Administracinė byla Nr. ATP-748-628/2013

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00462-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 39.2.; 40.1.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimo, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. (15 epizodų), už kiekvieną epizodą nubaudžiant 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda;

n u s t a t ė :

R. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis būdamas darbdavys, 2012-05-20 iki 2012-09-20 susitarė su A. B., R. L., V. K., R. A., R. T., E. S., N. S., V. G., S. D., A. V., R. G., V. B., S. M., R. Z. ir A. K. dėl darbo įmonėje taksi vairuotojo pareigose, dėl darbo laiko, darbo užmokesčio bei kitų darbo sąlygų užtikrinimo. Tačiau prieš darbo pradžią nesudarė darbo sutarties su A. B. nuo 2012-06-17, R. L. nuo 2012-09-06, V. K. nuo 2012-06-11, R. A. nuo 2012-06-13, R. T. nuo 2012-07-11, E. S. nuo 2012-05-20, N. S. nuo 2012-06-05, V. G. nuo 2012-09-01, S. D. nuo 2012-10-19, A. V. nuo 2012-06-24, R. G. nuo 2012-06-26, V. B. nuo 2012-06-26, S. M. nuo 2012-09-12, R. Z. nuo 2012-06-12, ir A. K. nuo 2012-06-20 ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė apie asmenų priėmimą į darbą, tuo  leido dirbti nelegalų darbą įmonėje: A. B. nuo 2012-06-07 iki 2012-08-02, R. L. nuo 2012-09-09 iki 2012-09-17, V. K. nuo 2012-06-11, R. A. nuo 2012-06-13 iki 2012-06-18, R. T. nuo 2012-07-11 iki 2012-09-12, E. S. nuo 2012-05-20 iki 2012-09-25, N. S. nuo 2012-06-05 iki 2012-07-03, V. G. nuo 2012-09-01 iki 2012-09-30, S. D. nuo 2012-10-19, A. V. nuo 2012-06-24 iki 2012-07-12, R. G. nuo 2012-06-26 iki 2012-07-23, V. B. nuo 2012-06-24 iki 2012-07-20, S. M. nuo 2012-09-12 iki 2012-09-28, R. Z. nuo 2012-06-12 iki 2012-06-21, A. K. nuo 2012-06-20 iki 2012-06-27. Tuo įmonės direktoriau R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir 99 str. 2 d. nuostatas ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad už Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus jis nubaustas antrą kartą, kadangi už analogiškus pažeidimus jis jau buvo baustas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-4704-654/2012.

Pažymi, kad nesutinka su jam inkriminuojamais administraciniais teisės pažeidimais. Jis, dirbdamas UAB „V.“ direktoriumi, nedarbino vairuotojų, kurie teikė taksi paslaugas. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje jam buvo paaiškinta, jog siekiant įmonei teikti keleivių pervežimo paslaugas, pakanka vairuotojo individualios veiklos pažymėjimo. UAB „V.“ nėra taksi veikla užsiimanti įmonė, ji teikia dispečerinės paslaugas vairuotojams.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į R. P. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad asmenys, už kurių nelegalų darbą UAB „V.“ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu R. P. pripažintas kaltu, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, paaiškino, jog dėl taksi vairuotojo darbo UAB „V.“ tarėsi būtent su R. P., kuris jiems nurodė siūlomo darbo sąlygas – keleivių vežimas taksi nurodytais maršrutais savo automobiliu, iš įmonės dispečerinės gaunant užsakymus. R. P. jiems nurodė, kad atsiskaitymas su keleiviais turės vykti dviem būdais – jiems pagal R. P. nurodytą sumą yra išrašomi UAB „V.“ kelionės kvitai, kurie užpildyti po paslaugos suteikimo grąžinami R. P., arba atsiskaitymas grynais pinigais, neišrašant kelionės kvitų, kas bus laikoma vairuotojų darbo užmokesčiu.

Pažymima, kad UAB „V.“ aprūpino vairuotojus įmonės logotipais, kurie buvo tvirtinami prie automobilių. Nors skunde nurodoma, kad UAB „V.“ yra ne taksi veikla užsiimanti įmonė, o dispečerinės paslaugas teikianti įmonė, šis teiginys vertintinas kritiškai, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Atvirkščiai iš bylos medžiagos matyti, kad įvairūs juridiniai asmenys atsiskaitinėjo su UAB „V.“ už keleivių vežimo paslaugas. Pareiškėjo teiginys, kad jis neįdarbino vairuotojų, nes jam inspekcijoje buvo paaiškinta, jog užtenka vairuotojo induvidualios veiklos pažymos taip pat nepagrįstas, kadangi nei vienas iš nelegaliai dirbusių vairuotojų nurodytais laikotarpiais individualios taksi veiklos nevykdė, dispečerinės paslaugų teikimo sutarčių su UAB „V.“ neturėjo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

R. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d., ir už kiekvieną nelegaliai jo įmonėje dirbusį asmenį nubaustas 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda. Tačiau apeliaciniu skundu R. P. nesutinka su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu, teigiant, kad jo įmonė UAB „V.“ taksi veikla neužsiima, veikia kaip dispečerinė.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 straipsnį, darbą vertinant kaip nelegalų Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. prasme, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Iš operatyvaus patikrinimo pažymos (b. t. 1, b. l. 6) matyti, kad operatyvaus patikrinimo metu, atliktu laikotarpiu 2012 m. lapkričio 27 d. – 2012 m. gruodžio 19 d., UAB „V.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2012-05-20 iki 2012-09-30 nelegalų darbą įmonėje dirbo 15 darbuotojų, su kuriais darbo sutartys nesudarytos ir nepasirašytos, apie jų darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai nepranešta.

Remiantis 2012 m. gegužės 14 d. darbo sutartimi Nr. 01, UAB „V.“ direktoriaus pareigas nuo 2012 m. gegužės 14 d. ėjo būtent R. P..

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu nesutiko, parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole įvardinti asmenys nebuvo įdarbinti UAB „V.“, dėl įdarbinimo nei su vienu darbuotoju nebuvo kalbėta, visi asmenys buvo perspėti, kad turi turėti individualios veiklos pažymas ir šiems asmenims įmonė „V.“ teiks tik dispečerinės paslaugas. Šiai dienai visi vairuotojai turi individualios veiklos pažymas ir jo vadovaujama įmonė teikia tik dispečerinės paslaugas. Vairuotojai iš dispečerinės gauna užsakymus, jie veža keleivius, su kuriais sudaromos paslaugų teikimo sutartys. Darbo santykiai įmonėje yra tokie, kad vairuotojas, kuris aptarnauja klientus, gauna užsakymus. Dalis kelionės kvitų yra įmonėje, kurie nėra sunumeruoti. R. P. neatmeta, jog dalis kelionės kvitų buvo išduoti vairuotojam jo paties sprendimu. Kelionės kvitus vairuotojai priduodavo jam, pildydavo apskaitos žurnalą.

Taigi nors R. P. nurodo, kad jo vadovaujama įmonė UAB „V.“ taksi veikla neužsiima, o teikia tik dispečerinės paslaugas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto argumentas atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra jokių įrodymų – paslaugų teikimo sutarčių su vairuotojais ir pan., pagrindžiančių šį apelianto teiginį, tuo tarpu bylos medžiagoje esančios sąskaitos faktūros, kelionės kvitai, banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad įvairūs juridiniai asmenys atsiskaitinėjo su UAB „V.“ už keleivių vežimo paslaugas.

