Civilinė byla Nr. e2S-3269-562/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13402-2025-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovams V. V. (V. V.), J. V. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo ir leidimo be besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimo atlikti nuosavybės teise valdomo pastato rekonstrukciją suteikimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. C. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. V., J. V. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovai) prašydama: 1) panaikinti atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeisti žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal matininko S. Š. parengtą 2024 m. balandžio 16 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, bei šių kadastro duomenų įrašymą Nekilnojamojo turto registre; 2) nustatyti ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovams V. V. ir J. V. priklausančio žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrą (skiriančiąją) sklypų ribą pagal matininko T. J. parengtą 2024 m. gruodžio 3 d. Žemės sklypo naudojimo planą; 3) leisti ieškovei be besiribojančio žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų atsakovų V. V. ir J. V. sutikimo atlikti ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukciją pagal UAB „Tavo projektas“ architekto R. J. parengtą Sodo namo (Statinio rekonstravimo) Techninio projekto Nr. (duomenys neskelbtini) Laidą A; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Netenkinus šio prašymo, t. y. nusprendus tęsti ieškinio nagrinėjimą, ieškinį dėl skundžiamo sprendimo atmesti kaip nepagrįstą.
3. Atsakovai V. V., J. V. pateikė atsilepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dėl ieškinio reikalavimų 1) panaikinti atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeisti žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal matininko S. Š. parengtą 2024 m. balandžio 16 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, bei šių kadastro duomenų įrašymą Nekilnojamojo turto registre ir 2) nustatyti ieškovės L. C. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovams V. V. ir J. V. priklausančio žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrą (skiriančiąją) sklypų ribą pagal matininko T. J. parengtą 2024 m. gruodžio 3 d. Žemės sklypo naudojimo planą.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė siekia, jog būtų panaikintas 2022 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo priimtas administracinis aktas (toliau – administracinis aktas). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti tiek administracinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Tai reiškia, kad pareikštam ieškovės reikalavimui dėl administracinio akto panaikinimo taikomi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), o ne ieškinio senaties terminai.
6. Teismas atkreipė dėmesį, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Administraciniame akte nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“, 26 punkte nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad nuo 2024 m. birželio 8 d. įsigaliojusios akto redakcijos 33 punktas nustato, kad teritorinio skyriaus vadovų sprendimai dėl teritorinio skyriaus vadovo sprendimo gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės teigimu, skundžiamo administracinio akto turinys jai tapo žinomas 2025 m. balandžio 30 d., VĮ Registrų centrui pateikus šį dokumentą ieškovės atstovui. Tačiau teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovė su advokate Virginija Kondratiene atstovavimo sutartį sudarė 2023 m. balandžio 6 d. atstovauti ieškovę valstybės ir savivaldybių institucijose, pateikti prašymus, gauti dokumentus ir kt. Be to, nustatė, kad 2023 m. lapkričio 14 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo gautas ieškovės 2023 m. lapkričio 12 d. pareiškimas, registracijos Nr. 1GP-3937, „Dėl kadastrinius matavimus atlikusio matininko ir derinimo procedūroje dalyvavusių valstybės tarnautojų galimai neteisėtų veiksmų įvertinimo“ bei, kad 2023 m. balandžio 24 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo gautas advokatės Virginijos Kondratienės prašymas dėl archyvinių ir kitų dokumentų pateikimo skubos tvarka, kuriuo, be kita ko, prašoma pateikti „<...> 2) Kaimyninio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Sklypo planą (schemą), sudarytą iki kadastrinių matavimų; 3) NŽT parengtą išvadą (2021 m.), išduotą matininkui S. Š., atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 3) kadastrinius matavimus <...>“.
8. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad tokia aplinkybių ir įvykių seka, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė vėliausiai turėjo galimybę sužinoti apie skundžiamą administracinį aktą gavusi Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. sausio 26 d. atsakymą, kuriame aptarta atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021 m. atliktų kadastrinių matavimų eiga. Teismo vertinimu, momentas, kada ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą administracinį aktą, laikytina 2024 m. sausio 26 d., tačiau į teismą ieškovė kreipėsi tik 2025 m. gegužės 12 d., ir nenurodė jokių tokį ilgą delsimą pateisinančių priežasčių, taip pat neprašė atnaujinti ieškinio padavimo termino.
9. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė praleido vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti, neprašė jo atnaujinti, todėl turi būti sprendžiamas šio termino praleidimo teisinių pasekmių klausimas.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra teisinis pagrindas civilinei bylai dėl reikalavimo panaikinti atsakovės 2022 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal matininko S. Š. parengtą 2024 m. balandžio 16 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, bei šių kadastro duomenų įrašymą Nekilnojamojo turto registre, nutraukti. Teismas taip pat darė išvadą, jog ieškinio reikalavimas nustatyti ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovams V. V. ir J. V. priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrą (skiriančiąją) sklypų ribą pagal matininko T. J. parengtą 2024 m. gruodžio 3 d. Žemės sklypo naudojimo planą, yra išvestinis iš pirmojo, todėl civilinę bylą šioje dalyje taip pat nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas dėl termino Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo priimtam administraciniam aktui apskųsti skaičiavimo ir užkirto apeliantei teisę kreiptis į teismą.
11.2. Teismas nutartyje visiškai nepagrįstai laikė, kad apeliantei terminas kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo prasidėjo NŽT 2024 m. sausio 26 d., priėmus raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė elgėsi atidžiai ir rūpestingai, tik sužinojusi apie administracinį aktą ir jo sukeliamas teisines pasekmes, operatyviai kreipėsi į teismą.
11.3. Teismas nutartyje neįvertino, kad administracinis aktas apeliantei nebuvo įteiktas jį priėmus. Tik apeliantei savo iniciatyva gavus duomenis apie neteisėtus matininko S. Š. veiksmus, ji suvokė, kad administracinis aktas jai sukelia konkrečias teisines pasekmes (pažeidžia jos teisę į nuosavybę). Tačiau atsakovė NŽT niekada administracinio akto apeliantei neįteikė, su ja nesusisiekė. Apeliantė, negavusi šio valstybės institucijos priimto administracinio akto, sukeliančio jai teisines pasekmes, neturėjo ir jokios galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Šis administracinis aktas nebuvo skelbiamas viešai, apeliantė nebuvo įtraukta į jo priėmimo procedūrą ir neturėjo jokios galimybės apie jį sužinoti jo priėmimo metu.
11.4. Nors šiuo atveju apeliantė ir turėjo būti informuota apie žemės sklypo plano tikslinimą, tačiau to NŽT neatliko. Pačiai NŽT nevykdžius nustatytų teisės aktuose pareigų, apeliantė nebuvo tinkamai informuota ir apskritai negalėjo žinoti apie administracinio akto priėmimą. Tai, kad atsakovė NŽT pranešimo apeliantei neišsiuntė, reiškia, kad institucija laikė, jog kaimyninio (atsakovų) žemės sklypo kadastriniai matavimai ir administracinis aktas jokių teisinių pasekmių apeliantei nesukels.
11.5. Administracinis aktas buvo priimtas atsakovų (V. V., J. V.) atžvilgiu, todėl tik susipažinus su visu šio administracinio akto ir priedų turiniu galima būtų spręsti dėl apeliantės teisės į nuosavybę pažeidimo ir, prireikus, pasirinkti tinkamą būdą šiai pažeistai teisei apginti.
11.6. Tik gavus specialisto išvadą, apeliantei tapo žinoma, kad būtent ši jos ir kaimynų (atsakovų) bendroji sklypų riba atsakovų sklypo kadastrinių matavimų metu nustatyta netinkamai (neatitinka nei pirminių sklypų suplanavimo dokumentų nei faktinių sklypų ribų), todėl ji raštu kreipėsi į matininkų veiklą kontroliuojančią instituciją (NŽT) dėl matininko S. Š. ir NŽT Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojų, vykdžiusių matininko S. Š. pateiktos atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos tikrinimą, veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimo ir pagrįstai tikėjosi, kad NŽT imsis visų įmanomų priemonių pažeidimams pašalinti. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino.
