Civilinė byla Nr. 2S-1562-221/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04753-2014-6

Procesinio dokumento kategorijos:

(S)

128.11; 121.21; 122.4

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8359-475/2014 pagal pareiškėjos J. L. skundą dėl antstolio V. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje akcinė bendrovė SEB bankas, V. L., ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė skundą antstolio V. K. kontorai, prašydama stabdyti 2014 m. kovo 13 d., 10 val., paskelbtas varžytynes, kuriose parduodamas pareiškėjai J. L. ir V. L. priklausantis žemė sklypas (bendr. pl. 480,57 a, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); atlikti tinkamą pareiškėjai ir V. L. priklausančio nurodyto žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę.

Nurodė, kad iš www.evarzytynes.lt sužinojo, jog antstolis V. K. paskelbė pareiškėjai ir V. L. nuosavybės teise priklausančio turto – 480,57 a žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes ir parduoda minėtą turtą už 60 000 Lt kainą. Nei apie atliktą turto vertės nustatymą, nei su pačiu turto vertės nustatymo aktu pareiškėja nebuvo supažindinta, todėl neturėjo teisės pareikšti savo nuomonės dėl antstolio nustatytos turto kainos. Pareiškėja nesutinka su nustatyta išvaržyti paskelbto turto verte ir nurodyta kaina. Pareiškėjos nuomone, antstolio nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka realios padėties rinkoje. Tą patvirtina pateikiami pasiūlymai dėl turto įsigijimo populiariausiuose Lietuvoje nekilnojamojo turto portalų skelbimuose, kuriuose parduodamo žemės sklypo Kauno r. sav., Stabaunyčiaus k., vieno aro kaina sudaro 461 Lt, kai tuo tarpu varžytynėse parduodamo žemės sklypo vertė tik 125 Lt už arą. Mano, kad jai priklausančio turto pardavimo iš varžytynių antstolio nustatyta vertė yra ženkliai per maža. Be to, atkreipė dėmesį, kad iš antstolio nėra gavusi jokių dokumentų, kaip ir kokiu būdų antstolis atliko pareiškėjos turto vertinimą. Teigia, kad esant tokiai situacijai, yra akivaizdžiai pažeidžiamos ne tik pareiškėjos teisės, tačiau ir kreditorių, nes išvaržant turtą ženkliai mažesne, nei rinkos kaina, itin sumažėja galimybė kreditoriams gauti iš šio turto pardavimo didesnę turtinę naudą.

Suinteresuotas asmuo antstolis V. K. 2014 m. kovo 14 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, skundą su vykdomąja byla Nr. 0072/13/00091 perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad vykdo 2012 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-14889-285/2012, dėl 449 149,26 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo nutarties visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkų V. L. ir J. L. išieškotojo AB SEB bankas naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 33742/48057 dalių 4,8057 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2007 m. gruodžio 14 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070020990. Nesutikdamas su pareiškėjos skundu, antstolis nurodė, kad 2013 m. kovo 15 d. turto arešto aktu areštuoto turto vertė nebuvo aiški, todėl antstolis 2013 m. kovo 21 d. patvarkymu Nr. S-3276 paskyrė skolininkams priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją pavedė atlikti UAB „Jungtinis verslas“. Nekilnojamojo turto ekspertizės išvada dėl turto vertės Nr. K155/1304AE(33) nustatyta, jog turto vertė yra 207 000 Lt. 2013 m. kovo 26 d. patvarkymas Nr. S-3276 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00091 bei turto arešto aktas Nr. S-3202 asmeniškai pasirašytinai buvo įteikti V. L.. Gyventojų registro duomenimis V. L. ir J. L. yra susituokę. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, jei jį priima pilnamečiai šeimos nariai (vaikai, tėvai, sutuoktinis ir pan.), todėl laiko, kad pareiškėjai procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. 2013 m. gegužės 6 d. registruota pašto siunta buvo išsiųsta skolininkų įkeisto turto ekspertizės išvados Nr. K155/13044AE(33) dėl turto rinkos vertės nustatymo kopija. Skolininkai per tris darbo dienas nuo ekspertizės išvados dėl turto rinkos vertės nustatymo kopijos gavimo dienos nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados ir neprašė skirti pakartotinę ekspertizę. Todėl antstolis, atsižvelgdamas į ekspertizės aktą dėl turto vertės nustatymo Nr. K155/13044AE(33), ir vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, 713 straipsnio nuostatomis, 33742/48057 dalių 4,8057 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), 2013 m. gegužės 21 d. patvarkymu Nr. S-6093 rinkos kainą nustatė 207 000 Lt (lygią ekspertizės akte nustatytai kainai) bei paskelbė pirmąsias įkeisto turto varžytynes. Skolininkai iki varžytynių pradžios nepasinaudojo savo teise pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Antstolis pirmąsias varžytynes paskelbė neįvykusiomis, kadangi nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Antstolis 2013 m. liepos 17 d. paskelbė turto antrąsias varžytynes (pradinė turto kaina – 124 200 Lt), kurios pripažintos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse taip pat nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. 2013 m. rugpjūčio 28 d., vadovaudamasis CPK 719 straipsnio, 720 straipsnio nuostatomis, antstolis pateikė išieškotojui AB SEB bankui pasiūlymą Nr. S-9659 varžytynėse neparduotą turtą perimti natūra. 2013 m. lapkričio 5 d. išieškotojas AB SEB bankas raštu Nr. 01.10.03-13/845 atsisakė perimti iš varžytynių neparduotą įkeistą turtą ir pateikė prašymą toliau tęsti vykdymo veiksmus, nurodė, kad neprieštarauja, jog skolininkams priklausantis turtas būtų perkainotas, turto rinkos kainą nustatant antrųjų neįvykusių varžytynių kainą, t. y. 124 000 Lt dėl neįvykusio priverstinio turto pardavimo tiek iš pirmųjų, tiek iš antrųjų varžytynių, nes neužsiregistravo nė vienas dalyvis. 2013 m. lapkričio 6 d. antstolis patvarkymu Nr. S-11895 perkainavo areštuotą turtą, nustatydamas naują turto rinkos kainą – 124 000 Lt. 2013 m. lapkričio 12 d. asmeniškai J. L. pasirašytinai buvo įteiktas antstolio patvarkymas Nr. S-11895 ir pranešimas dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-11915. Pirmosioms varžytynėms neįvykus CPK 717 straipsnio 1 dalies pagrindu, buvo paskelbtos antrosios varžytynės. CPK 717 straipsnio 1 dalies pagrindu neįvyko ir 2013 m. gruodžio 18 d. paskelbtos antrosios turto varžytynės už 74 400 Lt pradinę kainą. Išieškotojui 2014 m. sausio 30 d. raštu Nr. 01.10.03-2451 atsisakius perimti neparduotą turtą ir pareiškus prašymą tęsti vykdymo veiksmus, turtas 2014 m. vasario 12 d. antstolio patvarkymu Nr. S-1331 perkainotas antrą kartą, nustatant naują turto rinkos kainą – 75 000 Lt ir paskelbtos pirmosios turto varžytynės už pradinę 60 000 Lt kainą. Pareiškėjos teiginys, jog apie paskelbtas varžytynes sužinojo tik iš www.evarzytynes.lt internetinio puslapio klaidingas, nes 2014 m. vasario 18 d. asmeniškai V. L. pasirašytinai buvo įteiktas 2014 m. vasario 12 d. antstolio patvarkymas Nr. S-1331 dėl areštuoto turto perkainojimo ir 2014 m. vasario 12 d. antstolio pranešimas dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-1332. Pareiškėjos argumentas, kad parduodamo turto vertė 60 000 Lt neatitinka realios padėties rinkoje vertintinas abejotinai. Pažymėjo, kad internetiniuose skelbimuose nurodyta turto kaina negarantuoja objektyvaus turto vertės įkainojimo. Nurodė, kad parduodamo turto pradinė kaina ir parduodamo turto rinkos kaina nustatytu įstatyminiu reguliavimu skiriasi. Be to, parduodamo varžytynėse turto kainą nustato ne antstolis, bet ji yra imperatyviai apibrėžta įstatymo – pagal CPK 718 straipsnį ir 722 straipsnio 1 dalį, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina lygi 80 proc. nustatytos turto kainos, o antrosiose – 60 proc. nustatytos turto kainos. Šiuo atveju ginčijama 60 000 Lt kaina lygi 80 proc. 2014 m. vasario 12 d. patvarkymu Nr. S-1331 perkainoto įkeisto turto rinkos kainos (75 000 Lt). Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja neskundė ir neginčijo turto kainos. Turtas perkainotas du kartus, todėl toks skolininkės elgesys, neskundžiant ekspertizės akto ir pirmųjų bei antrųjų varžytynių, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas jai priklausančiomis teisėmis. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja nenurodo konkrečių skundžiamų antstolio veiksmų dėl turto įkainojimo, todėl iš keliamų reikalavimų darė išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai prašo atlikti pakartotinę turto nustatymo ekspertizę.

Teisme gautas suinteresuoto asmens AB SEB banko atsiliepimas į pareiškėjos skundą, kuriame nurodoma, kad bankas yra suinteresuotas, jog bankui įkeistas turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, nes tai sudarytų sąlygas bankui iš įkeisto turto vertės gauti visą savo reikalavimo patenkinimą ar didesnę reikalavimo dalį. Skolininkai savo prievoles bankui vykdė netinkamai ir jų visiškai nevykdo nuo 2011 m. Pareiškėjos skola didėja, kadangi nuo jos skaičiuojamos procesinės palūkanos. Bankas yra suinteresuotas kuo greičiau patenkinti savo reikalavimus. Bankas neturi pagrindo abejoti atliktu turto vertinimu ir antstolio patvarkyme išdėstytais argumentais. Mano, kad konkrečių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų suabejoti antstolio patvarkymu, pareiškėja nepateikė, skolininkų turtas buvo pardavinėjamas laikantis teisės normų reikalavimų, šis procesas parodė, kad turto kaina buvo mažinama pagrįstai. Pažymėjo, kad papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimas reikalauja ir papildomų laiko sąnaudų. Be to, tam tikslui turi būti skiriamos tam tikros lėšos. Išlaidos būtų dengiamos iš realizuoto turto vertės. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja pati galėjo ieškoti turto pirkėjų, tačiau jokių veiksmų neatliko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjos (skolininkės) J. L. skundą dėl antstolio V. K. veiksmų atmetė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai apie antstolio V. K. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00091 dėl jai ir jos sutuoktiniui V. L. priklausančio turto vertės nustatymo ir pardavimo iš varžytinių eigą buvo žinoma, tačiau pareiškėja CPK skolininkui nustatytomis teisėmis ir pareigomis aktyviai dalyvauti išieškojimo procedūroje nesinaudojo – nereiškė nušalinimo antstolio paskirtam turto vertinimo ekspertui, neginčijo turto vertinimo išvados, neskundė antstolio veiksmų vykdant varžytinių procedūras. Teismas laikė, kad pareiškėjos prašymas skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę bei teiginiai, kad turto vertė 2014 m. vasario 12 d. paskelbtose turto varžytynėse nustatyta neteisėtai, nepagrįsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pripažinti neteisėtais ir panaikinti antstolio V. K. veiksmus, paskelbiant pareiškėjai J. L. priklausančio žemės sklypo (bendr. pl. 480,57 a, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) varžytynes ir įpareigoti antstolį atlikti tinkamą pareiškėjai priklausančio nurodyto žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei pareiškėjos argumentus. Pareiškėja skunde dėl turto realizavimo iš varžytynių ir turto kainos nustatymo aiškiai išdėstė savo argumentus dėl turto vertės ir pateikė analogiškų objektų pardavimo kainas įrodančius pasiūlymus dėl turto įsigijimo populiariausiuose Lietuvoje nekilnojamojo turto portalų skelbimuose. Tokie rinkoje esantys pasiūlymai leidžia suabejoti antstolio nustatyta turto verte ir sudaro pagrindą, pašalinant visas abejones dėl antstolio turto vertės nustatymo neobjektyvumo, paskirti pakartotinę turto ekspertizę. Tačiau nei antstolis, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjos pateiktų duomenų bei argumentų. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos argumentų bei viešų skelbimų dėl analogiškų turtui objektų kainų rinkoje, todėl teismas ir nenustatė, kad antstolio nustatyta turto vertė yra ženkliai mažesnė nei rinkoje esančių analogiškų objektų toje pačioje vietoje bei neįpareigojo antstolio paskirti pakartotinę ekspertizę. Dėl šios priežasties teismas pažeidė CPK 183, 185, 681, 682 straipsnius ir vieną pagrindinių vykdymo proceso principų, įpareigojančių antstolį atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus.

Antstolis V. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodė, kad apeliantė iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė savo 2014 m. kovo 5 d. skundą dėl turto realizavimo iš varžytynių ir turto kainos nustatymo, ir kurias teismas jau yra išnagrinėjęs bei dėl jų pasisakęs. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą išnagrinėjo, remdamasis byloje esančiais įrodymais ir nustatė, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta tinkamai. Pareiškėjos prašymas atlikti tinkamą jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi pareiškėja nepateikia jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog turto ekspertizės metu nustatyta kaina neatitiktų padėties rinkoje. Taip pat nėra duomenų, jog 2013 m. balandžio 30 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės išvada dėl turto vertės Nr. K155/13044AE(33) būtų atlikta šališkai ar nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl ko ekspertizė laikytina atlikta tinkamai. Šiuo metu nėra jokio pagrindo konstatuoti esminio pareiškėjos ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vertės pasikeitimo, dėl ko pakartotinai būtų paskirta turto ekspertizė. Pažymėjo, kad 2014 m. kovo 20 d. pasibaigusiose skolininkų turto varžytynėse, kuriose pradinė turto kaina nustatyta 60 000 Lt, taip pat nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Šiuo atveju nustatytą žemės sklypo kainą reikėtų ne didinti, bet priešingai – mažinti, kadangi šiuo metu nustatyta turto kaina nėra patraukli pirkėjams.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, atstovaujamas advokato Alfonso Masiliūno, atsiliepimu į atskirąjį skundą su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą bylos aplinkybių, tinkamai teisiškai jas įvertino, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. AB SEB bankas yra suinteresuotas, kad bankui įkeistas turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, nes tai sudarytų sąlygas bankui iš įkeisto turto vertės gauti visą savo reikalavimo patenkinimą ar didesnę reikalavimo dalį. Tačiau lūkesčiai neturėtų būti neadekvatūs: turtas gali būti parduotas pagal rinkos kainą, kurią dabartiniu metu apsprendžia didelė pasiūla ir sumažėjusi paklausa. Pažymėjo, kad ginčo turtas jau buvo pardavinėjamas varžytynėse, tačiau nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse nebuvo nė vieno pirkėjo. Antstolis pagrįstai perkainavo ginčo turtą, jį nuspręsdamas pardavinėti už mažesnę, nei pradinę kainą (pradinė kaina – 207 000 Lt). Pareiškėja savo prievoles bankui vykdė netinkami ir jų visiškai nevykdo nuo 2011 m., todėl skolos suma didėja. Mano, kad pareiškėja reikalauja papildomos turto vertės nustatymo ekspertizės, vadovaudamasi prielaidomis, ignoruodama konkrečias aplinkybes, susijusias su jau anksčiau vykdytu turto pardavinėjimu varžytynėse. Be to, pati pareiškėja gali surasti sklypo pirkėjus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos J. L. skundą dėl antstolio V. K. veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę  pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0072/13/00091 duomenimis nustatyta, kad antstolio V. K. kontoroje vykdoma 2012 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. 2-14889-285/2012 dėl 449 149,26 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo nutarties visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkų V. L. ir J. L. išieškotojo AB SEB bankas naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – 33742/48057 dalių 4,8057 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2007 m. gruodžio 14 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070020990. Antstolis, vykdydamas aukščiau nurodytą teismo nutartį, atliko priverstinio išieškojimo veiksmus – 2013 m. kovo 15 d. turto arešto aktu areštavo skolininkų turtą, 2013 m. kovo 21 d. patvarkymu Nr. S-3276 paskyrė skolininkams priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Jungtinis verslas“. 2013 m. balandžio 30 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės išvadoje dėl turto vertės Nr. K155/1304AE(33) nustatyta, jog turto vertė yra 207 000 Lt. 2013 m. kovo 21 d. patvarkymas Nr. S-3276 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00091, 2013 m. kovo 15 d. turto arešto aktas Nr. S-3202, 2013 m. gegužės 21 d. antstolio patvarkymas Nr. S-6093 dėl areštuoto turto įkainojimo ir 2013 m. gegužės 21 d. antstolio pranešimas dėl varžytynių paskelbimo Nr. 6094 asmeniškai pasirašytinai buvo įteikti skolininkui V. L.. Ekspertizės išvados Nr. K155/13044AE(33) dėl turto rinkos vertės nustatymo kopija 2013 m. gegužės 6 d. taip pat buvo išsiųsta skolininkams. Skolininkai nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados ir neprašė skirti pakartotinę ekspertizę. Antstolis, atsižvelgdamas į ekspertizės aktą dėl turto vertės nustatymo ir vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 4 dalies ir 713 straipsnio nuostatomis, 33742/48057 dalių 4,8057 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)), 2013 m. gegužės 21 d. patvarkymu turto rinkos kainą nustatė 207 000 Lt (lygią ekspertizės akte nustatytai kainai) ir paskelbė pirmąsias įkeisto turto varžytynes. 2013 m. liepos 3 d. patvarkymu antstolis pirmąsias varžytynes paskelbė neįvykusiomis, kadangi nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Antstolis 2013 m. liepos 17 d. paskelbė turto antrąsias varžytynes. Pradinė turto kaina – 124 200 Lt. 2013 m. rugpjūčio 27 d. antstolis patvarkymu Nr. S-9655 paskelbė antrąsias varžytynes neįvykusiomis, kadangi varžytynėse taip pat nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. 2013 m. rugpjūčio 28 d. antstolis pateikė išieškotojui AB SEB bankui pasiūlymą Nr. S-9659 varžytynėse neparduotą turtą perimti natūra. 2013 m. lapkričio 5 d. išieškotojas AB SEB bankas raštu atsisakė perimti iš varžytynių neparduotą įkeistą turtą ir pateikė prašymą toliau tęsti vykdymo veiksmus, nurodė, kad neprieštarauja, kad skolininkams priklausantis turtas būtų perkainotas, turto rinkos kainą nustatant antrųjų neįvykusių varžytynių kainą. 2013 m. lapkričio 6 d. antstolis patvarkymu Nr. S-11895 perkainavo areštuotą turtą nustatydamas naują turto rinkos kainą – 124 000 Lt. 2013 m. lapkričio 12 d. J. L. pasirašytinai buvo įteiktas antstolio patvarkymas Nr. S-11895 ir pranešimas dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-11915. Pirmosioms varžytynėms neįvykus, buvo paskelbtos antrosios varžytynės (pradinė turto kaina – 74 400 Lt pradinę kaina), kurios taip pat neįvyko, todėl 2014 m. sausio 29 d. paskelbtos neįvykusiomis. Išieškotojui 2014 m. sausio 30 d. raštu Nr. 01.10.03-2451 atsisakius perimti neparduotą turtą ir pareiškus prašymą tęsti vykdymo veiksmus, turtas 2014 m. vasario 12 d. antstolio patvarkymu Nr. S-1331 buvo perkainotas antrą kartą, nustatant naują turto rinkos kainą – 75 000 Lt ir paskelbtos pirmosios turto varžytynės už pradinę 60 000 Lt kainą. 2014 m. vasario 12 d. antstolio patvarkymas Nr. S-1331 dėl areštuoto turto perkainojimo ir 2014 m. vasario 12 d. antstolio pranešimas dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-1332 2014 m. vasario 18 d. buvo asmeniškai įteikti V. L.. Pareiškėja, nesutikdama su nustatyta varžytynėse parduodamo turto kaina (60 000 Lt) 2014 m. kovo 6 d. antstolio kontorai pateikė skundą.

              Kaip teisingai nurodė antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė savo 2014 m. kovo 5 d. skundą dėl turto realizavimo iš varžytynių ir turto kainos nustatymo, ir kurias pirmosios instancijos teismas jau yra išnagrinėjęs bei dėl jų pasisakęs.

              Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Teisę areštuoti bei įkainoti skolininko turtą antstoliui suteikia teisės normos, įtvirtintos CPK XLVIII skyriuje. Areštuodamas turtą, antstolis jį įvertina rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, CPK suteikia antstoliui įgaliojimus turtą įkainoti, todėl antstolis atsižvelgdamas į turto vertintojo pateiktą išvadą ir įkainavo parduotiną iš varžytynių turtą. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad apeliantė dėl pradinės nustatytos turto kainos prieštaravimų nereiškė. Pažymėtina, kad ginčo turtas jau buvo pardavinėjamas varžytynėse, tačiau nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse nebuvo nė vieno pirkėjo, todėl antstolis pagrįstai po kiekvienų neįvykusių varžytynių, siūlė turtą perimti išieškotojui, o šiam atsisakius, vadovaudamasis CPK normomis, teisėtai mažindavo parduodamo turto kainą. 

Akivaizdu, kad CPK vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos skolininko teisių gynimą, susijusį su areštuoto turto įkainavimu, sieja su tam tikros procedūros atlikimu/prisilaikymu, kurios privalomos ir skolininkui. Byloje nustatyta, kad pareiškėja CPK 681 straipsnio 3 dalyje suteikta teise nepasinaudojo, t. y. nepareiškė antstoliui prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainavimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). CPK 681 straipsnio 4 dalis nustato, kad tuo atveju kai turto vertę nustatė ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyto turto vertė. Taigi įstatyme nustatyta areštuoto turto įkainojimo tvarka, būtent, kad ginčytinais atvejais turto vertei nustatyti skiriama ekspertizė (CPK 681 straipsnio 1 dalis) ir turto kainą, remdamasis eksperto išvada, turi nustatyti antstolis. Pažymėtina, kad pareiškėja prieštaravimų dėl ekspertizės atlikimo antstoliui nereiškė, kitų ekspertų kandidatūrų nesiūlė. Turto rinkos vertė yra fakto klausimas, todėl nesutikimas su ekspertizės metu nustatyta kaina turi būti grindžiamas konkrečiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsnis).

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokių kitų įrodymų, išskyrus populiariausių Lietuvoje nekilnojamojo turto portalų skelbiamą informaciją, patvirtinančių, jog turto ekspertizės metu nustatyta kaina neatitiktų padėties rinkoje. Taip pat sutiktina su antstolio argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog 2013 m. balandžio 30 d. nekilnojamojo turto ekspertizės išvada dėl turto vertės būtų atlikta šališkai ar nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl ko ekspertizę būtų galima laikyti netinkamai atlikta. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui svarių argumentų, kodėl nustatyta turto vertė turėtų būti laikoma neteisinga ir neatspindinčia rinkos vertės bei keliančia abejonių, ir įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėja taip pat nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių didesnę, negu nustatė ekspertas, turto vertę, todėl abejoti eksperto nustatyta žemės sklypo verte nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis). CPK 718 straipsnis reglamentuoja, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Nagrinėjamu atveju antstolis po kiekvienų neįvykusių varžytynių, kurių metu neatsirado nei vieno pirkėjo, pagrįstai mažindavo parduodamo turto kainą.

CPK 681 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turtas gali būti perkainojamas, t. y. atliekama pakartotinė ekspertizė, jei vykdymo proceso metu įkainoto turto vertė pasikeičia. Apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti esminio apeliantei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančio žemė sklypo vertės pasikeitimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Virginija Lozoraitytė