(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant K. R.,

dalyvaujant pareiškėjo R. U. atstovei advokatei A. K.,

atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei Ž. K., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. U. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas R. U. kreipėsi į teismą su skundas, kuriame prašo: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (SK-224, 2021) SPR-21 „Dėl R. U. skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspektorių priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 14 d. skundą, o jeigu būtų nustatyta, kad skundo nagrinėjimas pagal kompetenciją nepriklauso Inspektoriui, perduoti jį nagrinėti institucijai, kuriai priklausytų pagal kompetenciją. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš Inspektoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad 2019 metų pradžioje kreipėsi į Google LLC dėl savo teisės reikalauti nustoti tvarkyti jo asmens duomenis. Pareiškėjas prašė, kad nebūtų naudojami jo asmens duomenys paieškos sistemos operatoriaus veikloje, t. y. nebūtų teikiamos atitinkamos nuorodos paieškos rezultatų sąraše. Teigia, jog Google neturi teisėto pagrindo tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų, ypatingai išfiltruoti su juo susijusią informaciją. Pareiškėjas tokiam tvarkymui sutikimo nėra davęs, o kiti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 2016/679, ir BDAR) numatyti teisėti asmens duomenų tvarkymo pagrindai, tokiam asmens duomenų tvarkymui netinkami. Pažymi, kad Google LLC 2021 m. gegužės 21 d. atsakyme, siųstame el. paštu Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – ir VDAI), nurodė, kad pareiškėjo asmens duomenis tvarko teisėto savo ir trečiųjų asmenų intereso pagrindu. Tačiau nenurodo, kad Google LLC pareiškėjo asmens duomenis tvarko, siekiant užtikrinti, kad visuomenės nariai turėtų teisę gauti informaciją apie pareiškėją. Neteigia, kad jie tvarko asmens duomenis žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, kaip nurodo Inspektorius. Duomenų tvarkymo tikslą nustato duomenų valdytojas (šioje situacijoje Google LLC), todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl tiek VDAI, tiek Inspektorius, nustatė kitokius duomenų tvarkymo tikslus, nei pats duomenų valdytojas – Google LLC. Taigi, teigti, kaip nurodyta Sprendime, kad asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ar akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais nėra teisinga, Google LLC neatlieka žurnalistinių tyrimų, nerengia straipsnių, nesilaiko žurnalistams keliamų etikos reikalavimų ir t.t. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui kyla klausimas, kodėl paieškos sistemos operatorius turi gauti apsaugą, skirtą informaciją renkantiems, ją apdorojantiems, publikacijas rengiantiems ir už jos turinį atsakantiems žurnalistams, kai atsakomybės už skelbiamos informacijos turinį, jos patikimumą ir tikrumą, neprisiima. Vertina, jog susidarius tokiai situacijai, yra iškreipiama teisių ir pareigų vienovė. Pareiškėjo nuomone, nei viena iš Sprendime nurodytų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) bylų nėra bent panašios į nagrinėjamą situaciją. Inspektorius neteisingai vertino skunde nurodytas aplinkybes, Google paieškos sistemos rezultatų sąrašo sudarymą vertino per daug bendrai, nes vien informacijos paskelbimas internete, nereiškia, kad ji yra paskelbta žurnalistikos tikslu. Taigi, kadangi informacija nėra paskelbta žurnalistikos tikslu, Inspektorius privalėjo priimti pareiškėjo skundą ir jį išnagrinėti. Teigia, jog pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į VDAI prie skundo pateikė priedą Nr. 2 lentelę, kurioje yra nurodytos konkrečios nuorodos, kurios yra pateikiamos rezultatų sąraše, atlikus paiešką pagal pareiškėjo asmenvardį. Lentelės 1-16 eilutėse pateikiamos nuorodos (URL adresai) į kitus interneto puslapius, o lentelės 17-26 eilutės URL adresai į pareiškėjo fotonuotraukas. Taigi, apibrėžiant skundo ribas, Inspektorius turėjo vertinti tik skunde nurodytus URL adresus, o ne išplėsti skundo ribų ir pasisakyti apie nuorodas, kurios net neegzistavo skundo pateikimo metu, arba egzistavo, bet pareiškėjo pasirinkimu, nebuvo įtrauktos į skundo dalyką. Mini, kad pareiškėjas nereikalauja Google LLC pašalinti absoliučiai visas galimas nuorodas, kurias išfiltruoja paieškos sistema – būtent tų nuorodų, kuriose pateikiama informacija apie pareiškėją kaip verslininką, pareiškėjas nereikalauja pašalinti. Pareiškėjui kyla klausimas, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisę asmeniui yra išnykęs teistumas ir asmuo yra laikomas neteistu, kodėl tokia informacija gali būti neišvengiamai būtina visuomenei žinoti. Mano, kad tokioje situacijoje kaip tik atsiranda būtinumas apsaugoti pareiškėją nuo nepagrįsto visuomenės teisimo, kodėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsisako įgyvendinti savo tikslą – žmogaus teisių apsauga visuomenės informavimo priemonėse, toks vertinimas prieštarauja ne tik teismų suformuotai praktikai ir gairėms bet ir teisės aktams ir realiai informacijai. Šiuo atveju, Google LLC atliktas teisėto intereso vertinimas jokiu būdu nepatvirtina, kad nuorodos į tinklapį yra neišvengiamai būtinos apsaugoti internautų informacijos laisvę ir yra viršesnės nei pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo gerbimą ir į asmens duomenų apsaugą. Laiko, jog tinklalapio ir jame esančios informacijos apie asmenį įtraukimas į rezultatų sąrašą, rodomą atlikus paiešką pagal jo asmenvardį labai palengvina šios informacijos prieinamumą visiems informacijos apie pareiškėją ieškantiems internautams ir gali turėti lemiamą reikšmę šios informacijos sklaidai, ši operacija gali labiau apriboti pareiškėjo pagrindinę teisę į privataus gyvenimo gerbimą, nei tinklalapio rengėjo atliktas informacijos paskelbimas. Todėl, mano, kad paieškos variklio eksploatuotojui yra keliami aukštesni standartai, siekiant pagrįsti tokį asmens duomenų tvarkymą. Paieškos variklio veikimas gali daryti didelį neigiamą poveikį pagrindinėms teisėms į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą ir šis poveikis yra papildomas, palyginti su tuo, kurį daro tinklalapių rengėjai. Šio paieškos variklio eksploatuotojas, kaip asmuo, kuris nustato tokios veiklos tikslus ir būdus, turi užtikrinti, teisės aktuose numatytus reikalavimus ir, kad juose numatytos garantijos galėtų tapti visiškai veiksmingos. Net iš pradžių teisėtas tikslių duomenų tvarkymas, praėjus tam tikram laikui, gali tapti neatitinkantis teisės aktų ir juose numatytų reikalavimų, jei duomenys nebereikalingi tais tikslais, dėl kurių buvo surinkti arba tvarkomi. Taigi, tam, kad būtų užtikrintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose nurodytos teisės, paieškos variklio eksploatuotojas (šiuo atveju Google LLC) privalo iš rezultatų sąrašo, rodomo atlikus paiešką pagal asmens asmenvardį, pašalinti nuorodas į trečiųjų asmenų paskelbtus tinklalapius, kuriuose yra informacijos apie asmenį, taip pat tais atvejais, kai šis asmenvardis arba ši informacija nėra prieš tai ištrinti arba tuo pat metu ištrinami iš šių tinklalapių, ir tai padaryti net jei atitinkami duomenys šiuose tinklalapiuose paskelbti teisėtai. Pasak pareiškėjo, informacija pateikiamose su pareiškėju susijusiose nuorodose, atsižvelgus į konkrečiam atvejui būdingų aplinkybių visumą, atrodo neadekvati, nebereikšminga ir perteklinė pagal paieškos variklio atliekamo tvarkymo tikslus, taip pat, ši informacija neatitinka realybės bei žemina pareiškėjo reputaciją, todėl atitinkama šio rezultatų sąrašo informacija ir nuorodos turi būti ištrintos. Atkreipia dėmesį, kad tai, jog Google LLC jau yra ne kartą bausta už panašius pažeidimus dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo, duomenų subjektų prašymų „būti pamirštiems“ netenkinimo bei skaidrumo principo nesilaikymo, patvirtina, kad jie yra piktybiški pažeidėjai, negerbiantys duomenų subjektų teisių į asmens duomenų apsaugą bei privatų gyvenimą, taip pat, nesiekiantys įgyvendinti jiems teisės aktuose numatytų reikalavimų. Apibendrinant teigia, kad Inspektoriaus Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nepilnai ir neišsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes, netinkamai pritaikius teisės normas ir neatsižvelgus į teisės principus.

2. Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė ji atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė teigia, jog, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko skundo tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) ir Reglamente (ES) 2016/679 nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, atsižvelgta į skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, imperatyvias teisės aktų nuostatas, ESTT, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) bei 2014 m. lapkričio 26 d. 29 straipsnio asmens duomenų darbo grupės „Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje „Google prieš AEPD ir M. C. G.“ , C-131/12, vykdymo gaires “ (toliau - ir Gairės) suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose. Inspekcija, kaip kompetenciją asmens duomenų apsaugos teisės srityje turinti institucija, nusprendė, kad tokia informacija, kurią sugeneruoja Google paieškos variklis pagal pareiškėjo vardą ir pavardę yra viešinama visuomenės informavimo tikslu. Be to, kaip nurodoma Google skiltyje „Apie“, Google misija yra sisteminti pasaulio informaciją ir padaryti ją visuotinai prieinamą ir naudingą, Google sukurta paieška leidžia lengvai atrasti platų informacijos spektrą iš įvairių šaltinių. Google, internete vykdanti paieškos rezultatų indeksavimo veiklą, teikia viešąją informaciją plačiajai visuomenei. Taigi, informacijos talpinimo platforma, kurioje pateikiama informacija, turi būti laikoma, kaip viešinama visuomenės informavimo (žurnalistikos) tikslu. Pažymi, kad pareiškėjo subjektyvus supratimas, kad visuomenės informavimo tikslas siejasi tik su atliktais žurnalistiniais tyrimais ir parengtomis publikacijomis, atsižvelgiant į minėtą ESTT praktiką, yra nelogiškas ir objektyviai nepagrįstas. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad atsakovė vykdo skundo tyrimą, pareiškėjas savanoriškai pateikė papildomą informaciją, tačiau net ir nesutikdamas su Inspekcijos nustatytu faktu, jog Google tvarko jo asmens duomenis visuomenės informavimo tikslu, skundą pildė ir jo neatsiėmė, nors tokią teisę turėjo. Atsakovė pabrėžia, jog pareiškėjui manant, kad Google publikuojama informacija nebuvo viešinama žurnalistikos tikslu, jis turėjo teisę VDAI sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta persiųsti skundą nagrinėti pagal kompetenciją, skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) pagal ADTAĮ 31 straipsnio 5 dalį. Skundo pildymas ir jo neatsiėmimas, VDAI sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta persiųsti nagrinėti skundą atsakovei pagal kompetenciją, neapskundimas, rodo, kad pareiškėjas sutiko, kad Google paieškos variklio rezultatai viešinami visuomenės informavimo tikslu. 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikto skundo vertinimo metu buvo nustatyta, jog Google viešina informaciją visuomenės informavimo tikslu, aptartas teisinis reglamentavimas pagrįstai rodo, kad atsakovė tinkamai vertino pareiškėjo, kaip duomenų subjekto, skunde suformuluotą reikalavimą įgyvendinti teisę „būti pamirštam“ kaip nepriklausantį jo kompetencijai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti skundą kaip nepriklausantį jo kompetencijai, vadovaudamasis ADTAĮ 4 straipsniu ir 7 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovė vertino informaciją, kuri 2019 m. gegužės 14 d. (registravimo data 2019 m. gegužės 18 d.) skundo pateikimo metu neegzistavo yra nelogiškas, kadangi atsakovė gali aptarti visą susijusią informaciją, taip pat ir naujai atsiradusią, t. y. tą informaciją, kuri paviešinta iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 30 d. skundo papildymą pateikė savanoriškai, todėl nesuprantamas argumentas, jog informacija turėjo būti vertinama selektyviai, t. y. tik iki 2019 m. gegužės 14 d. Todėl informacija, atsiradusi iki skundo papildymo, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., gali būti aptariama, siekiant užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės teisės žinoti ir pareiškėjo neturtinių teisių bei pagal VAĮ 3 straipsnio 5 ir 9 punktus siekiant užtikrinti tinkamą (išsamią ir objektyvią) viešojo administravimo procedūrą. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad nei viena iš Sprendime nurodytų ESTT bylų nėra bent panašios į nagrinėjamą situaciją, tačiau atsakovė pabrėžia, jog nors bylos ir nėra analogiškos, tačiau tai nepaneigia aptartos teismo precedentų reikšmės nagrinėjamai situacijai.

3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą pilnai palaikė.

Atsakovės atstovė su skundu nesutiko.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspektoriaus Sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo R. U. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

5. Pareiškėjas R. U. 2019 m. birželio 14 d. skundu kreipėsi į VDAI. Skundas buvo pildomas pagal patvirtintą formą. Pareiškėjas skundė UAB „Google Lithuania“ ir Google LLC veiksmus (formos 1 punktas); prie skundo dalyko pažymėjo – neteisėtas asmens duomenų tvarkymas; duomenų subjekto teisių pažeidimas (formos 3 punktas); prie asmens duomenų tvarkymas, be kita ko, pažymėjo – įvedus Google paieškoje pareiškėjo vardą ir pavardę yra pateikiamas sąrašas nuorodų į įvairius tinklapius bei pareiškėjo nuotraukos (formos 3.1 papunktis); prie duomenų subjekto teisės pažymėjo – teisė reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“) (Vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniais, ESTT sprendimu ir išaiškinimu bei Bendrojo duomenų apsaugos reglamento numatytomis duomenų subjekto teisėmis, duomenų subjektas R. U. siekia būti pamirštas Google paieškos sistemose. Ne kartą pareikalavus Google įgyvendinti šią teisę ir nesulaukus aiškaus bei argumentuoto atsakymo iš Google, mano, kad duomenų subjekto teisė būti pamirštam buvo pažeista) (formos 3.2 papunktis). Formos 7 punkte nurodė, kad jis prašo VDAI pripažinti jo skundą pagrįstu bei įpareigoti duomenų valdytoją įgyvendinti duomenų subjekto teisę būti pamirštam.

6. VDAI, atlikusi tyrimą, 2021 m. rugpjūčio 9 d. rašte, adresuotame Tarnybai, konstatavo, kad VDAI 2021 m. gegužės 24 d. gautas Google LLC atsakymas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjo asmens duomenys Google paieškos sistemoje tvarkomi siekiant užtikrinti, kad visuomenės nariai turėtų teisę gauti informaciją apie pareiškėją kaip tai numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje „Saviraiškos ir informacijos laisvė“. Taip pat nurodė, kad ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Vadovaujantis minėta ADTAĮ nuostata, ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi bei skundo nagrinėjimo metu nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo asmens duomenys Google paieškos sistemoje yra tvarkomi siekiant užtikrinti, jog visuomenės nariai turėtų teisę gauti informaciją apie pareiškėją kaip tai numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje „Saviraiškos ir informacijos laisvė“ (Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų), VADI persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti pagal kompetenciją Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

7. Pareiškėjas, susipažinęs su Tarnybai perduota tyrimo medžiaga, 2021 m. rugsėjo 29 d. Tarnybai pateikė rašytinius paaiškinimus.

8. Inspektorius, vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalies 9 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjo R. U. skundą.

Nors Inspektorius atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepateikimas priežasčių, lėmusių viešojo intereso viršenybę, neatitiktų VAĮ numatytų principų: išsamumo, objektyvumo (VAĮ 3 straipsnio 5 ir 9 punktai). Tad Inspektorius pateikė pareiškėjui informaciją, kodėl visuomenė turi teisę žinoti informaciją apie pareiškėją. 

9. Pareiškėjas, minėta, nesutikdamas su šiuo Sprendimu ir skundžia jį teismui.

10. VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Inspektorius nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjant šiuos skundus, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 9–18 dalys netaikomos.

ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Žurnalistų etikos inspektorius atlieka Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. Žurnalistų etikos inspektoriui netaikomi Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio 1 dalies j–l ir n–t punktai, 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies e, g, h ir j punktai, 3 dalies a, c ir e–j punktai.

ADTAĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, netaikomi Reglamento (ES) 2016/679 8, 12–23, 25, 30, 33–39, 41–50, 88–91 straipsniai. Taigi, netaikomas ir BDAR 17 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teisinį reguliavimą, pažymi, kad Inspektoriaus tiek atlikta skundo nagrinėjimo procedūra, tiek ir pats Sprendimas yra prieštaringi ir neaiškūs, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų.

Visų pirma, kaip matyti iš Sprendimo, Inspektorius atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ADTĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. nustatęs, kad skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai. Tačiau kaip pačiame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo asmens duomenys Google yra tvarkomi žurnalistikos tikslais. Tad pareiškėjo skunde keliami klausimai, priešingai negu teigia Inspektorius, patenka į Inspektoriaus kompetenciją (ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalis). Tai, kad asmens duomenų tvarkymui žurnalistikos tikslais netaikoma asmens teisė reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“) neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjo skundas nepriklauso Inspektoriaus kompetencijai. Pažymėtina, kad aplinkybės, esančios ADTAĮ 4 straipsnyje ir BDAR 17 straipsnyje, konstatavimas būtų pagrindas pareiškėjo skundą, kuriuo jis reikalauja būti pamirštas, atmesti (ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau ne konstatavimą, kad skundas nepriklauso Inspektoriaus kompetencijai (ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir jo pateiktų rašytinių paaiškinimų, pareiškėjas ne tik reikalauja Google ištrinti jo duomenis („būti pamirštam“), bet ir nurodo, kad Google neteisėtai juos tvarko. Tad dėl jų turi būti pasisakyta atlikus tyrimą ir priimant vieną iš ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. Tačiau to nebuvo padaryta. 

