Civilinė byla Nr. 2-200/2006
Procesinio sprendimo kategorija 99.4; 106.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų kolegijos pirmininko Artūro Driuko (pranešėjas),
kolegijos teisėjų: Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį civilinėje byloje B2-631-230/2006 pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą atsakovams R. M. prekybos namams ,,Tuktukas“, suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei ,,Turto bankas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, akcinei bendrovei SEB Vilniaus bankas, R. M. , V. R. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bankroto administratoriaus surašyto varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja D. M. 2006 m. vasario 3 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą ir prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių R. ir E. M. nuosavybe bei šeimos turtu butą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bankroto administratoriaus UAB ,,Vadybos apskaita“ surašytą varžytynių aktą.
Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2006 m. vasario 20 d. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Teismas nutartyje nurodė, jog pareiškėja, paduodama pareiškimą sumokėjo tik 100 Lt žyminį mokestį, nurodydama, jog tokio dydžio žyminis mokestis numatytas CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte. Teismas pažymėjo, kad ši norma numato žyminio mokesčio dydį kituose, bet ne turtiniuose ginčuose. Kadangi pareiškėja reiškia turtinį reikalavimą dėl 410 000 Lt vertės nekilnojamojo turto perleidimo sandorio, už paduodamą ieškinį turi būti sumokėtas 8 000 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), tuo tarpu pareiškėja sumokėjo tik 100 Lt. Taigi pareiškėjos pareiškimas neatitinka CPK 135 straipsnio antros dalies ieškiniui keliamų reikalavimų. Teismas taip pat pažymėjo, jog tol kol nėra pašalinti pareiškimo trūkumai ir neišspręstas jo priėmimo klausimas, nespręstinas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.
Atskiruoju skundu pareiškėja D. M. prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog teismo nutartis dėl žyminio mokesčio sumokėjimo yra nepagrįsta, kadangi ieškinį pareiškėja teikė Kauno apygardos teismui, kaip R. M. prekybos namų ,,Tuktukas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 21 d. senato nutarimo Nr. 33 20 punktu, administratoriaus sudaryti įmonės nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai gali būti ginčijami CK nustatytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, o tokie ieškiniai nagrinėjami bankroto byloje, pagal CPK 83 straipsnio pirmos dalies 9 punkto nuostatas, tokiose bylose nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiami ir ieškovai, pareiškiantys turtinius reikalavimus, todėl ieškovė apskritai neturėjo mokėti žyminio mokesčio. Tuo tarpu Kauno apygardos teismas nepagrįstai reikalauja primokėti 8 000 Lt žyminio mokesčio. D. M. taip pat prašo sugrąžinti jos sumokėtą 100 litų žyminį mokestį, nes pagal įstatymus jo nereikėjo mokėti.
Atskirasis skundas tenkintinas, pareiškėjos sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.
CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šis atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos.
Pareiškėjos D. M. 2006 m. vasario 1 d. ieškinys dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 7 d. nutartimi (b.l. 17) perduotas nagrinėti į R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto bylą. Atskiruoju skundu skundžiamoje Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartyje teisingai nurodyta, kad pareiškėja reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, tačiau pareiškėjos prievolė mokėti žyminį mokestį įvertinta neteisingai. Pareiškėja reiškia turtinio pobūdžio reikalavimus bankroto byloje, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 9 punktas, kuris numato atleidimą nuo žyminio mokesčio už bankroto bylose reiškiamus turtinius reikalavimus.
Kai yra tokios aplinkybės, Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis pripažįstama neteisėta ir naikinama. Pareiškėjos D. M. 2006 m. vasario 1 d. ieškinys sugrąžinamas Kauno apygardos teismui spręsti jo priėmimo klausimą.
CPK 87 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai jo sumokėta daugiau, negu numato įstatymai. Kadangi pareiškėja 2006 m. vasario 2 d. pavedimu sumokėjo 100 litų žyminį mokestį už ieškinį, nors žyminio mokesčio mokėti nereikėjo, šis žyminis mokestis grąžinamas pareiškėjai.
Vadovaudamasi CPK 87 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu ir 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjos D. M. 2006 m. vasario 1 d. ieškinį grąžinti Kauno apygardos teismui spręsti šio ieškinio priėmimo klausimą.
Grąžinti pareiškėjai D. M. 2006 m. vasario 2 d. pavedimu jos sumokėtą 100 (vieno šimto) litų žyminį mokestį.
Teisėjai: Artūras Driukas
Marytė Mitkuvienė
Donatas Šernas