Apelianto R. P. argumentus paneigia pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. A. K., S. M., V. B., R. G., R. Z., A. V., N. S., S. D., R. A., E. S.,  R. T., V. K., R. L. nuosekliai tvirtino, kad planuojant įsidarbinti UAB „V.“, įdarbinimo klausimai buvo derinami su minėtos bendrovės direktoriumi R. P., su kuriuo buvo derinti visi darbo santykių ir įdarbinimo reikalavimai, t.y. buvo sutarta dėl darbų apimties, dėl apmokėjimo už atliktą darbą, mokėjimo laikotarpis bei darbo objektas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai A. K., N. S., R. A., E. S. nurodė, kad prieš pradedant dirbti taksi vairuotojais, R. P. jų net neklausė, ar šie asmenys turi verslo licencijas. Aukščiau minėti liudytojai nurodė, kad užsakymus dėl keleivių pervežimo gaudavo per raciją iš UAB „V.“ dispečerės. R. P. liudytojams nurodydavo keleivių važiavimo maršrutus, pervežimo kainas. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu minėti liudytojai patvirtino, kad atsiskaitymas už pravažiavimą buvo vykdomas dviem būdais: keleiviams buvo išrašomi UAB „V.“ kelionės kvitai, kuriuos vairuotojai perduodavo R. P., arba keleiviai sumokėdavo grynais pinigais, kurie buvo naudojami kuro pirkimui bei transporto priemonių techniniai priežiūrai.   

Abejoti apelianto pateikta versija verčia ir tai, kad nei vienas iš asmenų, už kurių nelegalų darbą R. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn, nurodytu laikotarpiu individualios taksi veiklos nevykdė, dispečerinės paslaugų teikimo sutarčių su UAB „V.“ pasirašę nebuvo. Asmenys, kurie taksi veiklą vykdė jiems priklausančiais automobiliais, buvo aprūpinti UAB „V.“ logotipais, kurie buvo tvirtinami prie automobilių.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. P. būdamas darbdavys, susitarė su A. B., R. L., V. K., R. A., R. T., E. S., N. S., V. G., S. D., A. V., R. G., V. B., S. M., R. Z. ir A. K. dėl darbo įmonėje taksi vairuotojo pareigose, dėl darbo laiko, darbo užmokesčio bei kitų darbo sąlygų užtikrinimo, tačiau prieš darbo pradžią nesudarė darbo sutarčių, kaip to reikalauja įstatymas, apie šių asmenų įdarbinimą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d.    

Kaip matyti iš ATPK 413 str. 1 d. sankcijos, už šio pažeidimo padarymą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį paskiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Nagrinėjamu atveju už kiekvieną nelegaliai dirbusį įmonėje UAB „V.“ asmenį R. P. buvo skirta po 3000 (tris tūkstančius) litų baudos, apeliantas nubaustas už 15 (penkiolika) nelegaliai jo vadovaujamoje įmonėje dirbusių asmenų, todėl bendroje sumoje, jis į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą turi sumokėti 45000 (keturiasdešimt penkių tūkstančių) litų sumą.

Atmetant apelianto argumentą, kad už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą jis jau buvo baustas administracine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2.8.-4704-654/2012, todėl negali būti baudžiamas antrą kartą, pažymėtina, kad minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimu (b. t. 1, b. l. 152-154) R. P. buvo pripažintas kaltu už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. ir 173 str. 1 d. padarymą. Šiuo nutarimu jis pripažintas kaltu už tai, kad būdamas UAB „V.“ direktoriumi, leido dirbti įmonėje taksi vairuotojo pareigose P. V., R. K. ir A. V., nesudaręs su darbuotojais darbo sutarčių, susitaręs dėl darbo pobūdžio, sąlygų ir užmokesčio, apie įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Tokiu būdu konstatuotina, kad minėtu nutarimu R. P. nubaustas už kitų asmenų, t.y. – P. V., R. K. ir A. V. nelegalų darbą. Gi skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimu R. P. nubaustas už A. B., R. L., V. K., R. A., R. T., E. S., N. S., V. G., S. D., A. V., R. G., V. B., S. M., R. Z., A. K. nelegalų darbą. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl apelianto dvigubo nubaudimo.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

   Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                               Sigita Bieliauskienė