Antra, ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija (šiuo atveju Inspektorius) priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai. Taigi, Inspektorius, nustatęs, kad pareiškėjo R. U. skunde nurodytų aplinkybių ar dalies jų tyrimas nepriklauso priežiūros institucijos kompetencijai, kaip Inspektorius teigia, tai jis privalėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos pranešti pareiškėjui, nurodydamas atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus). Tačiau jis to per nustatytą terminą nepadarė. Kaip matyti iš bylos, Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 9 d. gavo VDAI persiųstą pareiškėjo skundą; ant skundo Tarnybos įgaliotas asmuo uždėjo rezoliuciją „J. B. atlikti tyrimą“. Iš bylos matyti, kad Inspektorius atlikinėjo tyrimą, t. y. kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl informacijos pateikimo; taip pat vadovaudamasis ADTAĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pranešė pareiškėjui apie skundo nagrinėjimo pažangą. Tad akivaizdu, kad pareiškėjo skundas buvo pradėtas nagrinėti, todėl Inspektorius jau niekaip negalėjo priimti Sprendimo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundo. Šiuo atveju turėjo būti arba skundo nagrinėjimas nutrauktas (ADTAĮ 29 straipsnis), arba priimtas vienas iš sprendimų, nurodytų ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalyje. Inspektorius akivaizdžiai yra supainiojęs ir suplakęs skundo nagrinėjimo stadijas.

Trečia, Inspektorius Sprendime konstatuodamas, kad pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso jo kompetencijai ir atsisakydamas nagrinėti skundą, tačiau tuo pat metu Sprendime iš esmės vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, daro Sprendimą neaiškų ir prieštaringą, t. y. jo rezoliucinė dalis nedera su motyvuojančiąją dalimi.

Ketvirta, sutinkamai su ADTAĮ 27 straipsnio 2 dalimi, Inspektorius, konstatavęs, kad pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso jo kompetencijai, privalėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo Tarnyboje dienos perduoti skundą ar jo dalį kompetentingai institucijai ir apie tai pranešti pareiškėjui. Tačiau Inspektorius to nepadarė. Tokie Inspektoriaus veiksmai niekaip nedera su gero viešojo administravimo principu. Juo labiau, kad VDAI jau buvo persiuntusi pareiškėjo skundą pagal kompetenciją nagrinėti Tarnybai. Tad Inspektorius atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundą dėl to, kad nėra kompetentingas jį nagrinėti ir nepersiųsdamas jo nagrinėti kompetentingai institucijai sukūrė ypač neapibrėžtą ir ydingą teisinę situaciją pareiškėjo atžvilgiu.

Penkta, Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad Inspektorius priimdamas Sprendimą, be kita ko, vadovavosi ir VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 9 punktu, tačiau, sutinkamai su VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu, minėta įstatyminė nuostata (VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 9 punktas) nagrinėjamu atveju iš viso nėra taikoma.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Inspektorius pažeidė pagrindines procedūra, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taip pat Inspektoriaus Sprendimas akivaizdžiai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. jis yra neaiškus, prieštaringas ir pan.

13. Esant tokioms aplinkybės yra pagrindas skundžiamą Sprendimą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai) bei įpareigoti atsakovą Tarnybą pareiškėjo R. U. 2019 m. birželio 14 d. skundą nagrinėti iš naujo, priimant VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Taigi, pareiškėjo skundas yra pagrįstas, tad jis patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

14. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

15. Pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Pareiškėjas taip pat patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Advokatė pateikė suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, iš kurios matyti, kad buvo teikiamos šios teisinės paslaugos pareiškėjui: susipažinimas su Inspektoriaus Sprendimu, jo teisinis vertinimas, aktualios teismų praktikos analizė, skundo VAAT rengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje ir kt. Šios išlaidos yra pagrįstos, racionalios ir būtinos bei atitinka teisės aktuose nustatytus dydžius (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, CPK 98 straipsnis ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteistina 2 442,50 Eur (22,50 Eur + 2 420 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. U. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.

Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (SK-224, 2021) SPR-21 „Dėl R. U. skundo“ ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo R. U. 2019 m. birželio 14 d. skundą nagrinėti iš naujo, priimant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Priteisti pareiškėjui R. U. iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2 442,50 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                        Jovita Einikienė

Saulius Jakaitis

Fausta Vitkienė