11.7. Priešingai nei nurodė teismas nutartyje, apeliantė veikia aktyviai ir sąžiningai, siekia operatyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Apeliantė apie administracinį aktą sužinojo tik VĮ Registrų centrui 2025 m. balandžio 30 d. šį dokumentą pateikus apeliantei. Apeliantė ieškinį teismui pareiškė nepraleisdama ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
11.8. Rašte administracinis aktas iš viso neminimas. Raštu NŽT atsakė į apeliantės prašymą įvertinti matininko S. Š. ir NŽT Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojų, vykdžiusių matininko S. Š. pateiktos atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos tikrinimą, veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Apeliantė tik kėlė klausimą dėl matininko atliktų veiksmų neteisėtumo ir prašė pateikti reikiamą informaciją. Rašte NŽT tik nurodė, kad matininkas S. Š. padarė procedūrinius pažeidimus, tačiau jame nenurodytos aplinkybės, susijusios su administracinio akto priėmimu. Tokia rašte nurodyta informacija niekaip nepagrindžia, kad apeliantė apie administracinį aktą turėjo sužinoti raštą gavusi. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas sprendė, kad NŽT raštas tariamai atskleidžia aplinkybes, susijusias su administracinio akto priėmimu, jei rašto dalykas ir jame nurodytos aplinkybės su juo nėra susijusios.
11.9. Pirmosios instancijos teismas nutartimi neteisėtai perkelia viešojo administravimo subjektui (NŽT) tenkančią pareigą tinkamai informuoti apie administracinio akto priėmimą.
11.10. Klausimas dėl bylos dalies nutraukimo teismo nebuvo nagrinėjamas parengiamajame teismo posėdyje, kuriuo metu, teismui kilus abejonėms dėl galimo termino praleidimo, apeliantei būtų sudarytos galimybės paaiškinti (išdėstyti savo poziciją dėl atsakovės NŽT atsiliepime į ieškinį pateikto prašymo) kreipimosi į teismą aplinkybes. Skundžiama nutartimi apeliantei buvo užkirstas kelias paaiškėjus aplinkybėms pateikti teismui prašymą atnaujinti jos praleistą ABTĮ nustatytą terminą administraciniam aktui ginčyti, dėl to, jog teismas nutraukė šią bylos dalį, jos neišnagrinėjęs iš esmės.
11.11. Teismas visiškai be pagrindo nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo nustatyti apeliantės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrą (skiriančiąją) sklypų ribą pagal matininko T. J. parengtą 2024 m. gruodžio 3 d. Žemės sklypo naudojimo planą. Teismas nutartyje nurodė, kad civilinė byla dėl šio reikalavimo nutraukiama, nes šis ieškinio reikalavimas yra išvestino iš pirmojo reikalavimo panaikinti administracinį aktą. Toks teismo sprendimas nepagrįstas.
11.12. Teismas nutartyje visiškai nenurodė jokių motyvų, kodėl laikė, kad antrasis ieškinio reikalavimas dėl bendrosios (skiriančiosios) ribos nustatymo yra išvestinis ir kodėl civilinės bylos nutraukimas dėl pirmojo ieškinio reikalavimo savaime reiškia, kad negali būti nagrinėjamas ir antrasis reikalavimas. Vien tai, kad pirmuoju ieškinio reikalavimu prašoma panaikinti administracinį aktą, nereiškia, kad antrasis ieškinio reikalavimas savaime tampa išvestiniu reikalavimu iš pirmojo ir negali būti nagrinėjamas civilinėje byloje kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Šis savarankiškas apeliantės reikalavimas dėl bendrosios (skiriančiosios) ribos nustatymo negali būti kvalifikuojamas kaip išvestinis.
11.13. Teismui neatlikus teismų praktikoje nurodomo išvestinio ieškinio reikalavimo vertinimo, yra pagrindas spręsti, kad nutartis šioje dalyje yra be motyvų.
11.14. Pirmasis ir antrasis ieškinio reikalavimai nėra neatsiejamai susiję. Pirmuoju ieškinio reikalavimu apeliantė siekia panaikinti valstybės institucijos priimtą aktą, o antruoju reikalavimu siekia, kad teismas nustatytų bendrąją (skiriančiąją) ribą tarp jai ir atsakovams priklausančių žemės sklypų (daiktinės teisės reikalavimas). Ieškinyje šie reikalavimai grindžiami skirtingu teisiniu ir faktiniu pagrindu bei ieškinio dalykas dėl šių abiejų reikalavimų taip pat skiriasi.
12. Atsakovai V. V. ir J. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su skundu nesutiko, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė visada aktyviai gynė savo teises, susijusias su jos žemės sklypu ir riba, skiriančia šį žemės sklypą nuo atsakovų žemės sklypo, todėl negalėjo nežinoti apie 2022 m. rugsėjo 26 d. NŽT sprendimą. Apeliantės ir atsakovų ginčas dėl žemės sklypų ribų tęsiasi daugiau kaip 8 metus. Per šį laikotarpį ieškovė intensyviai siekė įregistruoti kelių matininkų parengtus savo žemės sklypo kadastro duomenis, teikė eilę skundų ir prašymų NŽT, prašydama patikrinti dokumentus bei žemės naudojimo aplinkybes vietoje. Apeliantė ne tik dėjo pastangas dėl savo žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo, bet domėjosi ir analogiškais atsakovų ketinimais.
12.2. Apeliantė būtent netrukus po to, kai buvo priimtas 2022 m. rugsėjo 26 d. NŽT sprendimas, kreipėsi į specialistą – matininką T. J. dėl specialisto išvados pateikimo, su tikslu įvertinti matininko S. Š. atliktus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus.
12.3. Apeliantė 2023 m. balandžio 6 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate Virginija Kondratiene, kuri atstovavo apeliantę klausimais, susijusiais su jos žemės sklypu, rengė dokumentus NŽT bei patį byloje pareikštą ieškinį. Apeliantė, būdama atstovaujama profesionalios teisininkės, negalėjo nežinoti, jog siekdama nuginčyti matininko S. Š. atliktus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, turės nuginčyti juos patvirtinusį NŽT sprendimą, o skundą dėl sprendimo reikės pateikti per vieną mėnesį nuo sužinojimo, kad toks sprendimas yra priimtas.
12.4. Specialistas matininkas T. J. 2023 m. gegužės 8 d. parengė ir pateikė apeliantei specialisto išvadą, iš kurios ji turėjo suprasti, jog NŽT yra priėmusi sprendimą dėl matininko S. Š. parengtos atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos patvirtinimo.
12.5. Apeliantė 2024 m. sausio 26 d. gavo NŽT atsakymą į jos skundą, iš kurio konteksto taip pat turėjo suprasti, jog NŽT jau yra priėmusi sprendimą dėl S. Š. parengtos atsakovų kadastrinių matavimų bylos patvirtinimo.
12.6. NŽT 2024 m. balandžio 3 d. pateikė papildomą atsakymą apeliantei dėl „Informacijos pateikimo“, kuriame aiškiai paminėjo 2022 m. rugsėjo 26 d. NŽT administracinį aktą.
12.7. Nei ieškinyje, nei atskirajame skunde apeliantė nepaaiškino, kodėl 2025 m. balandžio mėnesį jai prireikė skubiai kreiptis į VĮ Registrų centras dėl minėto sprendimo nuorašo pateikimo.
12.8. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. NŽT sprendimas, jį priėmus, nebuvo įteiktas apeliantei. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, aiškinosi, kada faktiškai apeliantė sužinojo apie skundžiamą 2022 m. rugsėjo 26 d. NŽT sprendimą. Taigi, bet kuriuo atveju šio sprendimo apskundimo terminas jai buvo skaičiuojamas ne nuo jo priėmimo ar įteikimo, o nuo faktinio sužinojimo apie sprendimą.
12.9. Apeliantė pati patvirtina, jog apie savo teisių pažeidimą vėliausiai ir galutinai sužinojo tada, kai gavo savo pasitelkto specialisto matininko T. J., išvadą.
12.10. NŽT 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu buvo patvirtinti matininko S. Š. atlikti atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai, tai reiškia juridinį faktą, jog atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai, įskaitant dėl ribos, skiriančios apeliantės ir atsakovų žemės sklypus, yra teisingi. Jeigu atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai yra teisingi, o apeliantė nebeturi teisės kvestionuoti jų teisingumo, nes nebeturi teisės skųsti 2022 m. rugsėjo 26 d. NŽT sprendimo, tai tuo pačiu reiškia, kad apeliantės ir atsakovų žemės sklypo riba neturi ir negali būti nustatinėjama iš naujo. Kitaip tariant, jeigu netenkinamas pirmasis apeliantės ieškinio reikalavimas dėl 2022 m. rugsėjo 26 d. NŽT sprendimo panaikinimo, negali būti tenkinamas ir antrasis reikalavimas dėl iš naujo nustatytinos žemės sklypų ribos.
13. Atsakovė nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė apeliantės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. NŽT 2024 m. sausio 26 d. rašte, kuriame, be kita ko, vertintas ir administracinio akto teisėtumas ir vėlesniuose NŽT raštuose buvo ne kartą paminėtos atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų atlikimo ir suderinimo su NŽT aplinkybės, todėl apeliantei turėjo būti žinoma apie administracinį aktą ir ji galėjo nedelsdama kreiptis dėl šio sprendimo nuorašo, nelaukdama ilgiau nei vienerius metus.
13.2. Skunde apeliantės nurodyta aplinkybė, jog tik gavus specialisto išvadą, apeliantei tapo žinoma, kad būtent ši jos ir kaimynų bendroji sklypų riba atsakovų sklypo kadastrinių matavimų metu nustatyta netinkamai, dar kartą įrodo, kad apeliantė, atstovaujama profesionalaus teisininko – advokatės, turėjo pakankamą pagrindą suprasti, kad dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų yra priimtas administracinis aktas, apie jį sužinoti operatyviai, tuo labiau, kad tam tikra dalimi informacijos jau disponavo, turėjo galimybę dėl administracinio akto panaikinimo kreiptis kur kas anksčiau, nei praėjus daugiau kaip vieneriems metams.
13.3. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais, nes nepagrindžia, kad reikalavimą teismui dėl administracinio akto panaikinimo pateikė laiku. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodo, kad apie minėtą administracinį aktą sužinojo 2025 m. balandžio 30 d., kai iš VĮ Registrų centras gavo jo nuorašą. Taigi, nėra ginčo, jog priėmus administracinį aktą, jis nebuvo įteiktas apeliantei.
13.4. Pažymėjo, kad NŽT nenustatė, jog apeliantės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas parengtas teisingai ir, kad būtina tikslinti su apeliantės žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) besiribojančių žemės sklypų planus. Priešingai, pateikdama išvadą, informavo apeliantės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, pagal sudarytą paslaugų sutartį, atliekantį UAB „Projektita“ matininką T. J., dėl apeliantės žemės sklypo ribų nesutapimo su atsakovų žemės sklypo ribomis ir būtinumo jas tikslinti.
13.5. Antrasis ieškinio reikalavimas nustatyti apeliantės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ir atsakovams priklausančio žemės sklypo, bendrą (skiriančiąją) ribą pagal 2024 m. gruodžio 3 d. planą yra išvestinis, todėl netenkinus pirmojo reikalavimo panaikinti administracinį aktą, kuriuo buvo pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys pagal matininko S. Š. parengtą 2024 m. balandžio 16 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, bei šių kadastro duomenų įrašymą Nekilnojamojo turto registre, negali būti tenkinamas antrasis reikalavimas. Jeigu būtų nustatyta apeliantės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra (skiriančioji) riba pagal 2024 m. gruodžio 3 d. planą, tai savaime nereikštų, kad apeliantės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išorinės ribos pagal 2024 m. gruodžio 3 d. planą būtų įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre, kadangi registruojant pasikeitusius Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis būtų tikrinama šio žemės sklypo 2024 m. gruodžio 3 d. plano atitiktis teisės aktų reikalavimams.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos objektas šiuo atveju yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
17. Asmens teisę kreiptis į teismą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis. Ši teisė taip pat įtvirtinta proceso įstatymuose – CPK 5 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnyje ir kituose įstatymuose. Minėti proceso įstatymai detalizuoja kreipimosi į teismą tvarką – nustato reikalavimus procesinių dokumentų turiniui, mokėtiną žyminį mokestį, atstovavimo taisykles, skundų padavimo terminus ir kt. Taigi, asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – ši teisė neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių, be kita ko, yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1120/2023, 33 punktas).
18. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Kasacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-324/2012; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313/2016). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šis išaiškinimas aktualus ir nagrinėjamai bylai, kadangi šioje byloje pareikšti tiek administracinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai.
19. Apeliantės ginčijamas 2022 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra individualus administracinis aktas, todėl reikalavimui dėl jo panaikinimo taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.
20. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020; 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-11-442/2023). Sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023; kt.).
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2025 m. gegužės 12 d., laikydama, kad administracinio akto turinys jai tapo žinomas 2025 m. balandžio 30 d., VĮ Registrų centrui pateikus šį dokumentą apeliantės atstovei. Apeliantės teigimu, ieškinį teismui ji pareiškė nepraleisdama ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Apeliantė nurodo, kad administracinis aktas buvo priimtas atsakovų (V. V., J. V.) atžvilgiu, todėl tik susipažinus su visu šio administracinio akto ir priedų turiniu, galima būtų spręsti dėl apeliantės teisės į nuosavybę pažeidimo ir, prireikus, pasirinkti tinkamą būdą šiai pažeistai teisei apginti.
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, kad aplinkybių ir įvykių seka sudaro pagrindą manyti, jog apeliantė vėliausiai turėjo galimybę sužinoti apie skundžiamą administracinį aktą gavusi NŽT 2024 m. sausio 26 d. atsakymą, kuriame aptarta atsakovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 2021 m. atliktų kadastrinių matavimų eiga. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad momentas, kada apeliantė sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą administracinį aktą, laikytinas 2024 m. sausio 26 d., tačiau į teismą apeliantė kreipėsi tik 2025 m. gegužės 12 d., ir nenurodė jokių tokį ilgą delsimą pateisinančių priežasčių, taip pat neprašė atnaujinti ieškinio padavimo termino. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog apeliantė praleido vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti, neprašė jo atnaujinti, todėl sprendė šio termino praleidimo teisinių pasekmių klausimą.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie termino kreiptis į teismą eigos pradžią ir nepagrįstai ją siejo su NŽT 2024 m. sausio 26 d. atsakymu. Kaip teisingai nurodo apeliantė, šiame rašte administracinis aktas nėra nurodytas. Pažymėtina, jog administracinis aktas nebuvo skelbiamas viešai, apeliantė nebuvo įtraukta į jo priėmimo procedūrą, todėl neturėjo galimybės apie jį sužinoti jo priėmimo metu. Bylos duomenimis, ieškovė administracinio akto nuorašą gavo tik 2025 m. balandžio 30 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo šios ginčui reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos. Nenustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių, nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad procesinis terminas buvo praleistas. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju išsamiai ir visapusiškai neįvertinęs ginčui aktualių aplinkybių, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų, ginčijant individualų administracinį aktą, netinkamai taikė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas.
26. Pažymėtina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas 1 mėnesio terminas administraciniam aktui ginčyti nėra naikinamasis ir gali būti teismo atnaujintas. Tokia galimybė yra nustatyta ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, t. y. nėra kitų ABTĮ nustatytų priežasčių atsisakyti priimti skundą. Todėl asmuo, manantis, kad jis praleido šį terminą dėl reikšmingų aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jam įgyvendinti teisę ginčyti administracinius aktus per visą įstatyme nustatytą terminą, gali pateikti teismui duomenis apie šias aplinkybes ir prašyti teismo šį terminą atnaujinti.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, formaliai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją bei neteisingai taikė ginčui aktualias teisės normas Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
29. Šiuo atveju kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Rosita Patackienė