Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-633-467-2013].docx
Bylos nr.: 2A-633-467/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
bankas Snoras 112025973 Ieškovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
dėl vartojimo kredito
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės rūšys:
Sutartinė atsakomybė
Nuoma:
Bendrosios nuomos sutarties nuostatos
Paskola:
Vartojimo kreditas
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Sprendimas už akių:
Sprendimo už akių turinys
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr.2A-633-467/2013

Teisminio proceso Nr.2-03-3-05160-2011-4                                Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5.; 44.5.1.; 50.1.; 121.14., 121.18., 121.21.

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gegužės 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Andrutės Kalinauskienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BAB banko SNORAS (buvęs pavadinimas - AB bankas SNORAS) ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo.

 

                      Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

                     

Ieškovas BAB bankas SNORAS 2011 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo G. R. 14 103,34 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 423 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 3 d. šalys sudarė paskolos sutartį ir 2008 m. balandžio 3 d. naudojimosi išsimokėtinai kortelės sutartį. Kadangi atsakovas minėtų sutarčių sąlygų tinkamai nevykdė, 2010 m. sausio 22 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie sutarties šalys susitarė restruktūrizuoti atsakovui suteiktas paskolos ir naudojimosi išsimokėtinai kortelės sutartis bei išdėstyti sutartis nauja redakcija, atsakovui suteikiant 13 717,08 Lt dydžio paskolą. Paskolos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2015 m. sausio 15 d., tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Ieškovas pranešimais įspėjo atsakovą dėl įsipareigojimo pagal paskolos sutartį nevykdymo, tačiau atsakovas ir toliau nevykdė įsipareigojimų, dėl ko ieškovas vienašališkai 2011 m. rugsėjo 12 d. nutraukė paskolos sutartį anksčiau termino.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino pilnai ir priteisė iš atsakovo 14 103,34 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 103,34 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 423 Lt dydžio žyminį mokestį ieškovo naudai.

Atsakovas G. R. 2011 m. gruodžio 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartimi patenkino, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Ieškovas BAB bankas SNORAS 2012 m. vasario 27 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti, sprendimą už akių palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės nėra svarbios, todėl prašymas dėl įsiskolinimo grąžinimo dalimis išdėstymo turėtų būti netenkintas, kadangi pažeistų ieškovo teisėtus lūkesčius, nepagrįstai pratęstų paskolos grąžinimo terminą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovo priteisė 14 103,34 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 14 103,34 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. spalio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir  423 Lt žyminio mokesčio. Teismas išdėstė atsakovui 14 103,34 Lt skolos sumokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui, per mėnesį mokant ieškovui po 391,76 Lt. Atsižvelgęs į tai, kad prievolės, kylančios iš sutarties arba įstatymo turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.4 str., 6.6 str. 3 d., 6.37-6.38, 6.200, 6.205, 6.210, 6.873 str.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

 

                      Atsakovas G. R. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteitos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 14 103,34 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat panaikinti priteistas bylinėjimosi išlaidas – 423 Lt žyminio mokesčio; įpareigoti ieškovą išdėstyti skolos mokėjimo grafiką, per mėnesį mokant 200 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neįvertino paskolos sutartyje ir papildomoje sutartyje nurodytos sutarties nutraukimo tvarkos, kadangi atsakovas ieškovui 2011-09-01 prašyme nurodė priežastis, dėl kurių negalėjo grąžinti paskolos, į kurias prašė ieškovo atsižvelgti, nenutraukti paskolos sutarties ir atidėti skolos grąžinimo terminą, tačiau atsakymo negavo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos taikomos tik tada, kai yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Kadangi paskolos sutartyje ir papildomoje sutartyje paskolos grąžinimo terminas numatytas 2015-01-15, todėl atsakovas termino nepraleido. Atsakovas nesutinka su priteistu 423 Lt žyminiu mokesčiu, kadangi, jei ieškovas būtų tinkamai sureagavęs į atsakovo prašymą, jis būtų ėmęsis veiksmų skolai grąžinti, dėl to nebūtų reikėję ieškovui kreiptis į teismą ir mokėti žyminį mokestį. Atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, teismo išdėstyta skolos mokėjimo tvarka iš esmės pablogina atsakovo turtinę padėtį.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo G. R. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas BAB bankas SNORAS ir atsakovas G. R. 2008 m. balandžio 3 d. sudarė paskolos sutartį Nr. KV20080403V990015 ir naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. SL080709V990018. Atsakovui nevykdant sutartyse sulygtų sąlygų, 2010 m. sausio 22 d. papildomu susitarimu Nr. 1 prie sutarties, šalys susitarė restruktūrizuoti 2008 m. balandžio 3 d. paskolos sutartį ir pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį (b.l. 6-12). Papildomu susitarimu 2010 m. sausio 22 d.  Nr. 1 (toliau – paskolos sutartis) šalys susitarė dėl 13717,08 Lt dydžio paskolos suteikimo, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 13717,08 Lt dydžio paskolą asmeninių poreikių tenkinimui, o atsakovas įsipareigojo jam suteiktą paskolą grąžinti paskolos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka iki 2015-01-15, mokėdamas sutartyje nustatytas įmokas, palūkanas, delspinigius ir kitus mokesčius (b.l. 6-12). Atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl ieškovas pranešimu įspėjo jį dėl įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nevykdymo (b.l. 13). Tačiau atsakovas ir toliau sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Atsakovas 2011m. rugsėjo 1 d. ieškovui išsiuntė prašymą dėl skolos atidėjimo, į kurį ieškovas nepateikė jokio atsakymo (b.l. 35). Ieškovas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutraukė paskolos sutartį prieš terminą (b.l. 14). Įsiskolinimo dydį sudaro 12 440,24 Lt negrąžinta paskola, 1 053,20 Lt nesumokėtos palūkanos, 585,90 Lt delspinigiai bei 24 Lt komisinis mokestis už pranešimų apie skolą siuntimą (b.l. 15). Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas savo sutartines prievoles vykdė netinkamai, pažeidė CK 6.4 str., 6.6 str. 3 d., 6.37-6.38, 6.200, 6.205, 6.210, 6.873 str. nuostatas, dėl ko ieškovo reikalavimus laikė pagrįstais ir tenkintinais. Atsakovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (b.l. 117-120), tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino paskolos sutartyje ir papildomoje sutartyje nurodytos sutarties nutraukimo tvarkos, nes atsakovas ieškovui 2011-09-01 prašyme nurodė priežastis, dėl kurių negalėjo grąžinti paskolos, prašė į jas atsižvelgti, nenutraukti paskolos sutarties ir atidėti skolos grąžinimo terminą, tačiau iš atsakovo atsakymo negavo. Iš 2010-01-22 papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2008-04-03 paskolos sutarties, ieškovo 2011-08-22 įspėjimo, 2011-08-25 rašto (b.l. 6-14) matyti, kad, šalims susitarus, atsakovui buvo restruktūrizuota 2008-04-03 suteikta klasikinė vartojamoji paskola ir buvo nustatytos naujos paskolos atidavimo sąlygos ir terminai, tačiau, atsakovui jų nesilaikant, ieškovas, vadovaudamasis 2010-01-22 papildomo susitarimo Nr. 1  punktu 7.2.1, įspėjo atsakovą apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nustatė terminą iki 2011-09-01 įsiskolinimui padengti bei nurodė įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Atsakovui ir toliau nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovas teisėtai prieš terminą nutraukė paskolos sutartį. Paskolos sutarties nutraukimo pagrįstumo atsakovas neginčijo. Tuo tarpu atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog, jei ieškovas būtų atsakęs į 2011-09-01 jo prašymą ir atsižvelgęs į prašyme nurodytas priežastis, dėl kurių jis negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų, pastarasis būtų ėmęsis priemonių skolai apmokėti, ieškovui nebūtų reikėję kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir patirti bylinėjimosi išlaidas, nesudaro pagrindo manyti, jog ieškovas, nutraukęs paskolos sutartį ir turėdamas teisę ginti savo pažeistą teisę, elgiasi nesąžiningai. Priešingai, kaip minėta, bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas laikėsi paskolos sutartyje numatytos sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų bei eiliškumo, bendradarbiavo su atsakovu dėl skolos grąžinimo terminų ir sąlygų. Pažymėtina, kad paskolos sutartyje šalys nenumatė, jog atsakovo skola dėl nenumatytų aplinkybių gali būti nemokama, todėl atsakovo rašto surašymas ieškovui, po to, kai jau jis buvo įspėtas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, ir atsakymo į jį negavimas, nesudaro pagrindo manyti, jog ieškovas paskolos sutartį nutraukė neteisėtai.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos taikomos tik tada, kai yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti, bet paskolos sutartyje ir papildomoje sutartyje paskolos grąžinimo termino iki  2015-01-15 jis nepraleido. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamos palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (Teismų praktika Nr. 37, p. 435). Nagrinėjamu atveju atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų – paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir laiku mokėti paskolos įmokas, todėl ieškovas paskolos sutartį su atsakovu nutraukė prieš terminą ir kreipėsi į teismą dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo (b.l. 14). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo išdėstyta skolos mokėjimo tvarka, kadangi, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, toks išdėstymas iš esmės pablogina jo turtinę padėtį. Tačiau sutikti su apeliantu nėra teisinio pagrindo. Teismas, priimdamas sprendimą, prireikus turi teisę atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą. Ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo; teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2001; 2001-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001).

Apeliantas savo negalėjimą mokėti pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendime išdėstytą 14 103,34 Lt dydžio skolą per 36 mėnesių laikotarpį, per mėnesį mokant po 391,76 Lt, grindžia savo sunkia materialine padėtimi, nurodydamas, kad jo pajamos sudaro 678,50 Lt per mėnesį, komunalinės paslaugos per mėnesį sudaro 391 Lt. Tačiau iš byloje esančių mokėjimų sąskaitų už komunalines paslaugas, suteiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), matyti, kad už komunalines paslaugas moka ne atsakovas, o A. P. (b.l. 88-97). Be to pirmosios instancijos teismo skolos mokėjimo dalimis išdėstymo terminas – 36 mėnesiai laikytinas pakankamai ilgu, per kurį atsakovo finansinė padėtis gali pasikeisti. Be to atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog turi išlaikytinių ar dėl savo sveikatos būklės negali gauti papildomų pajamų susidariusiam įsiskolinimui apmokėti (CPK 178 str.). Todėl, atsižvelgiant į paties sprendimo išdėstymo instituto paskirtį, ieškovo ir atsakovo teisėtus interesus, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ilgesnis, nei pirmosios instancijos teismo išdėstytas skolos mokėjimo terminas, paneigtų paties sprendimo esmę, nukentėtų ieškovo teisėtų lūkesčių principas, būtų užvilkintas pats skolos atlyginimo procesas.

Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė paskolos sutarties sąlygų, ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo, kurią įgyvendino, laikydamasis CPK ieškinio reikalavimams nustatytos tvarkos, įskaitant ir reikiamo dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl apelianto argumentai dėl žyminio mokesčio mokėjimo reikalingumo yra teisiškai nereikšmingi.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

                      Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                                                     Henrichas Jaglinskis 

    

     Andrutė Kalinauskienė

 

     Alma Urbanavičienė   


Paminėta tekste:
  • CK6 6.4 str. Prievolės šalių pareigos
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CPK
  • CK
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos