Baudžiamoji byla Nr. N1-30-519/2016

Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00998-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.;

1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.;

1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.9.; 1.1.8.13.; 1.1.11.;

1.1.11.2.; 1.1.11.4.; 1.1.11.7.; 1.1.11.9.; 1.2.4.2.8.;

2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.1.; 2.1.15.3.;

2.3.6.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.3.6.4.5. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS  VARDU

2016 m. balandžio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus,

sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei, Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,

kaltinamajam A. R. ir jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

kaltinamajam V. M. ir jo gynėjai advokatei Juanai Dumbliauskaitei,

kaltinamajam D. L. ir jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,

nukentėjusiajam A. A. ir jo atstovui advokatui Ričardui Raliui,

nukentėjusiajam G. K.,

civiliniams atsakovams R. R., Z. M., I. M.,

teismo psichologei Vaidai Šarauskienei,

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

          V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., lietuvis, LR pilietis,  nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) 1 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 135 straispnio 2 dalies 8 punktą.

          D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2006-06-21 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. 1 d. 3 p., neteistas, kaltinamas pagal BK 135 straispnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

A. R., V. M. ir D. L. 2014 m. lapkričio 2 d. apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrais veiksmais, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių kumščiais, kojomis ir lazdomis nukentėjusiajam G. K. ir nukentėjusiajam A. A. į įvairias kūno vietas: galvos, veido sritis, į krūtinę, į pečių sritį, sukeldami nukentėjusiesiems fizinį skausmą bei G. K. padarydami kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžį, galvos smegenų sumušimą, kairės ausies būgnelio plyšimą, t. y. dėl kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio lūžio, galvos smegenų sumušimo nukentėjusiajam G. K. sunkiai sutrikdė sveikatą, o dėl kairio momenkaulio lūžio, kairės ausies būgnelio plyšimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei A. A. padarydami atvirą pakauškaulio lūžį, nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžius, odos nubrozdinimus nosies srityje, poodines kraujosruvas veide ir galvoje, dešinės ausies potrauminį kurtumą, t. y. dėl atviro pakauškaulio lūžio ir potrauminio dešinės ausies kurtumo nukentėjusiajam A. A. sunkiai sutrikdė sveikatą, o dėl nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžių padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl odos nubrozdinimo nosies srityje, poodinių kraujosruvų veide ir galvoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad pripažįsta, jog spyrė kelis kartus ir trenkė pagaliu. Įvykio vakarą su V. M. vaikščiojo po miestą, kažkur po 20 val. V. M. paskambino D. L.. Po pokalbio telefonu V. M. pasakė, kad reikia bėgti į „(duomenys neskelbtini)“, nes D. L. prašė padėti, sakė kažkas užpuolė. Abu su V. M. nubėgo į tą pusę per senas kapines. Bėgdamas per kapines, apsigynimui jis pasiėmė nedidelę medžio šaką, apie 5–7 centimetrų storio. Kai iššoko per kapinių tvorą, pamatė stovint būrį moterų ir vyrų, jie visi tarpusavyje šūkavo. Atbėgęs matė D. L. stovintį prie kampo, matė ir kitus žmones, kuriuos nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jie šūkavo, vienas kitam spyrė, rėkavo, reikalavo baigti muštis. Tų dviejų asmenų, su kuriais kiti žmonės konfliktavo, nepažinojo, jų amžiaus, ūgio ir išvaizdos negalėtų apibūdinti, nes viskas vyko labai greitai. Taip pat jis nematė, kad kas iš ten buvusių žmonių turėtų rankose kokius daiktus. Pribėgęs prie šios grupės žmonių nepažįstamam žmogui, stovėjusiam prie tvoros nusisukusiam nugara, trenkė rankose turėta šaka, nuo ko tas žmogus suklupo. Jam sudavė turėta šaka į galvą ties kaire ausimi. Nuo šio smūgio šaka sulūžo. Po to jis dar spyrė suklupusiam žmogui kažkur į krūtinę. Kaip pats supranta, jog jis trenkė vyresniajam nukentėjusiajam. Kai vyriškis suklupo ant kelių, pribėgęs V. M. tam pačiam vyriškiui keletą kartų – gal keturis – spyrė į krūtinę. Apie suduotų smūgių skaičių ir vietas, tiksliau jis nurodė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o dabar tiksliai neprisimena. Matė, kad D. L. buvo susikabinęs su vienu vyriškiu ir sudavė kumščiu jaunesniam vyrui į veidą. Kodėl jis trenkė tam vyrui, paaiškinti negali, nes viskas greitai įvyko. To vyro iš viso nepažinojo, pykčių jam jokių neturėjo. Pribėgo ir trenkė, nes jam kažkas buvo sakę, kad turėjo peilį, tačiau jis nematė, kad šis turėtų peilį. Po viso to, įvykio vietoje buvusios moterys sakė baigti muštis, kad policija atvažiuos. Ten būdamas jis nematė, kad muštųsi kokie nors kiti asmenys. Įvykio metu buvo blaivus, galvoja, kad ir V. M. buvo blaivus, nes jie prieš tai nevartojo alkoholio. Ar kiti įvykio vietoje buvę žmonės buvo blaivūs, jis nežino. Toje vietoje, kur vyko įvykis, buvo tamsiau, o toliau buvo apšviesta. Antram, jaunesniam vyrui, jis nesudavė nei vieno smūgio. Gailisi dėl to ką padarė, pasižada daugiau taip nedaryti. Nežino, ką dėl civilinio ieškinio sakyti, nes pats nedirba, šiuo metu mokosi 10 klasėje.

Kaltinamasis V. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad 4 kartus spyrė vaikinui.  Įvykio vakarą, apie 18 val., atėjo su broliu pasveikinti sesers. Kiek pabuvęs išėjo. Po to vėl grįžo. Žinutėmis susirašė su A. R. ir susitarė susitikti. Susitikę su A. R. vaikštinėjo. Kai buvo prie pašto, jam paskambino D. L., prašė atbėgti padėti, nes su peiliu jį kažkas puola. Prašė atbėgti į „(duomenys neskelbtini)“ padėti. Tai išgirdęs, jis kartu su A. R. nubėgo  per kapines į nurodytą rajoną. Bėgimas galėjo užtrukti apie 5 min. Nei jis, nei A. R. su savimi jokių žalojimui pritaikytų įrankių neturėjo, nes jie buvo išėję pasivaikščioti. Jokių minčių, kad reikės muštis, iš anksto neturėjo. Bėgant per kapines A. R. pasiėmė ten buvusį rąstą – medinę lazdą. Išbėgę iš kapinių pamatė apie 10–15 žmonių. Tarp jų pažino D. L. ir N. Š.. D. L. tuo metu buvo prie kapinių tvoros. Kadangi toje vietoje buvo tamsu, tai kitų buvusių toje vietoje asmenų jis nepažino. Įvykio vietoje jo brolio nebuvo, nes buvo nuėjęs pas draugę. Taip pat nebuvo D. K. ir brolių N., nes jis jų nematė. Matė, kad pribėgęs A. R. trenkė vienam vyriškiui lazda į galvos šoną. Jis kitam vyriškiui spyrė į pilvą, nuo ko šis nugriuvo, apsivertė ant nugaros ir užsidengė galvą. Tada jis jam dar spyrė kelis kartus – gal keturis – į šoną. Nežino, kuriam spyrė, ar jaunesniam, ar vyresniam, nes buvo tamsu, nesimatė. Jis spyrė ne tam vyrui, kuriam sudavė A. R.. Jis spyrė žemesniam ir liesesniam, kuris buvo su kepure. Matė, kad tas vyras, kuriam sudavė A. R., stovėjo atsirėmęs į tvorą. Tas, kuriam jis spyrė, atsistojęs pabėgo. Ką darė įvykio vietoje D. L., nematė. D. L., kuris buvo toliau nuo tų kuriuos mušė, arčiau prieiti neleido merginos. Norėjo padėti D. L., todėl atbėgo kartu su A. R.. Nukentėjusysis ant jo nerėkė, nieko jam nesakė prieš spyrimą. Jis   greitai pribėgęs prie nukentėjusiojo jam spyrė nieko nesiaiškinęs. Po to visi rėkavo, kad policija tuoj atvažiuos, sakė nebesimušti. Tada jis pradėjo bėgti link garažų. Bėgdamas matė, kad tas, kuriam spyrė, atsistojo prie tvoros. Prisimena, kad kai atbėgo į įvykio vietą, pamatė, kad tie vyriškiai, kuriems jie sudavė, stovėjo priešais D. L., o kažkokia mergina laikė juos, neleido jiems prieiti. Jis tik vieną žmogų, kuris galėjo būti apie 20–30 metų amžiaus, sumušė. Su savimi jokių įrankių ar kasteto neturėjo, nes  nesiruošė muštis, išėjo tik pavaikščioti. Jis galvoja, jog nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiajam negalėjo būti padaryti tokie sužalojimai. Gailisi, kad taip padarė, pasižada daugiau taip nedaryti. Šiuo metu mokosi, alkoholio nevartoja, su tėvais sutaria, jiems padeda. Tėvas yra invalidas, o motina dirba. Turi tris seseris ir brolį.

Kaltinamasis D. L. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, t. y., kad pasirodė neblaivus viešoje vietoje, šūkavo, tačiau smūgių niekam nesudavė. 2014-11-02 vakare, apie 17-18 val., ruošėsi švęsti žmonos gimtadienį. Namuose susirinko svečių, visi vaišinos, taip pat vartojo ir alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo laiku N. Š., E. B., S. L. nuėjo dar parsinešti alkoholinių gėrimų. Už 10–15 minučių parbėgo į namus J. J. ir pradėjo rėkti, kad kažkas N. užpuolė su peiliais, grasino papjauti. Jo žmona pasakė nekelti „kipišo“, gal  išsispręs viskas ir tuoj jos pareis, gal niekas nepradės pjaustytis. Jis klausinėjo kas ten yra, bet niekas nieko tiksliai jam nepaaiškino. Po to su patėviu A. G. ėjo parūkyti į lauką. Einant link lauko tualeto jis prisidegė cigaretę ir pamanė, kad reikia nubėgti pažiūrėti kas vyksta. Tada paskambino V. M., pasakė, gal reiks pagalbos, sakė, kad skerdžiasi, o pats tuo metu po truputį ėjo. Pamatė  susirinkusį žmonių būrį, visi rėkė, cypė, klykė, tačiau nematė, kad kas pjautųsi, ar dar ką nors panašaus. Praėjęs pro šią minią, priėjo prie šviesaus vaikinuko, kurio paklausė ką čia daro. Tada šis vaikinas norėjo „ant jo šokti“, jis stumtelėjo vaikiną į petį, nuo ko šis pargriuvo. Tas vaikinas čiupo jam už kojos, pradėjo muistytis, tada jis nestipriai spyrė vaikinui į petį. Po to jis pasisuko eiti link kapinių, sakė visiems skirstytis. Viskas truko trumpai. Grįžo namo ir toliau šventė. Apie 22 val. dar iš tos vietos, kuri yra už kelių namų, girdėjosi riksmai. Įvykio vietoje matė V. M., tačiau ką jis konkrečiai darė, nematė. Taip pat matė A. R., kuris rankoje turėjo kažkokį žabą. Nukentėjusiuosius G. K. ir A. A. pažįsta iš matymo, tačiau toje vietoje nei vieno iš jų nematė, nes buvo tamsu. Be to, neatkreipė dėmesio į ten buvusius asmenis, todėl negali pasakyti, ar tas šviesus vaikinas buvo G. K.. Nematė, kad kas nors iš ten buvusių asmenų būtų turėję kokius nors įrankius. Jis jokių sužalojimų nukentėjusiesiems asmenims nepadarė, todėl nesutinka su pareikštais ieškiniais. Mano, kad G. R. davė jį kaltinančius parodymus dėl to, kad nori gauti iš nukentėjusiųjų pinigų, kai jis, kaip dirbantis asmuo, atlygins civilinius ieškinius. Jis yra vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus, mažiausiam vaikui – aštuoni mėnesiai, dukrai – penkeri metai, vyriausiam vaikui – septyneri metai. Turi nuolatinį darbą. Žmona šiuo metu motinystės atostogose.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną, 2014-11-02 su žmona buvo svečiuose pas kaimynus K., adresu:  (duomenys neskelbtini). Pas juos namuose dar buvo kaimynas, jo žmona G., jų sūnus G. K. ir G. draugė. Mums būnant atėjo du broliai N., kurie ieškojo G. sesers. Jų asmeniškai nepažįsta, tik yra matęs juos einančius gatve pas motiną. Jie atėję klausė G., kur yra jo sesuo. G. sakė, kad nėra jos, sakė eiti lauk. N. ir G. K. išėję į lauką susistumdė. Kiek vėliau jis taip pat išėjo į lauką. N. ir G. K. dar ginčijosi, tačiau netrukus N. pasišalino. Jie pabuvo su  G. K. lauke, po to nuėjo į parduotuvę. Kartu su jais ėjo ir jo žmona. Grįžtant iš parduotuvės pamatė būrį ateinančių jaunuolių, jų buvo apie 5–8, o gal dešimt. Šie jaunuoliai iš karto juos su G. K. čiupo ir pradėjo mušti. Tuo metu jo žmona jau buvo įėjusi į namo vidų. Jis dar pagalvojo, kad N. ką nors nusamdė juos sumušti, tačiau pačių N. tame būryje jis nematė. Kas trenkė į galvą, kas kitur – į nosį, krūtinę, nepamena, tiksliai nurodyti negali. Viskas įvyko staiga, nei vieno iš užpuolusių jis nepažino, nes toje vietoje yra tamsu. Jį pradėjo mušti ant gatvės prie namo. Nuo suduotų smūgių neteko sąmonės ir atsigavo tik ligoninėje. Prieš susitinkant su tais jaunuoliais, jis nebuvo sužalotas, rankose tuo metu kai jį mušė, jokių įrankių neturėjo

Palaiko patikslintą civilinį ieškinį ir prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų ieškinyje nurodytą sumą. Iki sužalojimo dirbo suvirintoju-šaltkalviu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Darbe reikia ir aukštai palipti, o po sumušimo tų darbų dirbti nebegali. Ieškinyje yra nurodytos ir netektos pajamos, kurias būtų gavęs dirbdamas ankstesnį darbą iki pensijos. Prašo priteisti neturtinės žalos 5000 eurų, dėl jam padarytos traumos jis gydėsi ir iki šio gydosi, vartoja vaistus.

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną pas juos namuose buvo A. A. su žmona, buvo susitikę draugiškai, kaip kaimynai. Vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu namuose buvo jis, mama, patėvis, A. ir A. A. ir jo draugė L. S.. Jo sesers namuose nebuvo, nes ji kartu negyvena. Kažkuriuo metu į namus atėjo du broliai N., klausė sesers. Jis pasakė, kad jos nėra bei išvarė N. lauk. Pats taip pat iš paskos išėjo į lauką, ten susistumdė su N.. Susistumdė nestipriai, jis dėl to jokių sužalojimų nepatyrė. Po to jis grįžo į vidų ir toliau visi sėdėjo. Apie 10 val. jis, A. A. ir jo žmona ėjo į parduotuvę d nusipirkti degtinės. Grįžtant, prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo kampo juos sumušė, tačiau kas – jis nematė, nes ten tamsu. Juos užpuolė gal penki asmenys. Iš juos užpuolusių asmenų nieko nepažino, nes buvo labai tamsu ir viskas vyko labai greitai. Nuo tos vietos, kur buvo užpulti, iki namų buvo apie 20 metrų. Tą vietą jis parodė ikiteisminio tyrimo metu. Kas jam sudavė ir kiek smūgių sudavė, negali pasakyti, nes gavo smūgį į galvą ir neteko sąmonės. A. A. nunešė degtinę į namus, o jie su A. A. ėjo iš paskos. Kai juos mušė, A. A. jau buvo namuose. Tuo metu, kai juos mušė, nei jis, nei A. A. nieko rankose neturėjo. Įvykio vietoje N. jis nematė.

Palaiko patikslintą civilinį ieškinį, nes padaryta didelė trauma. Šiuo metu yra suimtas kitoje byloje, todėl tinkamas gydymas nėra užtikrintas, nuolat jaučia galvos skausmus, gydytojai nustatė epilepsijos priepuolius, prastai girdi, turbūt sveikata neatsistatys, o ateityje trauma atsilieps.

Kadangi kaltinamieji yra jauni, turi šeimas, griežtai neprašo jų bausti, tik prašo, kad jie ieškinius atlygintų.

Liudytoja ir civilinė atsakovė R. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. R. yra jos sūnus, todėl atsisako duoti parodymus kaip liudytoja. Gali tik pasakyti, kad civiliniai ieškiniai per dideli.

Liudytojas ir civilinis atsakovas Z. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. M. yra jo sūnus, todėl jis atsisakau duoti parodymus kaip liudytojas. Jo nuomone, civiliniai ieškiniai per dideli, nes jis turto neturi, yra neįgalus ir gauna 170 Eur neįgalumo pašalpą.

Liudytoja ir civilinė atsakovė I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. M. yra jos sūnus, todėl ji atsisako duoti parodymus kaip liudytoja. Civiliniai ieškiniai per dideli, sumos nerealios. Turto neturi, dirba puse etato, gauna du šimtus su trupučiu eurų, turi du nepilnamečius vaikus V. ir mažesnę dukrą, su vyru Z. M. gyvena kartu. 

Liudytoja A. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo A. A. žmona. Kaltinamasis A. R. buvo atvažiavęs atsiprašyti, D. L. pažįsta iš matymo, trečio kaltinamojo visai nėra mačiusi. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. 2014-11-02 išgėrinėjo pas kaimynus K.. Pas kaimynus buvo ji, jos vyras A. A., G. K., G. K., jo sugyventinė L. ir G. sugyventinis P., kuris buvo girtas ir miegojo. Moterys gėrė sidrą, o vyrai degtinę. Jiems būnant atėjo du broliai N. ieškoti G. K. sesers N.. Buvo vakaras, lauke tamsu, kai atėjo N.. G. jiems pasakė, kad jos ieškoti reikia (duomenys neskelbtini), ir atidaręs duris stūmė juos per duris, sakė eiti, netrukdyti. G. K. ir N. išėjo į lauką. Ji su savo vyru išėjo iš paskos. Matė, kad G. K. su N. lauke apsižodžiavo, bet jokių muštynių nebuvo. Nei G., nei jos vyras tuo metu nebuvo sužaloti. Po to N. išėjo, o jie parėjo į kambarį. Toliau sėdėjo, po to nutarė dar butelį nusipirkti. Girti nebuvo, nes apie 22 val. vakaro ėjo dar nusipirkti alkoholio. Ėjo ji, jos vyras ir G. K.. Parduotuvėje A. A. pirko butelį degtinės. Grįžtant pro senąsias kapines išgirdo triukšmą, vaikinų, merginų balsus, tačiau nieko nesimatė. Ji priėjo iki namų, tada ji paėmė butelį ir įėjo į vidų, o A. A. su G. pasiliko lauke. Netrukus į namus įbėgo mergaitė, jos pavardės nežino, pasakė, kad senelį muša. Jos su G. K. išbėgo į lauką ir pamatė A. A. be sąmonės, sumuštą, kruviną, gulintį prie vartelių. Jos įtempė jį į kambarį. Atvažiavusi greitoji A. A. išvežė į ligoninę. Kitas greitosios pagalbos automobilis išvežė G. K.. Kai mergina, kurios iki įvykio nepažinojo, tačiau dabar žino, kad ji vardu G., įbėgo į kambarį, muštynių jau nebebuvo, lauke kažkas stovėjo. G. sakė, kad jos vyrui spardė į nosį moteris ar mergina, bet ji pati to nematė. Jos vyras su savimi turėjo tik banko kortelę, daugiau jokių daiktų su savimi neturėjo. Šiuo metu vyro sveikata bloga, jis nebedirba dėl sveikatos. Iki to įvykio viskas buvo normaliai, nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo.

Dabar jau tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių, todėl prašo vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes tuo metu geriau viską prisiminė ir sakė tiesą.

Nepilnametis liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį D. L. žino iš matymo, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Įvykio dieną, tikslios datos nepamena, 2014 m. rudenį buvo pas seserį L. S.. Sesuo gyvena prie kapinių, adreso nežino. Pas seserį dar buvo jos sugyventinis G. K., jo mama G. K. ir brolis. Apie 21–22 val. ėjo namo, jį palydėjo sesuo. Kai kieme kalbėjosi su seserimi, matė, kad G. K. su senuku buvo nuo jo už kelių metrų, šio senuko jis nepažįsta. Tuo metu pamatė, kaip pro kapus atbėgo būrys jaunuolių. Matė kaip kažkuris pribėgęs trenkė G. smūgį su beisbolo lazda, kuri buvo apvyniota kažkuo baltu. Jų buvo septyni, gal daugiau, buvo ir merginų, bet jos bandė juos išskirti. Asmuo, kuris G. K. sudavė beisbolo lazda buvo su kapišonu, tačiau jo veidą jis prisimena. Nuotraukose buvo tas asmuo, kuris sudavė smūgį G. beisbolo lazda, bet iš karto jo nepažino, tačiau po to jį atpažino, ir nurodė kaip smūgį sudavusį asmenį. Nuotraukose atpažino asmenį – „(duomenys neskelbtini)“, jo pavardės tuo metu nežinojo, tačiau vėliau sužinojo, kad tai buvo O. N.. O. N. nesudavė smūgio, tačiau kai jis kieme kalbėjo su seserimi, girdėjo kaip G. K. stovėjęs su senuku ginčijosi su „(duomenys neskelbtini)“. O. N. pasakė, kad turės bėdų, tada paskambino ir po kelių minučių atbėgo būrys jaunuolių. Kai šie atbėgo, tai jis matė, kad vienas asmuo sudavė smūgį G. K., tada G. K. nugriuvo. Daugiau konkrečiai kas vyko nurodyti negali, nes pilna jų pribėgo. Nematė, kas trenkė senukui, bet matė, kad jam buvo prakirstas antakis. Kai atbėgo būrys jaunuolių, senukas rankose nieko neturėjo. Muštynės truko apie tris minutes, greitai baigėsi. Rodė jam nuotraukose asmenis. Panašūs į tuos kurie sudavė, jam pasirodė asmenys nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 3. Po muštynių G. K. pabėgo, kur, nematė, o senukas buvo nugriuvęs. Įvykio vietoje nebuvo apšviesta, bet matėsi, nes jis netoli muštynių vietos buvo. Matė, kad iš atbėgusių vienas rankoje turėjo grandinę. Nors niekas jam poveikio nedarė, tačiau visų kaltinamųjų bijo. Atbėgę asmenys buvo apsirengę juodai, o „(duomenys neskelbtini)“ buvo su ruda odine striuke, džinsinėmis kelnėmis. Daugiau vaikinų nebuvo su ruda striuke, taip pat tarp jų nebuvo nei vieno neapsirengusio. Kirvio pas atbėgusius asmenis jis nematė.

