Civilinė byla Nr. 3K-3-529-916/2016

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01596-2013-3                                                  

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.4.3; 2.6.2.6.1; 2.6.2.8

                                                                                     (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. R. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. R. patikslintą ieškinį atsakovei S. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsakovės S. R. patikslintą priešieškinį ieškovui B. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, apsimestinių sandorių nuginčijimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų: A. I. ir L. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiami klausimai dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimą ir kompensacijos išmokėjimą.
2. Ieškovas B. R. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jo ir atsakovės S. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; padalyti santuokos metu įgytą turtą priteisiant jam: 1/2 dalį 0,2773 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 4956 Eur; 5690 Eur indeksuotos vertės 8,3200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2586 Eur indeksuotos vertės 5,0000 ha žemės sklypą (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)); 3577 Eur indeksuotos vertės 7,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 579 Eur vertės transporto priemonę „F. U.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 18 vnt. galvijų, kurių vertė 8 015 Eur, bei kilnojamąjį turtą: 152 Eur vertės dviejų korpusų plūgą, 133 Eur vertės bulvių kasamąją, iš viso jam priteisiant turto už 25 688 Eur; atsakovei S. R. – 1/2 dalį 0,2773 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 4956 Eur; 8070 Eur indeksuotos vertės 15 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2027 Eur vertės transporto priemonę „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 860 Eur vertės pieno šaldytuvą-aušintuvą, 610 Eur vertės melžimo aparatą, 1100 Eur vertės penkių korpusų plūgą bei 7 635 Eur piniginę kompensaciją, kurios dalis (5384 Eur) už 11 vnt. parduotų galvijų, yra sumokėta, todėl likusi nesumokėta priteistinos kompensacijos dalis yra 2251 Eur, iš viso atsakovei priteisiant turto už 25 258 Eur; taip pat priteisti iš atsakovės visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas pripažino, kad pieno liniją, kurios vertė 3475 Eur, jis pardavė, todėl sutiko 1/2 šio turto vertės dalį kompensuoti ir sumokėti atsakovei 1737,50 Eur. Ieškinyje nurodė, kad santuokos metu gimė dukterys Simona ir Jolanta, jos šiuo metu yra pilnametės, o sūnus Arvydas 2008 m. žuvo. 2012 m. gegužės 6 d. ieškovas, įtardamas, kad atsakovė susitikinėja su kitu vyriškiu, pasekė ją išvažiuojančią iš namų automobiliu ir matė jos susitikimą su jam iš matymo pažįstamu vyru A. S.. Po šių įvykių jis sutuoktinei pareiškė galvojąs apie santuokos nutraukimą, nes ši jam neištikima, o atsakovė tuo metu prisipažino apie intymius santykius su minėtu vyru. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė jau kurį laiką su juo elgėsi šiurkščiai, nebendravo, stengėsi kuo mažiau būti namuose. Atsakovė tokiu savo elgesiu pažeidė santuokos pagrindinį tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Ieškovas nurodė, kad ši santuoka yra iširusi dėl atsakovės kaltės, bendras gyvenimas yra negalimas.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko; priešieškiniu prašė jos ir ieškovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui B. R. priteisti transporto priemonę „Fiat Ulysse.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 9748,89 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 271,08 Eur rinkos vertės 0,2773 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7144,06 Eur rinkos vertės gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 65,69 Eur rinkos vertės ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68,06 Eur rinkos vertės šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini; 6330 Eur vertės kilnojamąjį turtą, kurį sudaro 860 Eur vertės pieno šaldytuvas, 610 Eur vertės melžimo aparatas, 1100 Eur vertės penkių korpusų plūgas, 152 Eur dviejų korpusų plūgas, 133 Eur vertės bulvių kasamoji, 3475 Eur vertės pieno linija, bei 22 galvijų bandą; pripažinti, jog 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos dėl turto perleidimo su A. I., o vėliau su L. B., yra neteisėtos ir negaliojančios ab initio (nuo pradžių), tariamai perleistas 24 270 Eur vertės kilnojamas turtas: 2200 Eur rinkos vertės traktorius „ChTZ T-150K“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 17 800 Eur rinkos vertės  traktorius „McCormick CX 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1100 Eur rinkos vertės traktoriaus priekaba Nr. OZTP-8572, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 150–170 Eur/t rinkos vertės traktoriaus priekaba „2PTS-4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 3000 Eur rinkos vertės traktoriaus priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalytina šioje civilinėje byloje, ir priteisti išvardytą turtą ieškovui; po santuokos nutraukimo atsakovė prašė jai asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 15 363,73 Eur vertės nekilnojamąjį turtą: 3556,53 Eur vertės 8,3200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4572,23 Eur vertės 15,0000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1616,08 Eur vertės 5 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5618,62 Eur vertės 7,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovė prašė iš ieškovo jai priteisti 12 492,14 Eur kompensaciją už nelygiomis dalimis