Civilinė byla Nr. e2VP-6333-1079/2022
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02546-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.5.1
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gruodžio 5 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės energija“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: P. K., VšĮ „Akmenės būstas“ antstolė Elena Miliauskienė ir skolininkė N. K..
Teismas
nustatė:
teisme gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Akmenės energija“ prašymas, kuriuo prašoma nustatyti N. K. ir P. K. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatant, kad N. K. (N. K.) nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinio P. K. gaunamų pajamų; ½ skolininkei priklausys turtinės teisės į pinigines lėšos, gautos ar ateityje gautinos iš trečiųjų asmenų, įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinio P. K.; ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Prašyme nurodo, kad pareiškėja gavo antstolės Elenos Milauskienės patvarkymą, kuriuo pasiūlyta išieškotojams ir bendraturčiui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nurodo, kad minėtas turtas įgytas po santuokos sudarymo ir pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, duomenų nėra, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje užvesta vykdomosios bylos Nr. 0009/17/03316, Nr. 0009/17/00413, dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininkės N. K. išieškotojos UAB „Akmenės energija“ naudai.
Antstolė nustačiusi, kad skolininkė niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, į kurias galimas išieškojimo nukreipimas, tačiau santuokos metu yra įgytas, skolininkės sutuoktinio vardu registruotas turtas: ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei skolininkės sutuoktinis P. K. gauna pajamas, kurios pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, 2022 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu areštuoti skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas, turtines teises ir kitą santuokoje įgytą turtą Nr. Sl-49520, bei turto arešto aktais Nr. Sl-49506, Nr. B1-6353, areštuotas santuokoje įgytas, sutuoktinio P. K. vardu registruotas turtas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinio gaunamas pajamas, mokamas skolininkės sutuoktiniui P. K., (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Be kita ko, areštavo skolininkei N. K. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje ar kitose teisės normose numatytais atvejais išieškojimas negalimas), įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinio P. K. vardu. Taip pat minėtu patvarkymu antstolė informavo skolininkę, kad ji ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos turi pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkė gavusi minėtą patvarkymą su turto arešto aktu, per antstolės nustatyta terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2022 m. lapkričio 4 d. priėmė patvarkymą siūlyti išieškotojams ir bendraturčiui kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. Sl-62701. Išieškotoja nepraleidusi nustatyto termino, kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis).
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad po santuokos sudarymo skolininkės sutuoktinis P. K. gauna pajamas (duomenys neskelbtini), taip pat santuokos metu yra įgytas turtas skolininkės sutuoktinio vardu: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad sutuoktinio gaunamos pajamos ir santuokos metu įgytas turtas, registruotas sutuoktinio P. K. vardu t. y. ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkė N. K. ir suinteresuotas asmuo P. K. yra sutuoktiniai, duomenų apie galiojančias sutuoktinių vedybų ir turto padalijimo sutartis nėra, todėl aukščiau paminėtas areštuotas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkei N. K. priklauso: ½ dalis jos sutuoktinio P. K. pajamų, gaunamų (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, registruoto P. K. vardu, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.
Be kita ko, kaip minėta, antstolis turi aprašyti bendrą turtą, tai yra realų ir egzistuojantį arešto metu, kas sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nors antstolė turto arešto aktu Nr. Sl-49506 areštavo skolininkei N. K. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių CPK 739 straipsnyje ar kitose teisės normose numatytais atvejais išieškojimas negalimas), įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinio P. K. vardu, tačiau pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį teismas pareiškėjos prašymu sprendžia tik dėl skolininko turto dalies nustatymo konkrečiame bendrame su kitais asmenimis turte, kuris yra areštuotas ir aprašytas antstolio, o ne dėl bet kokio esamo / būsimo turto.
CPK 267 straipsnis nustato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, sprendimai turi būti besąlyginiai. Sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo taip pat paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog antstolės 2022 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto akte Nr. Sl-49506 nurodyti areštuoti daiktai (Eil. Nr. 2), nėra identifikuoti, kaip konkretus bendrasis turtas, o tik galimai nuspėjamas (ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų turtas), tačiau šių daiktų neįvardijimas neatitinka CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tokio teismo sprendimo priėmimą draudžia CPK 267 straipsnis, nes tokios nutarties vykdymas priklausytų nuo sąlygos, tai yra nuo gautinų pajamų, atsiradimo, todėl likusi prašymo dalis atmestina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad skolininkės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaro: ½ dalis sutuoktinio P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); ½ dalis buto, registruoto P. K. vardu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą prašymo dalį atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0009/17/03316 ir Nr. 0009/17/00413, grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.
Teisėja Sigita Rozgaitė