Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-09-03][nuasmeninta nutartis byloje][2S-2219-585-2015].docx
Bylos nr.: 2S-2219-585/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Intevita 302782318 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka:
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vykdymo procesas
Vykdymo procesas:
Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas

Civilinė byla Nr

                               Civilinės bylos numeris 2S-2219-585/2015

                              Teisminio proceso numeris 2-68-3-23210-2015-5

              Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2015 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens A. Č. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutarties, kuria patenkintas antstolio Dainiaus Šidlausko prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

 

n u s t a t ė:

 

antstolis Dainius Šidlauskas kreipėsi į teismą, prašydamas vykdymo procese pakeisti skolininką R. Č. jo teisių perėmėju A. Č. Antstolio teigimu, jis vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą dėl 778,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojos B. G. naudai. Skolininkas 2005 m. balandžio 5 d. mirė. Jo palikimą 2014 m. gruodžio 1 d. priėmė suinteresuotas asmuo A. Č.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi patenkino antstolio prašymą ir pakeitė skolininką jo teisių perėmėju A. Č. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą dėl 778,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. Č. išieškotojos B. G. naudai. Skolininkas R. Č. 2005 m. balandžio 5 d. mirė. Skolininko palikimą priėmė jo įpėdinis pagal įstatymą A. Č. Antstolis 2008 m. gegužės 13 d. patvarkymu kreipėsi į Vilniaus miesto 8-ąjį notarų biurą ir informavo, kad antstolių kontoroje skolininko R. Č. atžvilgiu yra vykdomas išieškojimas. Be to, antstolis 2008 m. rugpjūčio 21 d. šaukimu informavo A. Č. apie antstolių kontoroje skolininko R. Č. atžvilgiu vykdomą išieškojimą. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, pripažino, jog skolininko įpėdiniui, priimant palikimą, buvo žinoma apie palikėjo skolas, ir todėl patenkino antstolio prašymą.

Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesti arba palikti nenagrinėtą antstolio prašymą.

Suinteresuoto asmens atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino akivaizdžių vykdomosios bylos vykdymo neteisėtumo aplinkybių. Antstolis 2008 m. balandžio 10 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Toks įrašas buvo padarytas ir pačiame vykdomajame rašte. Išieškotoja, norėjusi tęsti vykdomuosius veiksmus, turėjo teisę pateikti vykdomąjį raštą iš naujo vykdyti. Antstolis, savo ruožtu, turėjo priimti atitinkamą patvarkymą. Bet vykdomojoje byloje nėra patvarkymo, kuriuo būtų iš naujo priimtas vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. birželio 30 d. vykdomasis raštas. Be to, nėra patvarkymo, kuriuo būtų panaikintas 2008 m. balandžio 10 d. patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Todėl visi antstolio veiksmai, kuriuos jis atliko po 2008 m. balandžio 10 d., yra neteisėti;
  2. pagal Civilinio proceso kodekso 607 straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Nuo vykdomojo dokumento grąžinimo dienos praėjo daugiau negu 5 (penkeri) metai, todėl antstolio 2015 metais atliekami veiksmai, tarp jų – kreipimasis į teismą dėl skolininko pakeitimo, yra neteisėti;
  3. pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis 2008 m. rugpjūčio 21 d. šaukimu informavo suinteresuotą asmenį apie antstolių kontoroje skolininko atžvilgiu vykdomą išieškojimą, yra nepagrįsta. Suinteresuoto asmens teigimu, jis negavo šio šaukimo, o vykdomojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog toks šaukimas buvo siųstas ir įteiktas suinteresuotam asmeniui. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie vykdomą skolos išieškojimą;
  4. pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog antstolis, praleidęs Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių nustatytus terminus, informavo notarų biurą apie skolininko atžvilgiu vykdomą išieškojimą.

Antstolis ir išieškotoja neatsiliepė į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą.