padalytą santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, 9557,46 Eur kompensaciją už ieškovui natūra atitekusią 22 galvijų bandą, 12 453,66 Eur už pasisavintas lėšas, 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad bendras santuokinis gyvenimas su ieškovu visą laiką nuo pat santuokos sudarymo buvo pagrįstas nepasitikėjimu, įtarimais ir priekaištais dėl neištikimybės. Laikui bėgant sutuoktinis paslapčia perleido visus galvijus, techniką, kitą turtą, užblokavo sąskaitas, paslėpė visus telefonus, nebebuvo net iš ko maitintis, dėl to ji privalėjusi ieškotis darbo. Ieškovas tapo nepakantus, nuolat reikalaudavo besąlygiškai paklusti jo nustatytoms sąlygoms ir reikalavimams. Net esant mažiausiam prieštaravimui atsakovas prieš ją vartodavęs psichologinį smurtą. Atsakovės nuomone, ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, vartojo psichologinį smurtą, neteikė šeimai moralinės ir materialinės paramos, nebejautė meilės ir pagarbos, nuolat melavo, savinosi bendrą turtą, buvo nelojalus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Padalyti šalių santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovui kaip asmeninę nuosavybę: 1/2 dalį 0,2773 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių kiekvienam tenkančios turto dalies vidutinė rinkos vertė yra 4956 Eur; 5690 Eur indeksuotos vertės 8,3200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2586 Eur indeksuotos vertės 5,0000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3577 Eur indeksuotos vertės 7,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 11 853 Eur; 579 Eur vertės transporto priemonę „Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8415 Eur vertės 19 galvijų; 152 Eur vertės dviejų korpusų plūgą; 133 Eur vertės bulvių kasamąją; 860 Eur vertės pieno šaldytuvą-aušintuvą, 610 Eur vertės melžimo aparatą; 1100 Eur vertės penkių korpusų plūgą, iš viso turto už 28 658 Eur. Atsakovei S. R. asmenine nuosavybės teise priteisti: 1/2  dalį 0,2773 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurių kiekvienam tenkančios turto dalies vidutinė rinkos vertė yra 4956 Eur; 8070 Eur indeksuotos vertės 15,0000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2027 Eur vertės transporto priemonę „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso turto natūra už 15 053 Eur; 24 588,66 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą ir 6802,50 Eur piniginę kompensaciją už mažesnę natūra tenkančio turto dalį. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė, gyvendami santuokoje, bendrai vedė ūkį, ėmė paskolas ūkiui modernizuoti, laikė gyvulius, abu daug dirbo, stengdamiesi ūkį išlaikyti ir susikurti patogų gyvenimą. Išklausęs šalių ir liudytojų parodymus, teismas įsitikino, kad per trisdešimt šešerius santuokinio gyvenimo metus tarp šalių būta nesutarimų, ieškovo elgesys visus tuos metus nebuvo tinkamas, tačiau atsakovei buvo priimtinas, ji toleravo tokį ieškovo elgesį, charakterio bruožus. Tik tada, kai ieškovas įtarė ją dėl neištikimybės, pastaroji įžvelgė, kad atsakovas nevykdo santuokinių pareigų, yra jai nelojalus, šeimai neteikia moralinės ir materialinės paramos.
6. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino susitikusi su ieškinyje nurodytu vyru miške. Nors ji neigė neištikimybės faktą, teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas. Teismas pripažino, kad ieškovo elgesys tiek šalims gyvenant kartu, tiek prasidėjus civiliniam procesui dėl santuokos nutraukimo taip pat nebuvo tinkamas vykdant tokias santuokinio pareigas kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
7. Teismas neįsitikino, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo ar atsakovės netinkamo elgesio, priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtino, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai bei elgesys nulėmė santuokos iširimą.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. esant mišriai kaltei, todėl nė vienas sutuoktinis neturi teisės į žalos atlyginimą.
9. Šalys santuokos metu įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: 8,3200 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,0000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,2000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat 0,2773 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ duomenimis, šalys santuokos metu įsigijo šias transporto priemones: „Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
10. 2003 m. kovo 19 d. ieškovas B. R. savo vardu Mažeikių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriuje įregistravo ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). 2009 m. liepos 10 d. atsakovė S. R. savo vardu Mažeikių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriuje įregistravo ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublik?s ūkininko ūkio įstatymo nuostatas santuokos metu įregistruotas ūkininko ūkis iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas.
11. 2013 m. sausio 3 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartys liudija, jog ieškovas pardavė, o pirkėjas A. I. nupirko: traktoriaus priekabą „OZTP-8572“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sandorio šalys įvertino 2000 Lt, traktoriaus priekabą (srutovežį) „PN-70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sandorio šalys įvertino 5000 Lt, traktoriaus priekabą „2PTS-4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sandorio šalys įvertino 2000 Lt, ratinį traktorių „ChTZ T-150K“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sandorio šalys įvertino 5000 Lt, ratinį traktorių „McCormick CX95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sandorio šalys įvertino 15 000 Lt.
12. 2014 m. sausio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 132 antstolis S. D. nurodė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo vietoje (duomenys neskelbtini),  ūkiniame pastate yra 19 galvijų. Konstatavimo metu dalyvavęs B. R. nurodė, kad šį galvijų skaičių sudaro: septynios karvės, keturi buliukai, trys telyčios iki vienerių metų amžiaus, penkios telyčios daugiau kaip vienerių metų amžiaus. Visi galvijai registruoti – ausyse įsegti numeriai. Faktinių aplinkybių konstatavimo vietoje rasta ši žemės ūkio technika ir padargai: plūgas, bulvių kasamoji, grūdų malūnas, trąšų barstytuvas, kaušas (montuojamas prie traktoriaus keltuvo), oro ventiliatorius, technikos agregatų padangos, ratinis traktorius „McCornick“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). B. R. nurodė, kad tai nėra jo ir jo sutuoktinės nuosavybė. Garaže yra gręžimo staklės, žoliapjovė, lengvasis automobilis „Fiat Ulysse“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
13. Pagal ieškovo B. R. pateiktą UAB „Rezultatas“ atliktą turto vertinimo ataskaitą pieno šaldytuvas-aušintuvas įvertintas 860 Eur, melžimo aparatas – 610 Eur, penkių korpusų plūgas – 1100 Eur, dviejų korpusų plūgas – 152 Eur, bulvių kasamoji – 133 Eur.
14. Teismui pateiktos 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimis perleisto turto vertės ataskaitos liudija, jog šalys nesutarė dėl tretiesiems asmenims parduoto turto.
15. Ieškovo pateiktoje traktoriaus „ChTZ T-150K“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje ši transporto priemonė įvertinta 1162 Eur su PVM, pažymint, kad traktorius yra techniškai netvarkingas, nevažiuojantis. Atsakovės pateiktoje traktoriaus „ChTZ T-150K“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog minėtas traktorius turto vertinimo dieną buvo naudojamas pagal paskirtį, bendra būklė prasta, apžiūros dieną neveikė variklis, transporto priemonė įvertinta 2200 Eur be PVM.
16. Ieškovo pateiktoje traktoriaus „McCormick CX95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje ši transporto priemonė įvertinta 14 363 Eur su PVM, pažymint, kad traktorius netvarkingas. Atsakovės pateiktoje to paties traktoriaus vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog traktorius turto vertinimo dieną buvo naudojamas pagal paskirtį, bendra būklė vidutinė (buvo išdaužtas langas), transporto priemonė įvertinta 17 800 Eur be PVM.
17. Ieškovo pateiktoje traktoriaus priekabos OZTP-8572, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje ši transporto priemonė įvertinta 303,58 Eur su PVM. Atsakovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog traktoriaus priekaba OZTP-8572, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo dieną buvo naudojama pagal paskirtį, registracijos pažymėjimas buvo galiojantis, techninė apžiūra atlikta ir galiojanti, bendra būklė – vidutinė. Lyginamuoju metodu nustatyta rinkos vertė be PVM – 1100 Eur.
18. Ieškovo pateiktoje vienaašės traktoriaus cisternos-srutovežio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje ši transporto priemonė įvertinta 3034 Eur su PVM, pažymint, kad transporto priemonės netvarkinga. Atsakovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad traktoriaus priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo dieną buvo naudojama pagal paskirtį, bendra būklė – prasta. Apžiūros dieną neveikė vakuuminis siurblys, buvo tik cisterna. Lyginamuoju metodu nustatyta rinkos vertė be PVM 3000 Eur.
19. Ieškovo pateiktame transporto priemonės apžiūros akte Nr. 20150602-7 nurodyta, kad traktoriaus priekaba 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniškai netvarkinga, iškomplektuota. Vertintojas šį turtą vertino kaip negabaritinį metalo laužą, kurio 1 tonos kaina vertinimo dieną – 198,40 Eur su PVM. Atsakovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad traktoriaus priekaba 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimo dieną buvo naudojama pagal paskirtį, registracijos pažymėjimas buvo galiojantis, techninė apžiūra atlikta ir galiojanti, bendra būklė – vidutinė. Vertinamo objekto vertė priimta – žaliavos verte, t. y. nuo 150 Eur iki 170 Eur už toną.
20. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsniu, pagal kurį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Nurodė, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, reikia nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, reikia aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.
21. Trečiasis asmuo A. I. patvirtino minėtos technikos iš ieškovo nepirkęs, pinigų jam nemokėjęs. Trečiasis asmuo L. B. atsiliepime nurodė, kad 2013 m. sausio mėnesį gavo ieškovo pasiūlymą ir už 24 000 Lt įsigijo tą pačią techniką. Byloje esančių traktoriaus „ChTZ T-150K“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus „McCormick CX 95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabos Nr. OZTP-8572, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabos „2PTS-4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabos „PN-70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kopijos patvirtina, kad 2013 m. sausio 17 d. minėtos technikos savininke įrašyta L. B.. Įvertinęs bylos aplinkybes, trečiojo asmens A. I., liudytojos A. I. parodymus, teismas konstatavo, kad nei A. I., nei L. B. nesiekė įgyti nuosavybės teisės į transporto priemones ir tik formaliai tapo turto savininkais. Teismas byloje nenustatė įrodymų, kurie leistų konstatuoti esant prielaidas pripažinti galiojančiomis ieškovo sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis.
22. Byloje nekilo ginčo, kad minėta žemės ūkio technika buvo įgyta ieškovo B. R. ir atsakovės S. R. santuokos metu ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
23. Žemės ūkio technikos pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos be atsakovės sutikimo. Atsakovė, sužinojusi apie tokių sandorių sudarymą, turėjo teisę pasirinkti, ar ginčyti sandorius, reikalauti taikyti restituciją ir įtraukti šį turtą į dalijamo turto balansą, ar prašyti kompensacijos už santuokoje įgyto turto vertės sumažinimą.
24. Nagrinėjamoje byloje tariamos sutarties įrodinėjimo pareiga teko atsakovei, o ginčijamų sandorių realaus vykdymo – ieškovui. Ieškovas, turėjęs pareigą įrodinėti faktą, kad pirkimo–pardavimo sutartys buvo realiai įvykdytos, šios pareigos nevykdė, pasirinko taktiką kritikuoti atsakovės pateiktus įrodymus ir tvirtinti, kad atsakovei buvo žinoma apie sutarčių sudarymą, kad jie pinigus pasidalijo ir atsakovei teko apie 30 000 Lt.
25. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2013 m. kovo 14 d. ieškovas savo ūkyje laikė 33 galvijus. Byloje ieškovo pateikta pirkimo–pardavimo sutartis patvirtino, kad ieškovas 2013 m. kovo 14 d. pardavė, o pirkėjas S. U. nupirko 11 melžiamų karvių, sandorio sudarymo metu sumokėdamas 13 310 Lt, likusią dalį – 18 590 Lt – įsipareigojo sumokėti iki 2013 m. gegužės 1 d. Teismui pateiktais 2013 m. gruodžio 19 d. ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenimis, ieškovas ūkyje laiko 19 galvijų. Tokį pat 19 galvijų laikymo faktą 2014 m. sausio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 132 nurodė antstolis, todėl ieškovui priteistini 19 galvijų už 8415 Eur, o atsakovei – 4 207,50 Eur kompensacija.
26. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas be atsakovės sutikimo perleido santuokos metu įgytą turtą – 24 270 Eur vertės žemės ūkio techniką – bei 2013 m. rugpjūčio 19 d. iš kasos grynaisiais pinigais išėmė 86 000 Lt (24 907,32 Eur) ir taip sumažino šalių bendrąją sutuoktinių nuosavybę, byloje nebuvo įrodymų, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovė iš ieškovo turėjo teisę į piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
27. Atsižvelgdamas į tai, kad abiejų šalių pateiktose kilnojamojo turto vertinimo ataskaitose labai skiriasi tik traktoriaus „McCormick CX95“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, į tai, jog ieškovas techniką pardavęs pats ja naudojosi ir turėjo galimybę ją sugadinti, teismas, nustatydamas perleisto turto vertę, vadovavosi atsakovės pateiktu vertinimu ir laikė, kad ieškovas šalių bendrąją sutuoktinių nuosavybę sumažino 49 177,32 Eur, todėl iš jo atsakovei priteisė 1/2 šios sumos dydžio – 24 588,66 Eur dydžio kompensaciją (CK 98 straipsnio 3 dalis). Nors ieškovas ir jo atstovė teigė, kad ieškovas 24 907,32 Eur nepasisavino, nes tai buvo susikaupusi nenurašytų grynųjų pinigų suma, panaudota asmeniniams poreikiams, teismas tokius jų teiginius atmetė, nes jie prieštaravo byloje esantiems duomenims – kasos išrašui ir kasos išlaidų orderiui Nr.1.
28. Byloje atsakovė, reikalavusi, kad ieškovui būtų priteistas 9 748,89 Eur vertės nekilnojamasis turtas, kurį sudaro  0,2773 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), leistinomis priemonėmis neįrodė, kad šio turto objektų, dėl kurių kilo ginčas, techniškai neįmanoma paskirstyti ar atskirti dalimis. Netoleruotina situacija, kad turtas natūra atitektų vienam, kitam – piniginė kompensacija, kurios sumokėjimo galimybės ribotos. Tuo pagrindu teismas minėtą nekilnojamąjį turtą šalims padalino lygiomis dalimis, t. y. po 1/2  dalį 9912 Eur vertės nekilnojamojo turto – po 4956 Eur.
29. Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo bei santuokoje įgyto turto padalijimo.
30. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.
