Civilinė byla Nr. e2A-269-755/2020
Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00045-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.10; 2.6.11.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1070-434/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Agrolitpa“ ieškinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui viešajai įstaigai (toliau - ir VšĮ) „Ekoagros“ dėl sumokėtos kainos grąžinimo ir nuostolių priteisimo, atsakovo R. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrolitpa“ nuostolių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Agrolitpa“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo R. K. 10 309,20 Eur grąžintinos ieškovės sumokėtos sumos, 8 411,47 Eur nuostolių (teismo posėdyje pateikė pareiškimą dėl rašymo apsirikimo, padidinant sumą iki 9 648,20 Eur), 100,86 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 28 d. ekologinės žaliavos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo ieškovei parduoti 48 tonas ekologiškų grikių. Paaiškino, jog ekologiški grikiai ieškovei buvo pristatyti per du kartus, paiimti 4 bandinių maišeliai ir surašyti bandinių paėmimo aktai. Ieškovė už prekes su atsakovu pilnai atsiskaitė.
3. Teigė, jog visus nupirktus iš atsakovo ekologiškus grikius ieškovė pardavė Prancūzijos įmonei, kuri, patikrinusi pirmos grikių partijos mėginius, informavo ieškovę apie mėginiuose rastą neleistiną ekologinėje gamyboje medžiagą-glifosatą ir dviem etapais grąžino visą ieškovės parduotą grikių produkciją. Paaiškino, kad pirmu etapu grąžintus grikius atsakovas priėmė, o grąžintoje grikių partijoje nebuvus neleistinų medžiagų, ieškovė ir atsakovas susitarė, kad ieškovė minėtas prekes įsigys už mažesnę kainą.
4. 2017 m. lapkričio mėnesį VšĮ „Ekoagros“ atlikus papildomą patikrą ieškovės įmonėje, buvo paimti du grikių mėginiai iš atsakovo ieškovei perduotų grikių partijų ir nustatyta, kad pirmoje grikių partijoje yra glifosato likučių. VšĮ „Ekoagros“ sprendimu ieškovė 23 540 kg ekologiškų grikių, gautų 2016 m. gruodžio mėnesį iš atsakovo, pervedė į įprastinių grikių kategoriją.
5. Paaiškino, kad Prancūzijos įmonė ieškovei grąžino 17 750 kg grikių, neatitinkančių ekologinių reikalavimų, ieškovė juos grąžino atsakovui, tačiau jis atsisakė juo priimti, todėl grikiai sandėliuojami UAB „Dominari Logistika“ sandėliuose. Nurodė, jog, atlikus sandėliuojamų grikių laboratorinius tyrimus, buvo patvirtinta mėginiuose esant glifosato ir apie tai buvo informuota VšĮ „Ekoagros“.
6. Teigė, jog pagrįstai reikalauja iš atsakovo grąžinti už žaliavos dalį (17 750 kg) sumokėtą kainą, nes po jos įsigijimo buvo nustatytas neleistinos medžiagos buvimas ekologiškoje žaliavoje, kas neatitiko tokios žaliavos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų. Aiškino, kad dėl netinkamos prekių kokybės patyrė nuostolius, susijusius su žaliavos laboratoriniais tyrimais, transportavimu ir sandėliavimu.
7. Atsakovas R. K. nesutiko su ieškiniu ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 1 871,48 Eur nuostolių, susijusių su nepagrįstu 8 131 kg ekologinių grikių kaip neva neekologiniai grąžinimu ir ieškovės jų atpirkimu nepagrįstai sumažinta kaina ir kiekiu, 757,81 Eur iš jo išskaičiuotas transporto išlaidas, grąžinus neva nekokybišką žaliavą.
8. Paaiškino, kad ieškovė informavo atsakovą apie jo parduotoje žaliavoje nustatytos neleistinos medžiagos – glifosato likučius ir pasiūlė atsakovui parduoti grikius nežymiai sumažinus kainą. Prancūzijos įmonė per du etapus grąžino ieškovei 23 520 kg grikių iš pirmos atsakovo ieškovei pristatytos partijos ir 8 131 kg grikių iš antros partijos. Nurodė, jog atsakovas ieškovės buvo informuotas apie jo parduotos produkcijos neatitikimą ekologiškumo reikalavimams, tad jis sutiko su ieškovės pasiūlymu tiesiog sumažinti prekės kainą. Teigė, kad Prancūzijos įmonės grąžinta žaliava buvo nepagrįstai sumažinta (neva dėl valymo nuostolių), todėl atsakovui grąžintos ir iš naujo ieškovės atpirktos žaliavos bendras svoris sudarė tik 29 150 kg.
9. Tvirtino, jog tuo metu atsakovui nebuvo žinoma, kad tik viena partija neatitinka ekologinei žaliavai keliamų reikalavimų ir dėl nepagrįsto 8 131 kg žaliavos grąžinimo ir vėliau pardavimo mažesne kaina jis patyrė nuostolių, kuriuos sudaro skirtumas tarp sutartimi sulygtos kainos ir ieškovės atpirktos kainos. Nurodė, kad dėl nepagrįstai sudaryto prekių grąžinimo sandorio patyrė žalą, susijusią ir su žaliavos transportavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
10. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu dalį ieškinio patenkino ir priteisė iš atsakovo R. K. 10 309,20 Eur grąžintinos ieškovės sumokėtos kainos, 9 648,20 Eur nuostolių, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas; ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo ir priešieškinį atmetė.
11. Nustatė, jog ginčo grikių kiekis (17 750 kg) yra iš partijos Nr. EKO PER16/1058 (pirmosios asakovo pristatytos ieškovei grikių partijos), ką patvirtina tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis Nr. 0140463, Prancūzijos įmonės pateikti duomenys apie iš atsakovo R. K. gautos žaliavos grąžinimo laiką ir kiekį, iš kurių matyti, kad 2018 m. sausio 22 d. grąžinti 18 didmaišių yra iš 23 540 kg partijos. Pažymėjo, kad atsakovas, neigdamas minėto kiekio neatitikimą ekologiškumo reikalavimams, nepateikė jokių įrodymų, pripažino, jog net nebuvo nuvykęs į grąžintos žaliavos saugojimo vietą, kad įsitikinti savo nuomonės pagrįstumu ar klaidingumu.
12. Pažymėjo, kad UAB „S. H.“ 2018 m. gegužės 24 d. laboratorijos „TLR I. L.“ tyrimų rezultatai Nr. 841171, patvirtino, kad tyrimas buvo atliekamas iš 17 750 kg grikių, R. K. partijos Nr. EKO PR 16/1058, t. y. iš 23 540 kg partijos.
13. Konstatavo, jog ginčo žaliavoje yra neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų – glifosato, todėl ieškovė turi teisę grąžinti pardavėjui nekokybišką žaliavą, kuris atitinkamai privalo grąžinti už tokią žaliavas sumokėtas sumas.
14. Nustatė, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog dėl ginčo žaliavos transportavimo, laboratorinių tyrimų atlikimo ir mėginių siuntimo, žaliavos iškrovimo, jos sandėliavimo ieškovė patyrė 9 648,20 Eur dydžio išlaidas.Jos kilo iš to, kad atsakovas ieškovei pardavė netinkamos kokybės žaliavą, todėl privalo sumokėti ieškovės dėl to patirtus nuostolius, tiek tarp šalių sudarytos sutarties, tiek įstatymų pagrindu. Konstatavo, jog sutartimi atsakovui nebuvo nustatyta atsakomybė už nesavalaikį atsiskaitymą delspinigių forma, todėl ieškinio šioje dalyje teismas netenkino.
15. Pažymėjo, jog pirmuoju etapu grąžinus 31 651 kg žaliavos, šalys tarpusavyje žodžiu iš naujo susitarė dėl šio kiekio žaliavos atpirkimo sąlygų, kiekio, kainos, žaliavos kiekis buvo nupirktas už ekologinių grikių kainą – 420 Eur/t, kai rinkoje įprastinių grikių kaina buvo apie 172 Eur už toną, todėl pardavus 5 911 kg neekologiškų grikių kaip ekologiškus, atsakovas gavo daugiau, nei būtų gavęs grikius pardavus kaip įprastinius, todėl teigti jam buvus suklaidintam ir patyrus taip patyrus dėl to nuostolių, nėra pagrįsto pagrindo.
16. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, pirkdama grikius iš atsakovo, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad atsakovo užauginta ir ieškovei parduota kaip ekologinė žaliava pagal sutartį atitiks tokiai žaliavai keliamus reikalavimus. Pažymėjo, jog ieškovė, Prancūzijos įmonei dviem etapais grąžinus atsakovo visą parduotą žaliavą, apie tai raštu iš karto informavo atsakovą apie žaliavos kokybės reikalavimų neatitikimus, tačiau atsakovas pretenzijų per sutartyje nustatytą terminą ieškovei nepareiškė, todėl priešieškinį laikė nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo, dėl 10 309,20 Eur grąžintos kainos, 9 648,20 Eur nuostolių, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
18. Teigia, kad teismas sprendime visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų ir juos nemotyvuotai atmetė. Tvirtina, jog atsakovo poziciją patvirtina neginčytini ir pačios ieškovės rengti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, VšĮ „Ekoagros“ rengti dokumentai: tikrinimo protokolas, nutarimas ir sprendimas.
19. Paaiškina, jog ieškovės rengti pirminiai buhalterinės apsauktos dokumentai – sąskaitos faktūros, kreditinės sąskaitos, nustato aiškų žaliavos atsekamumą ir daro nuorodą į antrą, ekologišką partiją, kurios atsakovas neprivalo priimti, nes ji atitinka sutarties sąlygas. Nurodo, kad nustatant iš kokios partijos yra grąžinama 17 750 kg žaliavos, turi būti atsižvelgiama būtent į pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus – kreditinę sąskaitą, kuria kredituojamas šios žaliavos pirkimas-pardavimas. Pažymi, jog teismo išvada sprendime, jog 17 750 kg žaliavos dalis yra iš partijos Nr. EKO PR 16/1058, kurios bendras svoris 23 540 kg, ir kuri visa apimtimi jau buvo grąžinta dar 2017 m. sausio 31 d. pagal kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. M20170131, prieštarauja byloje surinktai medžiagai ir aritmetiniams veiksmams. Teismas nepaaiškino kaip, kada ir kokiais dokumentais vadovaujantis buvo grąžintas 5 790 kg likutis iš tos pačios partijos.
20. Nurodo, kad ir VšĮ „Ekoagros“, atlikdama pas ieškovę patikrinimą, rinko visus atsakovo žaliavos atsekamumo dokumentus – sąskaitas faktūras, važtaraščius, buvusius esančius pas ieškovę, ir vertino juos.
21. Paaiškina, jog VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. lapkričio 9 d. papildomu tikrinimo protokolu konstatuota, kad pas Prancūzijos įmonę – pirkėją, liko 17 609 kg ekologiškos grikių žaliavos, likusi dalis 8 131 kg buvo grąžinta ieškovei. 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu viešoji įstaiga konstatavo, kad glifosatais užteršta ir ekologiškumo reikalavimų neatitinkanti 23 540 kg žaliavos partija 2017 m. sausio 31 d. buvo grąžinta ieškovei, o atsakovui buvo išrašyta debetinė sąskaita 23 520 kg grikių žaliavai. Pabrėžia, kad atsakovo pirmoji ieškovei pristatyta grikių partija po vienerių metų nuo jos grąžinimo, iš to paties pardavėjo vėl sugrįžti negalėjo. 2017 m. gruodžio 1 d. VšĮ „Ekoagros“ sprendimu buvo konstatuota, jog visa užteršta pirmoji atsakovo partija jau grąžinta iš Pranzūcijos įmonės ir realizuota tretiesiems asmenims kaip neekologiška.
22. Tvirtina, jog VšĮ „Ekoagros“ parengti oficialūs dokumentai nebuvo nagrinėti ar aptarti sprendime, nors turi didesnę įrodomąją galią nei teismo išvadas grindžiantys trys įrodymai.
23. Nurodo, jog teismo vertintas Prancūzijos įmonės krovinių transportavimo važtaraštis parodo tik kiekį, kokį įmonė išsiuntė ieškovei, o važtaraštyje nurodyti didmaišių numeriai nesutampa su plombų numeriais, su kuriais didmaišiai buvo išsiųsti iš atsakovo. Pabrėžia, kad nėra jokių įrodymų, jog Prancūzijos įmonė gavo grūdus su atitinkamais plombų numeriais, kuriuos pakeitė, užprotokolavo ir vėliau grąžino ieškovei jau naujais numeriais, tokiais, kaip nurodyta minėtame važtaraštyje.