 

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas suinteresuoto asmens atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Teismo antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. birželio 30 d. vykdomasis raštas, išduotas pagal teismo 2000 m. birželio 15 d. sprendimą, kuriuo B. G. iš R. (R.) Č. buvo priteisti 2 399 Lt žalos atlyginimas ir 288,55 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šis vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti ir buvo atliekami įvairūs priverstinio vykdymo veiksmai, iki antstolis Dainius Šidlauskas nustatė, jog skolininkas mirė. Antstolis 2008 m. balandžio 10 d., remdamasis šia aplinkybe, surašė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Vykdomajame rašte, kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 614 straipsnio 1 dalyje, yra padarytas įrašas, bylojantis apie vykdomojo dokumento grąžinimą išieškotojai.

Vykdomojo dokumento išieškotojui grąžinimas – vykdomosios bylos pabaigos pagrindas (Civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Grąžinus vykdomąjį dokumentą ir taip pasibaigus vykdomajai bylai, nebegali būti atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Be to, antstolis, grąžindamas vykdomąjį dokumentą, privalo panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti (Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 4 dalis). Nereiškia, jog išieškotojas, jam antstolio patvarkymu grąžinus vykdomąjį dokumentą ir taip pasibaigus vykdomajai bylai, nebegali inicijuoti priverstinio išieškojimo pagal grąžintąjį vykdomąjį dokumentą proceso. Priešingai, Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Tokiam (naujam) procesui pradėti, kaip ir bendraisiais atvejais, pirmiausia yra būtinas išieškotojo aktyvus valinis veiksmas – vykdomojo dokumento pateikimas antstoliui vykdyti (Civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 1 dalis).

Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, galima konstatuoti, jog antstolio 2008 m. balandžio 10 d. patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo nebuvo panaikintas teismine tvarka. Tą patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, jis yra galiojantis ir sukelia aukščiau nurodytas teisines pasekmes, tai yra lemia vykdomosios bylos pabaigą. Kas reiškia, jog šios vykdomosios bylos procese, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, nebegalėjo būti atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, nėra pagrindo konstatuoti, jog išieškotoja, kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 3 dalyje, iš naujo pateikė antstoliui vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. birželio 30 d. vykdomąjį raštą. Darytina išvada, jog antstolis, nors ir priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, kuris, kaip nustatyta, nėra panaikintas teismine tvarka ir yra galiojantis, faktiškai negrąžino išieškotojai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. birželio 30 d. vykdomojo rašto ir toliau tos pačios vykdomosios bylos procese vykdė išieškojimą pagal šį vykdomąjį dokumentą. Antstolis privalėjo grąžinti išieškotojai vykdomąjį dokumentą. Todėl, nors antstolis faktiškai negrąžino vykdomojo dokumento ir šis liko jo žinioje, nereiškia, kad jis galėjo tęsti priverstinio vykdymo veiksmus. Susidarė tokia situacija, kad antstolis de jure be vykdomojo dokumento atlikinėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Taip veikdamas, jis viršijo savo įgaliojimus ir visi jo procesiniai veiksmai, atlikti po to, kai buvo priimtas patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, yra neteisėti (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 2 dalis).

Vykdymo procesas baigėsi, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo. Skolininkas negalėjo būti pakeistas jo teises ir pareigas paveldėjimo būdu perėmusiu apeliantu, nes pasibaigė vykdymo procesas, kuriame palikėjas užėmė skolininko padėtį, o naujas procesas pagal tą patį vykdomąjį dokumentą nebuvo pradėtas. Tokiomis aplinkybėmis, teisiškai nesant vykdymo proceso, apskritai negalėjo būti pradėtas procesas dėl skolininko pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti antstolio prašymą (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi, nesant vykdymo proceso, negalimi jokie procesiniai vykdymo veiksmai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl nepagrįstai priėmė ir, negana to, patenkino antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo neegzistuojančiame vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, naikina skundžiamą nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – nutraukia bylos, pradėtos pagal antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo, procesą (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis, 293 straipsnio 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kiti apelianto argumentai nėra teisiškai reikšmingi. Skundžiamai nutarčiai panaikinti yra pakankami aukščiau išdėstyti motyvai. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako kitais apelianto argumentais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

                                            

n u t a r ė:

 

              panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti bylos, pradėtos pagal antstolio Dainiaus Šidlausko prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, procesą.

             

 

 

             

             

 

              Teisėjas                                                                       Vytautas Zelianka