31. Teismas nurodė, kad nors vieno sutuoktinio kaltė ir nesiejama su faktu, dėl kurio kaltė būtų preziumuojama, tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas neištikimybės faktas, tai savaime kitos šalies kaltės  ir teismo išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepaneigia. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
32. Teismas, be kitų argumentų, nurodė, kad per trisdešimt šešerius santuokinio gyvenimo metus tarp šalių būta nesutarimų, ieškovo elgesys visus tuos metus nebuvo tinkamas, tačiau atsakovei buvo priimtinas ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes ir įrodymų visumą, teismo motyvus, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl iširusios santuokos, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
33. Apeliacinio teismo vertinimu, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas ar neteisingai, neproporcingai padalijo santuokoje įgytą turtą. Įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo argumentais dėl netinkamo turto padalijimo būdo parinkimo, todėl juos atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
34. Teismas įvertino trečiojo asmens L. B. atsiliepime išdėstytus argumentus, liudytojos A. I. paaiškinimus ir pagrįstai sprendė, kad nei A. I., nei L. B. nesiekė įgyti nuosavybės teisės į transporto priemones ir tik formaliai tapo turto savininkais. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žemės ūkio technikos pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos be atsakovės S. R. sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, manė esant netikslinga iš naujo pasisakyti dėl tų pačių argumentų.
35. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas apeliaciniame skunde nurodydamas konkrečius argumentus jokiais duomenimis jų nepagrindė. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodydamas, kad teismas nemotyvuotai atmetė ieškovo ir liudytojos paaiškinimus bei nepagrįstai priteisė iš ieškovo pusę neva iš kasos išimtų pinigų sumokėti atsakovei kaip piniginę kompensaciją, nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie būtų teismo neištirti ir neįvertinti bei paneigtų teismo padarytas išvadas.
36. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir Mažeikių rajono apylinkės teismo motyvus, konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir be teisinio pagrindo iš ieškovo priteisė piniginę kompensaciją atsakovei. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimas reiškia asmeninių ir turtinių sutuoktinių teisinių santykių pasibaigimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

37. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Žemesnės instancijos teismų pažeidimai priimant procesinius sprendimus byloje galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos nagrinėjant civilines bylas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).
2. Ieškovas pradėjo santuokos nutraukimo procesą teisme tik po to, kai atsakovė prisipažino jam buvusi neištikima su kitu vyru. Šios aplinkybės nurodytos ieškinyje bei patvirtintos pačios atsakovės teismo posėdžio, vykusio 2014 m. lapkričio 3 d., metu (garso įrašas 38.30 min.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovės paaiškinimas, kad ji dėl neištikimybės prisipažino tyčia, vertintinas kaip atsakovės gynybinė pozicija, neturint kito pasirinkimo.
3. Byloje nėra jokių ieškovo netinkamo elgesio visus trisdešimt šešerius santuokinio gyvenimo metus įrodymų, išskyrus atsakovės aiškinimus. Todėl laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos atsakovė, siekdama paneigti savo kaltę, turėjo ne įrodinėti ieškovo kaltę, o pateikti argumentus, kodėl ji negali būti laikoma kalta.
4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, spręsdami santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą. Teismai nenuosekliai laikėsi turto padalijimo natūra principo, kadangi nekilnojamąjį turtą padalijo natūra, o visą kilnojamąjį turtą priteisė ieškovui, įpareigodami jį sumokėti piniginę kompensaciją atsakovei.
5. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Teismai privalo atkreipti dėmesį į tai, kad, sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar antrasis sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010).
6. Teismų sprendimai kasatoriui sukėlė nepagrįstai didelius finansinius sunkumus. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai įrodinėjo, kad ūkininkauti jam nepelninga ir sunku, nuo 2013 m. ūkyje finansinė padėtis tik blogėjo, todėl jis šiuo metu dirba UAB „Pilkasis granitas“ Plungėje ir pasibaigus santuokos nutraukimo procesui toliau ūkininkauti neketina.
7. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, visiškai nevertindami dalies rašytinių įrodymų pateiktų byloje bei nevertindami įrodymų visumos.
8. Byloje yra pateikta pačios atsakovės ranka surašyta vienuolikos galvijų pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas S. U. už parduotas karves pervedė atsakovei 18 590 Lt į jos sąskaitą. Tai patvirtino ir pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu. Ieškovas byloje paaiškino, kad sutuoktiniai buvo sutarę, jog pinigai už parduotas 11 karvių priklauso atsakovei, o likusios karvės ir telyčaitės (18 vnt.) lieka ūkio bandoje ir priklauso ieškovui, nes jis gyvulius šeria ir prižiūri iš savo lėšų jau nuo 2013 m. Be to, byloje yra pateiktas vieno galvijo kritimą patvirtinantis dokumentas. Šie rašytinai įrodymai nebuvo įvertinti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų. Neatsižvelgiant į juos buvo priimtas sprendimas padalyti 19 galvijų (pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), priteisiant juos ieškovui, o atsakovei sumokant 4207,5 Eur kompensaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas.
9. Pirmosios instancijos teismas peržengė atsakovės priešieškinio reikalavimo ribas. Nepaisydamas to, jog atsakovė pasirinko reikalavimą ginčyti sandorius, taikyti restituciją ir įtraukti turtą į dalijamo turto balansą, pirmosios instancijos teismas išsprendė ginčą dėl parduotos technikos kitaip, t. y. priteisė iš ieškovo atsakovei piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
10. Atsakovė byloje pateikė 2015 m. balandžio 10 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurią atliko UAB „Aireda“, o ieškovas, nesutikdamas su kilnojamojo turto vertinimu, pateikė   2015 m. birželio 2 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurią atliko UAB „Pajūrio autorika“.
11. Akivaizdu, jog atsakovės pateikta UAB „Airida“ turto vertinimo ataskaita realiai neatspindi turto vertės pagal jo esamą fizinę būklę ir kitus palyginimo kriterijus: objektai įvertinti, lyginant juos su geresnės būklės  objektais. Be to, ieškovo pateiktoje ataskaitoje transporto priemonių vertės nurodytos su PVM, o atsakovės  pateiktoje ataskaitoje – be PVM, todėl, priešingai nei teigia teismas, žemės ūkio technikos vertės, nurodytos ataskaitose, labai skiriasi: UAB „Aireda“ – 24 270 Eur be PVM, o  UAB „Pajūrio autorika“ – 15 650,41 Eur be PVM.
12. Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos ir liudytojos parodymų, todėl priėmė neteisingą sprendimą sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją už iš ūkininko ūkio kasoje neva buvusius ir išimtus grynuosius pinigus (24 907,32 Eur). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – ūkininko B. R. finansinės apskaitos dokumentai: nuo 2011 m. ūkininko ūkio kasos knygos išrašai, žiniaraščiai, banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog ūkio kasos likutis – 33 677,18 Lt – perkeltas iš 2011 m. ir 2012 m.
13. Ūkininkas neprivalo teikti informacijos apie kasos likutį kiekvieną dieną. Sutikrinus kasos likutį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 19 d., matyti, kad buvo nurašyta 86 000 Lt grynųjų pinigų suma, nenurodant asmeninių išlaidų paskirties. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ir liudytojos paaiškinimus bei nurodė, kad remiasi tik kasos išrašu ir kasos išlaidų orderiu. Jeigu teismas būtų vertinęs įrodymų visumą, liudytojos parodymus, kuri patvirtino, kad pinigų, dėl kurių buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, 2013 m. rugpjūčio 19 d. kasoje nebuvo, taip pat nuo 2011 m. ūkininko ūkio kasos knygos išrašus, žiniaraščius, banko sąskaitos išrašus, būtų priėmęs priešingą sprendimą ir atsakovės prašymą priteisti jai kompensaciją būtų atmetęs.
38. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Slapti įrašai, daryti buitinio konflikto metu dviem asmenims aiškinantis santykius, ir dėl kurių vėliau buvo kreiptasi į teismą, kad būtų paneigti šmeižikiško pobūdžio argumentai, negali būti vertinami kaip neištikimybės faktą grindžiantys argumentai ar tuo labiau įrodymai. Priešingai, būtent atsakovė įrodė, kad kasatorius netinkamai elgėsi santuokoje, t. y. ją apgaudinėjo, iššvaistė bendrai užgyventą turtą, sudarė fiktyvius bendro turto sandorius. Kasatoriaus kaltę įrodo atsakovės pateikti dokumentai, kad atsakovas smurtavo, t. y. išvarė ją iš bendrų namų, neišlaikė materialiai daugiau nei vienerius metus, atsakovė, nors ir dirbo bendrame ūkyje, buvo priversta susirasti darbą ir išsikraustyti. Buvo išslapstyti visi jos asmeniniai daiktai, ką įrodo jos pareiškimai policijai, antstolių užfiksuotos faktinės aplinkybės. Ieškovas visų šių aplinkybių nepaneigė. Įrodymų, kurie užfiksuoti slapčia ir buitinio konflikto tarp dviejų asmenų metu, negalima vertinti kaip atitinkamą faktą pagrindžiančių įrodymų, tuo labiau traktuoti, kad tai yra skyrybos dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, esant tariamai neištikimybei.
2. Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Šiuo atveju teismai, atsakovės nuomone, nuosekliai laikėsi turto padalijimo natūra principo.
3. Būtent kasatorius savo veiksmais sukėlė atsakovei didžiulius finansinius nuostolius, kadangi, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų ir aplinkybių, būtent atsakovė buvo išvaryta iš bendrų namų, buvo priversta nuomotis gyvenamąjį plotą, kurtis gyvenimą iš naujo pradedant nuo baldų ir baigiant stalo įrankiais. Kaip iš pateiktų buhalterinių duomenų paaiškėjo, kasatorius valdė pakankamai dideles lėšas pats vienas, išpardavė ir pats vienas pasisavino iš galvijų gautas lėšas, kilnojamąjį turtą.
4. Dar pirmosios instancijos teismo posėdžių metu atsakovė kėlė šį klausimą, prašė jai priteisti visą žemę arba namą su ūkiu, tačiau ieškovas tokiam padalijimo būdui pats prieštaravo, motyvuodamas, jog jis ūkininkauja ir žemės sklypai jam būtini ūkiui išlaikyti.
