Civilinė byla Nr. 2YT-48-292/2016;

proceso Nr. 2-13-3-05004-2015-6;

   procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.4.1.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2.

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 17 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,

sekretoriaujant A. Č.,

dalyvaujant pareiškėjos A. B. atstovei advokatei S. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G., A. L., M. G., G. G., F. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

n u s t a t ė:

pareiškėja pareiškime (b. l. 1-3) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. B. po jos motinos V. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir pareiškėjos atstovė advokatė S. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos A. B. motina V. G., kuri be pareiškėjos turėjo ir kitų vaikų: F. G., G. G., M. G., A. L., A. G., kurie į bylos nagrinėjimą įtraukti suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjos motina testamento sudariusi nebuvo. Po V. G. mirties liko palikimas, kurį sudaro gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys(duomenys neskelbtini). Šiame name pareiškėja gyveno kartu su motina. Po motinos mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė nei pareiškėja, nei jos seserys ir broliai. Pareiškėja manė, jog tam, kas lieka gyventi po motinos mirties motinos namuose, rūpinasi, moka mokesčius ir bei naudojasi visais po motinos likusiais daiktais, ką ir darė pareiškėja, tas ir paveldi turtą, o pareiškėjos broliai ir seserys į mirusios motinos turtą nepretendavo, todėl niekas ir nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo. Tiek esant gyvai motinai, tiek ir mirus jai, pareiškėja rūpinosi motinos turtu, gyveno minėtame name, po motinos mirties ji savo vardu sudarė energijos tiekimo vartojimo sutartį, vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, šiukšlių išvežimo sutartis.

Pareiškėja A. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, ją byloje atstovauja advokatė S. Č. (b. l. 43).

Suinteresuoti asmenys A. G., A. L., M. G., G. G., F. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b. l. 44, 46, 47, 48, 49), prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 11-12, 44). Gautas jų atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja, jog palikimą, kuris liko po motinos mirties paveldėtų pareiškėja A. B. (b. l. 11-12). Byla nagrinėtina pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 443 str. 5 d.).

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar  pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos V. G. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams, kaip įstatyminiams įpėdiniams, priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Mirusios turto įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėja A. B. (b. l. 7, 8, 9), kuri yra mirusiosios dukra,  ir suinteresuoti asmenys A. G., A. L., M. G., G. G., F. G., kurie yra mirusiosios vaikai ir kurie nepretenduoja į mirusiosios V. G. palikimą (b. l. 11-12). Paveldėjimo byla po V. G. mirties nėra užvesta (b. l. 10). Po V. G. mirties atsirado palikimas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys(duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėja gyveno kartu su motina V. G. (b. l. 13-14, 15-16, 17-24). Pareiškėja, jos ir suinteresuotų asmenų (b. l. 1-3, 11-12) nurodymu, namų valda rūpinosi, ją prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys turėtų pretenzijų į mirusiosios V. G. palikimą. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad A. B. priėmė palikimą po savo motinos V. G. mirties (b. l. 11-12). Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po V. G. mirties jos turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, paveldėjo mirusiosios V. G. dukra A. B..

Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla po V. G. mirties neužvesta, darytina išvada, kad nors A. B. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, tačiau ji priėmė savo motinos V. G. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjos priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei 8,91 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                  Dalia Kvederavičienė