24. Teigia, kad teismo pasiremta Prancūzijos įmonės sudaryta lentelė nepasirašyta, tad už jos duomenų teisingumą neatsakoma, neaišku kas ir kokiais duomenimis vadovaujantis ją parengė. Pažymi, jog teismas nevertino jos pačios Prancūzijos įmonės kitų paaiškinimų kontekste, lentelėje nurodyti tik vidiniai prancūzų suteikti numeriai. Tvirtina, kad ieškovė neužtikrino tinkamo atsakovo partijų žymėjimo, partijų atsekamumo, plombų numerių ir laikymo sąlygų, perdavus žaliavą tretiesiems asmenims, dėl ko galėjo sugesti ir antroji partija, kuri buvo ekologiška, arba ji galėjo būti sumaišyta su kitais grūdais.
25. Atkreipia dėmesį, jog į bylą pateiktos nuotraukos iš sandėlių padarytos vienašališkai, ginant ieškovės poziciją, neaišku kokiomis aplinkybėmis, kur ir kada. Pažymi, jog ant didmaišių prisegti adatėlėmis naujai atspausdinti lapai, be plombų, todėl tokiu žymėjimu, nustatinėjant, kieno tai produkcija ir kur tai saugoma, negalima vadovautis. Priduria, kad esant pasirašytiems pirmosios neekologiškos grikių partijos grąžinimo ir atpirkimo kitomis sąlygomis dokumentams, atsakovui nebuvo pagrindo vykti į sandėlius ir apžiūrėti grikius.
26. Nurodo, kad ieškovės iniciatyva užsakyti laboratoriniai tyrimai atlikti nesertifikuotoje laboratorijoje, iš neidentifikuojamų žaliavos mėginių, nesilaikant teisės aktuose nustatytos mėginio paėmimo ir atrinkimo procedūros. Tai patvirtino ir VšĮ „Ekoagros“, kad ieškovės savo iniciatyva atlikti tyrimai neturi reikšmės ginčo atveju, nes jie atlikti nesertifikuotoje laboratorijoje. Pabrėžia, jog teismas negalėjo nustatinėti žaliavos atsekamumo iš vienintelės laboratorinių tyrimų ataskaitos, kuri parodo tik tirtos žaliavos kokybę, o ne žaliavos atsekamumą.
27. Teigia, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu, kelis kartus keisdama savo poziciją iš esmės, taisydama neva klaidas. Nurodo, jog ieškovė, padidindama ieškinio sumą įtraukus papildomą nuostolių sumą ir sumokėdama žyminį mokestį, tikslino ieškinio dalyką, ne taisė rašymo apsirikimą. Teismas, tenkindamas ieškovės tokį prašymą, atsakovui nesuteikė galimybės nei susipažinti su patikslintais reikalavimais, nei atsikirsti į juos.
28. Nurodo, kad teismas, pasisakydamas, kad visa atskovo produkcija neatitiko ekologiškumo reikalavimų, išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų, nes byloje nebuvo ginčo, kad tik viena partija atsakovo parduotos žaliavos neatitiko ekelogiškumo reikalavimų. Pabrėžia, jog tik vienos partijos žaliavos neatitikimą kokybės reikalavimams patvirtino 4 laboratoriniai tyrimai iš arbitražinių mėginių, atliktų VšĮ „Ekoagros“.
29. Teigia, jog teismas tik iš ieškovės žodinio paaiškinimo nustatė 2016-2017 m. įprastinių grikių rinkos kainą, kuri nebuvo įrodinėjama, neleido atsakovo atstovei dėl to užduoti klausimų ir savo nuožiūra ją nustatė. Tvirtina, kad byloje nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų 2016-2017 m. tokią grikių rinkos kainą.
30. Nurodo, kad teismas nevertino atsakovo į bylą pateikto ieškovės 2017 m. sausio 27 d. el. laiško, kuriuo atsakovas buvo informuotas apie pirmosios grikių žaliavos partijos neatitikimą ekologiškumo reikalavimams ir jos grąžinimą, kuris vyko tik dokumentų pagrindu, fiziškai grūdai atsakovui nebuvo grąžinti, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovas neva gera valia priėmė jam grąžintus ekologiškus grikius ir po to juos dar kartą pardavė jau už mažesnę kainą.
31. Kadangi tik po teismo sprendimo paskelbimo paaiškėjo aplinkybė, kad žaliavos rinkos kaina visgi buvo viena iš esminių sprendimo priežasčių, iškilo būtinybė pateikti įrodymus apie 2017 m. vasario 9 d. įprastinių grikių rinkos kainą, todėl prašo priimti naują įrodymą- Žemės ūkio ministerijos dvisavaitinio oficialaus informacinio statistinio leidinio Nr. 3 (285) duomenis apie grūdų ir rapsų vidutinę savaitinę supirkimo kainą Lietuvoje. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes teismas neatskleidė bylos esmės, pati byla yra sudėtinga, o sprendimas priimtas peržengus bylos nagrinėjimo ribas.
32. Ieškovė UAB „Agrolitpa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą.
33. Nurodo, kad VšĮ „Ekoagros“ nutarime, sprendime nenurodyta konkreti partija (nurodytas tik žaliavos kiekis), o rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 17 750 kg žaliavos grįžo iš Prancūzijos įmonės tik 2018 m. sausio 29 d. VšĮ „Ekoagros“ nutarime nurodytas ekologiškų grikių kiekis Prancūzijos įmonėje buvo 17 609 kg, todėl likęs ir grąžintas kiekis sutapo, atsakovo aiškinimas ginčo grikių žaliavos kiekio priskyrimas antrajai partijai nebuvo patvirtintas ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendime.
34. Teigia, jog atsakovas į bylą pateiktus rašytinius įrodymus inerpretuoja savaip ir parduodamos žaliavos kiekiams priskiria tik atsakovui palankios partijos numerius.
35. Nurodo, kad 2017 m. sausio 31 d. iš Prancūzijos įmonės grįžo du didmaišiai iš vienos partijos ir 5 didmaišiai iš kitos grikių žaliavos partijos, o ne, kaip nurodo atsakovas, kad tik iš antros partijos.
36. Atkreipia dėmesį, jog sąskaitose faktūrose nėra nurodyta konkrečių partijų numeriai, todėl , vertinant 2018 m. vasario 9 d. atsakovui išrašytą sąskaitą faktūrą, atsižvelgtina į tai, kad ji buvo išrašyta remiantis Prancūzijos įmonės išrašytu grąžinimo aktu bei kreditine sąskaita.
37. Teigia, kad teismas tinkamai įvertino 29 150 kg žaliavos ieškovei pardavimo aplinkybes ir grikių žaliavos kainą. Pažymi, jog atsakovo visos žaliavos užterštumo neleistinomis medžiagomis aplinkybės paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, todėl atsakovo teiginiai, kad už 2017 m. vasario 9 d. nupirktą grikių žaliavą buvo sumokėta kaip už neekologišką, nepagrįsti.
38. Nurodo, jog teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir nei vienas iš jų nebuvo atmestas, o iš krovinių transportavimo važtaraščio galima identifikuoti žaliavą, nes važtaraštyje pažymėti ir didmaišių numeriai.
39. Teigia, kad atsakovas, ginčydamas teismo sprendimą, pateikia tarpusavyje prieštaraujančius argumentus aiškindamas žaliavos atsekamumo galimybes, grąžintos žaliavos atpirkimo aplinkybes. Atkreipia dėmesį, jog teismas, pasisakydamas apie Prancūzijos įmonės sudarytą lentelę, šio įrodymo nelaikė didesnės įrodomosios galios įrodymu.
40. Sutinka, kad pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje dėl dokumentų stokos buvo susiklosčiusi sudėtinga situacija, tačiau susisteminus duomenis, informacija buvo pateikta išsamiau, ji pagrįsta įrodymais, kas nelaikytina piktnaudžiavimu procesu. Mano, jog akivaizdžių klaidų taisymas nėra piktnaudžiavimas procesu, o nuostolių sumos tikslinimas laikytinas rašymo apsirikimo klaida, nes papildomus nuostolius patvirtinantys įrodymai buvo pateikti savalaikiai - kartu su patikslintu ieškiniu.
41. Nurodo, jog teismas pagrįstai netenkino priešieškinio, nes atsakovas neginčijo įprastinės grikių kainos, jis turėjo galimybę teikti įrodymus, patvirtinančius priešieškinyje nurodytas aplinkybes ir reiškiamus reikalavimus. Juo labiau, įprastinių grikių kainos klausimas nebuvo keliamas nei priešieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu.
42. Teigia, kad bylos esmė ir šalių reikalavimai bei atsikirtimai buvo dėl žaliavos kokybės reikalavimų neatitikimo, sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, iš to kylančių teisinių pasekmių, nuostolių atlyginimo, nepagrįstai sumažintos kainos ir transportavimo kaštų priteisimo, todėl bylos nagrinėjimo metu ne tik teismas, bet ir šalys, siekdamos atskleisti bylos esmę, nagrinėjo žaliavos atsekamumą.
43. Nesutinka su atsakovo prašymu dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir papildomo įrodymo prijungimo. Teigia, jog byla yra išsamiai išnagrinėta, atskleista jos esmė, ištirti ir įvertinti visi byloje pateikti įrodymai, įvertintas jų pakankamumas, apklausta eilė liudytojų, tad priimtas teisingas, motyvuotas ir pagrįstas sprendimas, o apeliacinio skundo motyvai, susiję su naujai pateiktu įrodymu yra atmestini, kaip nepagrįsti, nesavalaikiai ir neįrodantys ieškovės įmonėje superkamos žaliavos rinkos kainų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
45. Atsakovas pareiškė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tačiau priima naują įrodymą LR Žemės ūkio ministerijos dvisavaitinio oficialaus informacinio statistinio leidinio Nr. 3 (285) duomenis apie grūdų ir rapsų vidutinę savaitinę supirkimo kainą Lietuvoje, nes byloje nebuvo pateikti jokie rašytiniai duomenys apie tai, o pirmosios instancijos teismas savo sprendime pasisakė dėl vidutinės įprastų grikių kainos aktualiu laikotarpiu (CPK 314 straipsnis). Naujai priimtą įrodymą kolegija verstins visų byloje pateiktų įrodymų visumoje.
46. Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 28 d. UAB „Agrolitpa“ ir R. K. sudarė Ekologinės žaliavos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03/603/16 (toliau – ir Sutartis), kuria R. K. pardavė UAB „Agrolitpa“ 49 280 kg ekologinių grikių (toliau – ir žaliava), o UAB „Agrolitpa“ sumokėjo 28 621,82 Eur, išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą Nr. RK20161202. 2016 m. gruodžio 2 d. žaliava UAB „Agrolitpa“ buvo perduota dviem žaliavos perdavimo aktais: Nr. EKO PR 16/1058 dėl 23 540 kg, kurio metu buvo paimti žaliavos mėginiai Nr. HB2567554, HB2567555, HB2567556 ir HB2567557 (toliau – ir I partija); Nr. EKO PR 16/1060 dėl 25 740 kg, kurio metu buvo paimti žaliavos mėginiai Nr. HB2567550, HB2567551, HB2567552 ir HB2567553 (toliau – ir II partija). UAB „Agrolitpa“ 2016 m. gruodžio 2 d. pardavė 23 540 kg žaliavos (I partija) Prancūzijos įmonei „Moulin de la Courbe“, išrašydama PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG0028690, ir 25 740 kg žaliavos (II partija), išrašydama PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG0028691. Prancūzijos įmonė „Moulin de la Courbe“ 2017 m. sausio 30 d. surašė grąžinimo aktą Nr. BR2017-191 pagal neatitikčių formą Nr. NC2017-02 dėl žaliavos Nr. 1894-1915 grąžinimo (IV t., 61-64, 69-71 psl.), o UAB „Agrolitpa“ 2017 m. sausio 31 d. išrašė Prancūzijos įmonei kreditinę sąskaitą Nr. M20170131 dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. ARG0028690 (V t., 37 psl.). 2017 m. sausio 31 d. Prancūzijos įmonė surašė grąžinimo aktą Nr. BR2017-192 pagal neatitikčių formą Nr. NC2017-01 dėl žaliavos Nr. 1860-1864 grąžinimo ir pagal neatitinkčių formą Nr. NC2017-02 dėl žaliavos Nr. 1894-1895 grąžinimo (IV t., 29, 61-64, 116-119 psl.), o UAB „Agrolitpa“ 2017 m. vasario 9 d. išrašė Prancūzijos įmonei kreditinę sąskaitą Nr. M20170209 dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. ARG0028691 (IV t., 28 psl.). Ieškovė 2017 m. sausio 31 d. išrašė apeliantui R. K. debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. K20170131 dėl 23 520 kg ir 2017 m. vasario 9 d. – debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. RK20170209 dėl 8 131 kg žaliavos, grąžintos Prancūzijos įmonės „Moulin de la Courbe“ (III t., 14-15 psl.). UAB „Agrolitpa“ tą pačią dieną išrašė R. K. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RK20170209 dėl 29 150 kg žaliavos, nurodytos kaip ekologiškos, įsigyjimo (III t., 16 psl.).
