Baudžiamoji byla Nr. 1-88-405/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56510-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.;
1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.2.2.8.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 12 d.
Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Lisauskienė,
sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,
dalyvaujant prokurorei Irinai Kurilo,
nukentėjusiajam A. P.,
kaltinamojo gynėjai adv. Anželikai Meškaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs Švenčionių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, Švenčionių profesinio rengimo centro moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-05-26 nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams – teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
Kaltinamasis D. G. pažeidė viešąją tvarką: 2015-10-02 apie 10.50 val. viešojoje vietoje – autobusų stotelėje, esančioje Cirkliškio k., Švenčioniu r. sav., dėl chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką – neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, kitų žmonių akivaizdoje kaltinamasis D. G. tyčia sudavė nukentėjusiajam A. P. vieną smūgį delnu į veidą, padarydamas nukentėjusiajam A. P. kairiojo skruostikaulio lūžį, tuo nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Šiais veiksmais kaltinamasis D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.
Taip pat kaltinamasis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų: 2015-10-02 apie 10.50 val. viešojoje vietoje – autobusų stotelėje, esančioje Cirkliškio k., Švenčioniu r. sav., darydamas aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką, dėl chuliganiškų paskatų tyčia suduodamas nukentėjusiajam A. P. vieną smūgį delnu į veidą, padarė nukentėjusiajam kairiojo skruostikaulio lūžį ir tuo nesunkiai sutrikdė jo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Šiais veiksmais kaltinamasis D. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamasis D. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką. Paaiškino, kad Švenčionių profesinio rengimo centre, kuriame jis mokosi, jam einant koridoriumi, prasilenkdamas su nukentėjusiuoju, kurio nepažinojo, su juo užsikabino pečiais, nes vaikinas nepasitraukė. Tą pačią dieną eidamas iš mokymosi įstaigos, nukentėjusįjį, stovintį su savo draugais, pamatė autobusų stotelėje, esančioje Cirkliškio k., Švenčionių r. sav. Nukentėjusysis stovėjo ant šaligatvio ir nepasitraukė, kai jis ėjo šaligatviu, dėl to jis turėjo nukentėjusįjį apeiti. Kartu su juo ėjęs jo draugas T. N. pasakė, kad jie pasitrauktų, tačiau nukentėjusysis tik nusijuokė. Tuomet jis, paklausęs nukentėjusiojo, kas jam yra, sudavė nukentėjusiajam delnu į veidą ir nuėjo. Sutinka, kad pažeidė viešąją tvarką ir sužalojo A. P., dėl savo veiksmų labai gailisi. Negali paaiškinti tokio savo elgesio priežasties. Nukentėjusiojo atsiprašė. Nesutinka dėl neturtinės žalos dydžio, sutinka atlyginti turtinę žalą bei 600 Eur dydžio neturtinę žalą, kadangi nedirba, mokosi, lėšų neturi.
Be kaltinamojo D. G. kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo A. P., liudytojų E. S., T. N., O. G., R. M. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad 2015-10-02 apie 9.45 val. kartu su E. S. autobusų stotelėje laukė atvykstančio autobuso, kuriuo ketino važiuoti į namus. Prie jų priėjo du vaikinai, kurių vienas pasakė pasitraukti. Jis liko stovėti kur stovėjęs ir tuomet kaltinamasis jam sudavė delnu į žandą. Sudavęs smūgį kaltinamasis nuėjo. Jis liko laukti autobuso, skausmo tuo metu nejautė. Autobuse pradėjo svaigti galva, nutirpo žandas, iš nosies bėgo kraujas. Namuose iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jį nuvežė į Žalgirio kliniką. Po trijų dienų darė operaciją. Ligoninėje gydėsi savaitę. Šiuo metu nejaučia vienos pusės veido. Kaltinamojo nepažinojo, jokių asmeninių santykių tarp jų nebuvo. Prasilenkdami su kaltinamuoju mokymosi įstaigos koridoriumi, jie vienas kitą užkliudė, bet jis net neatkreipė į tai dėmesio, nes tuo metu su draugais ėjo į kabinetą, kalbėjosi ir juokėsi. Kaltinamasis jo atsiprašė tik dabar.
Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje davė nuoseklius, iš esmės vienodus parodymus, taip pat nukentėjusiojo parodymai patvirtinami kitais byloje gautais objektyviais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nuotraukose atpažino D. G. kaip asmenį, sudavusį jam smūgį į veidą. Iš 2015-11-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (b. l. 25-28) nustatyta, kad nukentėjusysis D. G. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 (D. G.), nurodė, kad šis asmuo 2015-10-02 prie autobusų stovėjimo aikštelės sudavė jam delnu į veidą.
Nukentėjusiojo parodymai bei kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamas veikas patvirtinami kartu su nukentėjusiuoju A. P. buvusių E. S. ir O. G. parodymais.
Liudytojas E. S. patvirtino, kad, jam kartu su A. P. autobusų stotelėje laukiant autobuso, prie jų priėjo kaltinamasis su T. N., kuris jį pastūmė, o kaltinamasis pasakė „pasitraukit, nematot kas eina“ ir sudavė A. P. į veidą. Pastarasis nuo smūgio suklupo. Kaltinamojo elgesys jį šokiravo. Mano, kad mokykloje ryte tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto nebuvo, jie eidami vienas kita tik užkliudė.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (b. l. 51-54) liudytojas E. S. nuotraukoje Nr. 2 atpažino D. G. kaip asmenį, kuris A. P. sudavė į veidą.
Liudytojas O. G. paaiškino, kad jis kartu su A. P. ir E. S. autobusų stotelėje laukė autobuso. Prie jų priėjęs D. G. su T. S., kažką pasakė, jis pasitraukė į šalį, A. P. šyptelėjo ir tuo metu D. G. sudavė jam į veidą
Kaltinamojo kaltė padarius nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą bei pažeidus viešąją tvarką ir žmonių rimtį įrodyta ne tik nukentėjusiojo, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, bet ir objektyviais byloje esančiais duomenimis.
Iš 2015-12-15 specialisto išvados Nr. G 4141/15(01) (b. l. 35) nustatyta, kad A. P. padarytas kairiojo skruostikaulio lūžis. Lūžis padarytas daiktu, turėjusiu kietą, buką paviršių, vieno smūgio metu, galimai 2015-10-02. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 6-9) nustatyta įvykio vieta – autobusų stotelė, esanti Cirkliškio k., Švenčionių r. sav.
Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-369/2012, 2K-429/2012). Kaltinamajam inkriminuojamas įžūlus elgesys, kaip LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo būdas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. G. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį delnu į veidą. Šią aplinkybę nurodė pats kaltinamasis D. G. bei nukentėjusysis A. P., patvirtino liudytojai E. S. ir O. G.. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį viešojoje vietoje – autobusų stotelėje, esančioje Cirkliškio k., Švenčionių r. sav., tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, nes tuo metu stotelėje buvo liudytojai, taip pat šį įvykį galėjo matyti ir kiti, tyrimo metu nenustatyti asmenys. Kaltinamasis, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir tyčia, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, niekinamą požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias taisykles, moralės bei elgesio normas, t. y. iš chuliganiškų paskatų, padarė nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. Pagal teismų praktiką, viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.) apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnį – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamais gynėsi tuo, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė iš asmeninių paskatų, nes ryte, su nukentėjusiuoju prasilenkdami mokyklos koridoriuje, jie susidūrė pečiais ir kaltinamajam pasirodė, kad nukentėjusysis iš jo šaipėsi. Teigė, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, turėtų būti vertinama, jog nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta dėl asmeninių paskatų, ir kaltinamojo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal LR BK 138 str. 1 d. Byloje negauta duomenų, patvirtinančių, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo asmeniniai santykiai. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo nesiejo jokie asmeniniai ar panašaus pobūdžio santykiai, prieš įvykį jie net nebuvo bendravę, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp jų buvo susiklostę asmeniniai santykiai ir kad būtent jie nulėmė konflikto kilimą. Kaltinamojo nurodyta aplinkybe, kad ryte mokymosi įstaigoje jie prasilenkdami koridoriuje užkliuvo pečiais, nepatvirtinama, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo susiklostę priešiški asmeniniai santykiai – nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis dėl to priekaištų vienas kitam nereiškė, tarpusavyje nebendravo, jokia konfliktinė situacija nebuvo kilusi, iš nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad jis visiškai nesureikšmino to, jog prasilenkdami jie užkliuvo pečiais. Iš nukentėjusiojo, liudytojų bei paties kaltinamojo parodymų nustatyta, kad autobusų stotelėje kaltinamasis, vos priėjęs prie nukentėjusiojo, jam iš karto sudavė smūgį į veidą. Tuo metu kaltinamasis nukentėjusiajam nieko nesakė ir jokių pretenzijų dėl, kaltinamojo teigimu, ryte buvusio įvykio nereiškė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, kad stotelėje, kurioje kaltinamasis, nieko nepasakęs nukentėjusiajam, iš karto jam sudavė į veidą, per tokį trumpą laiką tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo galėjo susiklostyti asmeniniai santykiai.
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą – viešosios tvarkos pažeidimas turėjo realų neigiamą poveikį ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems tuo metu autobusų stotelėje buvusiems asmenims, kaltinamasis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat į kaltinamojo asmenybę - kaltę pripažino, buvo nuteistas už nesunkų žmogaus sužalojimą, administracine tvarka nebuvo nubaustas, mokosi Švenčionių profesinio rengimo centre, ir manoma, kad yra pagrindas už kiekvieną nusikaltimą paskirti kaltinamajam laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose. Kaltinamajam paskirtos bausmės, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinamos jas apimant. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi juos padaręs, nori atlyginti padarytą žalą, mokosi, bei esant pagrindui manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas. Nustatyta, kad kaltinamasis nuteistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-05-26 nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti elgesio pataisos programose. Kaltinamasis nusikalstamą veiką, už kurios padarymą teisiamas, padarė iki priimant minėtą nuosprendį, todėl paskirta bausmė subendrinama su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant. Į bausmės laiką įskaitoma pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-05-26 nuosprendį atlikta bausmė.
Byloje nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 18-19) dėl 52,53 Eur dydžio turtinės ir 4000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, jog buvo sužalotas be jokios priežasties, nepažįstamo asmens, jam buvo sulaužytas skruostikaulis. Dėl padaryto sužalojimo buvo operuojamas, jam buvo įdėtas implantas, kuris kurį laiką jautėsi. Gydėsi apie mėnesį, ilgą laiką jautė sužalojimo pasekmes – buvo aptirpusi veido dalis. Patyrė nepatogumų, nes turėjo vykti pas medikus, negalėjo dirbti fizinio darbo, lankyti paskaitų. Turtinę žalą patyrė dėl išlaidų vaistams ir kelionių pas medikus išlaidų.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu (b. l. 39-41) prašė priteisti iš kaltinamojo 1940,55 Eur dydžio nukentėjusiojo A. P. gydymo išlaidas.
Kaltinamasis D. G. su reikalavimais dėl turtinės žalos atlyginimo sutiko, taip pat iš dalies sutiko su nukentėjusiojo reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad mano, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo per didelis, jis moksleivis, neturi pinigų žalai atlyginti, sutinka sumokėti 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Kaltinamasis sutiko su nukentėjusiojo reikalavimu priteisti 52,53 Eur dydžio turitnės žalos atlyginimą, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiojo neliečiamybės teisę, jį pažemino, padarė kūno sužalojimus bei sukėlė jam fizinį skausmą, todėl nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. LR CK 6.263 str. 2 d. įtvirtina, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nustatant neturtinės žalos, priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajam dydį, atsižvelgiama į LR CK 6.250 str. 1 d. nustatytą neturtinės žalos sampratą bei šio straipsnio 2 d. nustatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, taip pat į padarytos žalos pasekmes, kurios vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui, darbinei veiklai. Nustatyta, kad nukentėjusysis dėl fizinės prievartos patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, išgąstį ir baimę dėl savo sveikatos, dėl sužalojimų kentė skausmą, patyrė su tuo susijusius nepatogumus – nukentėjusysis buvo priversti kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, jam atlikta operacija, sužalojimai trukdė mokymuisi. Nustatant nukentėjusiajam priteisiamos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į tai, kad žala padaryta tyčiniais veiksmais, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje negauta duomenų apie tai, kad išlikę nusikalstamos veikos sukeltos pasekmės - stresas, emocinė įtampa, nerimas, nukentėjusysis nenurodė ir nepateikė įrodymų apie tai, kad šiuo metu dėl patirto sužalojimo būtų nedarbingas ar būtų išlikę kitos sužalojimo pasekmės bei po patirtų sužalojimų iš esmės suprastėjusi jo gyvenimo kokybė, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš kaltinamojo D. G. nukentėjusiajam A. P. priteisiamas 1000 Eur dydžio neturtinė žalos atlyginimas.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkinamas. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko, ieškinys įrodytas – iš Gydymo paslaugų apskaitos išrašo (b. l. 41) nustatyta, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje nuo 2015-10-06 iki 2015-10-12 nukentėjusiajam A. P. buvo suteiktos 1940,55 Eur vertės paslaugos. Nustatyta, kad tarp civilinio ieškovo patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir kaltinamojo padarytos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteisiamos 1940,55 Eur dydžio nukentėjusiojo gydymo išlaidos.
Kaltinamasis prašė atidėti ar išdėstyti žalos atlyginimo mokėjimą, kadangi mokosi ir neturi galimybės iš karto sumokėti visą žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – moksleivis, kitų pajamų negauna, į tai, kad realiai sumokėti visą priteisiamą žalos atlyginimą neturi galimybių, tačiau kaltinamasis darbingas, nori atlyginti padarytą žalą ir dėl to esant pagrindui manyti, jog turi galimybę atlyginti žalą dalimis, priteistos žalos atlyginimo mokėjimas išdėstomas.
Iš kaltinamojo priteisiamos 7,63 Eur dydžio pašto išlaidos į valstybės biudžetą.
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 115 str., 303 – 307 str.,
n u s p r e n d ž i a :
D. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių,
- pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus jas apimant, paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 4, 9 d., bausmę subendrinus su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-05-26 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-05-26 nuosprendį atliktą bausmę.
Pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, šešis mėnesius būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, aštuonis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Išieškoti iš D. G. A. P. 52,53 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 53 ct) dydžio turtinės ir 1000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Išdėstyti neturtinės žalos atlyginimo sumokėjimą keturiems mėnesiams, sumokant A. P. kas mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį patenkinti. Išieškoti iš D. G. 1940,55 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimties eurų 55 ct) dydžio žalos atlyginimą Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Išdėstyti žalos atlyginimo sumokėjimą dvidešimčiai mėnesių, sumokant Vilniaus teritorinei ligonių kasai devyniolika mėnesių kas mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos po 97 (devyniasdešimt septynis) Eur, paskutinį mėnesį – 97,55 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 55 ct).
Išieškoti iš D. G. 7,63 Eur (septynis eurus 63 ct) proceso išlaidų į valstybės biudžetą.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Nijolė Lisauskienė