Civilinė byla Nr. e2-80-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00260-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AMK Logistika“ ieškinį atsakovams J. J., L. J., M. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – notarė Vita Jankovskaja.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „AMK Logistika“ pareiškė ieškinį, prašydama Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies (actio Pauliana) pagrindu pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Opulens“ ir atsakovų J. J., L. J. bei M. V. 2007 m. birželio 18 d. sudarytą Privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją ir iš atsakovų ieškovės naudai priteisti 347 196,48 Eur sumą. Nurodė, kad iškėlus ieškovei bankroto bylą, bankroto administratorius, patikrinęs įmonės dokumentus, nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. UAB „AMK Logistika“ perėmė UAB „T&A projektai“ teises ir pareigas, o pastaroji 2014 m. spalio 16 d. perėmė UAB „Opulens“ teises ir pareigas. Pagal 2007 m. birželio 18 d. sudarytą Privačios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Opulens“ įsigijo iš atsakovų 0,1384 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu Ramygalos g. 33, Panevėžys, už 1 245 000 Lt (360 576,92 Eur). Antstolio užsakymu 2012 m. birželio 11 d. buvo atliktas nekilnojamojo turto įvertinimas ir nustatyta, kad žemės sklypo vertė yra 55 000 Lt (15 929,10 Eur). 2012 m. rugsėjo 3 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu žemės sklypas buvo perleistas UAB „Nevėžio vingis“ už 46 200 Lt (13 380,44 Eur). Bankroto administratoriaus vertinimu, UAB „Opulens“ už šį žemės sklypą sumokėjo nepagrįstai didelę kainą, net 27 kartus viršijančią rinkos kainą. Tokios sutarties sudarymas atitinkamai sumažino bendrovės mokumą ir tuo pažeidė UAB „Opulens“ kreditorių teises bei jų interesus, nes nepagrįstai sumokėtos sumos galėjo būti panaudotos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turtą, turtines teises, šių nepakakus, areštuoti atsakovų pinigines lėšas. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma yra labai didelė atsakovams, kaip fiziniams asmenims, kurių turtinė padėtis nėra žinoma. Atsakovai gali išvaistyti savo turimą turtą ar kitaip jį paslėpti bei imtis priemonių perleisti jį tretiesiems asmenims, kad išvengtų turto praradimo. Įstatymas tokiu atveju draustų ieškovei tokį turtą išreikalauti iš sąžiningų įgijėjų (CK 4.96 str. 1 d. ir 2 d.), todėl teismo sprendimas būtų neįvykdomas, o ieškovės teisių gynimas teisme netektų prasmės (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies patenkino – teismas nutarė areštuoti ne daugiau kaip po 115 732 Eur vertės kiekvienam atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o nesant šio turto ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas.
4. Teismas konstatavo, kad preliminarus įrodymų vertinimas leidžia daryti prielaidą dėl tikėtinai palankaus ieškovei sprendimo galimybės.
5. Sandoris ginčijamas actio Pauliana pagrindu, o tokiu atveju taikant restituciją įstatyme nėra nustatyta solidari skolininkų atsakomybė. Kiekvienam iš atsakovų pagal ieškinį restitucija negalėtų (preliminariai) viršyti 1/3 dalies prašomos priteisti sumos – apie 115 732 Eur. Ir tokio dydžio reikalavimo suma fiziniams asmenims, teismo vertinimu, yra didelė, todėl tai gali sąlygoti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimus. Dėl to teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsakovas M. V. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalį, kuria taikytas jo turto areštas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovo M. V. nesąžiningumas neįrodytas ir nepagrįstas jokiu leistinu įrodymu. Ginčijama sutartis sudaryta pardavus žemės sklypą už rinkos kainą, o tai įrodo ieškovės nutylėti oficialūs prima facie įrodomąją galią turintys įrodymai – turto vertinimo ataskaitos, kuriose nustatyta žemės sklypo vertė, buvusi ginčijamos sutarties sudarymo metu. M. V. kaip ir kiti atsakovai buvo sąžiningas pardavėjas, nes pardavė žemės sklypą už rinkos kainą ir nėra jokios ieškovės nurodomos įsipareigojimų disproporcijos, dėl kurios atsakovų nesąžiningumas galėtų būti preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 4 dalį. Ieškovės pateikta 2012 m. birželio 11 d. žemės sklypo vertinimo ataskaita vien dėl per ilgo praėjusio laiko tarpo nuo ginčijamos sutarties sudarymo negali pagrįsti ir įrodyti žemės sklypo kainos, buvusios 2007 m. birželio 18 d. Po ginčijamos sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė aplinkybės, už kurias atsakovai jokia forma nėra ir negali būti atsakingi. Sutartyje nurodytą kainą kaip rinkos kainą patvirtino ir AB SEB bankas, kuris suteikė UAB „Opulens“ 871 500 Lt dydžio kreditą šiam sklypui įsigyti. Atsakovas, gavęs pinigus pagal ginčijamą sutartį, sumokėjo gyventojų pajamų mokestį. Bankroto byla ieškovei pradėta 2016 m. rugpjūčio 12 d., kai prie jos dar net nebuvo netiesiogiai per dar kitą bendrovę UAB „T&A Projektai“ prijungta UAB „Opulens“ (tai įvyko vėliau, 2016 m. rugpjūčio 18 d.), o tai akivaizdžiai paneigia ieškinio teiginius, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo ieškovė 2007 m. rugpjūčio 18 d. tapo nemoki. UAB „Opulens“ savarankiškai veikė ir vykdė savo įsipareigojimus savo kreditoriams iki 2014 m. spalio 16 d. UAB „T&A Projektai“ įsteigta tik 2008 m. rugsėjo 9 d., t. y. ši bendrovė ginčijamo sandorio sudarymo metu net neegzistavo. Visos actio Pauliana sąlygos privalo egzistuoti konkretaus ginčijamo sandorio sudarymo momentu. Su ieškiniu nėra pateikta nei vieno įrodymo apie tai, kad konkrečiai dėl ginčijamos sutarties UAB „Opulens“ 2007 m. birželio 18 d. tapo nemoki ir kad iš karto po sandorio sudarymo negalėjo vykdyti įsipareigojimų savo dar iki šios sutarties sudarymo buvusiems kreditoriams, kurie ieškinyje net nėra įvardyti. Ieškovės teiginiai, kad veikiančią ir mokią UAB „Opulens“ prijungus prie nemokios UAB „T&A Projektai“, o pastarąją prijungus dar prie vienos nemokios UAB „AMK Logistika“, atsakovai turi padengti šių bendrovių kreditorių, kurie nebuvo UAB „Opulens“ kreditoriais 2007 m. birželio 18 d., skolas, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovės bankroto administratorius pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 8 punkto reikalavimus, taip pat praleistas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
2. Skundžiamoje nutartyje neargumentuota, kad atsakovas ketina slėpti savo turtą siekdamas išvengti teismo sprendimo vykdymo, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
7. Ieškovė atsiliepime prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Šioje stadijoje byla nenagrinėjama iš esmės. Ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas yra pagrįstas, prie ieškinio pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl ieškinys pagrįstai įvertintas kaip preliminariai pagrįstas.
8. Kitų atsiliepimų į atskirąjį  skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nenustatė.
10. Atsakovas M. V. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jo turtui, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant šio atskirojo skundo ribų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovės bankroto administratorius, susipažinęs su bankrutuojančios įmonės dokumentais, ginčija su atsakovais sudarytą sandorį, kuris, administratoriaus manymu, pažeidžia ieškovės kreditorių interesus. Ieškinyje yra išdėstytos konkrečios aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus atsakovams, pateikti / nurodyti įrodymai, kurie, administratoriaus manymu, patvirtina šias aplinkybes. Preliminariai vertinant, tokie reikalavimai nelaikytini akivaizdžiai nepagrįstais, todėl šiuo atveju negalima teigti, kad nėra pirmosios iš šios nutarties 11 punkte nurodytų būtinų sąlygų.
14. Kadangi spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, atsisakytina priimti apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus, kuriais ginčo šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, nes dėl šių įrodymų priėmimo ir vertinimo pirmiausia turi spręsti pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės (CPK 314 str.).
15. Spręsdamas dėl kitos būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. egzistuojančios realios grėsmės, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktikoje taikoma prezumpcija, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tai yra vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau pažymėtina, kad vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės, jog sprendimas gali būti neįvykdytas. Kiekvienu atveju sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes.
16. Šiuo atveju nei ieškovė savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės leidžia manyti, kad nepritaikius turto arešto, atsakovas M. V. siektų išvengti įvykdyti teismo sprendimą, jei šis jam būtų nepalankus. Ieškinyje atsakovų kaip ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą ieškovė grindžia CK 6.67 straipsnio 4 punktu, pagal kurį sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas esant priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijai. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu atsakovų nesąžiningumas pagal įstatymus nėra preziumuojamas, todėl ieškovė turėjo pareigą įrodyti ir pagrįsti, kokios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad atsakovas M. V. bylos nagrinėjimo laikotarpiu gali imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu (CPK 178 str.). Kadangi ieškovė jokių tokių aplinkybių nenurodė nei savo pradiniame prašyme, nei atsiliepime į atskirąjį skundą, t. y. neįrodė antrosios iš šios nutarties 11 punkte nurodytų būtinų sąlygų, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones apelianto turtui.
17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkintinas atsakovo M. V. atskirasis skundas ir panaikintina skundžiama teismo nutarties dalis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apelianto turtui.
18. Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys pagal šią normą yra atleisti nuo žyminio mokesčio už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus mokėjimo, todėl apeliantui grąžintinas 50 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už atskirąjį skundą (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtui, ir klausimą išspręsti iš esmės – šią ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalį atmesti. Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui M. V. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 08292036.

Šios nutarties kopiją perduoti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Žironas