Baudž.bylos Nr. 1-71-350/2011
Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00272-2010-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.,
1.1.8.6.2., 1.1.8.7.1., 1.1.8.7.9., 1.1.8.13.,
1.2.3.2.3., 1.2.3.2.6., 2.1.15.3.3.2., 2.3.6.4.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Gilio, Tomo Zdanavičiaus,
sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
dalyvaujant:
prokurorui Aurelijui Navickui,
gynėjams advokatams Jonui Milčiui, Vytautui Sketeriui,
nukentėjusiesiems D. D., J. D.,
nukentėjusiojo D. D. atstovei advokatei Nonai Pulokienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, pagrindinio išsilavinimo, neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., padarymu;
E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos teismo neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 6 p., padarymu,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
R. K. ir E. K. 2010 m. liepos 14 d., apie 23 val. (duomenys neskelbtini) kaime esančiame R. K. gyvenamojo namo kieme, taip pat ant keliuko, esančio už 80 metrų nuo gyvenamojo namo, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio bendrais veiksmais plytos dalimi, nenustatytais plokščiais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 41 smūgį R. K. sugyventiniui D. K. į galvos sritį, krūtinės, pilvo sritis, kitas kūno vietas, tuo padarydami jam daugybinius kūno sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinio peties sąnario srityje, dešiniame ir kairiame žastuose, kairiame ir dešiniame dilbiuose, dešinėje šlaunyje ir nugaroje, odos nubrozdinimus kairiame žaste, kairiame petyje ir nugaroje, galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešiniame smilkinyje ir viršugalvyje, dešiniame smilkinyje, dešinėje ausyje, dešiniame ir kairiame skruostuose, smakre, kraujosruvomis viršugalvio, kairio smilkinio, pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, odos nubrozdinimais viršugalvyje, kairio skruosto ir viršutinės lūpos srityje, muštinėmis žaizdomis kaktoje, kairiame smilkinyje, viršutinėje lūpoje, pakaušyje, pilvo ir krūtinės sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis krūtinės ir pilvo minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės 2-3-4-5-6-7-8-9-to šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais, dešinio plaučio ir kepenų plyšimu. Po to abu nunešė D. K. nuo keliuko prie šalia esančių medžių, kur E. K., matant R. K., dar gyvam esančiam D. K. įkišdamas į burną plytos dalį, padarė kraujosruvą liežuvio apatiniame paviršiuje. D. K. nuo jam padarytų sužalojimų- pilvo ir krūtinės sumušimo, plyšus kepenims ir dešiniam plaučiui įvykusio vidinio nukraujavimo į pilvo ertmę mirė. Tokiais veiksmais E. K. ir R. K. sukeldami R. K. šeimos nariui – sugyventiniui D. K. dideles fizines kančias tyčia itin žiauriai jį nužudė.
R. K. kalta prisipažino iš dalies, nes D. K. sudavė apie 2-3 smūgius, bet jo nužudyti nenorėjo. Parodė 2010-07-14 vakare, būdama išgėrusi apie 2 litrus alaus, susibarė su sugyventiniu dėl to, kad šis pradėjo priekaištauti, jog vienas išlaiko šeimą. Ji sudavė D. K. ranka į pilvą ir veidą 2-3 smūgius, tuomet priėjo jos brolis E. K. ir trenkė D. K. į veidą, šis nugriuvo prie suoliuko, po to nueidamas pažadėjo atkeršyti padegimu, o jį nusivijo E. K.. Ji nuėjo į namą, po 5 min. išėjusi matė E. K. mušantį D. K. rankomis ir kojomis, įkišantį plytgalį jam gyvam į burną toje vietoje, kurioje jis rastas negyvas, t.y. prie keliuko, nuo kurio iki jos namų apie 80 m atstumas. Padėjo E. K. nutempti D. K. nuo keliuko. Konfliktas tęsėsi apie 15 min., nematė, ar D. K. gynėsi nuo E. K.. Konflikto metu nesuvokė, kad D. K. gali mirti nuo jos ir E. K. padarytų sumušimų. Teigė nepamenanti smogusi žuvusiajam plytgaliu, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Po muštynių buvo 2 kartus nuėjusi iki D. K. sumušimo vietos, bet ir tada nesuprato, kad jis miręs, todėl neiškvietė medikų. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, bet neturi lėšų žalos atlyginimui. Gyveno su D. K. apie 6-7 m., nuolat su juo konfliktuodavo, kildavo ir muštynės. Dažniausiai ji būdavo mušama D. K..
R. K. 2010-08-19 parodymų patikrinimo vietoje metu savo sodyboje ir žuvusiojo radimo vietoje paaiškino įvykio eigą ir nurodė smūgių sudavimo žuvusiajam vietas. Kilus ginčui tarp jos ir D. K., kieme ant suolo sėdinčiam D. K. E. K. spyrė į galvą, šis galva trenkėsi į namo sieną, atsisėdo ant žemės su kraujuojančia žaizda galvoje, po to ji su E. K. pakėlė D. K., ji jam sudavė 3-4 smūgius kumščiu ir delnu į veidą, šis bandė smogti atgal, bet nepataikė. Po to ji, stovėdama prie namo laiptų, spyrė D. K. į kojas, jam rankomis ir kojomis smūgiavo ir E. K.. Po to ji kelioms minutėms įėjo į namo vidų, o išėjusi pamatė keliu einančius D. K. ir E. K., ji sekė iš paskos, eidama iš statybinių atliekų duobės pasiėmė plytgalį, apie 85 m atstumu nuo sodybos pastūmė žuvusįjį, o E. K., mušdamas iš nugaros, pargriovė ant šono, tada ji gulintį spardė į nugarą ir kojas apie 5 kartus, E. K. mušė rankomis ir kojomis, tada kartu nutempė D. K. apie 5 m link medžio, kur ji dar gyvam žuvusiajam sudavė du smūgius į galvą turėtu plytgaliu ir po šių smūgių žuvusysis nebejudėjo, o ji iš pykčio plytgalį įkišo jam į burną (2 t., 15-29 b.l).
R. K., 2010-09-02 apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad, prasidėjus žodiniam konfliktui su D. K., ji pirma smogė D. K. į veidą, sėdėjusiam ant suolo prie namo. D. K. norėjo jai smogti atgal, bet nepataikė. Tai pamatęs R. K. D. K. sudavė veidą, spyrė į nugaros-sėdmenų sritį, taip suduodamas ne mažiau kaip 3 smūgius. Ji, eidama link kelio, iš krūvos pasiėmė plytgalį ir pastūmė D. K., jam pargriuvusiam 2-3 kartus spyrė į nugarą, 2-3 kartus plytgaliu sudavė į galvą (ne į veidą), po to D. K. rankomis ir kojomis smūgius sudavė R. K., kuris neturėjo jokių mušimo įrankių. D. K. bandė atsistoti, bet vėl nugriuvo pakelėje. Sumuštą D. K. abu nutempė nuo kelio link medžių, kur R. K. žuvusiajam į burną įkišo akmenį. Naktį nuėjo prie D. K. ir rado jį mirusį. Įvykio metu visi buvę neblaivūs (2 t., 31-33 b.l.).
Iš kompleksinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės 2010-09-07 akto matyti, kad R. K. nusikalstamos veikos ir ekspertizės atlikimo metu psichikos sutrikimų nekonstatuota, ji nusikalstamos veikos darymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmus ir juos visiškai valdyti, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje (2 t., 100-102 b.l.).
E. K. kaltu prisipažino iš dalies, nes sumušė D. K., tačiau neturėjo tikslo jį nužudyti. Parodė, kad 2010-07-14 vakare tarp sesers R. K. ir jos sugyventinio D. K. prasidėjus žodiniam konfliktui, D. K. užsimojo smogti R. K., tačiau nespėjo, nes jis, gindamas seserį, pirmas smogė D. K., po to mušė į įvairias kūno vietas. Kieme prispaudė R. K. prie žemės, šis prisipažino sudeginęs tvartą, smaugimo žymės ant nukentėjusiojo kaklo galėjo atsirasti tuo metu. Po to D. K., grasindamas visus nužudyti, išėjo iš kiemo, jis pasivijęs spyrė, ant kelio smogė plytos gabalu į galvą, spardė gulintį iš viršaus, padarydamas žuvusiajam krūtinkaulio ir šonkaulių lūžius, paskutinį smūgį sudavė prie medžio, patraukęs nuo kelio. Žuvusiajam plytgalį į burną sukišo iš asmeninio pykčio už ankstesnę skriaudą jo seseriai R. K.. Konflikto metu buvo girtas, muštynės truko apie 30 min. Suprato nužudęs D. K.. Nematė R. K., suduodančios smūgius D. K.. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, bet prašo mažinti ieškinio sumą.
E. K. 2010-07-17 parodymų patikrinimo vietoje metu R. K. sodyboje ir žuvusiojo radimo vietoje paaiškino įvykio eigą ir nurodė smūgių sudavimo žuvusiajam vietas. Parodė konflikto pradžioje stovėdamas ant laiptų spyręs ir sudavęs sėdinčiam D. K. apie 10-15 smūgių, po to gulintį spardė į galvą, vėliau žuvusiajam atsikėlus ir einant iš kiemo pagrasinus, jį pasivijo apie 80 m atstumu nuo namo, pargriovė spyriu į nugarą ant pilvo ir vėl spardė ir smūgiavo į įvairias kūno vietas, kol D. K. nebejudėjo, po to apvertė pažiūrėti, ar šis gyvas ir nutempė nuo kelio apie 5 m. Jam mušant D. K., greta stovėjo R. K., kurios veiksmų neatsimena (2 t., 162-171 b.l.).
E. K., 2010-08-03 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad jis D. K. mušė rankomis ir spardė, metė pusplytę į gulintį D. K., matė, kad jam pargriovus iš kiemo išėjusį D. K., prie pastarojo buvo priėjusi R. K. ir, atrodo, sudavė ranka smūgius D. K. į galvą. Jis, paspirdamas koja, nurideno D. K. nuo kelio prie medžio ir, atsinešęs nuo kelio betono gabalą, įkišo jį D. K. į burną. R. K. visą tą laiką buvo netoliese (2 t., 177-192 b.l.).
Iš kompleksinės teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės 2010-09-07 akto matyti, kad E. K. nusikalstamos veikos ir ekspertizės atlikimo metu psichikos sutrikimų nekonstatuota, jis nusikalstamos veikos darymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmus ir juos tinkamai valdyti (3 t., 40-43 b.l.).
Nukentėjusysis D. D. parodė, kad D. K. yra jo brolis. 2010-07-15 apie 9-9.30 val. į namus atvažiavusi brolio sugyventinė R. K. pasakė, kad E. K. užmušė D. K.. Nuvykęs į įvykio vietą pamatė žuvusįjį, taip pat matė, kad R. K. plovė savo kruvinus drabužius. R. K. jam prisipažino, kad ji taip pat mušė D. K.. D. K. dažnai konfliktuodavo su R. K., tačiau besimušančių niekada nematė. Po brolio mirties pablogėjo jo sveikata, nuolat vartoja raminančius vaistus. Reiškia civilinį ieškinį 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3881,82 Lt turtinei, nes šiai sumai pateisinti turi čekius, nors realiai laidotuvėms jis išleido daugiau kaip 6000 litų. Gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą.
Nukentėjusioji J. D. parodė, kad D. K. buvo jos sūnus. Jis gyveno kartu su R. K.. Apie jų tarpusavio santykius nežino, nė vieno jų sumušto nematė. D. K. palaidojo jos sūnus D. D., kurio sveikata po brolio mirties ženkliai pablogėjo.
Liudytoja E. D. parodė, kad kaltinamieji yra jos pusseserė ir pusbrolis, o žuvusysis – vyro brolis. 2010-07-14 įvykio nematė, kitą dieną R. K. atvyko į jų namus ir pasakė, kad D. K. negyvas, kad jį gali būti nužudęs E. K.. Ji su R. K. ir savo vyru nuvyko į įvykio vietą ir rado negyvą D. K., gulintį po medžiu su akmeniu burnoje. R. ir E. K. kieme matė kruviną suolą, krauju aptaškytas sienas, kraujo dėmes ant kastuvo. R. K. jam sakė tik kelis kartus sudavusi žuvusiajam, o jį užmušęs tikriausiai E. K.. Anksčiau D. K. ir R. K. smurtaujančių vienas prieš kitą nematė, R. K. žuvusįjį dažnai išvarydavo iš namų.
Liudytoja K. V. parodė apie mėnesį iki įvykio gyvenusi kartu su kaltinamaisiais ir žuvusiuoju. 2010-07-14 jie visi trys buvo girti, apie 23.30 val. R. K. susipyko su D. K., E. K. konflikto pradžioje nedalyvavo, po to jie trise išėjo į kiemą, ji girdėjo E. K. klausinėjantį D. K., ar jis dar nori. Iš balsų suprato, kad vyksta muštynės. Konfliktas tęsėsi apie 30 min., po to R. K. grįžo į kambarį parūkyti, vėl išėjo ir grįžusi pasakė, kad D. K. nebėra. Ji iš kaltinamųjų pokalbio supratusi, kad E. K. užmušė D. K.. R. K. klausė E. K., kada kviesti policiją, šis neatsakė. Kartu su R. K. jos prašymu valė kraują lauke prie suoliuko, po to R. K. kvietimu du kartus kartu nuėjo pažiūrėti D. K., suprato, kad jis negyvas, nes nekvėpavo ir nejudėjo. R. K. jos prašė niekam apie įvykį nepasakoti.
Liudytojas A. G. parodė 2010-07-14 apie 23.30-24 val., eidamas pro R. ir E. K. namus, matė E. K., lakstantį su lenta, girdėjo mėtantį akmenis į sieną, rėkaujantį, kad užmuš už sudegintą tvartą, o R. K. tuo metu E. K. prašė kažko nebemušti, nes užmuš.
Liudytoja L. A. parodė 2010-07-14 vakare R. ir E. K. kieme girdėjusi E. K. grasinantį kažką užmušti, o R. K. prašančią jo baigti.
Mažametė liudytoja F. A., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė mačiusi R. K. kieme mačiusi E. K., metantį į sieną lentą ir akmenį (1 t., 167-170 b.l.).
Liudytoja L. Š. parodė 2010-07-14 nuo 21 val. iki 23.30 savo namuose kartu su kaimynais E. K., R. K. ir D. K. gėrę alkoholinius gėrimus, tačiau jokio konflikto tarp jų nebuvo.
Liudytoja S. P. parodė, kad 2010-07-15 apie 8.30 val. sutiko dviračiu pravažiuojančią R. K., kuri paklausė, ar ši nematė E. K. ir D. K..
Iš įvykio vietos apžiūros 2010-07-15 protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) rytinėje dalyje, 4,3 m atstumu nuo kelio rastas gulintis ant nugaros D. K. lavonas su plytos gabalu burnoje, šalia – plytos dalis su raudonomis dėmėmis, kuri paimta iš įvykio vietos. R. K. sodybos kieme rastos dėmės, panašios į kraują (1 t., 5-25 b.l.).
Iš teismo medicinos specialisto 2011-01-25 išvados matyti, kad D. K. mirė nuo pilvo ir krūtinės sumušimo, plyšus kepenims ir dešiniam plaučiui bei įvykus vidiniam nukraujavimui į pilvo ertmę. D. K. lavono kraujyje rasta 3,18 promilės, šlapime - 3,95 promilės etilo alkoholio. D. K. nustatyti šie sužalojimai:
a) pilvo ir krūtinės sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis krūtinės ir pilvo minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės 2-3-4-5-6-7-8-9-to šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais, dešinio plaučio ir kepenų plyšimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais, ribotais paviršiais daiktais, neilgame laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo gijimo požymių nebuvimas, galimai spardant kojomis ar panašiai, suduodant ne mažiau dviejų smūgių į krūtinės ir pilvo sritis. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma sunkiai;
b) galvos sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis kaktoje, kairiame smilkinyje, viršutinėje lūpoje, pakaušyje ( viso 6 ), poodinėmis kraujosruvomis dešiniame smilkinyje ir viršugalvyje, dešiniame smilkinyje, dešinėje ausyje, dešiniame ir kairiame skruostuose, smakre ( viso 11 ), kraujosruvomis viršugalvio, kairio smilkinio, pakaušio minkštuosiuose audiniuose ( viso 3 ), kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, odos nubrozdinimais viršugalvyje, kairio skruosto ir viršutinės lūpos srityje ( viso 2 ). Muštinės žaizdos padarytos buką briauną, plokščią, ribotą paviršių turinčiu bei plokščiu, ribotą paviršių turinčiais daiktais, smūgiavimo būdu, suduodant jais šešis smūgius į galvos sritį neilgame laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo gijimo požymių nebuvimas žaizdų srityse. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos padaryti kietais bukais, ribotus paviršius turinčiais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiais bei spardant kojomis, suduodant ne mažiau 16 smūgių. Rausvai violetinė kraujosruvų bei rusva nubrozdinimų spalva nurodo į tai, jog šie sužalojimai padaryti neilgame laikotarpyje iki mirties. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų ( kraujo išsiliejimo po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, į galvos smegenų skilvelius ) sveikata sutrikdoma sunkiai;
c) poodinės kraujosruvos kakle. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais, ribotus, artimus savo forma ovalui turinčius paviršius daiktais, galimai suspaudžiant kaklą rankų pirštais ar panašiai, kaklo srityje užsifiksavus dešimčiai tokių daiktų poveikių. Sužalojimai padaryti neilgame laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo rausvai violetinė kraujosruvų spalva. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai;
d) poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario srityje, dešiniame ir kairiame žastuose, kairiame ir dešiniame dilbiuose, dešinėje šlaunyje ir nugaroje ( viso 14 ), odos nubrozdinimai kairiame žaste, kairiame petyje ir nugaroje (viso 3). Sužalojimai susiformavo nuo ne mažiau 17 kontaktų su kietais bukais, ribotus paviršius turinčiais daiktais, galimai smūgiuojant kumščiais bei spardant kojomis neilgame laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo rausvai violetinė kraujosruvų bei rusva nubrozdinimų spalva. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai;
e) kraujosruva liežuvio apatiniame paviršiuje. Sužalojimas gavosi kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai į burnos ertmę įkišant svetimkūnį ar panašiai, neilgame laikotarpyje iki mirties, į ką nurodo tamsiai raudona kraujosruvos spalva. Gyviems asmenims dėl tokio sužalojimo sveikata sutrikdoma nežymiai. (1 t. 68-84 b.l.).
Iš medicinos kriminalistikos specialisto 2011-01-19 išvados matyti, kad D. K. galvos odos žaizdos yra muštinės. Viena odos žaizda iš kaktos srities padaryta plokščiu, nelygaus, buku kampu riboto traumavusio paviršiaus savybes turinčiu daiktu ar įrankiu. Kita (antroji) odos žaizda iš kaktos srities padaryta bukos, nelygios briaunos savybių traumuojantį paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu. Pakaušio srities odos žaizda padaryta plokščio, riboto paviršiaus savybes turinčiu daiktu ar įrankiu, kurio konkreti forma sužalojime neužsifiksavusi. Tirti pateikta plytos dalis ir svetimkūnis iš burnos turi plokščio, nelygaus, buku kampu riboto traumavusio paviršiaus savybių, kokiu yra padaryta pirmoji kaktos srities odos žaizda, tačiau žaizdos požymiai yra tik plačios grupinės priklausomybės, todėl negalima nustatyti, ar šiais daiktais padarytas kaktos sužalojimas (1 t., 55-62 b.l. ).
Iš biologinių tyrimų specialisto 2010-10-22 išvados matyti, kad ant E. K. liemenės rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su D. K. genotipu (1 t. 44-49 b.l.).
Tokiu būdu, iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad konfliktas pirmiausia kilo tarp D. K. ir R. K.- pastaroji pradėjo smurtauti prieš D. K. dėl jo išsakytų R. K. priekaištų bei dėl iš anksčiau susiformavusio priešiškumo D. K.. Nors D. K. R. K. nemušė, tačiau į konfliktą jos pusėje įsitraukė ir E. K., nurodęs, kad taip pasielgė dėl to, kad D. K. buvo užsimojęs smogti R. K.. Pirmai konflikto fazei pasibaigus, D. K., išeidamas iš kiemo, pasak E. K., pažadėjo K. atkeršyti ir juos nužudyti, dėl ko E. K., po to ir R. K., pasiviję D. K., toliau jį mušė. Nėra jokio pagrindo netikėti kaltinamųjų parodymais, kad E. K. D. K. sudavė žymiai daugiau smūgių nei R. K..
Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, D. K. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai įvairiose kūno vietose. Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad D. K. mušė tiek E. K., tiek R. K.. Pastaroji ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, kuriuos patvirtino teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad ji D. K. sudavė smūgius rankomis, kojomis bei plytos gabalu į galvą, o E. K. D. K. mušė rankomis ir spardė, tačiau neturėjo jokio įrankio ar pašalinio daikto. E. K. taip pat parodė, kad jis D. K. mušė rankomis ir spardė bei į jį iš atstumo metė akmenį, tačiau nežino kur pataikė, bei kad R. K. sudavė gulinčiam D. K. smūgius į galvą, nors to kategoriškai neteigia. Ta aplinkybė, kad D. K. sužalojimai galvoje buvo padaryti plokščiu, buku, nelygaus paviršiaus briaunuotu daiktu ar įrankiu visiškai patvirtina R. K. parodymus apie tai, kad jog D. K. sudavė į galvą plytos dalimi. Nesant jokių duomenų apie tai, kad E. K. mušė D. K. kokiu nors daiktu, akivaizdu, kad minimus sužalojimus galvoje D. K. padarė būtent R. K.. Nors D. K. mirė dėl pilvo ir krūtinės sumušimo, kas buvo padaryta suduodant ne mažiau du smūgius (ar spiriant), dėl ko lūžo aštuoni šonkauliai bei krūtinkaulis, plyšo kepenys, dešinysis plautis ir įvyko vidinis nukraujavimas į pilvo ertmę, tačiau, kaip minėta, D. K. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai ir kitose kūno vietose- muštinės žaizdos bei nubrozdinimai ir kraujosruvos galvoje, dėl ko įvyko kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, poodinės kraujosruvos kakle, rankose, kojose ir nugaroje.
D. K. padarytų sužalojimų gausa, jų pobūdis ir lokalizacija (buvo suduoti labai stiprūs smūgiai rankomis, kojomis į pilvą, bei, taip pat ir plyta, į galvą, t.y. į gyvybiškai pažeidžiamas kūno vietas), taip pat tai, kad jam dar gyvam esant buvo į burną įkištas betono gabalas ir D. K. paliktas nuošalioje vietoje aiškiai suvokiant, kad be skubios medicininės pagalbos jis neturi galimybės likti gyvas, akivaizdžiai rodo, kad kaltinamieji E. K. ir R. K. bendrais veiksmais D. K. nužudė veikdami tiesiogine tyčia, t.y. tiek E. K., tiek R. K. veikė siekdami atimti D. K. gyvybę.
Liudytojų A. G. ir L. A. parodymai, kad jie girdėjo kaip kieme R. K. prašė E. K., kad pastarasis liautųsi mušęs, išvados, kad R. K. veikė tiesiogine tyčia, nepaneigia. Iš įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų bei kaltinamųjų parodymų matyti, kad po to, kai buvo sumuštas kieme, D. K. toliau abiejų kaltinamųjų buvo mušamas už keliasdešimties metrų nuo pirmo konflikto kilimo vietos, kur buvo rastas D. K. lavonas. Būtent šioje vietoje, jau praėjus tam tikram laiko tarpui po minėtų liudytojų girdėtų R. K. sakomų žodžių, kuriais ji galimai nepritarė E. K. veiksmams kieme, pati R. K. sudavė smūgius plytos dalimi D. K. į gyvybiškai svarbią kūno dalį- galvą.
Suduotų smūgių kiekis, stiprumas, lokalizacija, tai, kad visi D. K. lavono apžiūros metu užfiksuoti sužalojimai, tame tarpe ir kraujosruva liežuvyje, kuri buvo padaryta įkišant į burną betono gabalą, buvo padaryti D. K. esant gyvam, rodo, kad D. K. dėl kaltinamųjų pavartoto smurto patyrė itin dideles fizines kančias, t.y. kad kaltinamieji D. K. nužudė itin žiauriai, todėl kaltinamųjų veika pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. kvalifikuota teisingai.
Byloje apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad D. K. ir R. K. buvo sugyventiniai- jie keletą metų iki D. K. mirties gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. BPK 38 straipsnyje yra nurodyta, kad šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, todėl R. K. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje ir būdami girti, kas (tai pripažino ir patys kaltinamieji) turėjo neabejotinos įtakos tokio nusikaltimo padarymui.
Svarstant bausmių skyrimo kaltinamiesiems klausimą atsižvelgiama į tai, kad padarytas baigtas labai sunkus nusikaltimas, kuriuo sukeltos neatitaisomos pasekmės, kad nusikaltimas padarytas esant bendrininkų tiesioginei tyčiai, prasidėjęs dėl itin nereikšmingos priežasties- eilinio buitinio sugyventinių konflikto, kad yra dvi pagal BK 129 str. 2 d. R. K. veiką kvalifikuojančios aplinkybės, į kaltinamųjų vaidmenis nusikaltimo padaryme- abu buvo aktyvūs nusikaltimo vykdytojai, į jų asmenybes- abu kaltinamieji anksčiau Lietuvos Respublikoje neteisti, gyvenamojoje vietoje charakterizuojami patenkinamai, oficialiai niekur nedirbo, kad R. K. turinti tris mažamečius vaikus, gyveno išlaikoma D. K. ir iš pašalpų bei alimentų už vaikus, į jų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, todėl jiems skirtinos griežtos įstatymo sankcijoje numatytos bausmės.
D. D. pareiškė byloje 53881,82 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala yra susijusi išimtinai su D. K. laidotuvėmis. Prašoma priteisti 3881,82 Lt suma yra visiškai pagrįsta ir įrodyta byloje esančiais dokumentais (T.1 b.l. 114-117, 119). D. D. nurodė, kad jis gavo 1040 Lt laidojimo pašalpos, taip pat nurodė, kad realiai laidotuvės jam kainavo apie 6000 litų, tačiau ne visoms išlaidoms turi pateisinančius dokumentus, tačiau nenurodė, kokias nepateisintas dokumentais išlaidas jis patyrė, todėl jo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies- ieškinys mažinamas gautos pašalpos suma.
D. D. ieškinys dėl 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo visiškai pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. Bylos įrodymų visetu nustatyta, kad D. K. buvo D. D. brolis, jie gyveno viename kaime, bendraudavo kiekvieną dieną, tarpusavio santykiai buvo itin artimi. D. D. parodė, kad jis dėl anksčiau patirtos traumos yra neįgalus, o po brolio mirties dėl patirtų išgyvenamų jo sveikata dar labiau pablogėjo. Tai patvirtino ir nukentėjusioji J. D., liudytoja E. D..
Esant nurodytos aplinkybėms, nėra jokio pagrindo manyti, kad D. D. pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos savo dydžiu būtų aiškiai neadekvatus jo patirtai žalai, be to, kaltinamieji su ieškinio dydžiu iš esmės sutinka, tik nurodo, kad dėl jų turtinės padėties jo atlyginti šiuo metu neturi galimybės.
Kadangi D. D. ieškinys yra išimtinai dėl abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais padaryto nusikaltimo, juo padarytą žalą abu kaltinamieji turi atlyginti solidariai.
D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 492,53 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų kaltinamųjų.
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d.,-
n u s p r e n d ė :
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p. ir paskirti jam bausmę- laisvės atėmimą penkiolikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką- nuo 2010 m. liepos 16 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomąją priemonę- suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., 6 p. ir paskirti jai bausmę- laisvės atėmimą penkiolikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką- nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomąją priemonę- suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. K. ir R. K. solidariai D. D. 52841,82 Lt žalos atlyginimo.
Išieškoti iš E. K. ir R. K. po 246,26 Lt proceso išlaidų valstybei.
Daiktinius įrodymus- E. K. rūbus grąžinti E. K., R. K. rūbus grąžinti R. K., kitus daiktinius įrodymus- kastuvą, plytą, betono nuolaužą, žiebtuvėlį, popierinio maišo dalį, D. K. rūbus, lyginamuosius pavyzdžius- sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų- nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.
Teisėjai Algirdas Gaputis
Tomas Zdanavičius
Ričardas Gilys