5. Kasatorius savo skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, visiškai nevertindami dalies rašytinių įrodymų, pateiktų byloje, bei nevertindami įrodymų visumos. Atsakovė kategoriškai su tokia pozicija nesutinka, kadangi teismai atsižvelgė į visus pateiktus dokumentus bei šalių veikimą, neveikimą ar net tyčinį veikimą.
6. Kasatorius teigia, kad byloje yra pateikta pačios atsakovės ranka surašyta 11 galvijų pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėjas S. U. už parduotas karves pervedė atsakovei 18 590 Lt į jos sąskaitą. Tai patvirtino ir pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu.               Atsakovė prašė priteisti kompensaciją už likusią pusę galvijų, o ne ieškovo nurodomą sumą, dėl kurios šalys jau buvo apsitarusios ir nekėlė ginčo. Jokių kitų susitarimų tarp šalių nebuvo. Viso proceso metu atsakovė buvo priversta rinkti įrodymus, kiek yra likę galvijų, galvijai buvo slapstomi, todėl atsakovei teko kreiptis į antstolius, kad šie užfiksuotų faktines aplinkybes. Todėl buvo priimtas teisingas sprendimas padalinti 19 galvijų, priteisiant juos ieškovui, o atsakovei sumokant 4207,50 Eur kompensaciją.
7. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija visiškai nesutinka. Teismai visiškai teisingai nusprendė, pripažindami, kad ieškovas pasielgė nesąžiningai, ir priteisdami iš ieškovo atsakovei piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės tyčinį sumažinimą. Būtent toks ir buvo atsakovės siekis. Teismas savo nuožiūra kvalifikavo teisinius santykius ir priėmė teisėtą sprendimą. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas, reiškia, kad teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).
8. Atsakovės vertintojas buvo licencijuotas, atliko viską pagal vertinimo standartus ir reikalavimus, šio vertinimo niekas nenuginčijo ir nepaneigė. Taigi šis vertinimas teisėtas ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu ieškovo pateikta ataskaita vėlesnė, vertinamas turtas buvo apgadintas (tikėtina, kad tyčia) ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo siekis buvo esamą dalytiną kilnojamąjį turtą įvertinti kuo mažesne suma, ieškovo pateikta ataskaita kėlė pagrįstų abejonių dėl savo objektyvumo. Kita vertus, teismai turi teisę vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, atsižvelgdami į bylos šalių pozicijas, teikiamus argumentus bei dokumentus, kitas aplinkybes. Todėl atsakovė mano, kad teismas teisingai pasirinko, vertindamas būtent atsakovės pateiktą ataskaitą.
9. Teismai tinkamai vertino įrodymus, priėmė teisingą sprendimą, priteisdami iš ieškovo kompensaciją atsakovei. Visos perkeltos ar neperkeltos lėšos buvo bendra sutuoktinių nuosavybė ir lygiomis dalimis dalytina pusiau. Tik per teismą iš ieškovo buvo išreikalauta pateikti banko išrašus ir kasos knygas, norint išsiaiškinti, kur dingo visos bendrai užgyventos ir uždirbtos lėšos. Šiuo atveju jokios reikšmės neturi tai, kad pinigų likutis buvo perkeltas iš 2011 m. ir 2012 m. – tai kartu uždirbti pinigai ir jie turi būti padalyti vienodomis dalimis abiem šalims. Todėl teismai priėmė visiškai teisingą sprendimą, priteisdami atsakovei piniginę kompensaciją.
39. Trečiojo asmens atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

40. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas  (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
41. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
43. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai nekonstatavo, kad atsakovė buvo neištikima savo sutuoktiniui, tuo tarpu ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta.
44. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog atsakovės elgesys – susitikimas su ieškinyje nurodytu vyru miške, lėmęs ieškovo staigų apsisprendimą nutraukti santuoką, nebuvo tinkamas sutuoktinės pareigų vykdymas. Kartu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, inter alia (be kita ko), ir liudytojų parodymus, nurodė, kad ieškovo elgesys šalims gyvenant kartu nepripažintinas tinkamu vykdant santuokinio pareigas, tokias kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
45. Apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, įrodymų visumą, teismo motyvus, ieškovo apeliacinio skundo argumentus, taip pat atsakovės atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl iširusios santuokos yra pagrįstas ir teisėtas.
46. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos iširimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus teisės išaiškinimus ir priėjo prie pagrįstos išvados, jog abu sutuoktiniai – tiek ieškovas, tiek ir atsakovė – yra kalti dėl iširusios santuokos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti priešingą išvadą, ši nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo natūra prioritetiškumo ir galimybės sumokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui reikšmės

47. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai nukrypo nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo.
48. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
49. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).
50. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).
51. Pirmosios instancijos teismas, dalydamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, ieškovui priteisė didesnę žemės ūkio technikos dalį, nei buvo prašoma ieškinyje, taip nukrypdamas nuo santuokoje įgyto turto padalijimo natūra principo, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl anksčiau šioje nutartyje pateiktų ir nagrinėjamoje byloje (ne)egzistuojančių konkrečių objektyvių ar subjektyvių veiksnių. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tai, jog ieškovas nesutinka su teismo priimtu sprendimu dėl turto padalijimo būdo vien tuo pagrindu, kad jam tenka pareiga sumokėti atsakovei kompensaciją, nesudaro pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai padalijo šalių turtą sprendime nurodytu būdu bei priteisė ieškovei konkrečias kompensacijas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia bylą nagrinėjusių teismų išvada.
52. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovas išreiškė poziciją dėl turto padalijimo natūra principo argumentuodamas tuo, kad jo finansinė padėtis yra bloga ir sumokėti kompensaciją atsakovei tuo atveju, jei teismas priteistų jam didesnę dalį turto natūra, jis neturėtų galimybių. 
53. Buvo minėta, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, jog situacija, kai vienas iš bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų. Kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalinimo natūra principo, teismas turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą.
54. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą, neatsižvelgė į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, priėjo prie neteisingos išvados, todėl ši kasacinio skundo dalis tenkintina, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2016 m. gegužės 18 d. nutarties dalis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl priešieškinio ribų peržengimo ir aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose

55. Kasatorius teigia, kad atsakovė priešieškinyje formulavo reikalavimą pripažinti ieškovo sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis neteisėtomis ir negaliojančiomis ab initio, tariamai jomis perleistą turtą – bendrąja jungtine nuosavybe, kuri būtų padalyta šioje civilinėje byloje priteisiant šį turtą ieškovui. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai, konstatavę atsakovės teisę į kompensaciją CK 3.115 straipsnio pagrindu, priteisė šį turtą atsakovui, nepagrįstai peržengdami priešieškinio ribas, ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą byloje.
56. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
57. Nagrinėjamoje byloje atsakovė priešieškinyje formulavo reikalavimą pripažinti, kad 2013 m. sausio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos dėl turto perleidimo su A. I., o vėliau – su L. B., yra neteisėtos ir negaliojančios ab initio, o tariamai perleistas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalytina šioje civilinėje byloje, ir priteisti išvardintą turtą ieškovui.

59. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, jog minėti sandoriai yra tariami ir negalioja, t. y. nesukėlė teisinių padarinių, tačiau tuo pačiu metu sprendė, kad sandoriai galioja, buvo sudaryti tik vieno sutuoktinio – ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdyti pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą ir anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad teismai nagrinėjamoje byloje neturėjo teisinio pagrindo nukrypti nuo atsakovės priešieškinyje suformuluotų reikalavimų dėl pirkimo–pardavimo sandorių.
60. Pripažindamas sandorius niekiniais ir spręsdamas dėl jų padarinių teismas turi pareigas veikti ex officio (pagal pareigas). Vienai bylos šaliai prašant pripažinti sandorį negaliojančiu, teismas, patenkinęs tokį reikalavimą, toje pačioje byloje privalo išspręsti ir restitucijos klausimą. Taigi teismas turi pareigą pasisakyti, ar yra pagrindas taikyti restituciją ir jeigu toks pagrindas nustatomas ir sprendžiama restituciją taikyti, tai kokiu būdu (natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais). Šį klausimą teismas sprendžia nepriklausomai nuo to, ar byloje yra pateiktas prašymas restituciją taikyti ar ne, o ex officio.
61. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę sandorių negaliojimo sąlygas pripažinti juos niekiniais ir negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu, privalėjo taikyti restituciją vadovaudamiesi CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įtraukti turtą į bendro sutuoktinių turto balansą, padalinti jį ieškovui ir atsakovei nenukrypstant nuo santuokoje įgyto turto padalinimo natūra principo.
62. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).
63. Jei teismas turi duomenų apie bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą, šis turtas įtrauktinas į dalytino turto sąrašą. Tuomet nustatytina šio turto vertė. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti. Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tinkamu teismo aktyvumo šeimos bylose įgyvendinimu sprendžiant dalijamo turto vertės nustatymo klausimą, kai nenustatoma aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo dispozityvumo ir šalių rungimosi principų, gali būti pripažįstamas ir pasiūlymas šalims pateikti tinkamus įrodymus, termino šiems veiksmams atlikti nustatymas (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016).
64. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimą, sutuoktinio teisės į kompensaciją, sutuoktinių bendro turto balanso sudarymą, todėl priėjo prie neteisingos išvados. Teisėjų kolegija sprendžia šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį naikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 
65. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su sutuoktinių bendro turto balanso sudarymo problematika, kolegija nepasisako, kadangi dėl jų bus sprendžiama iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

66. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdamas kasacinį skundą kasatorius turėjo 687 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Kasatorius duomenų apie išlaidas advokatui nepateikė. Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat nepateikė.
67. Kasacinis teismas turėjo 20,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
68. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutarties dalį dėl santuokos nutraukimo palikti nepakeistą.

Kitas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutarties dalis panaikinti ir perduoti šias bylos dalis Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                         Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė