Administracinė byla Nr. A-92-492/2024
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00022-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.1; 17.3.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (8.6.e)-4132 „Atsakymas į skundą dėl Palangos miesto savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją priimti pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gruodžio 8 d. Administracijai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-201208-41404 vasarnamio, esančio (duomenys neskelbtini), statybai (toliau – ir Prašymas). Tačiau 2020 m. gruodžio 31 d. Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius prašymo netenkino, nurodydamas, kad nepateikti atitinkami atestatai, dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kt. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į pastabas, patikslino ir papildė prašymą, tačiau jis vėl nebuvo priimtas.
3. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas pateikti institucijos, atsakingos už kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonos priežiūrą, rašytinį pritarimą projektui buvo nulemtas skyriaus specialistės kompetencijų nepakankamumo.
4. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 9 dalimi, 27 straipsnio 13 dalimi, Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. D1-341 (toliau – ir Aprašas), Statybos techninio reglamento 1.05.01:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir STR, Reglamentas) nuostatomis, teigė, kad teikiant pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą galimybės viešojo administravimo subjektui nepriimti prašymo teisės aktai nenumato, todėl tokie veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti.
5. Pareiškėjas teigė, kad skyriaus specialistė, atmesdama prašymą, konkrečių nepateiktų dokumentų ar kitų netinkamai įgyvendinamų aktų reikalavimų pastabose nenurodė. Pareiškėjas per IS „Infostatyba“ pateikė paklausimą, prašydamas nurodyti konkrečius trūkstamus dokumentus, tačiau jokio atsakymo negavo. Todėl elektroniniu paštu kreipėsi į specialistę su prašymu nurodyti konkrečiai trūkstamus dokumentus, tačiau atsakymo taip pat negavo. Pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti dėl dokumentų formavimo tvarkos IS „Infostatyba“, pakartotinai kreipėsi į atsakingus už konsultacijas tarnautojus ir gavo atsakymą, kad jei teikiamas supaprastintas projektas, keliamas vienas dokumentas į statinio projektui skirtą skiltį „Bendroji dalis“.
6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis yra statytojas ir projektuotojas, jam Statybos įstatymo 27 straipsnio 151 dalies nuostatos netaikytinos, todėl nenurodymas, kurie dokumentai turi būti nuasmeninti, yra nekorektiškas, kadangi nėra galimybės įvertinti trūkumus bei juos pašalinti. Gavęs informaciją ir ją įvertinęs, pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. pakartotinai pateikė prašymą, tačiau 2021 m. spalio 27 d. gavo pranešimą, jog prašymas atmestas, kadangi neištaisytos anksčiau nurodytos pastabos.
7. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 11 d. Administracijos direktorei pateikė skundą, kuris 2021 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas ir užregistruotas. Nesulaukęs iš atsakovo atsakymo, 2021 m. gruodžio 29 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Administraciją. Tą pačią dieną gavo Sprendimą, su kuriuo nesutiko.
8. Pareiškėjas teigė, kad projekto turinio vertinimas yra atliekamas ne dokumentų priėmimo, bet jų vertinimo, priimant sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, stadijoje. Jeigu skyriaus specialistai turi pagrindo manyti, kad projekto pavadinimas papildytinas, gali tai įgyvendinti motyvuotai nepritardami projektui. Kadangi atsakovo skyriaus specialistų veiksmai nepriimant prašymo prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei neatitinka gero viešojo administravimo principų, Administracijos Sprendimas naikintinas.
9. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas siekia statyti nesudėtingą statinį adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau vietoje to, jog ištaisytų nurodytus projekto trūkumus, kelia ginčus dėl STR taikymo. Teigė, kad prieš priimant prašymą su projektu per IS „Infostatyba“, vadovaujantis STR 13.3 ir 13.6 punktais, tarnautojas be visų kitų dokumentų turi patikrinti, ar dokumentai suformuoti pagal STR reikalavimus (11.4 Statybos įstatymo (8.3) 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo statinio projekto visos pagal Statybos įstatymo (8.3) 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo statinio projekto visos pagal Statybos įstatymo (8.3) 27 straipsnio 5 dalies 2 punktą privalomos pateikti dalys), ar nurodyti naujai statomų pastatų rodikliai. Tarnautojas turi patikrinti, ar yra projektas su visomis dalimis, ar yra naujai statomų pastatų rodikliai.
11. Atsakovas nurodė, kad visa ginčo esmė yra išdėstyta administraciniame sprendime, kuriuo atsisakyta priimti prašymą su projektu, kuriuo buvo atsakyta į 2021 m. rugsėjo 9 d. pakartotinai teiktą prašymą Nr. SRA-100-210908-33385. Šį pakartotinai teiktą prašymą su pataisytu projektu buvo atsisakyta priimti, išaiškinant, kad projektas turi būti sukeltas privalomose skiltyse. Jei projektas keliamas į atskiras skiltis „Bendroji dalis“ ir Architektūrinė dalis“, tiek bendroji dalis, tiek architektūrinė dalis turi atitikti STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimus. Pastabose nurodyta, kad projektuojami inžineriniai tinklai, todėl jiems, kaip atskiram statiniui, reikalingas teisės aktus atitinkantis projektas, kuris gali būti esamo projekto sudėtinė dalis, tačiau inžineriniai tinklai turi būti nurodomi kaip atskiras statinys su savo rodikliais ir atitinkamu aprašymu. Į IS „Infostatyba“ valstybės tarnautojas gali įrašyti tik 2000 simbolių, todėl atestuotam projektuotojui pastabos turėtų būti aiškios, jis turėjo suprasti, kad pastatas ir inžineriniai tinklai projektuojami kaip atskiri statiniai, jog viską galima sukelti į skiltį „Bendroji dalis“; jei keliama į kelias dalis, ta architektūrinė dalis turi atitikti STR 1.04.04:2017 reikalavimus.
12. Atsakovas teigė, kad nors reikalingas supaprastintas projektas ir jis visas gali būti sukeltas į skiltį „Bendroji dalis“, pareiškėjas brėžinius sukėlė atskirai į skiltį „Architektūrinė dalis“. Teismui pareiškėjas pateikė vientisą projektą su brėžiniais, tačiau IS „Infostatyba“ skiltyje „Bendroji dalis“ jokių brėžinių nėra, todėl pareiškėjas klaidina teismą, tarsi tie brėžiniai būtų „Bendroji dalis“. Pareiškėjas to fakto negali neigti, nes bet kokie IS „Infostatyba“ keitimai yra fiksuojami. Brėžinius pareiškėjui sukėlus į atskirą skiltį „Architektūrinė dalis“, ta architektūrinė dalis turi atitikti STR 1.04.04:2017 keliamus reikalavimus. Dažnai statytojai pasirenka sudėtingesnius projektavimus nei yra reikalaujama, tačiau jiems pasirinkus sudėtingesnį projektavimą, tas projektas ar jo dalis turi atitikti STR 1.04.04:2017 reikalavimus. Kas turi būti architektūrinėje dalyje yra nurodyta STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ trečiajame skirsnyje „Architektūrinė dalis“.
13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė inžinerinius tinklus, todėl ir jiems, kaip atskiram statiniui, reikalingas teisės aktus atitinkantis projektas, kuris taip pat gali būti esamo projekto sudėtinė dalis, tačiau inžineriniai tinklai turi būti nurodomi kaip atskiras statinys su savo rodikliais ir atitinkamu aprašymu. Pareiškėjas į skiltį „Architektūrinė dalis“ įkėlė sklypo planą, kuriame nurodo, kad projektuojami inžineriniai tinklai, tačiau jokių kitų duomenų ar brėžinių nėra pridėta. Pats pareiškėjas pateikė rašytinį įrodymą – projekto ištrauką „Statinio bendrieji rodikliai“, kuriame jokie inžinerinių tinklų rodikliai nėra nurodomi. Statybos leidime turėtų būti nurodomi ir išvardinami atskiri statiniai: pastatas, vandentiekis ir nuotekų tinklai su savo atskirais ir konkrečiais rodikliais. Pareiškėjas pateikė rašytinį įrodymą – projekto ištrauką „Bendrieji duomenys “, kur nurodyta, jog prideda 2.2 kadastrinių matavimų bylą, kurios neprideda ir jos negali būti, nes nėra statinio, taip pat pareiškėjas neva prideda 2.6, 2.7, 2.8 Transporto agentūros išvadą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Palangos vandenys“ ir ESO prisijungimo sąlygas, nors tokių dokumentų neprideda. Teigė, kad negalima projektuoti pagal prisijungimo sąlygas, kurios nepridedamos arba apskritai nėra užsakytos.
14. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas remiasi Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y., jog visų antžeminių statinių ir tų požeminių (povandeninių) statinių, kurie skirti žmonėms gyventi, dirbti ar kitoms jų reikmėms tenkinti (išskyrus požeminius statinius, kuriuose žmonės negyvena ir nedirba, o būna tik atlikdami tų statinių priežiūrą (inžineriniai tinklai, techniniai tuneliai ir pan.), be kitų nustatytų statinio projektų dalių, statinio projekto architektūrinė dalis yra privaloma.
15. Atsakovas vertino, kad nagrinėti į IS „Infostatyba“ pateikto projekto trūkumų nereikėtų, kadangi dėl jų yra priimti atskiri administraciniai sprendimai, kurių pareiškėjas neginčijo.
16. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu pašalinti pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Kadangi galioja administraciniai sprendimai, Administracija į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimąsi atsakė, jog negali įpareigoti valstybės tarnautojų priimti prašymus, kurie prieštarauja teisės aktams, todėl paprašė pareiškėjo, ištaisius trūkumus, pakartotinai teikti prašymą su projektu.
17. Atsakovas nurodė, kad Administracija skundžiamame Sprendime išsamiai išaiškino kaip teikiami prašymai, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir kokia turi būti projekto sudėtis. Administracijos vertinimu, pareiškėjui teises ir pareigas sukelia IS „Infostatyba“ įrašyti administraciniai sprendimai, kurių pareiškėjas neskundė. Šiuo atveju pareiškėjas skundžia atsisakymą įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą, dėl kurio jau priimtas administracinis sprendimas.
II.
18. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo S. B. skundą tenkino ir panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (8.6.e)-4132 „Atsakymas į skundą dėl Palangos miesto savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų veiksmų“ bei įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. B. 2021 m. lapkričio 11 d. prašymą. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
19. Teismas nustatė, kad valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog pareiškėjui kartu su sutuoktine 2019 m. birželio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 8 d. per IS „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą vasarnamio statybai, tačiau prašymas netenkintas. Pareiškėjas šio administracinio akto teismui neskundė.
20. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. su skundu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pašalinti Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų padarytus teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti pareikėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Administracijos direktorė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius užtikrino, jog visais statinių projektavimo atvejais, tvirtinant pasiūlymų užduotis, statinių projektus, išduodant statybą leidžiančius dokumentus yra laikomasi visų nustatytų galiojančių Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir kituose teisės aktuose nurodytų nuostatų ir reikalavimų. Sprendime nurodė, kad pareiškėjo prašymo nenagrinėjo, naujai pateiktų įrodymų netyrė, pažymėjo, jog negali valstybės tarnautojų įpareigoti priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, prieštaraujantį teisės aktams. Pasiūlė pareiškėjui ištaisyti visus prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą trūkumus ir teikti prašymą pakartotinai.
21. Taigi teismas iš skundžiamo Sprendimo turinio nustatė, kad atsakovas 2021 m. gruodžio 13 d. administraciniu aktu atsisakė nagrinėti pakartotinį pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Sprendime atsakovas nurodė teisės aktus, tačiau prašymo neišnagrinėjo, pateikė atsakymą, kuris yra neaiškus ir nekonkretus, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.
22. Teismas vertino, kad Administracijos Sprendimu nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašė Administracijos direktorės iš esmės įvertinti Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų veiksmus, kuriais, pareiškėjo nuomone, pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, nepriimant pareiškėjo prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
23. Teismas, remdamasis VAĮ 3 straipsnio, 10 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ginčui aktualias VAĮ nuostatas, pažymėjo, kad skundžiamas Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio ir 10 straipsnio reikalavimų, Sprendimas surašytas ydingai, jame nėra pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kurių pagrindu atsisakoma nagrinėti pareiškėjo prašymą, nenurodytas teisinis reglamentavimas. Teismas vertino, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio nėra pakankamai aišku, kokia/kokiomis konkrečiai teisės normomis remiamasi nusprendžiant nenagrinėti pareiškėjo prašymo, todėl nėra galimybės įvertinti, ar toks sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis.
24. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aiškus pareiškėjo prašymo nenagrinėjimo (atmetimo) pagrindas. Iš Sprendimo nėra aišku, ar pareiškėjo prašymas nenagrinėtas, ar atmestas dėl statybos leidimo išdavimo ar tarnautojų veiksmų. Taigi nėra aiškiai apibrėžtos ginčo teisinių santykių ribos, tokiu būdu apribojant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, taip pat apsunkinta galimybė teismui patikrinti, ar sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
25. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą bei pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti.
26. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė ginčijamo Sprendimo priėmimo argumentus, tačiau jie turėjo būti nurodyti Sprendime, todėl teismas jų nevertino.
27. Teismas sprendė, kad negalima tokia viešojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo priimti ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atsakydamas dėl jame iškelto reikalavimo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas, pagrįstas ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir konkrečiomis teisės normomis. Šiuo atveju priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atsakovas adekvačiai, aiškiai ir pakankamai nemotyvavo, kodėl pareiškėjo prašymas nenagrinėtas ar atmestas. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys tiek pareiškėjo teises į teisminę gynybą, tiek ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
28. Teismas konstatavo, kad Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nurodytų administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir naikintinas, o atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. prašymą. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl to, jog jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai.
29. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 30 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
III.
30. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti.
31. Atsakovas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, jog teismas neatskleidė bylos esmės. Atsakovo vertinimu, visi pareiškėjo prašymai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo buvo išnagrinėti per IS „Infostatyba“ ir dėl jų priimti administraciniai aktai, kurių pareiškėjas neginčijo.
32. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. prašyme prašė pašalinti tariamus pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Administracija skundžiamame Sprendime nurodė projekto trūkumus ir tai, kad negali įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
33. Atsakovas nurodo, kadangi dėl 2021 m. spalio 21 d. įkelto statinio projekto Nr. SRA-100-211021-38957 jau yra priimtas 2021 m. spalio 27 d. administracinis sprendimas, Administracija neturi teisės dar kartą nagrinėti tų pačių dokumentų ir priimti priešingą administracinį sprendimą. Teisinė sistema funkcionuoja taip, kad pareiškėjas turėjo arba skųsti 2021 m. spalio 27 d. administracinį sprendimą, arba įkelti pataisytą projektą ir jo pagrindu gauti kitą administracinį sprendimą. Pareiškėjas, neskundęs nei vieno galiojančio administracinio sprendimo, paprastu 2021 m. lapkričio 11 d. raštu (ne per IS „Infostatyba“) kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas pašalinti tariamus pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nors galioja motyvuotas ir pareiškėjo nenuginčytas 2021 m. spalio 27 d. administracinis sprendimas.
34. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. prašymas nebuvo nagrinėtas ir atmestas. Atsakovas vertina, kad prašymas buvo išnagrinėtas, nurodyti projekto trūkumai ir tai, jog Administracija negali įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
35. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju būtų formuojama netinkama teismų praktika, jei IS „Infostatyba“ galiojant administraciniam sprendimui, būtų atliekami kažkokie papildomi projektų vertinimai, t. y. dėl jau įvertintų projektų ir per IS „Infostatyba“ priimtų administracinių sprendimų, kurie nebuvo ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka.
36. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad galiojant IS „Infostatyba“ 2021 m. spalio 27 d. administraciniam sprendimui dėl projekto, jo nenuginčijus, Administracija privalo dar kartą vertinti projektą, dėl kurio IS „Infostatyba“ yra įrašas, jog prašymas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas. Teismas nesiaiškino net techninio IS „Infostatyba“ veikimo: atsiradus įrašui, kad 2021 m. spalio 21 d. projektas Nr. SRA-100-211021-38957 atmestas, to įrašo pakeisti nebeįmanoma, nes sistema to neleistų.
37. Atsakovas akcentuoja, kad prašymai priimami per IS „Infostatyba“, dėl visų pareiškėjo prašymų per nustatytus terminus yra priimti administraciniai sprendimai, jokių pareiškėjo prašymų, kuriuos reikėtų nagrinėti ir dėl kurių nebūtų priimti administraciniai sprendimai, nėra. Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išsamus, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.
38. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, skundą tenkinti visiškai.
39. Pareiškėjas atsiliepime pakartoja faktines aplinkybes bei skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus.
40. Nurodo, kad vadovaudamasis VAĮ 14 straipsnio bei Statybos įstatymo 27 straipsnio 28 dalies nuostatomis, Administracijos direktorei 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė skundą, kuriame prašė, įvertinus, jog skyriaus specialistų veiksmai nepriimant prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei neatitinka gero viešojo administravimo principų, atsižvelgdamas į tai, kad Administracijos direktoriui suteikta teisė išduoti statybą leidžiančius dokumentus, pašalinti teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Skunde nurodė išsamius argumentus ir teisės aktų nuostatas, kuriomis grindžiamas skundas. Teigia, kad iš pateikto skundo akivaizdu, jog jis teikiamas dėl 2021 m. spalio 27 d. skyriaus specialistės atsisakymo priimti 2021 m. spalio 21 d. pakartotinai teiktą prašymą, t. y. dėl sprendimo atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Skundžiamu Sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, dėl to jis kreipėsi į teismą.
41. Pareiškėjas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teigia, kad įstatymo leidėjas yra numatęs dvi statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stadijas – tai yra pirmojoje stadijoje priimant dokumentus patikrinama ar pateikiami visi teisės aktuose nurodyti privalomi pateikti dokumentai (ar įgyvendinti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje bei STR 1.05.01:2017 13 punkte nustatyti reikalavimai), o antrojoje stadijoje tikrinamas pateiktų dokumentų turinys (įgyvendinamos Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje bei STR 1.05.01:2017 15–17 punktuose įtvirtintos nuostatos), motyvuotai pritariant arba nepritariant statinio projektui. Teisės aktų nuostatos suponuoja, kad teikiant pakartotinai prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą galimybės viešojo administravimo subjektui nepriimti prašymo teisės aktai apskritai nenumato, todėl tokie veiksmai vienareikšmiškai turėtų būti kvalifikuoti kaip neteisėti.
42. Pareiškėjas nurodo, kad priežastys, dėl kurių gali būti nepriimtas (atmestas) naujai teikiamas prašymas yra įvardijamos Reglamento 13 punkte. Teikiant prašymą IS „Infostatyba“ buvo pateikti visi nesudėtingo statinio statybą leidžiančiam dokumentui gauti Statybos įstatyme bei Reglamente nurodyti dokumentai, taip pat ir nuasmeninti dokumentai. Šiuo atveju skyriaus specialistė, atmesdama prašymą, konkrečių nepateiktų dokumentų ar kitų netinkamai įgyvendintų teisės aktų reikalavimų pastabose nenurodė.
43. Teigia, kad įstatymų leidėjas šiuo atveju vienareikšmiškai įgalino statybą leidžiantį dokumentą išduodantį subjektą peržiūrėti savo priimtų sprendimų teisėtumą ir, konstatavus neteisėtus veiksmus, panaikinti tokių veiksmų išdavoje priimtus sprendimus. VAĮ 14 straipsnyje nurodyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui. Viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą (VAĮ 16 str. 10 d. 1 p.). Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas padavė skundą Administracijai.
44. Pareiškėjas vertina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog buvo priimti sprendimai, kurių jis neginčijo, taip pat, kad būtų formuojama ydinga praktika ir atsakovas neturi teisės dar kartą nagrinėti tų pačių dokumentų ir priimti priešingą sprendimą, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
45. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad dėl Administracijos veiksmų 2021 m. lapkričio 12 d. jis kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą, prašydamas imtis priemonių galimo biurokratizmo bei vilkinimo apraiškoms pašalinti. Seimo kontrolierių įstaiga 2022 m. balandžio 28 d. pateikė pažymą Nr. 4D-2021/2-1376 „Dėl S. B. skundo prieš Palangos miesto savivaldybės administraciją” (toliau – ir Pažyma), kurioje teikiamos išvados bei kompetentingos institucijos (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI)) statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų išaiškinimai yra išskirtinai reikšmingi sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą. VTPSI išaiškinimai tik patvirtina skunde teismui nurodytus neteisėtus Palangos miesto savivaldybės skyriaus specialistų reikalavimus bei veiksmus. Tačiau teismas dėl atsakovo įgaliotų subjektų veiksmų teisėtumo nepasisakė.
46. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus palankų jam sprendimą, atsakovas atsisakys tenkinti jo prašymą, o ginčas vėl bus nagrinėjamas teisme. Tokia situacija negali būti vertinama kaip atitinkanti teisinės valstybės ir gero viešojo administravimo principus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, o pareiškėjo prašymas tenkintas, t. y. panaikintas Administracijos Sprendimas ir atsakovas įpareigotas priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
47. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. (8.6.e)-4132 „Atsakymas į skundą dėl Palangos miesto savivaldybės architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų veiksmų“ teisėtumo bei pagrįstumo bei Administracijos įpareigojimo priimti pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
48. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiamas Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ 3 ir 10 straipsnių reikalavimų, jame nėra pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kurių pagrindu atsisakoma nagrinėti pareiškėjo prašymą bei nenurodytas teisinis reglamentavimas, todėl nėra galimybės įvertinti, ar toks Sprendimas yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, iš Sprendimo nėra aišku, ar pareiškėjo prašymas nenagrinėtas, ar atmestas dėl statybos leidimo išdavimo ar tarnautojų veiksmų, pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Administracijos Sprendimą bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. prašymą.
49. Atsakovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai vertino, jog prašymas nebuvo išnagrinėtas, priešingai, Administracija išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir pateikė jam VAĮ reikalavimus atitinkantį atsakymą, t. y. Sprendime nurodyti projekto trūkumai ir tai, jog Administracija negali įpareigoti įgaliotą asmenį priimti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, ištaisius trūkumus, pasiūlė pateikti naują prašymą. Taigi naikinti skundžiamą Administracijos Sprendimą nebuvo jokio pagrindo.
50. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
51. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).
52. Tikrindama pirmosios instancijos teismo ir atsakovo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad VAĮ 3 straipsnio 5 punkte yra įtvirtintas išsamumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes bei konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi, vertindamas prašymo ar skundo turinį. Reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui, yra įtvirtinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Pažymėtina, kad sprendimais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.
53. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, t. y., dėl to, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje IS „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą vasarnamio statybai, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėjas 2021 m. spalio 21 d. pakartotinai kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi neištaisytos anksčiau pareiškėjui nurodytos pastabos. Šio sprendimo pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.
54. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. su skundu kreipėsi į Administraciją, be kita ko, nurodydamas, jog įvertinus, kad Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų veiksmai nepriimant prašymo yra prieštaraujantys teisės aktų nuostatoms bei neatitinka gero viešo administravimo principų, atsižvelgdamas į tai, jog Administracijos direktoriui suteikta teisė išduoti statybą leidžiančius dokumentus, prašė pašalinti teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti jo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
55. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skundą, skundžiamame Sprendime detaliai išaiškino, kokių reikalavimų neatitiko pareiškėjo pateiktas projektas, nurodė aktualias Statybos įstatymo, Reglamento nuostatas. Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo prašymo pateikimo stadijos „pirminis“ ar „pakartotinis“ savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas privalo patikrinti visus dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Nurodė, kad Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius užtikrina, kad visais statinių projektavimo atvejais tvirtinant pasiūlymų užduotis, statinių projektus, išduodant statybą leidžiančius dokumentus yra laikomasi visų nustatytų galiojančių Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir kitų teisės aktuose nurodytų nuostatų ir reikalavimų. Teigė, kad Administracija negali įpareigoti valstybės tarnautojų priimti prašymų, kurie prieštarauja teisės aktams. Prašė pareiškėjo vadovautis nurodytais teisės aktais ir ištaisius visus trūkumus prašymą teikti pakartotinai. Taip pat nurodė šio Sprendimo apskundimo tvarką.
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškinant ginčui aktualias VAĮ nuostatas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamas Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.
57. Minėta, kad reikalavimai administraciniam sprendimui nustatyti VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014).
58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio 1 dalies (kuri iš esmės atitinka nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios VAĮ redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktus), ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtota, kad individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016; 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017; 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018 ir kt.). Visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valdžios institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018 ir kt.).
59. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, sprendžia, kad, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ginčijamas Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui priimti įtakos turėjusios aplinkybės, apskundimo tvarka. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjui yra aiškus priimto Sprendimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Netgi vertinant, kad pareiškėjo skundžiamas administracinis aktas ir turi trūkumų, tačiau jie yra neesminiai, kadangi jie pareiškėjui nekliudė suprasti teisinių santykių esmę, identifikuoti jo teises, pareigas bei teisėtų interesų pasikeitimo, šio pasikeitimo pagrindų ir apimties, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamas Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nepagrįsta.
60. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Administracija išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pateikė jam atsakymą, išaiškino, kokių reikalavimų neatitiko pareiškėjo pateiktas projektas, nurodė aktualias Statybos įstatymo, Reglamento nuostatas ir pažymėjo, kad negali įpareigoti valstybės tarnautojų priimti prašymų, kurie prieštarauja teisės aktams ir pasiūlė pareiškėjui vadovautis Sprendime nurodytais teisės aktais ir ištaisius visus trūkumus prašymą teikti pakartotinai. Taigi Administracija išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pateikė jam atsakymą, kuris atitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, nereiškia, kad jis yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų.
61. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde neprašė Administracijos direktoriaus išduoti jam statybą leidžiantį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka, o prašė pašalinti teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti įgaliotą asmenį priimti jo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl statybos leidimo išdavimo, todėl su pareiškėjo 2021 m. spalio 21 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą atmetimu susiję argumentai, jų pagrįstumas neturi būti vertinami nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas savo teise ginčyti 2021 m. spalio 27 d. skyriaus specialistės atsisakymą priimti 2021 m. spalio 21 d. pakartotinai teiktą prašymą nepasinaudojo. Būtent pastarasis administracinis sprendimas sukelia materialines teisines pasekmes pareiškėjui. Byloje ginčijamas atsakovo Sprendimas yra priimtas savarankiškos administracinės procedūros – pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimosi pagrindu, tai nėra statybą leidžiančio dokumento administracinės procedūros tęsinys, todėl negali kilti tos teisinės pasekmės, kurių siekia pareiškėjas, t. y. atsakovas negali įsiterpti į šią procedūrą ir įpareigoti kompetentingą valstybės tarnautoją priimti pareiškėjo pageidaujamą sprendimą. Pareiškėjo 2021 m. lapkričio 11 d. kreipimosi nagrinėjimas nepatenka į VAĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų sprendimų kategoriją, kuomet viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą sprendimą, nes statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės normų, kurios atsakovui tokios teisės nenumato.
62. Pareiškėjo skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomi argumentai, susiję su Administracijos tarnautojų veiksmais nagrinėjant pareiškėjo prašymus, pateiktus per IS „Infostatyba“, šiuo konkrečiu atveju yra nereikšmingi, kadangi pareiškėjas minėtų sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo.
63. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai, tačiau šis pareiškėjo prašymas negali būti nagrinėjamas, kadangi pareiškėjas apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė.
64. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl kiekvieno iš jų atskirai nepasisako.
65. Nustatytų faktinių aplinkybių bei nurodytų teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo S. B. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė