Administracinė byla Nr. eA-1981-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01268-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų
2024 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 24S82297 (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas, kuris yra Tadžikistano Respublikos pilietis, skunde nurodė, kad:

2.1.                      pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje
Nr. 760295364, galiojantis iki 2025 m. spalio 6 d. (toliau – ir Leidimas), tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Transinta“. Pareiškėjas ir darbdavys UAB „Transinta“ 2023 m. gegužės 24 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2023/05-24/011 (toliau – ir Darbo sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsidarbino betonuotoju. Atsakovas ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, nustatęs, kad Darbo sutartis buvo nutraukta (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 str. 1 d. 6 p.);

2.2.                      UAB „Transinta“ vadovas 2023 m. gruodžio mėn. informavo pareiškėją, jog laikinai neturi jam darbo, ir pasiūlė išeiti nemokamų atostogų iki 2024 m. kovo mėn. Kadangi darbdavys negalėjo užtikrinti darbo krūvio, pareiškėjas 2023 m. gruodžio 13 d. išėjo nemokamų atostogų ir išvyko į gimtinę aplankyti šeimos. Pareiškėjas grįžo į Lietuvą 2024 m. kovo 4 d. ir pradėjo laukti darbdavio skambučio. Pareiškėjas bandė susisiekti su UAB „Transinta“ vadybininke K. (pavardės nežinojo), bet ji neatsiliepė telefonu. Pareiškėjas 2024 m. kovo 19 d. gavo Sprendimą, iš kurio sužinojo, jog Darbo sutartis buvo nutraukta. Pareiškėjas, sužinojęs apie Darbo sutarties nutraukimą, patyrė didelį šoką ir jautėsi darbdavio UAB „Transinta“ apgautas. Dėl neteisėtų UAB „Transinta“ veiksmų pareiškėjas ne tik patyrė didelius finansinius praradimus (negavo žadėto atlyginimo), bet ir prarado galimybę inicijuoti perėjimo pas kitą darbdavį procedūrą bei kreiptis į Departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo;

2.3.                      kaip matyti iš Sprendimo, Darbo sutartis buvo nutraukta 2024 m. kovo 12 d. Tačiau pareiškėjas nei 2024 m. kovo 12 d., nei anksčiau nebuvo susitikęs su darbdaviu ir jam nebuvo įteikti pasirašyti jokie dokumentai. Neaišku, kokiu pagrindu UAB „Transinta“ nutraukė Darbo sutartį, taip pat kas pareiškėjo vardu pasirašė dokumentus, susijusius su Darbo sutarties nutraukimu (jei tokie dokumentai egzistuoja). Pareiškėjas, grįžęs į Lietuvą, bandė susisiekti su UAB „Transinta“, bet nesėkmingai, nes pastarasis akivaizdžiai vengė bendrauti su pareiškėju. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, šiurkščiai pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintą tvarką (be kita ko, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 str. 7 d.). Pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir Darbo ginčų komisija) su skundu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo ir Darbo sutarties nutraukimą neteisėtais bei priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už visą neteisėto atleidimo laikotarpį, iki jis bus grąžintas į darbą;

2.4.                      pareiškėjo nuomone, jis buvo neteisėtai atleistas iš darbo, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, pareiškėjas akcentavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą ir to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje išvardytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, taip pat apžvelgė teismų praktiką dėl sankcijos proporcingumo (adekvatumo) vertinimo.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.                      nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Departamento pareigos, priimant sprendimą, vertinti užsieniečio atleidimo iš darbo pagrindus, aplinkybes ar teisėtumą. Nagrinėjamu atveju Leidimas pareiškėjui buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti
UAB „Transinta“. Kai Darbo sutartis buvo nutraukta, atitinkamai, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas Leidimas, todėl atsirado teisinis pagrindas priimti Sprendimą;

4.2.                      preziumuotina, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatyme įtvirtinti leidimo panaikinimo pagrindai. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galbūt išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Departamentą dėl naujo leidimo išdavimo. Pareiškėjas privalėjo visą jam išduoto Leidimo galiojimo laikotarpį atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu šis leidimas buvo išduotas. Tačiau, kaip nurodyta skunde, pareiškėjas dar 2023 m. gruodžio mėn. buvo informuotas apie tai, kad darbdavys UAB „Transinta“ neturi jam darbo. Nepaisant to, pareiškėjas neinformavo Departamento apie pasikeitusias aplinkybes (atostogas, darbo nebuvimą) ir nesikreipė dėl naujo leidimo išdavimo;

4.3.                      Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos priemonės yra motyvuotos. Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

II.

5.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 22 d. sprendime atmetė pareiškėjo A. K. skundą.

6.       Teismas nustatė, kad:

6.1.                      pareiškėjas 2023 m. liepos 4 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje
Nr. 2305-LLG-8592, tuo pagrindu, jog ketina dirbti betonuotoju UAB „Transinta“, jam bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis;

6.2.                      Departamentas 2023 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais;

6.3.                      UAB „Transinta“ per MIGRIS pateikė 2023 m. kovo 14 d. pranešimą
Nr. 2403-PRNŠ-2666, kuriame nurodė, kad Darbo sutartis yra nutraukta;

6.4.                      Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2024 m. kovo 19 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą. Sprendime nurodyta, kad UAB „Transinta“ 2024 m. kovo 12 d. nutraukė Darbo sutartį, Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nedirbo jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse.

7.       Teismas nurodė, kad:

7.1.                      byloje yra: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) 2024 m. kovo 18 d. išrašas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas UAB „Transinta“ dirbo nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki 2024 m. kovo 12 d., 2024 m. kovo 12 d. atleistas iš UAB „Transinta“, kitose įmonėse Lietuvos Respublikoje nedirba; 2) 2023 m. gegužės 24 d. neterminuota darbo sutartis Nr. 2023/05-24/011, sudaryta tarp pareiškėjo ir UAB „Transinta“, pagal kurią pareiškėjas priimtas dirbti betonuotoju (ant į bylą pateikto Darbo sutarties nuorašo yra tik UAB „Transinta“ direktoriaus V. T. parašas, nėra pareiškėjo parašo);

7.2.                      pareiškėjas, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2024 m. balandžio 11 d. pateikė pranešimą, kuriame paaiškino, kad, pasirašant dokumentus pas darbdavį UAB „Transinta“, per skubėjimą jis pasirašė tik darbdaviui skirtą darbo sutarties egzempliorių, pareiškėjo darbo sutarties egzempliorius buvo pasirašytas tik darbdavio. Pareiškėjas teigė, jog jis neturi dokumentų, susijusių su išėjimu nemokamų atostogų, nes UAB „Transinta“ nepateikė jam pasirašyti jokių dokumentų. Pareiškėjas kalbėjo apie nemokamas atostogas su UAB „Transinta“ vadovu V. T., kuris liepė paskambinti vadybininkei K. per Whatsapp programėlę ir pasakyti, kad pareiškėjas išeina nemokamų atostogų, bei nurodė, kad K. viską sutvarkys ir pareiškėjui nereikia daugiau nieko daryti. Pareiškėjas pasitikėjo darbdaviu, todėl manė, kad tai yra tinkama išleidimo atostogauti forma, ypač vertinant tai, kad pareiškėjui nėra žinomas teisinis darbo teisinių santykių reglamentavimas Lietuvoje. Be to, pareiškėjas pateikė teismui UAB „Transinta“ ir pareiškėjo pasirašytos Darbo sutarties nuorašą, taip pat Darbo ginčų komisijos 2024 m. balandžio 8 d. pranešimą darbo byloje Nr. APS-131-7784/2024, kuriuo jis informuojamas apie paskirtą posėdį darbo byloje. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad 2024 m. balandžio 10 d. su juo susiekė UAB „Transinta“ atstovas ir pasiūlė sudaryti taikos sutartį darbo byloje, įsipareigodamas grąžinti pareiškėją į darbą ir sutvarkyti dokumentus Departamente dėl pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje atkūrimo;

7.3.                      pareiškėjas 2024 m. gegužės 10 d. pateikė Darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. DGKS-3285, kuriame pripažinta, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 12 d. atleistas iš darbo UAB „Transinta“ pagal DK 58 straipsnio 1 dalį neteisėtai, nuspręsta grąžinti pareiškėją į darbą
UAB „Transinta“. Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su šiuo sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Taigi, šiuo metu Darbo ginčo komisijos sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes nėra suėjęs jo apskundimo terminas;

7.4.                      pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. rašte paaiškino, kad UAB „Transinta“ nepriėmė jo į darbą, darbo sutartis nesudaryta; Darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo
Nr. DGKS-3285 apskundimo terminas dar nesuėjo.

8.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis buvo nuspręsta panaikinti Leidimą. Pareiškėjas ginčija buvusio darbdavio –
UAB „Transinta“ – veiksmus, susijusius su jo atleidimu iš darbo ir Darbo sutarties nutraukimu. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai nenumato Departamentui pareigos, priimant sprendimą, vertinti atleidimo iš darbo pagrindus, aplinkybes ar teisėtumą. Kaip minėta, Leidimas išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas dirbs UAB „Transinta“. UAB „Transinta“ pateikus 2024 m. kovo 14 d. pranešimą apie tai, kad Darbo sutartis 2024 m. kovo 12 d. buvo nutraukta, ir Departamentui 2024 m. kovo 18 d. patikrinus SODROS duomenis, iš kurių nustatyta, kad UAB „Transinta“ pareiškėją atleido 2024 m. kovo 12 d. ir pareiškėjas kitur nėra įsidarbinęs, Departamentas pagrįstai sprendė, jog Įstatymo
40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėjui išduotas Leidimas, yra išnykęs, todėl, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies
6 punktu ir 2 dalimi, yra pagrindas panaikinti Leidimą.

9.       Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Įstatymo nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką, priėjo prie išvados, kad atsakovas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (nurodytos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, pateikti Sprendimo priėmimo motyvai). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą.

10.       Teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo ir UAB „Transinta“ darbo ginčas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes ir aktualų ginčui teisinį reguliavimą, nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti vertinamas pagal Sprendimo priėmimo metu buvusias ir Sprendime nurodytas faktines aplinkybes, kurių pareiškėjas iš esmės neginčija ir kurios yra nustatytos teisingai.

III.

11.       Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

12.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo, kad:

12.1.                      teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jame pateikta motyvacija yra ydinga, prieštaraujanti pamatiniams teisės principams. Tiek Sprendimas, tiek skundžiamas teismo sprendimas neatitinka teisėtumo principo, prieštarauja sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principams, taip pat VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintiems įstatymo viršenybės, proporcingumo ir objektyvumo principams;

12.2.                      pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo ginčyti Sprendime nurodytas faktines aplinkybes, nes tuo metu jos buvo teisingos. Pareiškėjas savo pažeistas teises nagrinėjamu atveju galėjo ginti tik kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, ką jis ir padarė;

12.3.                      teismas nepagrįstai nepaisė Darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. DGKS-3285, kuriame konstatuota, kad Darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, ir nurodyta grąžinti pareiškėją į darbą UAB „Transinta“. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindas pareiškėjui taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas yra UAB „Transinta“ neteisėtų veiksmų pasekmė, o minėtu Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo atstatyta padėtis, buvusi iki
UAB „Transinta“ neteisėtų veiksmų. Atitinkamai, visos po to pareiškėjui kilusios neigiamos pasekmės turi būti eliminuojamos;

12.4.                      iš byloje pateikto atsakovo atsiliepimo į skundą matyti, kad atsakovas nesutinka imtis veiksmų pareiškėjo status quo (padėtis, kuri yra) atstatyti, nors jis disponuoja objektyviais duomenimis apie tai, kad pareiškėjas buvo neteisėtai atleistas iš darbo. Teismas turėjo įvertinti Sprendimo teisėtumą, atsižvelgdamas į šią naujai paaiškėjusią informaciją, tačiau teismas neįvykdė šios pareigos ir rėmėsi formaliais teiginiais apie tai, kad Departamentas neturi pareigos aiškintis pareiškėjo atleidimo iš darbo faktines aplinkybes.

13.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

14.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas papildomai pabrėžia, kad skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu Darbo ginčų komisijos
2024 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. DGKS-3285 dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog atsakovas turėjo imtis veiksmų pareiškėjo teisinei padėčiai atstatyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

15.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2024 m. kovo 19 d. sprendimo
Nr. 24S82297, kuriuo pareiškėjui išduotas Leidimas buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17.       Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

18.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

19.       Ginčijamas Sprendimas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad Darbo sutartis buvo nutraukta 2024 m. kovo 12 d. ir kad pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu nedirbo jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse. Bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina minėtas aplinkybes ir tarp ginčo šalių nėra ginčo dėl šių aplinkybių.

20.       Pareiškėjas savo reikalavimą panaikinti Sprendimą iš esmės grindžia, jo teigimu, naujai paaiškėjusia aplinkybe, kad jo atleidimas iš darbo UAB „Transinta“, t. y. Darbo sutarties nutraukimas, yra neteisėtas. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 10 d. pateikė teismui Darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. DGKS-3285 (sprendime nurodyta data – 2024 m. gegužės 2 d.; sprendimo metaduomenyse nurodytos registracijos ir pasirašymo datos – 2024 m. gegužės 8 d.), kuriame konstatuota, jog UAB „Transinta“ neįrodė, kad ji, atleisdama pareiškėją, laikėsi teisės aktų reikalaujamos procedūros ir kad pareiškėjas neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, todėl nuspręsta pareiškėjo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažinti neteisėtu, grąžinti pareiškėją į darbą UAB „Transinta“, išieškoti iš UAB „Transinta“ 1 423,45 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki 2024 m. gegužės 2 d. (imtinai) ir po 41 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos.

21.       Pagal DK 229 straipsnio 1 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Teisėjų kolegija, patikrinusi duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), nenustatė, kad Darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. DGKS-3285 buvo apskųstas, duomenų apie minėto sprendimo apskundimą nepateikė ir ginčo šalys, todėl laikytina, jog šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

22.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius dokumentus, konstatuoja, jog pareiškėjas objektyviais rašytiniais įrodymais pagrindė, kad Darbo sutarties nutraukimas 2024 m. kovo 12 d. yra neteisėtas ir kad pareiškėjas yra grąžintinas į darbą UAB „Transinta“ (be kita ko, pareiškėjui buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2024 m. kovo 13 d. (minėtame Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta data – 2022 m. sausio 19 d. – laikytina rašymo apsirikimu) iki 2024 m. gegužės 2 d. bei papildomos sumos už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos). Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad darbdavys UAB „Transinta“ su juo elgėsi nesąžiningai ir jį apgavo, nėra pagrįsti tik prielaidomis (palyginimui žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-2362-662/2023).

23.       Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas anksčiau aptartas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino šią naujai paaiškėjusią aplinkybę ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus šiuo aspektu, formaliai remdamasis tuo, kad Darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės
8 d. sprendimas Nr. DGKS-3285 skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus (ABTĮ 80 str. 1 d.), nes jis nesiėmė būtinų procesinių veiksmų tam, kad būtų išsiaiškintos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, pavyzdžiui, teismas nepasinaudojo teise sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės galutinis sprendimas darbo ginče tarp pareiškėjo ir UAB „Transinta“ (pagal ABTĮ 100 str. 13 p., teismas gali sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina).

24.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šiuo individualiu atveju susiklosčiusias išimtines aplinkybes, kai pareiškėjui išduotas Leidimas buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio
1 dalies 6 punkto pagrindu („jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu <...>“), bet po ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo su pareiškėju sudarytos Darbo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu ir buvo nurodyta grąžinti jį į darbą, tokio ginčijamo sprendimo (Sprendimo) palikimas galioti būtų nesuderinamas su teisingumo, teisėtumo, proporcingumo, sąžiningumo ir kitais principais, įtvirtintais, be kita ko, VAĮ 3 straipsnyje. Be to, pažymėtina, kad administracinio sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas paprastai yra vertinami pagal to administracinio sprendimo priėmimo metu egzistavusias faktines ir teisines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad Darbo sutarties nutraukimas 2024 m. kovo 12 d. yra neteisėtas, realiai egzistavo ir Sprendimo priėmimo metu (2024 m. kovo 19 d.), nepaisant to, jog ši aplinkybė nustatyta (paaiškėjo) tik vėliau, t. y. Darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 8 d. sprendime Nr. DGKS-3285. Taigi, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, Sprendimas yra naikintinas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str.
1 d. 1 p.).

25.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, ir dėl šios pažaidos byla buvo išspręsta neteisingai (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra tenkinamas, o ginčijamas Sprendimas – panaikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. 24S82297.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Iveta Pelienė

        Ričardas Piličiauskas