47. 2017 m. sausio 20 d. UAB „Agrolitpa“ iniciatyva TLR I. L. pateikė žaliavos mėginio Nr. HB2567553 iš R. K. partijos Nr. EKO PR16/1060 tyrimo Nr. 701941 ataskaitą, kurioje nurodyta, kad mėginyje nerasta neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų. 2017 m. sausio 23 d. UAB „Agrolitpa“ iniciatyva TLR I. L. pateikė žaliavos mėginio Nr. HB2567556 iš R. K. partijos Nr. EKO PR16/1058 tyrimo Nr. 701942 ataskaitą, kurioje nurodyta, kad mėginyje rasta neleistina ekologinėje gamyboje medžiaga – glifosatas. VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. lapkričio 9 d. atliko papildomą patikrą UAB „Agrolitpa“, kurio metu paėmė UAB „Agrolitpa“ turėtą R. K. ekologiškos produkcijos mėginį Nr. HB2567557 (iš I partijos) ir Nr. HB2567552 (iš II partijos) ištyrimui. 2017 m. lapkričio 22 d. VšĮ „Ekoagros“ gavo atsakymą iš akredituotos laboratorijos Eurofins I Dr. Specht L. G., kuriame nurodyta, kad žaliavos mėginyje Nr. HB2567552 neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų nerasta, o 2017 m. lapkričio 23 d. gavo atsakymą iš akredituotos laboratorijos Eurofins I Dr. Specht L. G., kuriame nurodyta, kad žaliavos mėginyje Nr. HB2567557 rasta glifosato likučių (III t., 18-41 psl.).
48. 2018 m. sausio 22 d. Prancūzijos įmonė „Moulin de la Courbe“ surašė grąžinimo aktą Nr. BR2018-239 pagal neatitikčių formą Nr. NC2017-85 dėl žaliavos Nr. 1850-1859, 1865-1872 grąžinimo (IV t., 120-126 psl.), UAB „Agrolitpa“ 2018 m. sausio 23 d. išrašė Prancūzijos įmonei kreditinę sąskaitą Nr. 20180123 dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. ARG0028691 (V t., 27 psl.).
49. Byloje kilo ginčas dėl dalies žaliavos kokybės atitikimo Sutarties sąlygoms ir šios dalies žaliavos grąžinimo atsekamumo.
Dėl ieškinio pagrįstumo
50. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad parduodamos ekologinės žaliavos turi atitikti kokybės normų reikalavimus ekologinei žaliavai, ES reglamentų (EEB) Nr. 2092/91, (EB) Nr. 834/2007 ir (EB) Nr. 889/2008 reikalavimus, 2.6 punkte numatyta, jog žaliavos turi atitikti ir ekologinio žemės ūkio produkcijai taikomus reikalavimus, patvirtintus žemės ūkio ministro Ekologinio žemės ūkio taisyklės, sertifikavimo įstaigos reikalavimus. Šalys Sutarties 3.1.2, 3.3 punktuose aptarė ekologinės žaliavos priėmimo-perdavimo, mėginių paėmimo tvarką. Sutarties 3.3. punkte, be kita ko, numatyta, kad ginčo atveju, žaliavos priėmimo-perdavimo metu paimti pavyzdžiai bus naudojami galutiniam kokybės nustatymui ir bus neginčijamas jos patvirtinimas.
51. Kaip nurodyta nutarties 46 punkte, tiek ieškovės, tiek sertifikavimo įstaigos iniciatyva atlikti apelianto ieškovei pristatytos žaliavos pavyzdžių tyrimai parodė, kad I partija (pavyzdžiai Nr. HB2567556 ir HB2567557) neatitiko ekologinei gamybei keliamų reikalavimų, o II partija (pavyzdžiai Nr. HB2567552 ir HB2567553) atitiko tokius reikalavimus, numatytus Sutartyje. Kadangi šalys susitarė, kad Sutarties 3.3 punkte numatyta tvarka paimtų žaliavos pavyzdžių tyrimų rezultatai bus galutiniai, neginčijami, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog 2016 m. gruodžio 2 d. apelianto R. K. perduota žaliava jos perdavimo aktu Nr. EKO PR 16/1060 dėl 25 740 kg atitiko Sutartyje keliamus ekologiškumo reikalavimus (CPK 185 straipsnis).
52. Tai, kad minėta partija buvo perduota ieškovei žaliava ekologiška, patvirtina ir VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. gruodžio 2 d. priimtas sprendimas Nr. LSK-K-17-10396, nurodęs ieškovei iš apelianto gautą 23 540 kg ekologinę žaliavą pervesti į įprastinę, bei 2018 m. spalio 12 d. sprendimas Nr. LSK-K-18-10386, nurodęs ieškovei apelianto grikių ženklinimo etiketėje ir apskaitoje panaikinti nuorodas į ekologiškumą. VšĮ „Ekoagros“ rengti ieškovės patikrinimo dokumentai rodo, jog sertifikavimo įstaiga apelianto pristatytą žaliavą ieškovei vertino ne kaip vieną ir nedalomą visumą, o atskirai, remdamasi ieškovės pateiktais žaliavos pirkimo dokumentais.
53. Apeliantas skunde tvirtina, kad ieškovės nurodytas 17 750 kg grikių kiekis yra iš II partijos, kurios atitikimas ekologiškumo reikalavimams nenuginčytas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB „Dominari Logistika“ sandėliuose sandėliuojamas 17 750 kg grikių kiekis yra iš I partijos, kurios ekologiškumas paneigtas atliktais tyrimais iš priėmimo-perdavimo metu paimtų mėginių.
54. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių teiktus paaiškinimus, sprendžia, jog labiausia tikėtina, jog 17 750 kg grikių kiekis yra iš I partijos (CPK 185 straipsnis).
55. Byloje pateikti ieškovės ir paskesnio pirkėjo Prancūzijos įmonės „Moulin de la Courbe“ rašytiniai dokumentai, susiję su I ir II partijos žaliavos grąžinimu ieškovei, pateikia skirtingus duomenis apie grąžinamas ir priimamas žaliavos partijas.
56. Prancūzijos sertifikavimo įstaigai „Ecocert“ įmonė „Moulin de la Courbe“ pateikė pranešimą kilus abejonėms dėl ekologiško produkto atitikties reikalavimams (II t., 95-100). Minėtame pranešime, be kita ko, nurodyta, jog 23 540 kg grikių partijos (UAB „Agrolitpa“ partijos Nr. Nr. HB2567554, HB2567555, HB2567556 ir HB2567557) didmaišiams Prancūzijos įmonė suteikė savo vidinius numerius – nuo 1850 iki 1872, kuriuos naudojo grąžinant ieškovei grikius. Kolegija, atsižvelgusi į šį rašytinį įrodymą, konstatuoja, jog I partija Prancūzijos įmonės buvo pažymėta didmaišių numeriais 1850-1872 (CPK 185 straipsnis).
57. Pagal pateiktą Prancūzijos įmonės „Moulin de la Courbe“ 2018 m. sausio 22 d. grąžinimo aktą Nr. BR2018-239 matyti, kad įmonė, remdamasi neatitikties forma Nr. NC2017-85 ieškovei grąžino 17 750 kg (neto) grikių didmaišius, pažymėtus numeriais nuo 1850 iki 1859 ir nuo 1865 iki 1872 (IV t., 120-126 psl.). Minėta aplinkybė reištų, jog ginčo grikių kiekis yra iš I partijos, kuri, kaip jau minėta, buvo pripažinta neekologiška (nutarties 46, 50 punktai).
58. Kolegija neturi pagrindo pripažinti ieškovės 2017 m. sausio 31 d. išrašytą kreditinę sąskaitą Nr. M20170131 dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0028690 ir 2018 m. sausio 23 d. išrašytą kreditinę sąskaitą Nr. M20180123 dėl PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0028691,kaip patvirtinančias Prancūzijos įmonę „Moulin de la Courbe“ grąžinus grikius pagal ieškovės nurodytas kredituojamas sąskaitas faktūras. Pažymima, kad kreditinės sąskaitos reikalingos patikslinti finansines operacijas, pridėtinės vertės mokestį pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, tačiau vienareikšmiškai negali lemti grąžinamų prekių atsekamumą, jei byloje yra kiti įrodymai, patvirtinantys konkrečių prekių grąžinimą.
59. Atsižvelgdama į nutarties 56, 57 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2018 m. sausio 23 d. Prancūzijos įmonės „Moulin de la Courbe“ grąžintas 17 750 kg grikių kiekis, kuris sandėliuojamas UAB „Dominari Logistika“ sandėliuose ir už kurio įsigijimą ieškovė prašo grąžinti sumokėtą 10 309,20 Eur sumą, priklauso I partijai, kurią apeliantas 2016 m. gruodžio 2 d. žaliavos perdavimo aktu Nr. EKO PR 16/1058 dėl 23 540 kg perdavė ieškovei (CPK 185 straipsnis). Pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šią ieškinio dalį.
60. Ieškovė prašė teismo, be kita ko, priteisti ir papildomus nuostolius, atsiradusius dėl žaliavos transportavimo. Prašymui pagrįsti pateikė PVM sąskaitas faktūras Nr. ARG0033119 2 601,50 Eur sumai ir Nr. ARG0033090 2 117,50 Eur sumai. 2019 m. balandžio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė prašė teismo nevertinti ir nelaikyti įrodymais dokumentus, esančius I tomo 50-54 puslapiuose, 57 puslapyje ir 62 puslapyje, kaip nesusijusius su byloje keliamu ginču. Nustatyta, kad ieškovės nurodytuose puslapiuose, be kita ko, yra minėtos PVM sąskaitos faktūros.
61. 2019 m. birželio 26 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti tuos pačius nuostolius, patirtus dėl žaliavos transportavimo pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. ARG0033119 ir Nr. ARG0033090. Tiek 2019 m. balandžio 5 d. rašytiniai paaiškinimai, tiek 2019 m. birželio 26 d. patikslintas ieškinys priimti, tačiau pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino tikrosios ieškovės valios dėl minėto prašymo.
62. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2019 m. balandžio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais dokumentais, sprendžia, kad apeliantas neturi pagrindo apmokėti ieškovės nurodytas PVM sąskaitas faktūras Nr. ARG0033119 ir Nr. ARG0033090, nes šiomis sąskaitomis faktūromis buvo apmokėtos transporto išlaidos, nesusijusios su apelianto parduota pagal Sutartį žaliava - PVM sąskaita faktūra Nr. ARG0033119 ieškovės buvo apmokėtos transporto paslaugos, teiktos 2017 m. vasario 20 d. – 27 d., krovinį gabenant iš Panevėžio rajono į Prancūziją, kai apelianto žaliava buvo gabenta 2016 m. gruodžio mėnesį; PVM sąskaita faktūra Nr. ARG0033090 ieškovės buvo apmokėta už transporto paslaugas, teiktas 2018 m. sausio 22 d. – 26 d., gabenant 24 000 kg krovinį iš Prancūzijos į Lietuvą, Klaipėdos rajoną, kai ieškovei buvo grąžinta 18 020 kg (bruto) grikių. Konstatuoja, kad ieškovė nepagrindė pakankamais ir leistinais įrodymais reikalavimo atlyginti transportavimo išlaidas, todėl 4 719 Eur sumą priteisiama iš apelianto nėra pagrindo (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
63. Taip pat, ieškovė prašė priteisti iš apelianto 17 750 kg žaliavos tyrimų, kuriuos atliko UAB „S. H.“ užsakymu TLR I. L., išlaidas. Teisėjų kolegija vertina, kad 17 750 kg žaliavos tyrimas nebuvo atliktas pagal Sutarties reikalavimus (3.3 punktas), todėl pripažinti dėl to patirtas išlaidas pagrįstomis ir būtinomis, nėra pagrindo. Juo labiau, kolegija pastebi, jog pati ieškovė pripažino, kad atliko tyrimus dėl to, kad norėjo dar labiau įtikinti apeliantą dėl 17 750 kg žaliavos kokybės neatitikimo ekologiškumo reikalavimams. Be to, byloje nustatyta, kad 17 750 kg yra dalis I partijos, kurios neatitikimas kokybei patvirtintas atliktais tyrimais iš žaliavos priėmimo-perdavimo metu paimtų mėginių, t. y., patvirtintas Sutartyje numatyta tvarka (3.3 punktas). Konstatuojama, kad nėra pagrindo priteisti iš apelianto 1 236,73 Eur tyrimų išlaidų (CPK 185 straipsnis).
64. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 29 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo, nurodama, jog procesiniame dokumente padarė klaidą, nes į nuostolių sumą neįskaitė 1 236,73 Eur išlaidų už laboratorinius tyrimus, nors išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo nurodyti ir pateikti teismui. Pridūrė, jog sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu priėmė minėtą prašymą. Apeliantas teigia, jog ieškovės prašymas negali būti vertinamas kaip rašymo apsirikimas, kadangi buvo tikslinamas ieškinio dalykas.
65. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2019 m. spalio 29 d. prašymu, vertina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priimti ir vertinti šį dokumentą, kadangi patikslintame ieškinyje į nuostolių sumą buvo įtrauktos laboratorinių tyrimų išlaidos (4 719 Eur transportavimo išlaidos + 604,70 Eur laboratorinių tyrimų išlaidos + 902,77 Eur TLR I. L. atliktų laboratorinių tyrimų išlaidos + 333,96 Eur transporto ir krovinio inspekcijos išlaidos + 80,54 Eur žaliavos iškrovimo į sandėlį išlaidos + 659,72 Eur žaliavos sandėliavimo išlaidos + 1 110,78 Eur = 8 411,47 Eur). Teismui priėmus ieškovės prašymą dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo ir priteisus iš apelianto padidintą nuostolių dydį, ieškovė nepagrįstai gavo 1 236,73 Eur sumą, kuri jau buvo įtraukta į nuostolius.
66. Kadangi apeliantas nesutiko su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškinys buvo patenkintas, ir kolegijai analizavus 2019 m. spalio 29 d. ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad ieškovė, prašydama priteisti išlaidas už žaliavos sandėliavimą, patikslintame ieškinyje nurodė patyrusi šias išlaidas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2019 m. birželio 30 d., tačiau pagrindžiančių šias išlaidas įrodymų nepateikė, tik pateikė nuorodą į 2018 m. sausio 31 d. UAB „Dominari Logistika“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. DLO-010664 už 2018 m. sausio mėnesį 1 693,60 Eur sumai (I t., 45 psl.). Minėta sąskaita pateikta kartu su pirminiu ieškiniu, kuriuo ieškovė prašė, be kita ko, priteisti 725,06 Eur sandėliavimo išlaidas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., bei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. DLO-010664, kurią apmokėjo 2018 m. kovo 26 d. (I t., 45-46 psl.). Kitų pakankamų ir leistinų įrodymų, kad iki patikslintame ieškinyje nurodytos sandėliavimo datos - 2019 m. birželio 30 d., ieškovė būtų patyrusi sandėliavimo išlaidas, byloje nėra. Kolegija sprendžia, jog vien tik sutarties su UAB „Dominari Logistika“ pagrindu negali būti priteisiamos sandėliavimo išlaidos, nesant pakankamų ir leistinų įrodymų ieškovei realiai apmokėjus minėtas sąskaitas (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
67. Įvertinus tai, kad 17 750 kg ieškovei buvo pristatyti 2018 m. sausio 29 d. ir yra sandėliavimo išlaidas tik už 2018 m. sausio mėnesį pagrindžiantys įrodymai (nutarties 66 punktas), ieškovės realiai patirtas sandėliavimo išlaidas sudarytų 5,23 Eur (3 Eur už 1 paletės sandėliavimą / 31 d. x 3 dienos (2018-01-29 - 31) x 18 palečių = 5,25 Eur).
68. Apibendrinant kolegijos nustatytas aplinkybes dėl ieškovės prašomų priteisti nuostolių pagrįstumo, laikoma, kad ieškovė įrodė realiai patyrusi 690,49 Eur nuostolių sumą (604,70 Eur laboratorinių tyrimų išlaidos + 80,54 Eur žaliavos iškrovimo į sandėlį išlaidos + 5,25 Eur žaliavos sandėliavimo išlaidos = 690,49 Eur), kurios priteisiamos iš apelianto.
Dėl priešieškinio pagrįstumo
69. Apeliantas priešieškinyje teigė, kad 2017 m. sausio 31 d. grąžintos 8 131 kg žaliavos buvo iš II partijos, kurios ekologiškumas buvo nepaneigtas, todėl ieškovė nepagrįstai šį kiekį grąžino apeliantui ir tuo pat metu perpirko už mažesnę nei Sutartyje nurodytą kainą, kurių skirtumas ir sudarė apelianto nuostolius.
70. Nutarties 58 ir 59 punktuose kolegija, nustatydama 17 750 kg žaliavos ryšį su I partija, vadovavosi Prancūzijos įmonės „Moulin de la Courbe“ grąžinimo dokumentais. Vertinant priešieškinio argumentus teisėjų kolegija taip pat vadovaujasi Prancūzijos įmonės pateiktais grąžinimo dokumentais dėl nutarties 58 punkte nurodytų priežasčių.
71. Kaip nurodyta nutarties 46 punkte, Prancūzijos įmonė „Moulin de la Courbe“ 2017 m. sausio 30 d. surašė grąžinimo aktą Nr. BR2017-191 pagal neatitikčių formą Nr. NC2017-02 dėl žaliavos Nr. 1894-1915 grąžinimo, o 2017 m. sausio 31 d. Prancūzijos įmonė surašė grąžinimo aktą Nr. BR2017-192 pagal neatitikčių formą Nr. NC2017-01 dėl žaliavos Nr. 1860-1864 grąžinimo ir pagal neatitinkčių formą Nr. NC2017-02 dėl žaliavos Nr. 1894-1895 grąžinimo.
72. Byloje nustatyta, kad Prancūzijos įmonės pažymėti iš ieškovės gauti didmaišiai numeriais 1850-1872 priklauso I partijai (nutarties 56 punktas). 2017 m. sausio 31 d. grąžinimo akte Nr. BR2017-192, be kita ko, Prancūzijos įmonė nurodė grąžinanti ieškovei 2 didmaišius, pažymėtus numeriais 1894 ir 1895 pagal neatitikčių formą Nr. 2017-02, 5 didmaišius pagal neatitikčių formą Nr. NC2017-01 (II t., 102-104 psl.). Neatitikčių formoje Nr. NC2017-01 nurodyta, kad grąžinami didmaišiai, numeriais 1860-1864, apytikris svoris 8 131 kg, nes juose rasta ekologinei gamybai neleistinos medžiagos – glifosato. Kadangi byloje nustatyta, kad žaliavos didmaišiai, pažymėti numeriais nuo 1850 iki 1872, priklausė I partijai, todėl darytina pagrįsta išvada, jog Prancūzijos įmonės grąžinamas 8 131 kg žaliavos kiekis priklausė I partijai, kuri pripažinta neatitinkanti ekologinių reikalavimų (nutarties 47, 51 punktai; CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju, apeliantas nėra teisus, teigdamas, kad 8 131 kg žaliava buvo iš II partijos ir ekologiška (CPK 12 straipsnis).
73. Grąžinimo aktuose Nr. BR2017-191 ir Nr. BR2017-192 nurodyta, kad grąžinama ieškovės žaliava, pažymėta numeriais 1894-1915. Neatitikčių akte Nr. NC2017-02, kurio pagrindu buvo parengtas grąžinimo aktas Nr. BR2017-191, nurodyta, kad iš ieškovės 2016 m. gruodžio 6 d. gautos 25 740 kg žaliavos, grąžinami 23 didmaišiai, pažymėti numeriais 1894-1915, dėl juose rastos neleistinos medžiagos – glifosato. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė Prancūzijos įmonei „Moulin de la Courbe“ iš apelianto gautą žaliavą pardavė, išrašydama dvi sąskaitas faktūras 23 540 kg žaliavos ir 25 740 kg žaliavos (nutarties 46 punktas) , ir tai, kad 23 540 kg žaliavos buvo pripažinti neekologiška, daro išvadą, jog grąžinimo akte Nr. BR2017-191 nurodyti didmaišių numeriai 1894-1915 priklauso II partijai, kuri pripažinta atitinkanti ekologinei gamybai keliamus reikalavimus (nutarties 47, 51 punktai; CPK 185 straipsnis). Taigi, nesant paneigtam II partijos kokybės atitikimui ekologinės gamybos reikalavimams, ieškovė neturėjo pagrindo grąžinti apeliantui II partijos žaliavos kiekį kaip neekologišką ir atpirkti už mažesnę nei sutarta Sutartimi kainą.
74. Atsižvelgiant į nutarties 73 punkte nustatytą aplinkybę dėl 2017 m. pradžioje grąžintos dalies žaliavos iš II partijos ir apeliantui priešieškiniu reikalaujant priteisti nuostolius dėl dalies tokios žaliavos nepagrįsto grąžinimo ir dėl tariamo neekologiškumo sumažintos pardavimo kainos, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, teisėjų kolegija tenkina priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 1 871,48 Eur nuostolių bei 757,81 Eur išlaidų, susijusių šios žaliavos kiekiu transportavimu.
75. Apeliantas teigia, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu, proceso metu keisdama savo poziciją, baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės, prieš pat baigiamąsias kalbas pateikdama prašymą dėl rašymo apsirikimo klaidos taisymo, iš esmės ieškinio sumo tikslinimo, tuo atimdama galimybę apeliantui tinkamai susipažinti su patikslintais reikalavimais, atsikirsti į juos.
76. Išklausius 2019 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad apelianto atstovė susipažino su ieškovės minėtu prašymu ir pareiškė prieštaraujanti jo priėmimui, o teisėjai pasiūlus laiko pasiruošti dėl minėto prašymo, atsisakė. Šiuo atveju kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šioje vietoje apeliantui buvo užkirstas kelias susipažinti bei pateikti atsikirtimus dėl ieškovės 2019 m. spalio 29 d. prašymo (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegija nepritaria apelianto teiginiui dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu, nes nenustatyta akivaizdžių ieškovės veiksmų, vertintinų kaip piktnaudžiavimas bylos procesu.
77. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir teiginių teisėjų kolegija nepasisako, nevertindamų jų teisiškai reikšmingais ginčo išsprendimui.
78. Atsižvelgiant į nutarties 62-63, 65, 68, 74 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą, sumažinant iš apelianto priteistinų nuostolių dydį bei tenkinant apelianto priešieškinį (CPK 326 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
79. Pakeitus skundžiamą sprendimą, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 489 Eur žyminį mokestį ir patyrė 3 896,54 Eur atstovavimo išlaidų, kurias pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis. Teisėjų kolegija su tokiu įvertinimu sutinka. Atsakovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 59 Eur žyminį mokestį už priešieškinį ir patyrė 4 573,80 Eur atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, pripažįsta, jog šalių patirtos atstovavimo išlaidos pagrįstos.
80. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl bendros 20 058,26 Eur sumos priteisimo, patenkinta dalis ieškinio reikalavimų – priteista 10 999,69 Eur suma (55 procentai ieškinio sumos). Atsakovo priešieškinis patenkintas visiškai, t. y. 100 procentų. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nusotatomis, kolegija sprendžia, jog pagrįsta iš atsakovo priteisti ieškovės naudai 268,95 Eur žyminio mokesčio ir 2 143,10 Eur atstovavimo išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 59 Eur žyminio mokesčio ir 4 573,80 Eur atstovavimo išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo R. K. ieškovės UAB „Agrolitpa“ naudai priteisti 209,95 Eur žyminį mokestį, o iš ieškovės atsakovo naudai – 2 430,70 Eur atstovavimo išlaidų. Valstybės patirtas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu( 11,16 Eur) , atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporcijas, 5,02 Eur sumą priteisti iš UAB „Agrolitpa“ir 6,14 Eur ūkininko R. K..
81. Apeliacinės instancijos teismo procese už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą atsakovas R. K. sumokėjo 449 Eur žyminį mokestį. Patenkinus dalį apeliacinio skundo (kolegija vertina, jog patenkinta 50 procentų), iš ieškovės atsakovui priteistina 224,50 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio, teikiant apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
atsakovo R. K. apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį iš dalies patenkinti.
Priteisti iš ūkininko R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Agrolitpa“ (įm. kodas 168598128) 10 309,20 Eur sumokėtos kainos, 690,49 Eur nuostolių, šešis procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 209,95 Eur žyminio mokesčio.
Ūkininko R. K. priešieškinį patenkinti .
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“ (įm. kodas 168598128) R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 871,48 Eur nuostolių dėl sumažintos kainos, 757,81 Eur nepagrįstai išskaičiuotų transporto išlaidų, 2 430,70 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą .
Iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“ (įm. kodas 168598128) priteisti valstybės naudai 5,02 Eur, ir ūkininko R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimui.“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitpa“ (įm. kodas 168598128) R. K. jo sumokėto 224,50 Eur žyminio mokesčio, teikiant apeliacinį skundą, atlyginimui.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Eigirdas Činka
Nijolė Danguolė Smetonienė