Civilinė byla Nr. 2-797-178/2017

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01929-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.26.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. J. ir I. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. ir I. J. ieškinį atsakovei bankrutavusiai K. S. prekybos įmonei dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo K. S..

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo patvirtinti taikos sutartį pagrįstumo.
2. Ieškovai A. J. ir I. J. ieškiniu (patikslintu) atsakovei bankrutavusiai K. S. prekybos įmonei prašo išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo ieškovams priklausantį turtą ir įpareigoti atsakovę perduoti ieškovams šį turtą: rūsyje – kieto kuro katilas Atmos, boileris, dujinis katilas Baxi, vandens valymo įrengimai, pirties krosnelė Fiarvia, integruota vonia Jakuzi, integruotas virtuvės komplektas su integruota buitine technika, rūsio integruotos stumdomos durys 2 vnt., rūsio durys 4 vnt.; prieškambaryje – integruotas prieškambario baldų komplektas, durys 1 vnt., židinys su apdaila, integruotas virtuvės komplektas su integruota buitine technika; 2 aukšte – integruota rūbų spinta miegamajame kambaryje, durys 2 vnt.; ūkiniame pastate – durys 3 vnt., langas, lauko terasos medžio – plastiko kompozitas, stogo danga; sklypo teritorijoje – dekoratyviniai augalai, krūmai, medeliai 36 vnt., obelys 2 vnt.; vyšnios 3 vnt. (toliau – Turtas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. 2017 m. sausio 30 d. teismo posėdyje pateiktas ieškovų ir atsakovės sudarytos taikos sutarties projektas. Ieškovų atstovas paaiškino, kad taikos sutartimi ieškovai sutinka sumokėti atsakovei už namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (toliau –Nekilnojamasis Turtas) 45 000 Eur, o ieškinio reikalavimą dėl Turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ieškovai atsiimtų. Tokia taikos sutartis yra teisėta ir nepažeistų nei kreditorių, nei trečiojo asmens interesų. Taikos sutartimi sumokamas piniginis ekvivalentas, iš ko būtų galima tenkinti bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.
4. Atsakovės bankroto administratorius taikos sutarčiai pritaria. Nurodo, kad kreditorių susirinkime šis klausimas buvo svarstytas, kreditoriai taikos sutarčiai nepritarė, tačiau šioje byloje kreditoriai nėra šalimi, todėl bankroto administratorius pasirašė taikos sutartį įvertinęs visas pasekmes.
5. Trečiasis asmuo K. S. pritaria taikos sutarties sudarymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė tvirtinti ieškovų,  atsakovės ir trečiojo asmens 2017 m. sausio 30 d. taikos sutartį; bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
7. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi pripažino negaliojančia 2008 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria K. S. ir D. S. už 100 000 Lt pardavė A. J. ir I. J. žemės sklypą, Nekilnojamąjį turtą, šio turto 2008 m. rugsėjo 15 d. perdavimo - priėmimo aktą bei taikė dvišalę restituciją. 2016 m. vasario 29 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkime nustatyta Nekilnojamojo turto pardavimo kaina 100 000 Eur. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo jiems priklausantį 33 450 Eur vertės Turtą. Šalys taikos sutartimi susitarė, kad atsakovė perleidžia ieškovams Nekilnojamąjį turtą, kuriame yra ieškiniu prašomas išreikalauti Turtas, už 45 000 Eur, o ieškovai atsisako pareikštų reikalavimų. 2016 m. gruodžio 15 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditoriai teismui pateiktai taikos sutarčiai nepritarė. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš taikos sutarties šalių yra bankrutavusi įmonė, todėl sprendžiant klausimą dėl tokios subjekto sudarytos taikos sutarties patvirtinimo galimybės, būtina atsižvelgti ne tik į bendrąjį, bet ir specialųjį teisinį reglamentavimą, t. y. į Įmonių bankroto įstatymo normas (toliau – ĮBĮ).
8. Turint ketinimų sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje, kurioje bankrutavusiai įmonei pareikštas reikalavimas ir įmonės bankroto administratorei veikiant ne tik įmonės, bet ir visų kreditorių interesais, reikalinga gauti kvalifikuotos kreditorių daugumos pritarimą (sutikimą) tokiam procesiniam veiksmui atlikti, ir tik tokio pritarimo buvimas leistų identifikuoti šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų. Šiuo atveju kreditorių pritarimo nebuvo.
9. Taikos sutartimi iš esmės sulygta ne tik dėl ieškinio dalyko. Patikslintame ieškinyje ieškovai prašo išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo jiems priklausantį Turtą už bendrą 33 450 Eur sumą, esantį Nekilnojamajame turte, ir įpareigoti atsakovę jį perduoti ieškovams. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad šia sutartimi atsakovė perleidžia ieškovams Nekilnojamąjį turtą, kuriame yra ieškiniu reikalaujamas išreikalauti Turtas, už 45 000 Eur. Nei patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdžių metu ieškovai nėra pareiškę reikalavimo dėl Nekilnojamojo turto įsigijimo. Kadangi taikos sutarties paskirtis yra kilusio teisminio ginčo išsprendimas derybomis bei kompromisais, vien dėl šios priežasties taikos sutartis, kuria išsprendžiami kiti klausimai, negali būti teismo įvertinta kaip atitinkanti įstatymo reikalavimams. Teismas sprendė, kad ir dėl šios aplinkybės nėra pagrindo tvirtinti pateiktą taikos sutartį. Be to, pateiktos taikos sutarties patvirtintinas taip pat prieštarautų ir 2016 m. vasario 29 d. bankrutavusios K. S. prekybos įmonės kreditorių susirinkime patvirtintai turto pardavimo tvarkai.
10. Teismas, įvertinęs šalių 2017 m. sausio 30 d. sudarytos taikos sutarties turinį, sąlygas, bei į tai, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, konstatavo, kad taikos sutarties sudarymas prieštarauja ĮBĮ nuostatoms ir viešajam interesui, todėl taikos sutartis netvirtino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

11. Ieškovai (toliau – apeliantai) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantai Nekilnojamąjį turtą įsigijo 2008 m. rugsėjo 19 d., tačiau dėl šio turto įsigijimo sąlygas su K. S. ir D. S. buvo aptarę dar 2004 metais. Todėl apeliantai yra suinteresuoti įsigyti šį turtą, nes jame gyvena, tačiau įsigijimo kaina turi būti protinga.
2. Apeliantai pareiškė reikalavimą išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo apeliantams priklausantį Turtą 33 450 Eur vertės. Todėl, teismui tenkinus ieškinį, Nekilnojamojo turto vertė sumažėtų daugiau nei 33 450 Eur suma, nes jis būtų komerciškai nepatrauklus.
3. Atsakovės kreditorių susirinkime Nekilojamojo turto kaina numatyta 100 000 Eur. Jį priverstinai realizuojant, kaina antrose varžytynėse būtų 10 proc. mažesnė – 90 000 Eur. Tačiau potencialų pirkėją sudomintų šio turto kaina apie 70 000 Eur, be to, iš šios realios kainos reikia atimti ieškinio reikalavimo sumą (33 450 Eur). Apeliantai sutiko sudaryti taikos sutartį atsisakant savo reikalavimų su sąlyga įsigyti Nekilnojamąjį turtą už 36 550 Eur, vėliau ši suma buvo padidinta iki 45 000 Eur.
4. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas. Bankroto administratorius savo pareigas turi atlikti sąžiningai, atsižvelgdamas į esamą situaciją. Didžiausias atsakovės kreditorius, svarstant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo, sprendimo priėmime nedalyvavo, tokiu būdu laikytina, kad suteikė galimybę administratoriui pačiam priimti sprendimus. Be to, kreditoriai taikos sutarties klausimu sprendimo nepriėmė.
5. Teismas nepasisakė, kokius teisėtus kreditorių interesus pažeidė bankroto administratorius, sudarydamas taikos sutartį. Priešingai, tokie interesai yra pažeisti nepatvirtinus taikos sutarties, nes bankroto procedūros tęsiasi ilgą laiką, tuo tarpu gautas pajamas būtų gali paskirstyti kreditoriams.
6. ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė priimti nutarimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Tačiau tai yra teisė, bet ne pareiga. Kreditoriams tokio sprendimo nepriėmus, taikos sutarties klausimas perduotas priimti administratoriui.
7. Tai, kad taikos sutartimi iš esmės sulygta ne tik dėl ieškinio dalyko, nėra pagrindas atmesti prašymą dėl taikos sutarties sudarymo, nes teismas, gindamas viešąjį interesą ex officio, galėjo tokią taikos sutartį tvirtinti. Tai, kad 2016 m. vasario 29 d. atsakovės kreditorių susirinkime nustatyta Nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kaina, nesuponuoja ribojimo sudaryti taikos sutartį.
12. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovei bankroto byla iškelta 2009 m. kovo 23 d., bankroto procedūros tęsiasi beveik 8 metus. Neišsprendus šio klausimo taikiai, tai reikštų tolesnį bankroto procedūrų „įšaldymą“ neapibrėžtam laikui, kas neatitiktų bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo bei ekonomiškumo principų.
2. Patenkinus ieškinį, Nekilnojamasis turtas būtų „išdraskytas“, jo vertė sumažėtų labai ženkliai. 
3. Teismas neatsižvelgė į kitų su įmonės bankroto procedūromis susijusių (administratoriaus) ir teisėtą interesą turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus. Bankroto procesas trunka 8 metus, atlyginimas administratoriui paskirtas už trijų metų darbą, o dirbti tenka daugiau negu aštuonis metus.
4. Daugumai              kreditorių nepritarus taikos sutarčiai, nebuvo pasinaudota ekonominiu naudingumu, t. y. prarasta galimybė gauti daugiau pajamų. Atsakovės 2016 m. gruodžio 15 d. pakartotiname kreditorių susirinkime nebalsavo ir savo nuomonės neišreiškė didžiausias kreditorius BAB Ūkio bankas, kurio kreditoriniai reikalavimai sudaro 70,33 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų. BAB Ūkio bankas sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį, į atsakovės kreditorių sąrašą 2017 m. vasario 2 d. teismo nutartimi vietoje BAB Ūkio bankas įtraukta UAB „Gelvora“. VĮ Turto bankas taip pat žodžiu išreiškė savo nuomonę dėl bankroto procedūros terminų neekonomiškumo ir pasisako už taikos sutarties sudarymą.
13. Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nesivadovavo teisingumo ir ekonomiškumo principais. Tenkinus ieškinį, Nekilnojamojo turto vertė sumažėtų daugiau nei 33 450 Eur, kadangi šis turtas, grąžinus Turtą, būtų komerciškai nepatrauklus, nes būtų išardytos konstrukcijos, išimti virtuvės baldai, vonia, šildymo bei nuotekų sistema.
2. Priverstinai realizuojant Nekilnojamąjį turtą, jo kaina vis mažėtų, todėl būtų apie 50 000 Eur. Be to, nėra aišku, ar apeliantų nereikėtų priverstinai iškeldinti, kas vėl sukeltų papildomus nepatogumus pirkėjui bei mažintų Nekilnojamojo turto kainą.
3. Kreditorių sprendimai taikos sutarties sudarymo klausimu nepriimti, didžiausias kreditorius net nedalyvavo sprendimo priėmime. Jei kreditoriai sprendimo nepriima, laikytina, kad tokių sprendimų klausimas deleguojamas bankroto administratoriui. Todėl atsakovės kreditoriai taikos sutarties sudarymo sprendimo prerogatyvą perdavė bankroto administratoriui, kuris, prisiimdamas atsakomybę, veikia bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais. Sudarydamas taikos sutartį, administratorius siekė realizuoti nekilnojamąjį turtą, kad atsakovė turėtų pajamų ir galėtų atsiskaityti su kreditoriais.
4. Nors taikos sutartimi iš esmės sulygta ne tik dėl ieškinio dalyko, tačiau tai nėra pagrindas atmesti prašymą dėl taikos sutarties sudarymo, nes teismas savo iniciatyva galėjo tokią taikos sutartį tvirtinti. Be to, būtų nelogiška ieškinio reikalavimu prašyti įpareigoti bankroto administratorių perleisti turtą o kitu reikalavimu prašyti išreikalauti turtą iš Nekilnojamojo turto, kurį siekiama įsigyti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių bei trečiojo asmens pasirašytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

16. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi išplaukia iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais gali būti ribojamas. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas, taip pat nurodęs, jog taikos sutartimi ne konstatuojami faktai, bet, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų, yra nustatomos tarpusavio teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti šalių bei trečiojo asmens pasirašytą taikos sutartį, konstatavęs, kad taikos sutartis prieštarauja ĮBĮ nuostatoms ir viešajam interesui, nes kreditoriai teismui pateiktai taikos sutarčiai nepritarė, taip pat prieštarauja kreditorių susirinkime nustatytai nekilnojamojo turto pardavimo tvarkai bei taikos sutartimi sulygta ne tik dėl ieškinio dalyko. Nors tiek apeliantai, tiek atsakovė bei trečiasis asmuo nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitokiai išvadai nei padarė pirmosios instancijos teismas.