Liudytoja K. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta, santykiai su jais yra draugiški. Įvykio dieną, 2014-11-02 buvo jos draugo D. M. sesers gimtadienis. D. M. su broliu nuėjo pasveikinti seserį. D. M. grįžus, jo tėvai išėjo į sesers gimtadienį, o ji su D. M. liko namie, žaidė kompiuterinius žaidimus, klausėsi muzikos. Jiems bebūnant namuose dar buvo atėjusi kaimynė, kuri papašė pritildyti muziką. Po to dar kiek pabuvus išėjo namo. Kai išėjo namo, buvo vėlu, kiek tiksliai buvo valandų dabar nepamena, tačiau tai teisingai buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis V. M. yra jos pusbrolis, o kitus kaltinamuosius pažįsta, santykiai normalūs, nukentėjusiųjų nepažįsta. Įvykio dieną jos su pussesere N. Š. nuėjo pas pusseserę V. L., nes ji prašė padėti jai susiruošti gimtadieniui Atėjo anksčiau, apie 15–16 val. dienos. Tikslios dienos nepamena, gali būti, kad tai buvo 2014 m. lapkričio 2 d. Vakare, apie 19 val. atėjo svečiai: E. R., D. L., D. M., bet jis neilgai buvo, dar buvo V., A. R., I. M., J., pavardės nežino, D. L. mama ir J. draugas, kitų nežino. Apie 21–22 val. išėjo ji, E. B., N. Š. į „Norfą“ nusipirkti gerti. Ėjo gatve, ne per kapines. Nueidamos išgirdo, kad yra būrys vaikinų prie (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau jie joms nieko nesakė. Grįžtant iš parduotuvės prisikabino kažkokie du bernai ir viena mergina. Buvo tamsu, nežino kokio jie buvo amžiaus, vienas buvo jaunesnis, kitas vyresnis. Jie pradėjo jas vadinti necenzūriniais žodžiais. Vienas iš jų pribėgo, išsitraukė peilį, pasakė: „Ar norit, kad pasmeigčiau?“ Peilis buvo nedidelis, gal apie 10 cm ilgio. Gatvė toje vietoje neapšviesta, tačiau peilį ji matė, nes tas žmogus buvo arti  priėjęs. Tada pribėgusi kažkokia moteris pasakė, kad bėgtume, nes gali pasmeigti. Tada ji su N. Š. pabėgo, o iš paskos atbėgo E. B.. Grįžusios namiškiams pasakė, kad jas pagąsdino su peiliu. Niekas dėl to nieko nesakė, niekas dėl to aiškintis santykių nebuvo išėjęs. Ji, N. Š., D. L. ir Z. M. buvo išėję į kiemą parūkyti. Parukę grįžo, ilgesniam laikui niekur nėjo.  Kai baigė švęsti, ji apie 24 val. išėjo su I. M., Z. M., N. Š. ir D. L. motina J.. Šventimas jau buvo pasibaigęs, ji išėjo paskutinė. Apie muštynes tą vakarą nieko negirdėjo ir dabar nieko nežino. Negali atpažinti tų vaikinų kurie prisikabino, neprisimena jų.

Nepilnametė liudytoja G. R. 2015 m. gruodžio 15 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį D. L., V. M. ir A. R.. D. ir V. yra jos draugės pusbroliai. Su kaltinamaisiais artimiau nebendravo. Su draugėmis S. L. ir E. K. ėjo pasivaikščioti ir matė, kaip prasidėjo muštynės. Toje vietoje buvo daug žmonių, matė, kad stovėjo V. M., D. L. stovėjo prie kapinių, o A. R. rankoje turėjo beisbolo lazdą. Jos su draugėmis matė, kad visi mušė G. K. ir A. A.. Nubėgusi pas tetą G. iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. G. K. ir dėdės A. A. nepažinojo, žinojo, kad G. yra tetos G. sūnus, todėl pas ją ir nubėgo. Rankomis daužė ir kojomis spardė, su beisbolo lazda daužė G. K. per šoną ir A. A. trenkė. Vienas buvo su kastetu, tik nepamena, ar D. L., bet jie visi juos daužė paguldę ant žemės. Kartu su draugėmis buvo kai vyko muštynės, po to viena grįžo namo. Kai visi pradėjo muštis, E. K. išėjo namo. S. L. matė muštynes, ji iki galo buvo su ja. Iki muštynių sutiko L., G. K. sugyventinę. Iš viso besimušančių žmonių buvo apie 9, gal 10 žmonių, jų tarpe buvo ir merginų – N. M., V., D. L. žmona. Jos taip pat spardė. D. L. turėjo rankose kastetą, spyrė G. K. į krūtinę. A. traukė G. į kiemą, A. R. mušė A. metaline lazda. Kiek smūgių sudavė nepamena, mušė per galvą A. A.. D. M., V. M. ir D. L. taip pat sudavė daug smūgių rankomis ir kojomis, elektrošoku. D. L. turėjo elektrošoką ir kastetą, o A. R. turėjo beisbolo lazdą, V. M. nieko rankose neturėjo, spardė kojomis. Jie mušėsi prie G. K. namų tvoros. Teta G. juos skyrė. Prieš atvažiuojant policijai visi išsilakstė. G. nuėjo į namus ir apalpo, tada buvo be sąmonės. Iš pažįstamų žmonių atpažino O. N., bet jis nesimušė. D. N. toje vietoje nebuvo. Buvo D. M., kai vyko muštynės, pažįsta jį, matė toje vietoje. D. K., R. P. nebuvo, juos ji taip pat pažįsta. V. M. spardė G. K. ir A. A.. A. R. lazda mušė dėdę A., nepamena ar A. R. buvo prie G. K. tuo metu, kai jį spardė. D. L. spardė G., sudavė dėdei A., tačiau kuo, nepamena. A. Z. taip pat buvo bei daužė G. K. ir A. A., nebepamena ar apie tai sakė tyrėjai.

2016 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu nepilnametė liudytoja G. R. papildydama savo parodymus nurodė, kad įvykio dieną vaikščiojo su draugėmis E. K. ir S. L.. Kai pamatė muštynes, S. prie jų nubėgo, o ji su E. pasiliko. E. nedaug matė, po to išėjo. Nuėjo pasakyti tetai G., kad dėdę A. muša. A. Z. pažįsta, įvykio metu jis buvo, mušėsi kartu, tačiau nepamena ką jis darė ir ar jis ką nors turėjo rankose. Kai vyko muštynės buvo apie 10 val. vakaro, buvo tamsu. Ta vieta, kur vyko muštynės, buvo apšviesta. Degė vienas žibintas prie namo, kur vyko muštynės, todėl matėsi kas vyko. Pačios muštynių pradžios nematė, atėjo, kai muštynės jau buvo prasidėjusios. Matė, kad D. M., V., A., A. Z. bėgo, nes išgirdo riksmus. Kaltinamuosius D. L., A. R. ir V. M. pažįsta. Nematė, ar ką rankose turėjo D. L., bet V. M. arba A. R. kažką tikrai rankose turėjo, gal beisbolo lazdą, tačiau kuris dabar nebepamena. Nežino, ar ta beisbolo lazda buvo metalinė, ar medinė. Į praeitą posėdį atvyko su mama, atvežė policininkai, grįžo su nukentėjusiaisiais A. – teta V. ir dėde A., daugiau su jais nebuvo susitikusi, tik šiandien teisme vėl susitiko. Apie viską su jais kalbėjosi, tačiau A. A. nesakė jai ką reikės kabėti teisme. Brolius D. ir O. N. pažįsta. Jų muštynėse nematė. Tik po įvykio matė O. vaikštantį. Jai S. L. sakė, kad prieš dieną, kai M. mušėsi, buvo susimušę K., ir N. ten buvo. N. užsipuolė dėdę A. ir G. K., o vėliau prasidėjo tos kitos muštynės. Kai vyko muštynės stovėjo kapinėse prie vartelių, po to, kai pamatė L.– G. K. merginą, su ja nuėjo toliau. Kai V. spardė G. K., ji stovėjo prie tvoros. Ne visą laiką stebėjo muštynes, buvo nuėjusi su L. pasakyti tetai G., kad vyksta muštynės.

Nepilnametė liudytoja S. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio prie kapinių gerai nepamena. 2015 m. rudenį, tikslios dienos nepamena, per pusseserės gimtadienį, ji su G. R. ir E. K. po 9 val. vakaro einant (duomenys neskelbtini) gatve, matė, kad bėgo jos pusbrolis V., rankose jis nieko neturėjo, dar girdėjome kažkokius šauksmus. D. L. sakė visiems baigti, skirstytis, dar jam kažkas norėjo trenkti, jis nugriuvo. Buvo jau tamsu, nematė kas jam norėjo trenkti. G. R. yra melagė, jai sakė, kad ją nori papirkti nukentėjusioji A.. G. sakė, kad nukentėjusioji jai sakiusi, jog jei ji jiems padės, tai ir jie jai duos pusę pinigų. Įvykio vietoje buvo tamsu, viskas vyko labai greitai. Po to ji nuėjo pas pusseserę į gimtadienį, D. L. nuėjo namo. D. L. jai nesakė dėl ko kilo muštynės, apie tai jie nekalbėjo. Įvykio vietoje iš pažįstamų žmonių ji matė D. L., A.. D. turėjo plonutę žabą, bet ją numetė. Gal ir būtų ja trenkęs, bet kai jam trenkė, jis nugriuvo. Matė, kaip D. L. trenkė į petį, bet nepažįsta to žmogaus, kuris trenkė, nėra jo mačiusi, jis buvo jaunas. D. L. atsikėlęs pradėjo rėkti. Nematė policijos, nežino ar buvo atvažiavusi. Su A. R. nebendrauja. D. L. retai ateina, su Vilmantu pasilabina, tačiau jie jai nesipasakoja ką prisidirba. Tik V. po įvykio sakė, kad gailisi, kad buvo įvykio vietoje. O. ir D. N. pažįsta. Mano, kad O. N. buvo įvykio vietoje, bet tiksliai negali pasakyti. Nematė greitosios pagalbos automobilio. Išėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kai jau visi išsiskirstė, kai baigėsi muštynės. Iš parduotuvės ėjo į pusseserės gimtadienį, tačiau ne pro muštynių vietą, nes bijojo, kad ir jos neužpultų. Prieš muštynes su draugėmis ėjo nuo „Norfos“ link „(duomenys neskelbtini)“. Nebuvo būtinybės eiti pro kapines, tačiau lydėjo E., ir tada sutiko kažkokią gaują, jų buvo daug, jie galėjo eiti nuo „Skypekso“, esančio centre.  Nematė, kad tie asmenys rankose būtų turėję kokius daiktus. Kai ėjo su E., sutiko G., kuri buvo išgėrusi. Kai pamatė muštynes, E. iš karto išėjo, o G. nubėgo pas A.. G. ten nubėgo turbūt dėl to, kad liudyti prieš jos šeimą, nes ji nekenčia jos šeimos.

Nepilnametė liudytoja E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio vakarą su  G. R. ir S. L. vaikštinėdamos mieste pamatė, kaip būrelis žmonių subėgo prie išėjimo iš kapinių. Buvo tamsu, beveik nieko nesimatė, be to nelabai pamena. Kiek buvo žmonių, nepamena, jų amžiaus nežino. Nuo jų iki šių asmenų buvo didesnis atstumas nei per teismo salę, nepamena, ką jie ten darė subėgę, girdėjo šauksmus, riksmus. Arčiau jos nebuvo priėję pažiūrėti. Nežino, ar tarp jų buvo jai pažįstamų žmonių, kadangi buvo tamsu. Nematė, ar buvo kaltinamieji. Nesimatė, ar kas nors turėjo kokius daiktus rankose. Pamena, kad atvažiavo policija, tada S. palydėjo ir nuėjo namo. Ji gyvena pas tetą. Nematė, ar policija ką nors sulaikė. Nieko nesutiko eidamos per kapines. Kai visi tie žmonės susibėgo, S. iš karto kažkur nubėgo, o G. dar truputį pažiūrėjo ir jos abi nuėjo. Ji dar palydėjome S. namo. Kartu su G. nuėjo, kai atvažiavo policija.

