Baudžiamoji byla Nr. 1A-450-876/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02233-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.1.;1.2.6.1.2.; 2.4.6.1; 2.4.7

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui,

nuteistajam A. S., jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

nuteistajam A. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 4 (keturių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, jam paskiriant: 1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) pareigą per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Jei A. S. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. sausio 17 d. 15.10 val. iki 2025 m. sausio 18 d. 13.32 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 2811 straipsnio 1 d. Vadovaujantis BK 40 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant J. T., baudžiamoji byla nutraukta. A. T. atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       A. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. T.,  panaudojant psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį R. G., 2025 m. sausio 17 d. laikotarpyje nuo 14.11 val. iki 15.00 val., neteisėtai atėmė jam laisvę, o būtent: 14.11 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bandant R. G. pasišalinti, A. S. suimdamas už rankos ir taip atimdamas jam galimybę laisvai pasirinkti buvimo vietą, įsodino jį į automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiuo automobiliu, vairuojant A. T., nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią prieplauką (duomenys neskelbtini), kur, tęsiant nusikalstamus veiksmus, paėmę nukentėjusiajam už rankų, nuvedė prie Nemuno upės ir įstūmė į vandenį, po to, ištraukę išsigandusį, sušalusį nukentėjusįjį iš vandens, A. S. ir A. T. nusivedė R. G. iki automobilio BMW, valst. Nr.  (duomenys neskelbtini) kur A. S. vieną kartą koja spyrė R. G. į kairės pusės pilvo sritį, ranka sudavė tris smūgius į veido sritį. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, po psichologinio ir fizinio smurto panaudojimo, A. S. ir A. T. kartu liepė R. G. lipti į automobilio bagažinę, taip atimdami jam galimybę laisvai pasirinkti buvimo vietą, ir A. T. vairuojamu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį nuvežė į (duomenys neskelbtini) esantį mišką, kur, suimdami už drabužių, R. G. ištraukė iš automobilio ir numetė ant žemės. Šiam atsistojus, A. S. spyrė vieną kartą į nosies sritį bei vieną kartą į kairės pusės pilvo šoną, A. T. koja vieną kartą spyrė į kairės pusės pilvo šoną, taip smurtaudami liepė išsirinkti vietą, kur grasino pakasti, tęsdamas veiksmus A. S., neleisdamas R. G. pasišalinti, už pečių pargriovė ant žemės bei sudavė ne mažiau 3 smūgius į veido sritį. Tokiu būdu bendrais veiksmais, panaudojant  psichologinį, fizinį smurtą, kuomet padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairio skruosto srityje, pilvo kairėje, dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, kaklo dešinėje pusėje, neteisėtai atėmė R. G. laisvę. Tokiais veiksmais A. S., veikdamas bendrininkų grupėje su A. T., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje. 

2.       Alytaus apylinkės teismas 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendyje konstatavo, kad be nuteistojo A. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta nukentėjusiojo R. G. parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais. Skirdamas A. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus. A. S. pripažintas kaltu dėl vienos tyčinio pobūdžio smurtinės nusikalstamos veikos, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams. Nusikalstama veika baigta. Veika padaryta siekiant pažeminti, įbauginti nukentėjusįjį asmenį. Padarytos nusikalstamos veikos pobūdis rodo kaltininko cinišką požiūrį į visuomenės elgesio normas, kuris kelia grėsmę kito asmens laisvei bei fizinei sveikatai. Teismas A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), A. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, taip pat, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis A. S. eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nėra sumokėjęs.  Nuteistasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. A. S. diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Jis anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tai pat už vairavimą esant neblaiviam. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog akivaizdu, kad anksčiau taikytos švelnesnės bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, kadangi asmuo ir vėl nusikalto. Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, A. S. paskirta griežčiausia BK 146 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, padarė išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. S. paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuteistasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. A. S. šiame nuosprendyje aptariamą ir teismo įrodytą pripažintą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu skirta galutinė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio  sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuojama nuo 2025 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi į Kauno apylinkės teismo Kauno  rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi A. S. paskirtos galutinės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas nuteistojo A. S. laikas, išbūtas atliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę, nuo 2025 m. kovo 10 d. iki 2025 m. balandžio 14 d., vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Tokiu būdu šiuo metu A. S. neatliktos bausmės dalis yra 4 mėnesiai 25 dienos. Įvertinus tai, kad šioje byloje aptariama nusikalstama veika pagal savo pavojingumą ženkliai nesiskiria nuo ankstesniu nuosprendžiu įrodyta pripažintos A. S. nusikalstamos veikos, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta subendrintos neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

3.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo A. S., atsižvelgė į tai, jog jis anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs, kas neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę. Kita vertus, A. S. teigia, kad supranta, jog turi problemų su alkoholio vartojimu, šiuo metu alkoholio nevartoja, nuteistajam po padarytos nusikalstamos veikos kitų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo, tai reiškia, jog nuteistasis šiuo metu laikosi visuomenėje nustatytų taisyklių ir tai leidžia konstatuoti, kad A. S. bando keistis teigiama linkme. Teismas pažymėjo, jog prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat prašė taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą, tam neprieštaravo ir nukentėjusiojo atstovas. Todėl, teismo vertinimu, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. S. būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į jo nusikalstamą elgesį, o A. S. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis daugiau nenusikalstų. Teismas vertino, yra pagrindas pasitikėti nuteistuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Todėl, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. S. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje; draudimą bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

II.                      Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

4.       Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. G. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam A. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo. 

3.1.        Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje teismas tinkamai neatsižvelgė ir neįvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, o būtent, kad padaryta nusikalstama veika buvo prie kitos nusikalstamos veikos ribos. R. G. teigia, jog jis, nemokantis plaukti asmuo, buvo įmestas į sraunią Nemuno upės tėkmę, nebuvo nuneštas ir nenuskendo tik todėl, kad įsikibo į kranto augmeniją ir buvo A. T. ištrauktas. Tai buvo labai pavojinga, apeliantas buvo labai išsigandęs ir manė, jog nuskęs.

3.2.        Nukentėjusysis skunde aukštesnės instancijos teismui taip pat teigia, jog nuteistojo A. S. asmenybė nekelia pasitikėjimo – jo atžvilgiu priimti net aštuoni apkaltinamieji teismų nuosprendžiai. Su šia nusikalstama veika, A. S. padaryti devyni nusikaltimai per vienuolika metų. Jis, būdamas anksčiau nuteistas, savo elgesio netaisė, praktiškai kasmet darė naujas nusikalstamas veikas. Ankstesnės nusikalstamos veikos yra kito pobūdžio, tačiau, paskutinioji, skundžiamu nuosprendžiu įvertinta nusikalstama veika apysunkė ir kito pobūdžio - smurtinė, t. y. jis padarė pavojingesnę nusikalstamą veiką nei ankstesnės. Akivaizdu, kad A. S. nesitaiso. Teismų nuosprendžiais suteikiamomis jam resocializacijos galimybėmis nesinaudoja, o tai reiškia, kad nenori taisytis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad anksčiau jam taikytos švelnesnės bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, kadangi asmuo ir vėl nusikalto. 

3.3.        Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visos nuteistojo A. S. įvykdytos nusikalstamos veikos neduoda pagrindo manyti, kad jis nori ir siekia pasitaisyti. Juo pasitikėti negalima, todėl ir kelia didelių abejonių Alytaus apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Apeliantas abejoja nuteistojo gailėjimusi padarius nusikaltimą ir nurodo, kad nukentėjusiojo A. S. nėra atsiprašęs iki bylos nagrinėjimo. Bylos nagrinėjime pirmosios instancijos metu R. G. nedalyvavo, nes tuo metu gulėjo ligoninėje, tačiau nuteistasis neatsiprašė ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, tačiau jam grasino, o gyvenvietėje giriasi, kad bausmės negavo. Apelianto įsitikinimu, nuteistajam A. S. nepagrįstai taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jis turi realiai atlikti teismo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

2.       Atsiliepimų byloje negauta.

3.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė nukentėjusiojo skundą atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kodėl taikė BK 75 straipsnį ir atidėjo A. S. bausmės vykdymą. Nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas Darius Karabinas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendį nepakeistą. 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nukentėjusiojo R. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

4.       Nukentėjusiojo R. G. apeliaciniame skunde nėra keliami kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai, nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5.       Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

3.       BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, kad A. S. bando keistis teigiama linkme, šiuo metu laikosi visuomenėje nustatytų taisyklių, kritiškai vertina savo elgesį, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

4.       Baudžiamajame įstatyme nėra išvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-268-693/2019).

5.       Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį baudžiama laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 4 (ketverių) metų. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 4 (keturių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidedant 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

6.       Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad individualizuodamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis smurtinio pobūdžio nusikaltimas, siekiant pažeminti, įbauginti nukentėjusįjį asmenį, o padarytos nusikalstamos veikos pobūdis rodo kaltininko cinišką požiūrį į visuomenės elgesio normas, kuris kelia grėsmę kito asmens laisvei bei fizinei sveikatai. Apylinkės teismas taip pat vertino nuteistojo asmenybę – eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, nuteistajam diagnozuoti (duomenys neskelbtini), anksčiau yra teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat už vairavimą esant neblaiviam. Teismas nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančią aplinkybę - kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, taip pat, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Šių duomenų visumoje apylinkės teismas sprendė, kad siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, A. S. skirtina griežčiausia BK 146 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. S. paskyrus 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bando keistis teigiama linkme, šiuo metu laikosi visuomenėje nustatytų taisyklių, kritiškai vertina savo elgesį, taip pat į tai, jog prokuroras baigiamojoje kalboje prašė taikyti A. S. bausmės vykdymo atidėjimą, o tam neprieštaravo ir nukentėjusiojo atstovas, teismas sprendė, kad A. S. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis daugiau nenusikalstų, todėl yra pagrindas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 1 metu nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje; draudimą bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

7.       Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo panaikinti nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą ir panaikinti jam paskirtus įpareigojimus. Apelianto vertinimu, pirmos instancijos teismas, atidėdamas A. S. paskirtos bausmės vykdymą, tinkamai neatsižvelgė ir neįvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, jo pasitikėjimo nekeliančios asmenybės, fakto, kad A. S. nesinaudoja nuosprendžiais jam suteikiamomis resocializacijos galimybėmis, o nukentėjusiojo nėra atsiprašęs nei iki bylos nagrinėjimo, nei po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, priešingai – jam grasino. Apelianto teigimui, šios aplinkybės įrodo, kad nuteistajam A. S. buvo nepagrįstai taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jis turi realiai atlikti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

8.       Kaip byloje nustatyta, A. S. padarė vieną tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis kritiškai vertina savo poelgį, o jo pastangos keistis teigiama linkme ir koreguoti savo elgesį teismui nekelia abejonių. Nors nuteistasis yra anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat už vairavimą esant neblaiviam, baustas administracine tvarka, tačiau smurtinio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, turi šeimą. Nors apeliaciniame skunde vertinama priešingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. S. atžvilgiu bus pasiekti taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. be realaus bausmės atlikimo.

9.       Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde akcentuojami ankstesni nuteistojo teistumai, kas, apelianto vertinimu, rodo nuteistojo polinkį pažeisti įstatymus ir nesudaro pagrindo tikėti, kad jis daugiau nenusikals. Vis tik šiuo aspektu reikia pažymėti, jog bausmės kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais, be to, ir nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Nepaisant padarytu nusikaltimu sukeltų negrįžtamų pasekmių, nuteistasis gailisi, supranta savo veiksmų pasekmes, savo kaltės neneigė ir ją pripažino, yra jauno amžiaus, nurodė turintis šeimą. Šių duomenų visumoje, teisėjų kolegijos vertinimu, A. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, šiuo atveju nuteistajam gali daryti pozityvesnę įtaką nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime nepaneigia bausmės tikslų įgyvendinimo, taip pat negali būti prilyginamas nebaudžiamumui. Juo labiau, A. S. nesilaikant bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

10.       Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnį) ir pagrįstai atidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Dėl to tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir šią skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalį naikinti nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

11.       Bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu buvo gauta 2025 m. rugpjūčio 25 d. pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-09247 dėl 250,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

12.       Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo R. G. apeliacinį skundą, kuris netenkinamas. Byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas pradėtas ne A. S. iniciatyva, nuteistajam gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, kad nuteistasis nedirba ir neturi oficialių pajamų, byloje nesant duomenų apie jo nuosavybės teise valdomą turtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti iš nuteistojo išlaidų suma, susidariusi už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti nukentėjusiojo R. G. apeliacinį skundą ir palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 26 d. nuosprendį nepakeistą.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2025 m. rugpjūčio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymą Nr. APD-2025-09247 iš A. S. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Aurelijus Rauckis

                                                          Judita Sungailaitė

                                                          Laima Šeputienė