18. Nesutiktina su apeliantais, kad atsakovės kreditoriams nepriėmus sprendimo dėl taikos sutarties sudarymo, tokia galimybė buvo suteikta bankroto administratoriui, nes jokiu kreditorių sprendimu administratoriui tokia teisė nėra suteikta. Pažymėtina, kad sprendimų dėl įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, taikos sutarčių, be kita ko, civilinėse bylose, kurių šalimi ji yra, sudarymo priėmimo teisė priklauso jos kreditorių susirinkimui, kaip kreditorių teisių ir interesų autonomijos principą įgyvendinančiam savivaldos organui (ĮBĮ 23 str. 12 p.). Atsižvelgiant į taikos sutarties reikšmę bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms ir pareigoms, spręstina, kad kreditorių susirinkimas turi išreikšti savo poziciją, ar bankrutuojanti įmonė, atstovaujama administratoriaus, turėtų sudaryti ar atsisakyti sudaryti taikos sutartį. Taigi, įmonės bankroto administratorius, siekdamas sudaryti civilinėje byloje tam tikromis sąlygomis taikos sutartį, turėtų gauti kreditorių susirinkimo pritarimą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-332/2012; 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2386/2013; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1956/2014 ir kt.).
19. Iš atsakovės 2016 m. gruodžio 15 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad buvo svarstomi du taikos sutarties sąlygų pasiūlymai, kuriems atsakovės kreditoriai nepritarė. Nors protokole priimtas nutarimas suformuluotas „Nutarimas šiuo klausimu nepriimtas“, tačiau daugumai kreditorių balsavus prieš bankroto administratoriaus pateiktas taikos sutarties sąlygas, laikytina, kad buvo priimtas nutarimas svarstytai taikos sutarčiai nepritarti. Todėl darytina išvada, kad bankroto administratoriaus pasirašyta taikos sutartis prieštarauja kreditorių valiai. Šiame kontekste atmestini kaip nereikšmingi šalių argumentai, kad minėtame susirinkime nebalsavo didžiausias kreditorius. Kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nepritarta taikos sutarties sudarymui, yra nenuginčytas, taigi, galiojantis ir privalomas visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str.) bei bankroto administratoriaus turi būti vykdomas (ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p.).
20. Taip pat teismui pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nes šia taikos sutartimi faktiškai siekiama atsakovei priklausantį Nekilnojamąjį turtą perleisti apeliantams. Bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto pardavimo ir perdavimo tvarka yra imperatyviai reglamentuojama ĮBĮ 33 straipsnyje, kuriame numatyta, kad nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, jo nepardavus dvejose varžytynėse – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Taigi, šia taikos sutartimi būtų pažeistos imperatyvios specialiajame teisės akte (ĮBĮ) nurodytos teisės normos. Vien tai, kad byloje vyrauja viešasis interesas, nesuponuoja teismui pareigos savo iniciatyva tokią taikos sutartį tvirtinti, priešingai, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, nustačius jos prieštaravimą imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).
21. Be to, taikos sutartis prieštarauja ir 2016 m. vasario 29 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimui, kuriuo patvirtinta Nekilnojamojo turto pardavimo tvarka, nors, kaip minėta, kreditorių susirinkimų nutarimus bankroto administratorius privalo vykdyti.
22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad taikos sutartimi iš esmės sulygta ne tik dėl ieškinio dalyko - taikos sutartimi susitarta ir dėl Nekilnojamojo turto perleidimo, tačiau byloje apeliantų pareikšti reikalavimai yra susiję tik su Turtu (žr. nutarties 2 punktas), t. y. jo išreikalavimu iš atsakovės, kitų materialinių reikalavimų apeliantai atsakovei nagrinėjamoje byloje nėra pareiškę. Taigi, taikos sutartis neatitinka pareikšto ieškinio dalyko (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs taikos sutarties prieštaravimą ĮBĮ nuostatoms ir viešajam interesui bei netenkinęs prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                                            Alvydas Poškus