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. Nukentėjusysis G. K. yra jos sūnus. Įvykio nematė, nes buvo name. G. R. įbėgo į kambarį ir pasakė, kad muša sūnų G.. Tą dieną su sugyventiniu P. L. ir su kaimynais A. ir A. A. šventė namuose gimtadienį, gėrė sidrą. Jau buvo po dešimtos valandos vakaro kai A. ir sūnus G. išėjo į parduotuvę nupirkti gėrimų. Jiems būnant atėjo du broliai N.. D. N. paklausė kur jos dukra N., G. jam pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ieškoti, kad čia jos nėra. Kas vyko kieme nežino. Kai A. įėjo į kambarį, išgirdo triukšmą, įlėkė G., išpuolusi pamatė, kad A. guli kruvinas, G. nematė, taip pat būrys žmonių aplinkui buvo. Atvažiavo greitoji ir policija. G. buvo kruvinas, jis rėkė, kraujas iš ausies bėgo. A. A. viena greitoji išvežė, sūnų G. – kita. Lauke nespėjo nieko pamatyti, neatpažino nei vieno, nematė, ar jie ką nors turėjo rankose, nes buvo tamsu, taip pat ji buvo išgėrusi.

Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepažįsta kaltinamųjų. Dirba (duomenys neskelbtini) patruliu. Įvykį nelabai pamena, prašo remtis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Jo parodymai užrašyti 1 tomo, 190 bylos lape yra teisingi.

Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Dirba (duomenys neskelbtini) vyr. patruliu. Įvykio aplinkybių nelabai pamena, prašo remtis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes tarnybos metu vyko ne vienos muštynės. Jo parodymai užrašyti 1 tomo 186–188 bylos lapuose yra teisingi. Taip pat pamena, kad po šio įvykio sulaikytus asmenis vežė dviem ekipažais, tačiau ką konkrečiai vežė jo ekipažas – nepamena. Jiems atvažiavus, stovėjo keturi vaikinai, kiek pamena, nebandė bėgti, o kai parodė nukentėjusiems, šie pasakė, kad jie sumušė.

Liudytoja J. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamieji visi yra jos kaimynai, su jais sutaria gerai, yra nepiktuoju. Apie patį įvykį nieko nežino, tik gali paliudyti, kad vieną vakarą pas kaimynus M. grojo garsi muzika, todėl ji nuėjo į jų butą ir prašė pritildyti muziką. Bute ji rado D. M., kuris pritildė muziką, buvo blaivus, negriuvinėjo, protingai kalbėjo, normaliai atrodė, nebuvo sumuštas. Dabar tiksliai nurodyti datos kada tai buvo, ji negali, nes pamiršo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu dėl šio įvykio jos duoti parodymai yra teisingi, todėl prašo jais remtis.

Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis V. M. yra jo brolis, kiti kaltinamieji jam taip pat pažįstami. Nukentėjusįjį G. K. pažįsta, kito nukentėjusiojo nepažįsta. 2014 m. lapkričio 2 d. su broliu nuėjo pasveikinti sesers, gyvenančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ten pabuvęs apie 20 minučių grįžo namo. Kiek tuo metu buvo valandų, tiksliai nepamena, bet dar nebuvo tamsu. Su broliu išsiskyrė gatvėje, jis nuėjo į vieną pusę, o brolis į kitą. Jis grįžo namo, kur maždaug iki 23 val. buvo su drauge K. Z.. Apie 22 val. dar buvo atėjusi kaimynė, kuri prašė pritildyti muziką. Po to jis K. Z. palydėjo namo ir apie 23.30 val. grįžo namo. Kada grįžo tėvai nežino, nes miegojo. Tą vakarą brolio daugiau nematė. Tik po kelių dienų sužinojo apie įvykį, brolis jam nieko nepasakojo. Santykiai su kaltinamaisiais geri, D. L. yra sesės vyras. Nėra matęs pas D. L. dujų balionėlio ar kasteto.

Liudytojas R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepažįsta kaltinamųjų. Apie 2014-11-02 įvykį dėl kurio nagrinėjama ši byla, nieko nežino. Tą dieną N. pakvietė kartu išgerti. Kai ėjo į parduotuvę policija juos visus keturis sulaikė. N. gyvena prie kapų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie yra jo posūnio D. K. draugai. Kai N. pakvietė ateiti, ėjo pas juos su D. K.. Susitikę juos gatvėje ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Kiek tuo metu buvo valandų, negali nurodyti, tačiau jau buvo tamsu. Jiems nueinant matė, kad jau stovėjo policijos ir greitosios pagalbos automobiliai. Nueinant D. N. pasiėmė metalinį strypelį, po to išmetė jį prie tvoros. Neklausė, kam to strypelio reikia, o kitas N. nieko nepasiėmė. Buvo išgėręs namuose alaus ir dar pas N. išgėrė. Nukentėjusiojo G. K. nepažįsta, taip pat N. nesakė, kad buvo koks nors konfliktas. D. N. jį kvietė išgerti, taip pat prašė padėti, sakė, kad kažkoks žmogus mojuoja su kirviu. Kai jie su D. K. nuėjo, nieko nebuvo, jokių konfliktų nebuvo.

Liudytojas O. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nukentėjusįjį G. K. pažįsta, tiksliau jo seserį, kuri draugavo su jo broliu. 2014-11-02 „baliavojome“ su broliu D. N., po to brolis pakvietė R. P. ir D. K. išgerti kartu. R. P. ir D. K. ėjo link jų namų, susitiko pakeliui ir nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Prieš tai brolis buvo nuėjęs pas G. K. seserį į namus, jis nebuvo įėjęs į namus. Brolis tuo metu draugavo su G. K. seserimi. Tą dieną G. K. brolį užpuolė kirviu, dėl to jis davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Jis G. K. nieko nesakė ir su juo nekonfliktavo. Kai brolį G. K. puolė, jis pabėgo į kapus, ką darė brolis, nematė, tačiau dabar žino, kad ir jis pabėgo. Du kartus ėjo į parduotuvę, vieną kartą abu su broliu, o kitą kartą ėjo keturiese, jis, brolis, R. P. ir D. K.. Buvo nemažai išgėręs, kadangi visą dieną gėrė. A. A. nepažinojo. Matė jį, kai ėjo pro šalį. A. A. policijai pasakė, kad ne jie buvo. Tuo metu brolis turėjo rankose metalinį strypą, o kiti nieko rankose neturėjo. D. K. su R. P. brolis pakvietė po to, kai G. K. išvarė su kirviu.

Liudytojas D. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį D. L. pažįsta, nukentėjusįjį G. K. pažįsta iš matymo, nes draugavo su jo seserimi, A. A. nepažįsta. 2014-11-02 su broliu O. N. išgėrinėjo. Trūko dar išgerti, tai ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini)“, nusipirko sidro ar alaus. Grįžtant užėjo pasikviesti N., G. K. sesers. Užėjo vienas, brolis liko lauke. Viduje sėdėjo G. K., jo motina, buvo ir daugiau žmonių, tačiau kitų nepažinojo. Jam sakė eiti lauk, susiginčijo ir susistumdė su G. K., po ko šis griebė kirvį, vijosi jį, todėl išsigandęs jis pabėgo namo. Nei jis G. K., nei šis jam jokių sužalojimų tuo metu nepadarė. Taip pat nesimatė, kad G. K. būtų sumuštas. Toliau begeriant su broliu, pritrūko gėrimų, tada telefonu pasikvietė R. P. ir D. K. ir vėl ėjo į parduotuvę. Jis skambino R. P., kad ateitų, pasiūlė išgerti, sakė, kad jų gatvėje vyksta konfliktas, kad su kirviu laksto. Tą vakarą parduotuvėje buvo du kartus. Einant prie G. K. namų matė policijos, greitosios automobilį. Jis turėjo rankose metalinį nedidelį vamzdelį, kurį rado prie geltono namo, jis buvo paremtas prie tvoros, svėrė apie šimtą gramų, buvo apie pusės metro ilgio, tuščiaviduris. Kai priėjo policijos pareigūnai, strypą numetė. Jie buvo keturiese – jis, brolis, R. P. ir D. K., juos sulaikė policija kaip įtariamuosius. Greitosios automobilyje sėdėjo A. A., jo paklausė, ar jie jį sumušėme, į ką A. A. atsakė, kad ne jie, tačiau juos vis tiek sulaikė, kol išsiaiškino.

Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamieji jai ne giminės, pažįsta juos iš matymo. Įvykio dieną, datos nepamena, paskambino jos draugui D. K., ir jis kažkur išėjo su savo patėviu. Dabar jau tiksliau neprisimena šio įvykio, todėl prašo teismo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie yra teisingi.

Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamuosius žino iš matymo. Tą vakarą jam paskambino D. N. ir pasiūlė išgerti. Susitarė susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“, bet susitiko už kapinių, gatvės pavadinimo nežino, ėjo per kapines su patėviu, eidami nieko nesutiko. D. N. buvo su broliu, jis toje gatvėje gyvena. Nei jis su patėviu, nei N. nieko rankose neturėjo. Kitų jam pažįstamų žmonių aplink nebuvo, nebuvo ir kaltinamųjų. Juos beeinančius sulaikė policininkai, kurie privedė prie greitosios pagalbos automobilyje sėdinčio nepažįstamo senelio bei paklausė, ar jie ten buvo. Senelis pasakė, kad ne jie, tačiau kitas policijos ekipažas juos vis tiek išsivežė. Tuo laiku negalėjo būti apie 23 val., nes jie turėjo eiti į krautuvę nusipirkti išgerti, o parduotuvės dirba iki 22 val. Nepastebėjo, kad D. N. sulaikymo vietoje turėtų rankose metalinį strypelį. Nei jis, nei patėvis tą vakarą nieko nemušė ir muštynėse nedalyvavo.

Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. lapkričio mėnesį, kaip ir dabar, dirba tose pačiose pareigose, (duomenys neskelbtini) vyresniąja tyrėja. Šioje byloje apklausė G. R.. Visus jos parodymus užrašė taip, kaip sakė ši liudytoja. Kitų asmenų, su kuriais G. R. būtų stebėjusi tą įvykį ji neminėjo, jei būtų minėjusi, tie asmenys būtų buvę apklausti. Apklausoje dalyvavo mergaitės tėvas ir VTAT atstovė, nebuvo jokių klausimų ir pastabų dėl atliktos apklausos. K. ir L. pavardės girdėtos, tačiau nepamena jų šioje byloje, bent jau kaip asmenų, kurias turėjo apklausti. Su G. R. giminystės ryšiai nesieja, ji yra jos buvusio vyro sesers dukra.

