Profesinės sąjungos 2018 m. kovo 21 d. sprendimas negalėjo būti laikomas sutikimu ar nesutikimu Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies prasme ir Muitinės departamentui negalėjo užkirsti kelio spręsti dėl pareigūnių tarnybinės atsakomybės. Todėl minėto rašto panaikinimas šia apimtimi negalėjo sukelti teisinių pasekmių pareiškėjui ir administracinė byla šia apimtimi nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 str. 1 p.).
24. Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą nepakeistą.
25. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Profesinė sąjunga nenurodė ir neįrodė nė vienos aplinkybės, kuri pagrįstų prielaidą, kad pareigūnai yra diskriminuojami dėl narystės Profesinėje sąjungoje, ir vertindama Išvados teisėtumą ir pagrįstumą viršijo kompetencijos ribas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.
26. Pareiškėjas pažymi, kad pati Profesinė sąjunga nurodė, jog dalyvauja Susivienijimo veikloje. Be to, pagal Kolektyvinės sutarties pakeitimus, Susivienijimas informuojamas elektroninio pašto adresais, vienas kurių – Profesinės sąjungos, o Susivienijimo 2015 m. spalio 5 d. rašte Nr. 2/2015-10 Profesinės sąjungos pirmininkė L. D. buvo įgaliota veikti Susivienijimo vardu. Susirašinėjimas vyko su Profesine sąjunga, kuri teikė atsakymus už visus pareigūnus, įskaitant ir Susivienijimo nares, tačiau aiškiai nenurodė, kad kontaktuojama su netinkamu subjektu. Todėl darbdaviui buvo sudarytas įspūdis, kad pozicija suderinta su Susivienijimu. Pareiškėjas vertina, kad Profesinė sąjunga elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai klaidino Muitinės departamentą, bei laikosi pozicijos, jog Susivienijimas buvo tinkamai informuotas apie ketinimą skirti tarnybines nuobaudas jo narėms, ir buvo gautas įgalioto subjekto nesutikimas dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti pareiškėjui Muitinės departamentui sutikimą skirti tarnybines nuobaudas: papeikimą – Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno TM posto pamainos viršininkui R. K., pastabas – Susivienijimo renkamųjų organų narėms, t. y. Kauno TM posto inspektorėms N. P. ir M. K., pagrįstumo ir teisėtumo.
28. Pareiškėjas, nusprendęs svarstyti klausimą dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl Išvadoje nustatytų šių asmenų padarytų tarnybinių nusižengimų, kreipėsi į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo. Atsakovas atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjo sprendimas skirti tarnybines nuobaudas šiems tarnautojams neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, toks sprendimas vertintinas kaip poveikio priemonė Profesinės sąjungos nariams. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, panaikino atsakovo atsisakymą skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
29. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsisakymas duoti sutikimą skirti nuobaudą Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui R. K. yra teisėtas ir pagrįstas, o bylos dalis pagal pareiškėjo prašymą dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas N. P. ir M. K. turėjo būti nutraukta, nes šios pareigūnės nėra Profesinės sąjungos renkamųjų organų narės, o yra Susivienijimo, t. y. kitos profesinės sąjungos renkamųjų organų narės, ir atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti joms tarnybines nuobaudas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia.
30. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka.
31. Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijas reglamentuojančio Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąją ir (arba) valdymo instituciją, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamosios ir (arba) valdymo institucijos sutikimas. Minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.
32. Teisėjų kolegija, pirmiausia pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl to, kad dalis administracinės bylos dėl atsisakymo skirti tarnybines nuobaudas N. P. ir M. K. turėjo būti nutraukta, pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad N. P. yra išrinkta Susivienijimo Socialinių reikalų komiteto nare, o M. K. – Susivienijimo Tarptautinių ryšių komiteto nare (b. l. 68–69). Kaip jau minėta, pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąją ir (arba) valdymo instituciją, laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamosios ir (arba) valdymo institucijos sutikimas. Taigi ši nuostata reiškia, kad profesinės sąjungos atstovaujamosios ir (arba) valdymo institucijos sutikimas skirti drausminę nuobaudą reikalingas tik dėl tų profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąją ir (arba) valdymo instituciją, ir tik tuo laikotarpiu, kuriam jie išrinkti. Atsakovas Profesinė sąjunga skundžiamu 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. 1P-2343 (b. l. 22–23) atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas pasisakė ir dėl minėtų pareigūnių, tačiau toks atsisakymas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, kadangi jos yra ne Profesinės sąjungos, o Susivienijimo renkamųjų organų narės.
33. Nors pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad Profesinė sąjunga dalyvauja Susivienijimo veikloje, o Susivienijimo 2015 m. spalio 5 d. raštu Nr. 2/2015-10 Profesinės sąjungos pirmininkė L. D. įgaliota veikti Susivienijimo vardu (b. l. 113–114), pažymėtina, kad pareiškėjas, 2018 m. kovo 7 d. raštu (b. l. 19) kreipėsi dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims tik į Profesinę sąjungą, o į Susivienijimą nesikreipė. Iš pareiškėjo rašto turinio matyti, kad šiame rašte nėra jokių nuorodų apie tai, kad buvo kreiptasi į Profesinę sąjungą ar L. D., kaip Susivienijimo atstovus. Atsakovo pateiktame atsisakyme taip pat nėra jokių nuorodų, kad atsisakymas teikiamas ir Susivienijimo vardu.
34. Konstatavus, kad N. P. ir M. K. nėra Profesinės sąjungos renkamųjų organų narės, Profesinės sąjungos 2018 m. kovo 21 d. rašto Nr. 1P-2343 dalis, kuria spręsta dėl nesutikimo skirti joms tarnybines nuobaudas, negali būti laikoma sutikimu ar nesutikimu Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies prasme, todėl teisių ir pareigų pareiškėjui nesukelia ir šia apimtimi administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 130 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, toliau pasisako dėl likusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria spręsta dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K., Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
37. Minėtoje nutartyje remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 (šia nutartimi atsakovas grindžia apeliacinį skundą dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos renkamojo organo nariui R. K.) konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 buvo vadovaujamasi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas gali panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją, jei darbdavys įrodo, jog šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.
38. Šiuo aspektu akcentuotina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2603 redakcija) 168 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.
39. Konstatuotina, kad atsakovas be teisėto pagrindo šioje byloje apeliacinį skundą grindžia minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir teigia, kad darbdavys (pareiškėjas) privalėjo įrodyti, jog jo (atsakovo) atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia jo (pareiškėjo) interesus.
40. Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).
41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).
42. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turėjo būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, diskriminuoja šį asmenį dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.
43. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsisakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir dėl to naikintinas, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, pareiškėjas savo prašyme teismui nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Atsakovo teigimu, jo pateikti argumentai ir įrodymai parodo pareiškėjo bandymą daryti įtaką Profesinės sąjungos veiklai per Profesinės sąjungos narius, pareiškėjas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, Profesinės sąjungos nariai baudžiami už mažareikšmius nusižengimus. Atsakovas taip pat nurodo, kad turėjo teisę pagal Taisyklių ir Kolektyvinę sutartį pareikšti nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, tarnybinės nuobaudos rūšies atitikimo protingumo ir teisingumo principams.
44. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas nagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. su tuo, kad teismas, įvertinęs įrodymus, pripažino, jog neįrodyta, kad pareiškėjas siekia tarnybinę nuobaudą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. dėl jo narystės, iš esmės teigiama, kad pareiškėjas diskriminuoja jį dėl veiklos Profesinėje sąjungoje.
45. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Todėl nagrinėjamu atveju būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, tinkamai taikė minėtą ABTĮ nuostatą.
46. Pareiškėjas šioje byloje teigia, kad pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą (žr. nutarties 2 p.).
47. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiama atsakovo pozicija dėl pareiškėjo siekimo skirti tarnybinę nuobaudą R. K. dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomos aplinkybės ir byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nustatyti tarnybiniai pažeidimai yra susiję su R. K. veikla Profesinėje sąjungoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Išvados matyti, kad R. K. veikoje, kuriose pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių.
48. Atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis, šiuo atveju nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ji bus ginčijama.
49. Apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie įrodymai, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui apie R. K. veiklą Profesinėje sąjungoje, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas ar įvertino juos neteisingai. Taip pat nenurodyti jokie įrodymai, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti R. K. išimtinai tik dėl to, kad jis dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje. Tai, kad, atsakovo nuomone, pareiškėjas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, savaime neįrodo, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą R. K. ne dėl Išvadoje nustatyto tarnybinio pažeidimo, ar kad jį diskriminuoja. Atsakovo argumentai dėl trečiojo suinteresuoto asmens diskriminavimo nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais.
50. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą iš dalies tenkina, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą pakeičia.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. kovo 21 d. rašto Nr. 1P-2343 dalį, kuria atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui R. K..
Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. kovo 21 d. rašto Nr. 1P-2343 dalį, kuria atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Kauno teritorinės muitinės posto inspektorėms M. K. ir N. P., nutraukti.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Stasys Gagys
Dalia Višinskienė