Pirmosios instancijos teismo teisėjas                            Civilinė byla Nr. 2A-589-198/2015

Vygintas Mažuika                                                         Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08902-2014-9                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 11.5.2;116.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės ir Ramunės Čeknienės,

          teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-595-828/2015 pagal ieškovės V. P. ieškinį dėl atleidimo iš darbo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsakovei Panevėžio jaunimo mokykla , trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybei

n u s t a t ė:

                          ieškovė prašė panaikinti atsakovo 2014-10-14 įsakymą, kuriuo jai skirta drausminė nuobauda papeikimas, pripažinti neteisėtu jos 2014-11-18 atleidimą iš darbo, laikant, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 4 344,30 € neturtinę žalą. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad 2014-10-14 įsakymu darbdavys ieškovei skyrė drausminę nuobaudą papeikimą, 2014-11-18 drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo. Nuobaudos jai skirtos nepagrįstai, faktiškai už tą patį, darbo drausmės pažeidimų ji nėra padariusi. Skiriant drausmines nuobaudas, buvo pažeista jų skyrimo tvarka – iš ieškovės tinkamai nepareikalauta pasiaiškinti raštu dėl nuobaudų skyrimo.                        

           Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės V. P. atsakovei „Panevėžio jaunimo mokykla“ 652,73 € bylinėjimosi išlaidų, valstybei 14,16 € bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei procedūra nebuvo pažeista. Teismas nustatė, kad darbdavys iš ieškovės tinkamai raštu pareikalavo pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, apie skirtą drausminę nuobaudą jai pranešta pasirašytinai. Įvertinęs tai, jog, neužtikrindama tinkamo komisijų darbo, ieškovė pažeidė bei nevykdė direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigybinių instrukcijų 2, 27, 29 p., direktoriaus pareigybinių instrukcijų 4.4, 4.14 p., Panevėžio jaunimo mokyklos darbo tvarkos taisyklių 6.1, 7.4 p. reikalavimų, atsižvelgdamas į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes (pažeidimas susijęs su biudžetinės švietimo įstaigos materialinėmis vertybėmis, jų netinkamu naudojimu, tikrinimu), darbuotojo kaltę (padarytas tyčia), į pažeidimo padarymo metu ieškovės eitas vadovaujančio asmens, kuriam keliami didesni pareigingumo bei rūpestingumo reikalavimai, pareigas mokykloje (direktoriaus pavaduotoja administracijos ir ūkio reikalams, laikinai ėjusi direktorės pareigas), kitas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog ieškovei skirta drausminė nuobauda papeikimas yra tinkama, visiškai atitinka proporcingumo bei teisingumo principus (DK 238 str., 242 str. 2 d.), skirta nepažeidžiant įstatyme numatytų procedūrų (DK 240, 241 str.), todėl naikinti jos nėra pagrindo. Nurodė, kad darbo drausmės pažeidimai, padaryti po 2014-10-15, atsižvelgus į ieškovės eitas pareigas (vadovaujančio asmens, kuriam keliami didesni pareigingumo bei rūpestingumo reikalavimai, pareigos švietimo įstaigoje), pažeidimų sunkumą ir sukeltas pasekmes (buvo trikdomas švietimo įstaigos darbas), darbuotojos kaltę (dalis pažeidimų padaryti tyčia), kitas aplinkybes, teismo vertinimu, buvo visiškai pakankamas pagrindas taikyti ieškovei drausminę atsakomybę, ir, galiojant 2014-10-14 skirtam papeikimui, skirti drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, kuri, esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, savo pobūdžiu atitinka proporcingumo bei teisingumo principus (DK 238 str.). Teismas nustatė, kad ne dėl kiekvieno nurodyto po 2014-10-15 padaryto pažeidimo darbdavys raštu pareikalavo iš darbuotojos, kad ji raštu pasiaiškintų, tačiau atsižvelgė į atsakovo atstovų paaiškinimus, kad buvo reikalaujama pasiaiškinti žodžiu, į aplinkybę, jog padaryti keli pažeidimai, dėl tam tikrų iš jų pasiaiškinti raštu buvo pareikalauta, į konfliktinį pačios ieškovės požiūrį į darbo kolegas, tame tarpe ir į asmenis ėjusius atsakovo vadovų pareigas, teismas nepripažino šio procedūrinio pažeidimo esminiu bei sudarančiu pagrindą pripažinti 2014-11-18 skirtą nuobaudą negaliojančia (DK 35, 240 str., 242 str. 2 d.). Todėl teismas pripažino, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai, jai nerūpestingai atlikus darbo pareigas ir kitaip pažeidus darbo drausmę, po to, kai darbuotojai buvo taikyta drausminė nuobauda (DK 136 str. 3 d. 1 p.). Teismas nustatė, kad tam tikras turtas, kurio trūkumas nustatytas (pvz. trumpo židinio projektorius „Viewsonic“, vaizdadiskių grotuvas „Panasonic“, 4 kompiuteriai) buvo perduotas ieškovei, ją priimant į darbą. Teismas nurodė, kad neišsaugodama nurodyto turto, nekompensuodama teisės aktų nustatyta tvarka jo trūkumo, ieškovė nevykdė su ja sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatų, direktorės pavaduotojos administracijai ir ūkiui pareiginių nuostatų (29 p.), Panevėžio jaunimo mokyklos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų (7.4 p.), todėl pripažino, kad darbo drausmės pažeidimą ieškovė padarė. Įvertinęs šio pažeidimo pobūdį (pažeidimas susijęs su turto neišsaugojimu, tuo pačiu tiesioginių darbuotojos pareigų nevykdymu), pasekmes (biudžetinė švietimo įstaiga patyrė materialinių nuostolių), darbuotojos kaltės laipsnį (būtent ieškovė įstaigoje buvo pagrindinis darbuotojas atsakingas už inventoriaus apsaugą), kitas reikšmingas aplinkybes (ieškovė kaip materialiai atsakingas asmuo neteko įstaigos administracijos pasitikėjimo toliau dirbti jai pavestą darbą, susijusį su materialinių vertybių apsauga; pažeidimo padarymo metu ieškovė ėjo vadovaujančio asmens, kuriam keliami didesni pareigingumo bei rūpestingumo reikalavimai, pareigas), teismas jį pripažino šiurkščiu (DK 235 str. 1 d., 2 d. 11 p.), kuris pats savaime (nesant kitų jau aptartų pažeidimų) gali būti laikomas visiškai pakankamu ieškovės atleidimo iš darbo pagrindu (DK 136 str. 3 d. 2 p.). Nurodė, kad atsakovas pareikalavo raštu, jog ieškovė pasiaiškintų dėl šio pažeidimo (b.l. 1 t. 191), drausminę nuobaudą – 2014-11-18 atleidimą iš darbo - skyrė nepraleidęs jos skyrimo terminų, todėl darė išvadą, kad drausminės nuobaudos skyrimo procedūros, laikant, jog jos buvo taikomos būtent už šį pažeidimą (2014-10-28, 2014-10-30 komisijų išvadose nurodytą turto neišsaugojimą), pažeistos nebuvo (DK 240, 241 str.). Tai yra dar vienas pagrindas pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo 2014-11-18 teisėtu ir pagrįstu. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad 2014-10-14 ir 2014-11-18 ji darbdavio nubausta už tuos pačius veiksmus (neveikimą). Nurodė, kad 2014-10-14 drausminė nuobauda ieškovei skirta už jos 2014-06-30 bei 2014-08-12 sudarytų mokyklos turto nurašymo, likvidavimo komisijų tinkamo darbo neužtikrinimą, dėl ko buvo nurašytas tinkamas ir būtinas mokyklos veikloje toliau naudoti turtas (seifas, siuvimo mašina ir kt.), o 2014-11-18 nuobauda – už kitų nurodytų pažeidimų (darbuotojų neinstruktavimą saugos klausimais, nebuvimą darbe, netinkamą elgesį su bendradarbiais ir kt.) padarymą po 2014-10-15 bei mokyklos turto, už kurį ji materialiai atsakinga (trumpo židinio projektoriaus „Viewsonic“, vaizdadiskių grotuvo „Panasonic“, 4 kompiuterių ir kt.) neišsaugojimą, jų trūkumo nekompensavimą. Teismas nenustatė, kad, skiriant darbuotojai drausmines nuobaudas, atleidžiant ją iš darbo, būtų pažeistos jos teisės, todėl nesant pagrindui tenkinti ieškinyje suformuluotų reikalavimų (dėl faktų pripažinimo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, žalos atlyginimo ir kt.), ieškinį atmetė.

                       Apeliaciniu skundu ieškovė V. P. prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Darbo drausmės pažeidimo „netinkamai nurašytas turtas“ apibūdinimas nėra ir negali būti laikomas konkrečiu. Atsakovo 2014 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. P-63, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda, kaip ir prašyme pasiaiškinti, nėra nurodytų konkrečių veiksmų, už kuriuos ieškovei paskirtas papeikimas. Minėtame įsakyme yra nurodomas mokyklos tarybos 2014-10-13 protokolas Nr. VI(3.1)-4, tačiau jis ieškovei, ją supažindinant su Įsakymu Nr. P-63, nebuvo pateiktas. Atsakovas ieškovei pateikė tik protokolo išrašą. Su minėto protokolo turiniu ieškovė turėjo galimybę susipažinti tik tuomet, kai atsakovas jį pateikė teismui. Teismas nenustatė konkretaus ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo, ieškovės atliktus neteisėtus veiksmus apibūdindamas žodžiais „neužtikrindamas tinkamo komisijų darbo“. Atsakovui darbdaviui neįrodžius bent vienos iš drausminei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos (neteisėtų veiksmų ar neveikimo), drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Todėl teismo išvada, kad atsakovo direktoriaus 2014 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. P-63 drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra neteisėta. Įsakyme Nr.P-75 nebuvo nurodyti drausminiai pažeidimai, už kuriuos atleidžiama ieškovė. Dėl neinstruktavimo dėl darbų saugos ieškovė nurodo, jog atsakovo direktoriaus 2013 m. sausio 28 d. įsakyme Nr.P-12 nėra nurodytos konkrečios darbuotojui, atsakingam už darbų saugą, privalomos vykdyti funkcijos ir jų vykdymo sąlygos. Nurodo, jog atsakovo direktoriaus pavaduotojas ugdymui V. V. taip pat instruktuodavo ir asmenis, kurie buvo priimti viešiesiems darbams vykdyti ( E. K. ir M. L. buvo priimti dirbti viešuosius darbus). Siekiant įrodyti, kad ieškovė nevykdė pareigos instruktuoti darbuotojus, turi būti nurodytas teisės aktas, iš kurio nuostatų būtų aišku, kad ieškovė, kaip už darbų saugą atsakingas asmuo, turėjo pareigą instruktuoti darbuotojus, ir kad būtent ji, o ne V. V., ar kitas darbuotojas, turėjo instruktuoti konkrečius darbuotojus – E. K. bei M. L.. Atsakovas teismui nepateikė objektyvių įrodymų dėl ieškovės nebuvimo darbo vietoje ir darbinių funkcijų nevykdymo, dėl dokumentų buhalterei nepateikimo bei nepagarbaus elgesio su buvusiais kolegomis. A. K. neatvykus į darbą, ieškovė, žinodama, kad minėta darbuotoja pas atsakovą dirba viešuosius darbus, t.y kaip bedarbė yra atsiųsta per Panevėžio teritorinę darbo biržą, apie minimos darbuotojos neatvykimą į darbą informavo Panevėžio teritorinę darbo biržą. Netyčinis darbuotojos suklydimas dėl subjekto, kuriam reikia pranešti apie viešuosius darbus vykdančio darbuotojo nebuvimą darbe, negali būti pagrindas darbuotojo veiksmus laikyti darbo drausmės pažeidimu, nes nėra vieno iš būtinų darbo drausmės pažeidimo elementų – kaltės. Be to, atsakovo lokaliniuose teisės aktuose nėra reglamentuota, kaip elgtis į darbą neatvykus viešuosius darbus dirbančiam darbuotojui. Todėl ieškovė negali būti kaltinama už pareigos, kuri jai nėra numatyta, nevykdymą. Teismas nevertino ar atsakovui skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, įtakos neturėjo konfliktiški ieškovo ir atsakovo santykiai. Teismas atliko neteisėtus veiksmus, nes savarankiškai kvalifikavo ieškovės galimai atliktus veiksmus, kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovės, kaip materialiai atsakingo asmens, ir atsakovo ginčą dėl materialinės atsakomybės taikymo išsprendė darbo ginčų komisija 2015 m. vasario 13 d. sprendimu atmesdama Panevėžio jaunimo mokyklos prašymą dėl 8639,40 Lt materialinių nuostolių atlyginimo išieškojimo iš V. P.. Atsakovas minėtą Darbo ginčų komisijos sprendimą yra apskundęs.

              Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Panevėžio jaunimo mokykla prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovei, kaip dirbusiai vadovo pavaduotoja ir laikinai pavadavusiai direktorę, vykdant administracijos vadovo funkcijas, keliami didesni reikalavimai nei įprastai darbuotojams. Atsakovo nuomone, 2014-09-30 prašymo pasiaiškinti turinys ieškovei turėjo būti taip pat informatyvus ir aiškus, nes būtent pati ieškovė yra jame paminėtų įsakymų autorė ir realiai šiuos įsakymus įgyvendino. Ieškovei 2014-10-14 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, skirta laikantis LR DK nustatytų procedūrinių reikalavimų bei paskirta pagrįstai. Ieškovė ir pati neginčija faktinių teismo nustatytų aplinkybių, patvirtinančių, kad komisija sudaryta iš esmės fiktyviai. Ieškovė priimdama įsakymą dėl turto nurašymo ir likvidavimo ir jį įgyvendindama bei surašydama aktus apie turto nurašymą, dokumentuose nurodė neteisingus, žinomai melagingus duomenis, tuo pažeidė, kaip laikinai eidama direktorės pareigas, Direktorės pareigybinių instrukcijų nuostatas, Direktoriaus pavaduotojos administracijai ir ūkiui pareiginės instrukcijos, Panevėžio jaunimo mokyklos darbo tvarkos taisyklių reikalavimus.  Ta aplinkybė, kad ieškovė teigia, jog jai buvo duotas tik posėdžio protokolo išrašas (nors davė visą protokolą), neturi įtakos šio ginčo nagrinėjimui, nes ieškovė pati dalyvavo posėdyje. Po skirtos pirmos drausminės nuobaudos ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas, jai buvo įteikti prašymai pateikti pasiaiškinimus, į dalį jų ieškovė atsakė, į dalį prašymų atsakymų nepateikė. Pažymi, kad direktoriaus pavaduotojas ugdymui V. V. tapo atsakingu už darbų saugą, atleidus iš darbo direktoriaus pavaduotoją administracijai ir ūkiui V. P..

                           Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Panevėžio miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nerūpestingą ieškovės pareigų atlikimą. Ieškovė turėjo užtikrinti mokyklos turto apsaugą, todėl tokį pareigų neatlikimą tiek darbdavys, taikydamas drausminę nuobaudą, tiek teismas vertindamas įrodymus, pagrįstai įvertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

              Apeliacinis skundas atmestinas.

              Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas,  sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

               Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo 2013-01-11 ieškovė priimta dirbti pas atsakovę direktoriaus pavaduotoja administracijos ir ūkio reikalams, ji skirta atsakinga už darbų saugą, su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 1 t. 43-53). Priimant ieškovę į darbą pagal inventorizacijos aprašus Nr. 1, 3 2013-01-11 jai perduotos atsakovo materialinės vertybės, perdavimo metu vertybių trūkumo ar pertekliaus nerasta (b.l. 1 t. 106-165). 2014-10-14 atsakovo direktorės įsakymu už netinkamą mokyklos turto nurašymą ieškovei skirta drausminė nuobauda papeikimas (b.l. 1 t. 9). 2014-11-18 atsakovo direktorės įsakymu už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą, kitokį darbo drausmės pažeidimą ieškovei skirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo (b.l. 1 t. 21).

                         Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl nuobaudų skyrimo, kiekvienu atveju turi nustatyti šias būtinas sąlygas taikyti drausminę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. VBĮ „Ventos socialinės globos namai“, bylos Nr. 3K-3-115/2013).

    Nurodytos DK ir teismų praktikos nuostatos yra aktualios visose bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl drausminės atsakomybės taikymo.  Teisėjų kolegija pažymi, kad jų taikymo ypatumus šioje byloje lemia tai, jog ieškovės darbas buvo vadovaujamojo pobūdžio. Pradėtoje formuoti kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad vadovų darbo prigimtis ir jų atliekamų funkcijų specifika lemia jų drausminės atsakomybės ypatumus. Vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tie patys kriterijai taikytini sprendžiant dėl jų atsakomybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. VBĮ „Ventos socialinės globos namai“, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši teismų praktika taikytina ir tęstina nagrinėjamoje byloje.

   Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo direktoriaus 2014m. spalio 14 d. įsakymu Nr. P-63 drausminė nuobauda ieškovei paskirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Apeliantė nurodo, kad jai nebuvo pateiktas tinkamo turinio reikalavimas pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo ir todėl pirma drausminė nuobauda (papeikimas) jai paskirta nepagrįstai. Be to, atsakovo 2014 m. spalio 14 d. įsakyme Nr. P-63, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda, nėra nurodytų konkrečių veiksmų, už kuriuos ieškovei paskirtas papeikimas. Apeliantės nuomone, teismas nenustatė konkretaus jos padaryto darbo drausmės pažeidimo. 

    Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei procedūra nebuvo pažeista.  Darbdavys apeliantės pareikalavo pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo (DK 240 str. 1 d.). Iš darbdavio 2014-09-30 Prašymo dėl pasiaiškinimo turinio (b.l. 1 t. 101) matyti, kad apeliantės prašoma per 3 dienas pateikti pasiaiškinimą dėl 2014 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-31 ir 2014m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-33 netinkamai nurašyto mokyklos turto. Sutiktina su apeliante, kad darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiu darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą paaiškinimui pateikti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad pati apeliantė yra minėtų įsakymų autorė ir realiai šiuos įsakymus įgyvendino, sprendžia, kad prašymo pasiaiškinti turinys apeliantei turėjo būti informatyvus ir aiškus. Pažymėtina, kad apie skirtą drausminę nuobaudą apeliantei pranešta pasirašytinai (DK 240 str. 3 d.). Apeliantė atsakovui nėra nurodžiusi kad prašymas pasiaiškinti jai neinformatyvus ir neaiškus. Iš Panevėžio jaunimo mokyklos Tarybos posėdžio protokolo matyti, kad apeliantė dalyvavo 2014-10-13 vykusiame Panevėžio jaunimo mokyklos Tarybos posėdyje, davė žodinius paaiškinimus dėl savo atliktų veiksmų, už kuriuos taikyta drausiminė atsakomybė. Todėl ta aplinkybė, kad apeliantė teigia, jog jai buvo duotas tik posėdžio protokolo išrašas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ar drausminės nuobaudos skyrimo apeliantei procedūra nebuvo pažeista, nes pati apeliantė dalyvavo posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas – darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas, todėl sprendžiant drausminės nuobaudos teisėtumo klausimą visais atvejais turi būti nustatytas darbuotojo pareigų turinys ir apimtis. Principinės, privalomos visiems darbuotojams, pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje. Konkrečiau darbuotojų teisės ir pareigos apibrėžiamos įmonių, įstaigų organizacijų vietiniuose teisės aktuose (vidaus tvarkos taisyklėse, nuostatuose, pareigybių aprašymuose ir kt.). Nustatyta, kad apeliantės darbinės funkcijos buvo apibrėžtos atsakovo patvirtintuose direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareiginiuose nuostatose, direktoriaus pareiginiuose nuostatose, Panevėžio jaunimo mokyklos darbo tvarkos taisyklėse. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota, kad neužtikrindama tinkamo komisijų darbo, ieškovė pažeidė bei nevykdė direktoriaus pavaduotojo administracijos ir ūkio reikalams pareigybinių instrukcijų 2, 27, 29 p., direktoriaus pareigybinių instrukcijų 4.4, 4.14 p., Panevėžio jaunimo mokyklos darbo tvarkos taisyklių 6.1, 7.4 p. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, darydamas pagrįstą išvadą, jog ieškovei skirta drausminė nuobauda papeikimas yra tinkama, visiškai atitinka proporcingumo bei teisingumo principus (DK 238 str., 242 str. 2 d.), skirta nepažeidžiant įstatyme numatytų procedūrų (DK 240, 241 str.), atsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes (pažeidimas susijęs su biudžetinės švietimo įstaigos materialinėmis vertybėmis, jų netinkamu naudojimu, tikrinimu), darbuotojo kaltę (padarytas tyčia), į pažeidimo padarymo metu ieškovės eitas vadovaujančio asmens, kuriam keliami didesni pareigingumo bei rūpestingumo reikalavimai, pareigas mokykloje (direktoriaus pavaduotoja administracijos ir ūkio reikalams, laikinai ėjusi direktorės pareigas), kt. aplinkybes. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas nenustatė konkretaus ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo.

                           Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas be pagrindo savo iniciatyva konstatavo, kad ji padarė vieną šiukštų darbo drausmės pažeidimą. Apeliantė atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą – kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, kai prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Taigi apeliantė argumentus dėl paskirtosios nuobaudos griežtumo be pagrindo sieja su DK 235 straipsnio nuostatomis dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo bei jas aiškinančia teismų praktika. Pažymėtina, kad DK 238 straipsnyje įtvirtinti drausminės nuobaudos parinkimo kriterijai taikytini ir atleidimo iš darbo už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą atveju. Atsakovas apeliantei taikytos nuobaudos pagrįstumą grindžia tuo, kad ji, būdama materialiai atsakingu asmeniu, pakartotinai padarė darbo drausmės pažeidimus, susijusius su materialiųjų vertybių apsauga, neišsaugojimu jai perduoto turto, nekompensavimu jo trūkumo, kaip numato teisės aktai. Byloje nustatyta, kad 2014-09-30, 2014-10-29 įsakymais atsakovas sudarė komisijas inventorizacijai atlikti (b.l. 1 t. 178-179, 186). 2014-10-28, 2014-10-30 komisijos pateikė iš esmės analogiškas išvadas, jog nustatytas tam tikro mokyklos turto trūkumas (b.l. 1 t. 183-185, 188-190). Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad materialines vertybes apeliantė, pradėdama dirbti, priėmė (b.l. 1 t. 133-163, 164). Su apeliante buvo sudaryta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis, be to, pagal savo pareigybines funkcijas ji buvo atsakinga už mokyklos turto apsaugą ir išsaugojimą. Pagrįstai apeliantė pripažinta atsakinga už 2014-10-28, 2014-10-30 komisijų išvadose nurodyto turto trūkumą, nes bylos įrodymai patvirtina, kad turtas, kurio trūkumas nustatytas (pvz. trumpo židinio projektorius „Viewsonic“, vaizdadiskių grotuvas „Panasonic“, 4 kompiuteriai) buvo perduotas apeliantei, ją priimant į darbą (b.l. 1 t. 147, 157, 163). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad neišsaugodama nurodyto turto, nekompensuodama teisės aktų nustatyta tvarka jo trūkumo, ieškovė nevykdė su ja sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties nuostatų, direktorės pavaduotojos administracijai ir ūkiui pareiginių nuostatų (29 p.), Panevėžio jaunimo mokyklos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų (7.4 p.), todėl pagrįstai pripažino, kad darbo drausmės pažeidimą ieškovė padarė (DK 236 str.). Įvertinus šio pažeidimo pobūdį (pažeidimas susijęs su turto neišsaugojimu, tuo pačiu tiesioginių darbuotojos pareigų nevykdymu), pasekmes (biudžetinė švietimo įstaiga patyrė materialinių nuostolių), darbuotojos kaltės laipsnį (būtent ieškovė įstaigoje buvo pagrindinis darbuotojas atsakingas už inventoriaus apsaugą), kitas reikšmingas aplinkybes (ieškovė kaip materialiai atsakingas asmuo neteko įstaigos administracijos pasitikėjimo toliau dirbti jai pavestą darbą, susijusį su materialinių vertybių apsauga; pažeidimo padarymo metu apeliantė ėjo vadovaujančio asmens, kuriam keliami didesni pareigingumo bei rūpestingumo reikalavimai, pareigas. Teisėjų kolegija sutinka, kad yra pagrindas minėtą pažeidimą pripažinti šiurkščiu (DK 235 str. 1 d., 2 d. 11 p.), ir šiuo atveju jis pats savaime  gali būti laikomas visiškai pakankamu apeliantės atleidimo iš darbo pagrindu (DK 136 str. 3 d. 2 p.).

             Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad pažeidimai padaryti po 2014-10-15 dėl neinstruktadvimo dėl darbų saugos, dėl nebuvimo darbo vietoje, dėl dokumentų nepateikimo buhalterei, dėl nepagarbaus elgesio su atsakovo darbuotojais, dėl vadovo neinfomavimo apie darbuotojo neatvykimo į darbą buvo visiškai pakankamas pagrindas taikyti ieškovei drausminę atsakomybę, ir, galiojant 2014-10-14 skirtam papeikimui, skirti drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo. Teisėjų kolegija, įvertinus apeliantės eitas pareigas (vadovaujančio asmens, kuriam keliami didesni pareigingumo bei rūpestingumo reikalavimai, pareigos švietimo įstaigoje), pažeidimų sunkumą ir sukeltas pasekmes (buvo trikdomas švietimo įstaigos darbas), darbuotojos kaltę (dalis pažeidimų padaryti tyčia), neturi pagrindo nesutikti su padaryta pirmosios instancijos teismo išvada. Kadangi apeliantė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, esančiu visiškai pakankamu apeliantės atleidimo iš darbo pagrindu, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kitais apeliantės padarytais pažeidimais išsamiau nepasisakoma. Kiti apeliantės argumentai neturi reikšmės priimto pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų išsamiau nepasisakoma.

               Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

             Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 96 str., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžių, prašymas priteisti iš apeliantės 400 Eur advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme tenkintinas.

                                  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui  Panevėžio jaunimo mokykla, juridinio asmens kodas 195272371, 400 € (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

    Teisėjai                                                                                         Ramunė Čeknienė

                                                                                                            Birutė Jonaitienė

                                                                                             Birutė Valiulienė