Liudytoja V. L., kurios parodymai, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti teismo posėdžio metu apklausiama 2014 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014-11-02 šventė savo gimtadienį namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apie 19 val. pasveikinti atėjo broliai V. ir D. M.. Sesuo N. Š. jau buvo atėjusi ir padėjo ruoštis šventei. Broliai padovanojo dovaną, net prie stalo neprisėdo, pabendravo paskubomis. Apie 19.40 val. išskubėjo savais reikalais. Alkoholio jie tikrai negėrė. D. sakė, kad skuba pas savo draugę K. Z., o V. dar sugrįžo su tėvais, apie 20.00 val. Sakė, susitiko tėvus einančius pas ją ir nusprendė vėl sugrįžti. Atėjo uošviai, abu tėvai, sesuo N., draugės: J. J. ir E. B., vyro D. L. brolio žmona. Buvo ir vyras D. L. bei pusseserė D. L.. Apie 20 val. merginos: D. L., E. B. ir N. Š. nutarė nueiti į parduotuvę „Norfa“, nusipirkti daugiau šampano ir sulčių. Neilgai trukus, po to, broliui V. M. paskambino A. R., jo draugas ir jis taip pat išėjo. Buvo apie 20.30 val. Praėjus apie 40 min. į namus parbėgo E., kuri buvo išsigandusi ir sutrikusi, sakė, kad jas užpuolė su peiliu keli vaikinai su kuriais buvo ir mergina, kuri šaukė, kad jos bėgtų tolyn, nes kažkuris turi peilį. E. sakė, kad bėgdama nugriuvo ir kažkoks vaikinas jai įrėmė peilį į gerklę ir sakė, kad papjaus. E. pasakojo, kad tam užpuolikui pasakiusi, kad ji turi vaiką, prašė to nedaryti ir tas vaikinas ją paleido. Kiek suprato, visos trys merginos parbėgo kartu, tik dvi liko koridoriuje parūkyti. Paklausė, kodėl nekvietė policijos, bet merginos į tai nieko konkretaus nepasakė. Visos buvo stresuotos, išsigandę ir suglumę. Vyras klausinėjo, kas tokie jas užpuolė, koks jų amžius, bet jos nei vieno negalėjo įvardinti, sakė nepažinusios užpuolikų. Namuose vyko judėjimas: vieni vaikščiojo į tualetą, kiti parūkyti. Vyras D. L. taip pat buvo išėjęs iš kambario parūkyti ne kartą, bet tikrai neilgam, nes jo nepasigedo. Prašė merginų, kad jei nekviečia policijos, tai ir nekeltų triukšmo, negadintų gimtadienio. Ji visą laiką buvo kambaryje, nes nerūko, su svečiais, kurie taip pat visą laiką buvo prie stalo. Tėvas ir mama buvo pakilę nuo stalo, bet neilgam. Vienu momentu mama I. M. buvo kažkur išėjusi, o grįžusi pasakė, kad parsivedė N.. Nesuprato, nes girdėjo, kad N. už durų, koridoriuje rūkė su D., kai parbėgo E. ir pranešė apie užpuolikus. Pirma į namus išėjo E., pabuvusi kokią valandą, po to, apie pirmą valandą nakties išsiskirstė kas sau. Tuo viskas ir baigėsi. D. L. nieko daugiau apie muštynes (duomenys neskelbtini) gatvėje nepasakojo. Nesakė, ar pats ten buvo, nesakė, ar kam skambino, nesakė, ar susimušė su kuo nors, bet pats neatrodė sužalotas. (2 t., 11–12 b. l.).

Liudytoja N. Š., kurios parodymai, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo pagarsinti teismo posėdžio metu apklausiama 2014 m. lapkričio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2014-11-02 šventė savo sesers V. gimtadienį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pritrūkus šampano, ji, E. B. ir D. L. ėjo į parduotuvę „Norfa“. Buvo apie 21–22 val., tamsus paros metas. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, po to (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Prasilenkė su būriu nepilnamečių jaunuolių. Apsipirkę parduotuvėje grįžo į namus. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, ties įėjimu į kapines, ties geležiniais vartais, iš kapinių išbėgo du vyrai, moteris ir mergina. Visi šaukė, rėkė. Vienas nepažįstamas vyras, kurio išvaizdos neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų, buvo be marškinėlių, ant nuogo kūno apsivilkęs kažkokią odinę striukę. Jis rankoje turėjo peilį, šaukė, vadino juos necenzūriniais žodžiais, grasino, kad papjaus. Moteris ir mergina jį tramdė, sakė, kad liautųsi, bet jis jų neklausė. Mergina vilkėjo žydra striuke, buvo lieso kūno sudėjimo. Ji laikė agresyvų vyrą už striukės ir šaukė, kad bėgtų kuo greičiau, nes jis turi peilį. Ir jos bėgo. Bėgdamos išsiskirstė. Ji ir D. pirmos parbėgo namo, o E. grįžo vėliau. Kai grįžo, buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi, sakė, kad tas vyras ją pagavo prie konteinerių, prie kurių ji bėgdama pargriuvo, ir jai peiliu buvo grasinama. Bet nesužalota. Kai tą istoriją papasakojo, sesuo V. net supyko. D. L., sesers V. vyras, klausė, kas joms peiliu grasino, bet nieko konkretaus jam pasakyti negalėjo, nes nei tų vyrų, nei moters su mergina nepažino ir neįsidėmėjo. Tėtis Z. M., A. G. ir D. L. išėjo parūkyti į kiemą. Pabuvo apie porą valandų ir išsiskirstė. Tikrai nieko nežino apie tai, kad D. L. būtų ėjęs ieškoti skriaudėjų ir jiems keršytų. Broliai V. ir D. M. tuo metu su jais nebuvo. Jie buvo atėję gerokai anksčiau, dar prieš baliui prasidedant, pasveikino sesę ir vėl išėjo kas sau. (2 t., 13–14 b. l.).

Liudytoja L. S., kurios parodymai dėl jos išvykimo gyventi į užsienį, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo pagarsinti teismo posėdžio metu apklausiama 2014 m. lapkričio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su G. K. gyvena kartu beveik vienerius metus. Gyvena su jo mama G. K.. Tame pačiame name, tik kitame gale gyvena kaimynai A.. 2014 metų lapkričio 2 d. vakare pas juos svečiavosi kaimynai. G., jo mama ir svečiai gėrė alkoholinius gėrimus, o ji negėrė. Vienu momentu į kambarį, kuriame visi sėdėjo, įėjo D. N.. Paklausė, ar yra namuose N. K.. G. K. pasakė, kad nėra, jog ji čia nebegyvena. G. K. pasakė D. N., kad jis važiuotų į (duomenys neskelbtini) ir ten ieškotų N.. D. N. ir G. K. išėjo iš kambario, link lauko durų. Ji ėjo iš paskos. Abu vyrai išėjo iš namo. G. K. dar stabtelėjo verandoje, o D. N. išėjo pro vartelius. Ten stovėjo O. N.. Jis ėmė keikti G. K. visokiais negražiais žodžiais, vadinti jį „gaidžiu“. G. K. supyko, sako, kas jums darosi, eikit lauk. Tada O. N. įpuolė į verandą, sugriebė G. K. už drabužių krūtinės srityje ir bandė tempti jį iš verandos į kiemą. D. N. stovėjo ir žiūrėjo, kaip G. K. ir O. N. stumdosi susikibę vienas su kitu. Tada iš kambario išėjo ir A. A.. Jis paklausė, kas vyksta, liepė visiems liautis ir eiti kas sau. Tada broliai N. pabėgo iš kiemo. Tuo metu jis stovėjo kieme ir žiūrėjo kas vyksta. Po to visi sugrįžo į kambarį. Vyrai nutarė, kad reikia nusipirkti daugiau išgerti alkoholio ir abu su A. žmona, jau visi trys, išėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Buvo tamsus paros laikas, vėlus vakaras, kiek tiksliai valandų, nebepamena. Praėjus kokiam pusvalandžiui, į kambarį įbėgo G., nepilnametė mergaitė, jos pavardės nežino, pažįstama iš matymo. G., įbėgusi į kambarį, pradėjo šaukti, kad kažkas daužo G. ir A. kieme. Ji, būdama namuose, jokio triukšmo lauke negirdėjo. Išbėgusi į gatvę, gal už kokių 20–30 metrų, pamatė būrį jaunuolių: vaikinų, ir merginų. Merginos klykė, spiegė. Jų buvo gal kokie 6–7 žmonės. Iš jų nieko nepažino ir atpažinti negalėtų, nes buvo labai tamsu, viskas vyko greitai, buvo kažkoks sąmyšis. Kai ji pribėgo arčiau, pamatė G. K. jau gulintį ant pilvo, ant gatvės, o jį mušė gal kokie trys vaikinai. Vienas jų turėjo rankose lazdą, gal 20 cm ilgio, gana storą, panašią į beisbolo. Nematė, kad jis suduotų lazda G. ar A., mano, kad tas vaikinas jau buvo sudavęs smūgį G., nes šis gulėjo. O tie kiti du jį jau gulintį spardė kojomis, spyrė daug kartų, kiek nepasakys, daugiau į pilvo sritį. Ji buvo sutelkusi savo dėmesį į G., todėl nematė kas vyko su A. A.. To vaikino, kuris turėjo rankose lazdą, kaip ir kitų G. K. spardžiusių vaikinų, neįsidėmėjo ir atpažinti tikrai negalėtų. Nei vieno to sąmyšio dalyvių ji nepažįsta, matė tame būryje tik O. N.,  šiek tiek „(duomenys neskelbtini)“ vaikiną. Gali būti, kad tas vaikinas, stovėjęs su lazda netoli gulinčio G. K. ir buvo O. N.. Nors jis stovėjo nugara į ją, bet matė, kad jis iš nugaros buvo panašus į O. N.. O kas spardė G., negali net apytiksliai nurodyti. Ar tai galėjo būti „(duomenys neskelbtini) ‘ – D. K., nemano, greičiau negalėjo, o D. N. pažįsta, nemano, kad jis buvo tarp vaikinų, spardžiusių G. K.. Jį būtų atpažinusi. R. P. ji nepažįsta. Iš jai parodytos jo nuotraukos nieko konkrečiau negali pasakyti – nežino, ar jis buvo tarp G. K. ir A. A. sumušusių asmenų. Jis iš viso nematytas. Paskambino į policiją ir pranešė, kad vyksta muštynės. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai, o muštynių dalyviai išsilakstė kas sau. G. K. ir A. A. buvo stipriai sumušti, atvykę medikai juos išvežė į ligoninę. (2 t., 5–7 b. l.).

Liudytojas V. K., kurio parodymai dėl jo išvykimo gyventi į užsienį, remiantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo pagarsinti teismo posėdžio metu apklausiamas 2015 m. vasario 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis nedalyvavo muštynėse 2014 metų lapkričio mėnesį, kurių metu buvo sunkiai sužalotas brolis G. K.. Naktį, apie 02.00 val., pas jį į namus, kuriuose gyvena su savo drauge – (duomenys neskelbtini)gatvėje, atėjo verkdama mama G. K., mergaitė vardu G., pavardės nežino ir dar dvi kažkokios mergaitės, kurių nepažįsta. Mama pasakė, kad brolis G. išvežtas į ligoninę, kad buvo sumuštas. Mama kalbėjo apie tai, kad reikia gauti automobilį ir parvežti brolio draugę S. iš (duomenys neskelbtini), bet vėliau persigalvojo. Ir jis niekur tą naktį nevažiavo ir iš namų niekur nėjo. Kitą dieną aplankė brolį ligoninėje. G. K. sakė, kad gavo vieną smūgį į galvą, ir nieko nepamena daugiau. Sakė, kad nematė, kas jam tą smūgį sudavė. Tačiau praėjus kuriam tai laikui, G. K. jam sakė, kad S., jo draugės brolis sakė, jog matė kaip jam smūgį į galvą lazda sudavė vaikinas, vilkėjęs balta striuke. G. pasakojo, kad mieste S. jam parodė tą vaikiną, kurio nežinojo pavardės, bet jį pažino pats brolis ir pasakė, kad tai buvo D. L.. Kiek jam žinoma, tas D. L. bendravo su G., atsiprašinėjo jo, siūlė jam pinigus, bet kaip jie susitarė, nežino (2 t., 25–27 b. l.).             

Nors kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies, jų kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

              Iš 2014-11-02 įvykio vietos ir daikto apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste esanti (duomenys neskelbtini) gatvė, prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas metalinis strypas, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 95,5 cm ilgio, 1,7 cm skersmens,, įlinkęs 15 cm atstumu nuo strypo suapvalinto krašto - bei perduotas į teismą kartu su baudžiamąja byla Nr. 81-1-00998-14 (1 t., 50–55 b. l.).

Iš įtariamojo A. R. 2015-03-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis patvirtino savo duotus parodymus apie nusikaltimo 2014-11-02 padarymo aplinkybes (3 t., 125–137 b. l.).

Iš įtariamojo V. M. 2015-07-16 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įvykio vietoje V. M. patvirtino savo parodymus, kuriuos davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 40-45 b. l.).

Iš įtariamojo D. L. 2015-07-16 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus  apie 2014-11-02 (duomenys neskelbtini) gatvių T formos sankryžoje vykurio įvykio aplinkybes (3 t., 77–82 b. l.).

Iš nukentėjusiojo G. K. 2015-07-16 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietą – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, (duomenys neskelbtini) m. Bei paaiškino, jog nematė, kas jam sudavė smūgius. Įvykio metu jis su A. A. ėjo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, abu buvo neblaivūs, todėl visų aplinkybių nurodyti negali, nes nepamena (1 t., 168–173 b. l.).

Iš nukentėjusiojo A. A. 2015-03-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietą, kur buvo sumuštas 2014-11-02 – (duomenys neskelbtini) g., netoli gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), prie vartelių. Atstumas tarp nukentėjusiojo parodytos vietos (duomenys neskelbtini) gatvių T formos sankryžos apie 46,30 metrų (1 t., 127–133 b. l.).

Iš 2014-12-12 specialisto išvados Nr. G 1742/14(04) matyti, kad yra nustatyti A. A. padaryti sužalojimai: atviras pakauškaulio lūžis, nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiai, odos nubrozdinimas nosies srityje, poodinės kraujosruvos veide ir galvoje, dešinės ;ausies potrauminis kurtumas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti sužalojimai, nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas konkretus sužalojimų skaičius. 2014-11-03 00 val. 16 min. Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje girtumas tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymas 1,28 promilių. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokioje padėtyje sužalojimų padarymo metu buvo nukentėjusysis ir jį sužalojęs asmuo.. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. A. A. dėl atviro pakauškaulio lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas nosies srityje, poodinės kraujosruvos veide ir galvoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Potrauminis dešinės ausies kurtumas šiuo metu nekvalifikuojamas, nes nebaigtas gydymas ir nepanaudotos visos reabilitacijos priemonės. Sužalojimai padaryti A. A. pavojingi jo gyvybei (1 t., 75–76 b. l.).

Iš 2014-12-19 specialisto išvados Nr. p G 140/14-1742/14(04)matyti, kad nustatyta, jog A. A. padaryti sužalojimai: atviras pakauškaulio lūžis, nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiai, odos nubrozdinimas nosies srityje, poodinės kraujosruvos veide ir galvoje, dešinės; ausies potrauminis kurtumas. A. A. dėl atviro pakauškaulio lūžio, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šis sužalojimas pavojingas A. A. gyvybei. Nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas nosies srityje, poodinės kraujosruvos veide ir galvoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir apžiūrai pateiktas strypas (1 t., 79 b. l.).

Iš 2015-06-29 specialisto išvados Nr. pG 43/15-1742/14(04) matyti, kad nustatyta, jog A. A. dėl potrauminio dešinės ausies kurtumo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes jis neteko 50 procentų bendrojo darbingumo. Medicininių dokumentų duomenimis A. A. klausos praradimas dešine ausimi negrįžtamas (1 t., 86 b. l.).

Iš 2015-07-08 specialisto išvados Nr. pG 50/15/1742/14(04 matyti, kad nustatyta, jog A. A. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai: atviras pakauškaulio lūžis ir potrauminis dešinės ausies kurtumas, padaryti vieno ar daugiau trauminio (-ių) poveikio (-ių) pasėkoje paveikus galvą (1 t., 90 b. l.).

Iš 2014-12-11 specialisto išvados Nr. G 1743/14(04) matyti, kad nustatyta, jog G. K. padaryti sužalojimai: kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas. Kairės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, paveikus kairę galvos pusę. 2014 m. lapkričio 2 d. 23 val. 59 min. Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje girtumas tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymas 2,47 promilių. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės konkrečiai nurodyti, kokioje padėtyje sužalojimų padarymo metu buvo nukentėjusysis ir jį sužalojęs asmuo. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. G. K. dėl kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio lūžio, galvos smegenų sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kairio momenkaulio lūžis ir kairės ausies būgnelio plyšimas vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti G. K. pavojingi jo gyvybei (1 t., 94–95 b. l.).

Iš 2014-12-19 specialisto išvados Nr. p G 141/14-1743/14(04) matyti, kad nustatyta, jog G. K. padaryti sužalojimai: kaukolės pamato kaires vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas, kairės ausies būgnelio plyšimas. G. K. dėl kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio lūžio, galvos smegenų sumušimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šie sužalojimai pavojingi G. K. gyvybei. Kairio momenkaulio lūžis ir kairės ausies būgnelio plyšimas vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ir apžiūrai pateiktas strypas (1 t., 80 b. l.).

Iš 2015-07-08 specialisto išvados Nr. pG 51/15/1742/14(04) matyti, kad nustatyta, jog G. K. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai: kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžis, galvos smegenų sumušimas, padaryti vieno ar daugiau trauminio(-ių) poveikio (-ių) pasėkoje paveikus kairę galvos pusę (1 t., 99 b. l.).

Iš 2015-02-17 Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. nurodė įtariamojo D. L. nuotrauką kartu su kito, nesusijusio su byla asmens nuotrauka, ir pasakė, kad tie du vaikinai panašūs į tą, kuris jo akivaizdoje lazda sudavė smūgį nukentėjusiajam G. K. per galvą (1 t., 181–185 b. l.).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Kaltinamieji savo parodymais dėl jiems reiškiamo kaltinimo kaltės iš esmės nepripažino, nurodydami, kad dėl jų padarytų veiksmų nukentėjusiesiems nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti bei pripažino, kad kaltinamasis A. R. pasiimta iš kapinių teritorijos medine 5–7 centimetrų storio lazda vieną kartą trenkė prie tvoros stovėjusiam, nugara nusisukusiam, kaip jis mano, vyresniam vyriškiui į galvos kairę pusę, arčiau ausies. Kai šis vyriškis suklupo ant kelių, jis jam spyrė vieną kartą į krūtinę, o pribėgęs kaltinamasis V. M. spyrė gal keturis kartus į krūtinę. Taip pat nurodė matęs kaip kaltinamasis D. L. sudavė kumščiu į veidą jaunesniajam vyriškiui (5 t., 91 b. l.). Taip pat jis nurodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl smūgių skaičiaus ir jų sudavimo yra tikslesni ir prašė šiais jo parodymais remtis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 12 d. kaltinamasis A. R. nurodė, kad D. L., pamatęs jį su V. M., sudavė vieną smūgį kumščiu jaunesniam vaikinui į veidą. Tada ir jis, rankoje turėta medžio šaka, vieną kartą trenkė vyresniam vyriškiui, stambesniam į galvą, ties kaire ausimi, kuris stovėjo pasisukęs į jį kairiu šonu. Vyrui suklupus, V. M. spyrė jam gal 4 kartus į krūtinę, į veidą. Ir jis spyrė vieną kartą tam vyrui į krūtinę (3 t., 117–121 b. l.). Apklausiamas įtariamuoju 2015 m. liepos 21 d. kaltinamasis D. L. iš esmės patvirtino savo ankstesnius parodymus ir patikslino, kad D. L., pamatęs juos su V. M., jo akivaizdoje sudavė vieną smūgį kumščiu jaunesniam vaikinui į veidą. Tada ir jis, rankoje turėta medžio šaka, vieną kartą trenkė vyresniam vyriškiui, stambesniam, į galvą. Jo tikrai neatpažintų. Jis stovėjo kairiu šonu pasisukęs nuo jo, todėl jam sudavė smūgį kažkur į kairę galvos pusę ties ausimi. Negali kategoriškai tvirtinti, į kurią konkrečiai galvos pusę tam pagyvenusiam vyriškiui galėjo pataikyti šaka, nes nepamena, praėjo daug laiko. Galėjo pataikyti ir į kairę, ir į dešinę pusę. Vyras suklupo, susilenkė ir abiem rankomis atsirėmė į žemę. Sudavęs smūgį, šaką numetė tolyn nuo savęs. Tada V. M. spyrė vieną kartą tam pačiam vyrui į veidą, o jam kažkaip šonu nugriuvus, dar spyrė kokius keturis kartus į krūtinę, į veidą. Tuo pačiu ir jis spyrė vyrui vieną kartą į krūtinę. Tada moterys ėmė garsiai šaukti, kad baigtų, kad tuoj atvažiuos „mentai“. Ir jie su V. M. pabėgo (3 t., 139–143 b. l.). Sugretinus šiuos parodymus, teismas sprendžia, jog jie iš esmės yra nuoseklūs atitinka vieni kitus tiek duotus teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes kalbėdamas apie įvykio aplinkybes, kitų kaltinamųjų atliktus veiksmus, kaltinamasis nuosekliai nurodo ir savo nusikalstamus veiksmus.

Apklausiamas teisme kaltinamasis V. M. nurodė, kad jis įvykio vietoje matė kaip A. R. rankose turėta šaka sudavė vienam žmogui į galvą, o jis kitam – ne tam, kuriam sudavė A. R.. Jis iš pradžių spyrė į pilvą, o kai šis nuo to nugriuvo, dar keturis kartus spyrė į šoną. D. L. nieko nedarė, nes jį laikė kažkokia mergina. Po suduotų smūgių iš karto pabėgo (5 t., 92 b. l.). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 11 d. ir 2015 m. liepos 17 d. kaltinamasis V. M. nurodė, kad A. R. prišoko prie vieno, prie aukštesnio ir stambesnio vyro, ir rankose turėta medžio šaka stipriai trenkė vieną kartą jam per galvą, mano, kad sudavė iš priekio. Šaka net perlūžo per pusę. Vyriškis suklupo. Tada jis iš karto puolė prie antrojo vyriškio, žemesnio ir smulkesnio, ir jam vieną kartą spyrė koja į pilvo ar krūtinės sritį. Vyriškis nugriuvo. Nors smūgiavo iš priekio, jis nugriuvo kažkaip ant pilvo. Tada dar spyrė jam du ar tris kartus į nugaros pusę, daugiau iš kairės pusės, ties pečių juosta. Į galvą tikrai netaikė ir nepataikė. Tas vyras iš karto atsistojo ir nubėgo. Matė, kad kitas vyras, kuriam lazda sudavė A. R., stovi atsirėmęs į tvorą (3 t., 32–36, 46–50 b. l.). Taigi kaltinamasis V. M. savo parodymais nuosekliai patvirtina ir pripažįsta, kad jis kitam asmeniui – ne tam, kuriam smūgį lazda sudavė kaltinamasis A. R., koja spyrė ne mažiau kaip penkis kartus, matė, kad kitam asmeniui smūgį lazda į galvą sudavė A. R., tačiau nurodo, jog nematė, kad kam nors smūgius būtų sudavęs D. L..

Apklausiamas teisme kaltinamasis D. L. nurodė, kad jis įvykio vietoje niekam smūgių nesudavė tik nuėjus prie kapinių kur buvo žmonių minia, priėjus prie ten buvusio šviesaus vaikino bei paklausus kas čia vyksta, pastarajam mėginant jį pulti, stumtelėjo šį vaikiną petimi, o kai jis parvirtęs čiupo už kojos, paspyrė jį į petį. Įvykio vietoje taip pat matė ir kaltinamuosius V. M. bei A. R., kuris rankose turėjo kažkokį žabą, tačiau ar jie kam nors sudavė smūgius, jis nematė. Jis taip pat pripažįsta, kad viešoje vietoje garsiai šūkavo ir keikėsi taip pažeisdamas viešąją tvarką (5 t., 93 b. l.). Apklausiamas įtariamuoju 2014 m. lapkričio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. L. nurodė, kad pribėgęs pastūmė jaunuolį įrėmęs vieną savo ranką jam į petį. Keldamasis vaikinas dar sugriebė jam už kojos, jis pasimuistė ir įspyrė į kairį petį. Tai nebuvo nei G. K., kurį pažįsta iš matymo, nei A. A., kurį taip pat pažįsta iš matymo. Tiesą pasakius, dėl tuo momentu buvusio susijaudinimo ir girtumo, galėjo ir neatpažinti G. K.. Galėjo būtent jį ir pastumti. Kitų jaunuolių išvaizdos neįsidėmėjo. Taigi atsisukęs į merginas pasakė, kad visi skirstytųsi. Nematė jokių muštynių. Jis garsiai šaukė, keikėsi, liepė visiems skirstytis, tuo ir pažeidė viešąją tvarką. Jis dar bėgdamas iš namų link senųjų kapinių paskambino V. M. ir pakvietė atlėkti, pasakė, kad kažkas užpuolė seserį N., lyg tai su peiliais ar pagaliais, gal reiks pagalbos. Prašė, kad atskubėtų ne vienas, su kokiu nors draugu. Taigi jie, t. y., V. M. ir A. R., atskubėjo jam iš paskos. Matė kaip jie peršoko per kapinių tvorą ir atskubėjo prie jo arčiau. Jų veiksmų tikrai pakomentuoti ir detalizuoti negali, nes neatkreipė į juos jokio dėmesio. Lyg A. R. kažką turėjo rankose: ar tai lazdą, ar rykštę (žabą). Nematė ir negali pasakyti, kam ir kuo jie sudavė smūgius (3 t., 69–73 b. l.). Papildomos įtariamojo apklausos metu 2015 m. liepos 16 d. jis patikslino ir nurodė, kad dar bėgdamas link senųjų miesto kapinių paskambino A. R. ir pakvietė jį jam padėti. A. R. su kitu jam pažįstamu vaikinu V. M. atbėgo nuo senųjų kapinių pusės. A. R. kažką laikė rankoje, lyg šaką, lyg žabą, bet tai tikrai nebuvo beisbolo lazda. Pribėgo prie būrio jaunuolių. Jis iš karto sureagavo į vieną jaunuolį, kuris agresyviai artėjo prie jo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės vidurio iš tos trijulės, todėl pastūmė jį nuo savęs įrėmęs savo dešinę ranką jam į kairį petį. Jaunuolis nugriuvo. Keldamasis nuo žemės sugriebė ar bandė jam sugriebti už kojos, tai jis jam spyrė vieną kartą į kairį petį, sakydamas baigiam, skirstomės, ir atsitraukė link namų (3 t., 83–87 b. l.). Šių parodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamasis D. L. nuosekliai nurodo, kad jis niekam smūgių nesudavė, o tik pastūmė vieną jaunuolį į petį, nuo ko šis nugriuvo, o pastarajam sugriebus už kojos, galėjo, mėgindamas išsivaduoti, įspirti jam į petį. Tokius kaltinamojo A. L. parodymus teismas vertina kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos bei aiškiai prieštaraujančius kito kaltinamojo A. R. parodymams, kuriuose jis nuosekliai nuo pat pirmos apklausos nurodo, jog matė, kad kaltinamasis A. L. kitam – jaunesniam asmeniui, sudavė į veidą mažiausiai vieną smūgį, o ne pastūmė jį, kaip nurodo kaltinamasis A. L..

Teismo nuomone, nors kaltinamieji nurodo, kad dėl jų padarytų veiksmų nukentėjusiesiems negalėjo būti padaryti tyrimo metu nustatyti sužalojimai, tačiau tai patvirtinama kitais byloje surinktais įrodymais. Nepilnametis liudytojas A. S. tiek apklausiamas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis buvo įvykio vietoje ir matė, kad G. K. su senuku buvo nuo jo už kelių metrų, šio senuko jis nepažįsta. Tuo metu pamatė, kaip pro kapus atbėgo būrys jaunuolių. Matė kaip kažkuris pribėgęs trenkė G. smūgį su beisbolo lazda, kuri buvo apvyniota kažkuo baltu. Jų buvo septyni, gal daugiau, buvo ir merginų, bet jos bandė juos išskirti. Asmuo, kuris G. K. sudavė beisbolo lazda buvo su kapišonu, tačiau jo veidą jis prisimena. Nuotraukose buvo tas asmuo, kuris sudavė smūgį G. beisbolo lazda, tačiau iš karto jo nepažino, bet po to jį atpažino, ir nurodė kaip smūgį sudavusį asmenį. Nuotraukose atpažino asmenį – „(duomenys neskelbtini)“, jo pavardės tuo metu nežinojo, tačiau vėliau sužinojo, kad tai buvo O. N.. O. N. nesudavė smūgio, tačiau kai jis kieme kalbėjo su seserimi, girdėjo kaip G. K. stovėjęs su senuku, ginčijosi su „(duomenys neskelbtini)“. O. N., kuris pasakė, kad turės bėdų, paskambino ir po kelių minučių atbėgo būrys jaunuolių. Kai šie atbėgo, tai jis matė, kad vienas asmuo sudavė smūgį G. K., tada G. K. nugriuvo. Daugiau konkrečiai kas vyko nurodyti negali, nes pilna jų pribėgo. Nematė, kas trenkė senukui, bet matė, kad jam buvo prakirstas antakis. Kai atbėgo būrys jaunuolių, senukas rankose nieko neturėjo. Muštynės truko apie tris minutes, greitai baigėsi. Rodė jam nuotraukose asmenis. Panašūs į tuos kurie sudavė, jam pasirodė asmenys nuotraukose Nr. 1 ir Nr. 3, o ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti asmenis pagal nuotraukas protokole yra užfiksuota, jog vienoje iš liudytojo nurodytų nuotraukų yra kaltinamasis D. L., kuris, kaip nurodė liudytojas, panašus į tą kuris sudavė smūgį G. K. į galvą (1 t., 181–185 b. l.).

Šio liudytojo parodymai yra patvirtinami liudytojos L. S. pagarsintais teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji išbėgusi į gatvę, gal už kokių 20–30 metrų, pamatė būrį jaunuolių: vaikinų ir merginų. Merginos klykė, spiegė. Jų buvo gal kokie 6–7 žmonės. Iš jų nieko nepažino ir atpažinti negalėtų, nes buvo labai tamsu, viskas vyko greitai, buvo kažkoks sąmyšis. Kai ji pribėgo arčiau, pamatė G. K. jau gulintį ant pilvo gatvėje, o jį mušė gal kokie trys vaikinai. Vienas jų turėjo rankose lazdą, gal 20 cm ilgio, gana storą, panašią į beisbolo lazdą. Nematė, kad jis suduotų lazda G. ar A., mano, kad tas vaikinas jau buvo sudavęs smūgį G., nes šis gulėjo. O tie kiti du vaikinai G. K. jau gulintį spardė kojomis, spyrė daug kartų, kiek nepasakys, daugiau į pilvo sritį. Ji buvo sutelkusi savo dėmesį į G., todėl nematė kas vyko su A. A. (2 t., 5–7 b. l.).

Tai, kad nukentėjusieji buvo sužaloti bendrais jų nusikalstamais veiksmais patvirtinama ir nepilnametės liudytojos G. R. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ją apklausiant teisme, jog ji matė kaip kaltinamieji būdami įvykio vietoje sudavė daugybinius smūgius nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas. Vienok teismas nesiremia šios liudytojos pateiktais parodymais, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu taip pat smurtavo ir kiti asmenys, nes jų atžvilgiu yra priimti procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminius tyrimus dėl nusikalstamų veikų padarytų prieš nukentėjusiuosius, taip pat byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kuriais galima būtų pagrįsti jų dalyvavimą nusikaltimo padaryme. Šios liudytojos parodymus netiesiogiai savo parodymais patvirtino kartu su ja buvusios liudytojos E. K. ir S. L., kurios nurodė, kad matė prie kapinių kilusias muštynes bei patvirtino, jog jas stebėjo G. R..

Nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų lokalizacija ir sunkumo laipsnis patvirtinamas specialistų išvadomis, iš kurių matyti, kad abiem nukentėjusiesiems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai – A. A. dėl atviro pakauškaulio lūžio, o G. K. dėl kaukolės pamato kairės vidurinės duobės, kairio smilkinkaulio lūžio, galvos smegenų sumušimo. Sužalojimams kvalifikuojamiems kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padaryti pakako po vieną trauminį poveikį kiekvienam nukentėjusiajam. O bendrai A. A. nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo ne mažiau kaip trijų trauminių poveikių, G. K. – vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu paveikus kairę galvos pusę.  

Taigi išvardintais faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad būtent kaltinamieji be jokios aiškios priežasties sudavė smūgius nukentėjusiesiems į galvos sritį, nuo ko jie patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus ir jiems buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015). Pačių kaltinamųjų parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų A. S., G. R. parodymais duotais teisiamajame posėdyje patvirtinama, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų jokių išankstinių nesutarimų nebuvo, įvykio vietoje jie tarpusavyje nekonfliktavo tiek, kad tai galėtų peraugti į fizinės jėgos panaudojimą, dalis jų buvo mažai pažįstami, todėl kaltinamųjų smūgių nukentėjusiesiems sudavimas, nesant tam jokios priežasties, kitaip nei, kad padarytas iš chuliganiškų paskatų, negali būti vertinamas. Tai, teismo nuomone, patvirtinama ir pačių kaltinamųjų A. R. ir V. M. parodymais, kad gavę D. L. pagalbos prašymą jie bėgo nusiteikę muštis, tai patvirtina A. R. kapinėse pasiimta medinė lazda bei ta aplinkybė, jog nubėgęs į įvykio vietą, jie nieko nesiaiškinę ir nesakę, nors jokia reali grėsmė jų gyvybei ar sveikatai nebuvo kilusi, sudavė smūgius nukentėjusiesiems. 

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes tarp kaltinamųjų be jokios dingsties suduotų nukentėjusiesiems smūgių į galvos sritį ir atsiradusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamiesiems inkriminuota, jog jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrais veiksmais. Su tokiu kaltinimo kvalifikavimu teismas sutinka, nes nors byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji iš anksto būtų sutarę kokius konkrečius veiksmus jie atliks nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau aptarti veiksmai, kai kaltinamieji tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, savo veiksmais papildydami vieni kitus, panaudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, taip jiems sukeldami sunkų sveikatos sutrikdymą, teismo nuomone, visiškai atitinka bendrininkavimo sąvoką, nes buvo atlikti toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, logiškai ir nuosekliai papildant vienas kito kaltinamųjų veiksmus. Tokia teismo išvada patvirtinama ir susiformavusia teismų praktika, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Iš ištirtų įvykio aplinkybių matyti, kad prie nukentėjusiųjų buvo kaltinamieji A. R., V. M. ir D. L., taip pat nekelia abejonių ir tai, kad jie smūgius sudavė tyčia, tikslingai. Smūgiuodami nukentėjusiesiems į gyvybiškai svarbias vietas, jie, pagal savo gyvenimišką patirtį ir suvokimą, nors du ir buvo nepilnamečiai, turėjo ir galėjo numatyti, kad gali padaryti sunkius sveikatos sutrikdymus, jog tokie jų veiksmai yra pavojingi nukentėjusiųjų sveikatai, ir nors byloje nėra duomenų, kad jie to būtų norėję, tačiau buvo abejingi kilusioms pasekmėms, nes visi iš įvykio vietos pabėgo, greitosios pagalbos patys nekvietė, o tai aiškiai rodo, kad jie suprasdami savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Bausmių skyrimas

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji savaip interpretuodami smūgių nukentėjusiesiems sudavimo aplinkybes, jų lokalizaciją iš esmės pripažino, kad buvo įvykio vietoje ir nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo fizinį smurtą bei nurodė, kad labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų, todėl tokią jų poziciją teismas vertina kaip kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir tai pripažįsta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą nustatė kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o kaltinamasis D. L. dar ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).  Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes – D. L. alkoholinius gėrimus tą vakarą vartojo ilgą laiką – ne trumpiau nei nuo 20 val., neadekvačiai reagavo į tariamai kilusią grėsmę, eidamas aiškintis, kai tam nebuvo jokio poreikio, o tam, teismo nuomone, neabejotiną poveikį turėjo jo pavartotas alkoholis.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybę: jie anksčiau neteisti, A. R. ir V. M. administracine tvarka nebausti, D. L. baustas administracine tvarka, visi kaltinamieji charakterizuojami teigiamai, A. R. ir V. M. VĮ Radviliškio PSPC Psichikos sveikatos centre stebimų ligonių grupei nepriklauso, D. L. VĮ Radviliškio PSPC Psichikos sveikatos centre stebimų ligonių grupei nepriklauso, tačiau lankėsi, jam diagnozuota – žalingas lakiųjų medžiagų vartojimas (3 t., 101 b. l .), kaltinamieji A. R. ir V. M. nusikalstamą veiką padarė būdami nepilnamečiais, todėl įvertinus aukščiau nurodytas juos charakterizuojančias aplinkybes bei pripažinus, kad jų padaryta nusikalstama veika priskirtina atsitiktiniai veikai, jų atžvilgiu taikytinos BK 91 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumai, t. y. paskiriant terminuotą laisvės atėmimo bausmę, taikytinos BK 92 straipsnio  nuostatos, jos vykdymą atidedant ir paskiriant BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

  BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

Nors kaltinamajam D. L. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų šiam straipsniui taikyti, t. y., kad jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą, todėl nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta tikslinga šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje. Kadangi kaltinamasis nei iki šio nusikaltimo padarymo, nei po to jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, padaryta pavartojus alkoholio ir visuomeniškai netinkamo ir nepriimtino pačių nukentėjusiųjų elgesio – jie būdami neblaivūs buvo viešoje vietoje, bent vienas iš nukentėjusiųjų – G. K. buvo agresyviai nusiteikęs – įtakoje, tai, teismo nuomone, rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga kaltinamojo D. L. ankstesnio elgesio pasekmė, o jo padarytas nusikaltimas atsitiktinis, susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, pripažįstama išimtine aplinkybe sudarančia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei skirti jam maksimalią įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmę, taikant jo atžvilgiu atitinkamus draudimus ir įpareigojimus, skirtus perauklėti kaltinamąjį bei jį užkardyti nuo kitų teisės pažeidimų padarymo.

Dėl civilinių ieškinių

Šiaulių  teritorinės ligonių kasos pareikštas 1753,98 eurų civilinis ieškinys už nukentėjusiųjų A. A. ir G. K. gydymą (1 t., 110–116 b. l.) tenkintinas visiškai, nes kaltinamieji padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala nukentėjusiųjų sveikatai bei su tuo patirtos jų gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamųjų A. R., V. M. ir D. L. veika.

Su kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l  punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamųjų A. R., V. M. ir D. L. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1753,98 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiesiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamųjų.

Nukentėjusieji A. A. ir G. K. yra pareiškę civilinius ieškinius ir iš kaltinamųjų prašo priteisti jiems padarytą žalą. A. A. prašo priteisti jam solidariai iš kaltinamųjų A. R., V. M., o jiems neturint piniginių lėšų – iš jų įstatyminių atstovų, taip pat kaltinamojo D. L. – 8127,46 eurus turtinės žalos: 85 eurus už sugadintus rūbus, 107,46 eurus už vaistus, 7934 eurus netektų pajamų, taip pat 5000 eurų neturtinės žalos (4 t., 78–90, 92 b. l.). Nukentėjęs G. K. prašo iš kaltinamųjų ar jų įstatyminių atstovų priteisti 30 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos (4 t., 75 b. l.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiojo A. A. pareikštas turtinės žalos atlyginimas dėl 85 eurų už sugadintus rūbus ir 107,46 eurus už vaistus yra pagrindžiamas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais pridėtais prie civilinio ieškinio. Taip pat A. A. prašo iš kaltinamųjų priteisti 7934 eurus netektų pajamų, t. y. skirtumą tarp jo gautų pajamų iki patirto sužalojimo ir pajamų gaunamų po sužalojimo, kai jam buvo nustatytas nedarbingumas, jis prarado turėtą darbą, nes dėl sveikatos būklės negali jo dirbti. Teismo nuomone, jo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, nes iš pateiktų rašytinių įrodymų (4 t., 84–90, 92 b. l.) matyti, kad iki sužalojimo jis dirbo AB „Šiaulių grūdai“ prie elevatoriaus šaltkalviu-suvirintoju. 2015-04-27 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jam buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. 2015-04-28 buvo pateikta išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (papildomai 2015-08-06 Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma), kur pripažįstama, kad negali dirbti akustinėmis (triukšmo) sąlygomis, veikiant vibracijai, atlikti krovinių tvarkymo rankomis, dirbti aukštyje, vairuoti transporto priemones. Dėl visų šių sąlygų jis nebegali dirbti pagal turimą specialybę, išsilavinimą, taip pat negali dirbti ir paprasčiausių darbų, reikalaujančių fizinių pastangų. Dėl šių priežasčių 2015-04-22 jo darbo sutartis su AB „Šiaulių grūdai“ buvo nutraukta, o kito darbo, atsižvelgiant į netektą darbingumą, nustatytą darbo pobūdį ir sąlygas, sveikatos problemas, amžių jis nesusirado. 2015-05-25 VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. PE SP8-2154 nuo 2015-04-27 jam buvo paskirta 91,83 Eur dydžio per mėnesį netekto darbingumo pensija. Iki jo sužalojimo 2014-11-02 dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų, dirbant AB „Šiaulių grūdai“ A. A. vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 272,30 Eur (kai per laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-11-01 viso darbo užmokestis 2450,70 / 9 kalendorinių mėnesių). Dėl sveikatos sutrikdymo, nustatyto nedarbingumo lygio, nustatyto darbo pobūdžio ir sąlygų, paskirtos netekto darbingumo pensijos dydžio A. A. kas mėnesį netenka mėnesio realių pajamų ir tai sudaro kas mėnesį po 180,47 Eur (kai vidutinis darbo užmokestis kas mėnesį 272,30 Eur – 91,83 Eur netekto darbingumo pensija). Iki teisės A. A. gauti visą senatvės pensiją, atsižvelgiant į jo darbo stažą, buvo likę 43 mėnesiai ir 29 dienos. Atsižvelgiant į tai, už laikotarpį nuo 2015-04-27, kai jam buvo paskirta netekto darbingumo pensija iki teisės į senatvės pensiją atsiradimo dienos dėl netektų realiųjų pajamų A. A. yra padaryta 7 934 Eur turtinė žala (180,47 Eur vidutinio darbo užmokesčio padauginta iš 43 mėn. 29 d.), todėl šis pajamų skirtumas pripažinus, jog jis atsirado dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų, kuriais padaryta turtinė žala, yra priteistinas.

Prašydamas jam atlyginti neturtinę žalą nukentėjęs A. A. ją įvertino 5000 eurų suma bei nurodė, kad dėl patirtų kūno sužalojimų ilgą laikotarpį buvo gydomas ligoninėje, reabilitacinėje ligoninėje, patyrė didžiulius fizinius skausmus, buvo suvaržytos jo bendravimo galimybės, patyrė didžiulius nepatogumus, dvasinius, emocinius išgyvenimus, nervinę įtampą. Jis iki šiol jaučia didelius galvos skausmus, svaigimą, skausmą ausies srityje, iš dalies viena ausimi sunkiau girdi, dėl nosies kaulų lūžimo patyrė ir patiria kvėpavimo sutrikimus. Būdamas tokio amžiaus prarado galimybę dirbti ir užsidirbti, pasirūpinti savo ir šeimos gerove, tai neigiamai veikai jo emocinę, psichologinę savijautą.

Nukentėjęs G. K. prašo iš kaltinamųjų jam priteisti 30 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui bei nurodo, kad ši žala atsirado dėl to, jog gydymo po traumos užtikrinimui jo artimieji turėjo sumokėti privalomas sveikatos draudimo įmokas, po sužalojimo jo sveikata labai pablogėjo, jam pradėjo reikštis epilepsija, išsivystė potrauminė baimė ir nepilnavertiškumo jausmas. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad patirtų traumų pasekmės yra ilgalaikės. Vertinant nukentėjusiojo išsakytus argumentus teismas konstatuoja, jog kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjęs G. K. nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie jo patirtą turinę žalą bei jos dydį, todėl prašymas priteisti turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Tuo tarpu nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas vertina ne tik abiejų nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes bei prieš juos padaryto smurtinio nusikaltimo sunkumą, tačiau atsižvelgia ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, įvertina tai, kad kaltinamieji A. R. ir V. M. yra nepilnamečiai, jiems 17 metų, savo turto neturi, šiuo metu mokosi, tačiau yra jauno amžiaus, darbingi, todėl per jiems atidėtą 2 metų bausmės vykdymo laikotarpį turi galimybę susirasti darbą ir atlyginti vieną trečiąją dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, jų įstatyminiai atstovai, civiliniai atsakovai taip pat turto neturi, pragyvena iš gaunamų pašalpų ar nedidelio darbo užmokesčio, turi išlaikytinių, o kaltinamasis D. L., nors ir turi darbą, tačiau turi tris mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Šiame kontekste pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, yra vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, jog šiuo atveju teisingas, tinkamas ir teisminę praktiką atitinkantis neturtinės žalos atlyginimo dydis būtų po 5000 eurų kiekvienam iš nukentėjusiųjų.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajam A. A. buvo skirtas gynėjas advokatas Ričardas Ralys. Byloje gauta 2016-01-19 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. NTP-7-641 iš kurios matyti, kad už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 407,15 eurus (5 t., 63 b. l.). BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis nors du kaltinamieji niekur nedirba, yra nepilnamečiai, tačiau yra jauno amžiau ir darbingi, o vienas turi nuolatinį darbą, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam D. L. buvo skirta gynėja – advokatė Vanda Laukevičienė. Byloje gauta 2016-03-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-2932 iš kurios matyti, kad už D. L. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 447,77 eurus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).

Dėl daiktinių įrodymų

Metalinė lazda, rasta ir paimta 2014-11-02 įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 50–55 b. l.), kuri pridėta prie baudžiamosios bylos ir atsiųsta teismui, nensutačius, jog ji buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. 2 p., 297–298 str., 301–302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307–308 str.,

n u s p r e n d ž i a:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi ir 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą ar dirbti, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip vieną trečiąją dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. (vieną parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi ir 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti mokslą ar dirbti, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip vieną trečiąją dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip vieną trečiąją dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. R., V. M., o jiems neturint piniginių lėšų, priteisti iš jų įstatyminių atstovų R. R., Z. M. ir I. M., kaltinamojo D. L. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai 1753,98 eurų (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 98 centus) A. A. ir G. K. gydymo išlaidų atlyginimo.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. R., V. M., o jiems neturint piniginių lėšų, priteisti iš jų įstatyminių atstovų R. R., Z. M. ir I. M., kaltinamojo D. L. A. A. 8127,46 eurus (aštuonis tūkstančius šimtą dvidešimt septynis eurus 46 centus) turtinės žalos ir 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos, o G. K. 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos. G. K. prašymą priteisti jam turtinės žalos atlyginimą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. R., V. M., o jiems neturint piniginių lėšų, priteisti iš jų įstatyminių atstovų R. R., Z. M. ir I. M., kaltinamojo D. L. 407,15 eurus (keturis šimtus septynis eurus 15 centų) valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patirtų atstovaujant nukentėjusįjį A. A..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patirtų ginant kaltinamąjį D. L. iš jo nepriteisti.

Metalinę lazdą, rastą ir paimtą 2014-11-02 įvykio vietos apžiūros metu, šiuo metu saugomą Šiaulių apygardos teismo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                  Gražvydas Poškus