Civilinė byla Nr. e2A-25-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00520-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.21, 3.2.4.9.1.1, 3.2.4.9.2, 3.2.4.9.3.3, 3.2.4.11. (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Redus LT“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Kaslita“, T. D., R. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Juris LT“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Redus LT“ 41 623,51 Eur skolą, 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad pradinė atsakovės kreditorė UAB „Kaslita“ su atsakove UAB „Redus LT“ 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. sudarė nuomos sutartis, pagal kurias išnuomojo atsakovei techniką bei išrašė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras apmokėjimui. Atsakovė pretenzijų dėl technikos bei paslaugų kokybės ir (ar) kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų faktūrų, kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau su pradine kreditore pilnai neatsiskaitė iki šiol. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną (2021 m. balandžio 19 d.) atsakovė dalį skolos (10 000 Eur) sumokėjo pradiniam kreditoriui, todėl šio ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovės likusią pagrindinę skolą pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras sudaro 40 917,42 Eur suma ir 666,09 Eur dydžio palūkanos. Ieškovė UAB „Juris LT“ ir UAB „Kaslita“ 2021 m. balandžio 19 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė perėmė, o UAB „Kaslita“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Redus LT“.

3.       Atsakovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės ieškovei 25 963,44 Eur, kitą ieškinio dalį atmesti. Nurodė, kad atsakovė turėjo priepriešinių vienarūšių reikalavimų UAB „Kaslita“, 2021 m. balandžio 21 d. išsiuntė šiai bendrovei skolų suderinimo aktą. Tokiu būdu buvo atliktas įskaitymas ir galutinis įsiskolinimas UAB „Kaslita“ yra 25 963,44 Eur. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 40 597,67 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovė pripažino, jog turi pareigą sumokėti ieškovei 25 963,44 Eur skolą. Ši suma pagrįsta byloje pateiktais dokumentais ir šalių paaiškinimais, todėl teismas plačiau dėl šios skolos nepasisakė.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė su kita ieškinio dalimi nesutinka dėl dviejų priežasčių: pirma, atsakovė teigia, kad pateikė (suteikė) trečiajam asmeniu (pradiniam kreditoriui) UAB „Kaslita“ prekių (paslaugų) už 6 468,24 Eur pagal atsakovės 2021 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitas faktūras RED Nr. 21-0305, Nr. 21-306 ir įskaitė šią sumą į pradinio kreditoriaus UAB „Kaslita“ reikalavimus, todėl ieškovė, perėmusi reikalavimus iš pradinio kreditoriaus UAB „Kaslita“, neturi teisės reikalauti šios sumos iš atsakovės; antra, atsakovė teigia, kad pradinė kreditorė UAB „Kaslita“ nesuteikė atsakovei paslaugų pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. KSL 0013154 ir KSL 0013171, todėl atsakovė neturi pareigos sumokėti jose nurodytas sumas naujajai kreditorei ieškovei UAB „Juris LT“.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovė 2021 m. balandžio 16 d. išrašė 3 450,23 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą RED Nr. 21-0306 pradinei kreditorei UAB „Kaslita“ už 196,65 t skaldos. Pradinė kreditorė UAB „Kaslita“ teigė, kad jokios skaldos iš atsakovės negavo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nei sutarties dėl minėtos skaldos tiekimo (pirkimo–pardavimo), nei pradinės kreditorės UAB „Kaslita“ užsakymo dėl jos ir atsakovės atlikto užsakymo patvirtinimo, nei skaldos gabenimo pradinei kreditorei ar jos nurodytam asmeniui dokumentų (važtaraščių ar kt.), nei išsamių bei tikslių duomenų, kur ir kada buvo nugabentas minėtas skaldos kiekis, nei pradinei kreditorei ar jos nurodytam asmeniui gabentos skaldos priėmimo–perdavimo aktų. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog patiekė pradinei kreditorei minėtą skaldą, o pradinė kreditorė UAB „Kaslita“ įsipareigojo už ją apmokėti atsakovės sąskaitoje nurodytą sumą. Teismo vertinimu, vien tik atsakovės vadovo ir trečiojo asmens T. D. abstrakčių parodymų nepakanka kitokiai išvadai padaryti.

8.       Atsakovė 2021 m. balandžio 16 d. išrašė 3 018,01 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą RED Nr. 21-0305 pradinei kreditorei UAB „Kaslita“ už detales, akmens skaldą, kuro tiekimo paslaugas, aptarnavimo paslaugas, transporto nuomą. Pradinė kreditorė UAB „Kaslita“ neigė gavusi anksčiau minėtas paslaugas (prekes). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra sutarties dėl detalių, akmens skaldos tiekimo, kuro tiekimo ir aptarnavimo paslaugų teikimo, taip pat nėra pradinės kreditorės užsakymų ir (ar) atsakovės atliktų šių užsakymų patvirtinimų, nėra prekių gabenimo ir priėmimo dokumentų. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog patiekė pradinei kreditorei aptariamoje sąskaitoje nurodytas detales ir akmens skaldą, suteikė nurodytas kuro tiekimo ir aptarnavimo paslaugas, o pradinė kreditorė UAB „Kaslita“ įsipareigojo už visa tai apmokėti atsakovės sąskaitoje nurodytas sumas. Teismas taip pat pažymėjo, kad vien tik atsakovės vadovo ir trečiojo asmens T. D. abstrakčių parodymų nepakanka kitokiai išvadai padaryti.

9.       Teismas nesirėmė ir liudytojo A. J. teismo posėdyje duotais parodymais. Pažymėjo, kad iš minėtų liudytojo parodymų ir kitos bylos medžiagos neįmanoma pakankamai patikimai nustatyti nei suteiktų aptarnavimo paslaugų, jų pobūdžio, patiektų detalių rūšies, nei jų kiekio ir kainos. Todėl, teismo vertinimu, būtent atsakovei, ūkine–komercine veikla užsiimančiam verslo subjektui, kuriam keliami aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nagrinėjamu atveju ir tenka rizika dėl neįrodytų detalių tiekimo ir aptarnavimo paslaugų rūšies (pobūdžio), kiekių ir kainos aplinkybių.

10.       Teismas pažymėjo, kad, remiantis atsakovės ir pradinės kreditorės UAB „Kaslita“ sudarytomis 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d. technikos nuomos sutartimis, technika buvo išnuomota be kuro, o tai, teismo vertinimu, reiškia, kad pati nuomininkė (atsakovė) turėjo aprūpinti techniką kuru. Tai patvirtino ir liudytojas UAB „Kaslita“ darbuotojas T. P.. Vadinasi, atsakovė neturėjo teisės reikalauti apmokėjimo iš pradinės kreditorės už kuro tiekimo paslaugą. Kita vertus, byloje apklaustas liudytojas T. P. (UAB „Kaslita“ darbuotojas, ėjęs ir einantis joje atsakingas (vadovaujamas) pareigas) patvirtino, kad pradinė kreditorė liko skolinga atsakovei 120 Eur už ekskavatoriaus pervežimą pradinės kreditorės technikai dirbant Klaipėdoje pagal 2020 m. lapkričio 17 d. ir tų pačių metų gruodžio 18 d. sutartis. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti minėtais liudytojo parodymais. 2021 m. balandžio 16 d. atsakovės PVM sąskaitoje faktūroje RED Nr. 21-0305 taip pat nurodytos transporto nuomos paslaugos už 200 Eur. Ir, nors atsakovės sąskaitoje nurodyta suma nesutampa su liudytojo nurodyta suma, tačiau, esant atsakingo UAB „Kaslita“ darbuotojo, palaikiusio tiesioginius darbinius santykius su atsakove, patvirtinimui dėl skolos, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog UAB „Kaslita“ gavo minėtą paslaugą ir turėjo sumokėti atsakovei už ją 120 Eur.

11.       Atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, teigė, kad visas sumas pagal jos išrašytas sąskaitas RED Nr. 21-0305, Nr. 21-306, taigi, ir anksčiau minėtą 120 Eur sumą, atsakovė įskaitė į pradinės kreditorės reikalavimus 2021 m. balandžio 21 d. išsiųstu skolų suderinimo aktu. Teismas sprendė, kad atsakovės pradinei kreditorei 2021 m. balandžio 21 d. išsiųsto skolų suderinimo akto negalima pripažinti atsakovės vienašaliu įskaitymo sandoriu.

12.       Teismas konstatavo, kad atsakovė pagal 2021 m. balandžio 16 d. sąskaitą RED Nr. 21-0305, t. y. nežinodama apie reikalavimo perleidimą (jis įvyko 2021 m. balandžio 19 d.), buvo įgijusi 120 Eur reikalavimą į pradinę kreditorę. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.108 straipsnio 1 dalimi, teisingumo ir protingumo principais, siekdamas išvengti papildomų ginčų tarp ieškovės, atsakovės ir pradinės kreditorės dėl aptariamos 120 Eur sumos, nutarė anksčiau minėtą 120 Eur sumą įskaityti į ieškovės pareikštus reikalavimus ir šia suma sumažinti ieškovei priteistiną sumą.

13.       Pradinė kreditorė UAB „Kaslita“ 2021 m. kovo 24 d. išrašė atsakovei 7 051,28 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą Nr. KSL 0013154 už akmenskaldės ir ekskavatoriaus nuomą. Atsakovė neigia užsakiusi šias paslaugas ir pareigą apmokėti už jas. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „Kaslita“ sudarė akmenskaldės nuomos sutartį. Nuomos sutartyje nustatytas akmenskaldės nuomos mokestis – 90 Eur be PVM už technikos nuomos vieną darbo valandą. Nuomos sutartyje nurodyta, kad sutarties pabaigos terminas neapibrėžiamas ir ji galioja iki kol nuomininkas (atsakovė) grąžins techniką nuomotojai (pradinei kreditorei UAB „Kaslita“; sutarties 1.4 papunktis). Nuomos sutartyje nebuvo tiksliai apibrėžta technikos darbo vieta, sutarties 1.5 papunktyje tik nurodyta, kad už technikos transportavimą nuomininkas (atsakovė) turėtų mokėti 2,50 Eur be PVM už 1 km ir nurodyta, kad numatomi 2 reisai (Kužiai – Vėtros g. 9, Klaipėda – Kužiai). Matyti, kad sutartyje buvo nurodyta tik preliminari nuomojamos technikos darbo vieta, nes kalbama tik apie numatomą technikos transportavimo vietą

14.       Iš prie ginčijamos sąskaitos Nr. KSL 0013154 pridėto akmenskaldės darbo laiko apskaitos žiniaraščio, kuriame technikos nuomininke nurodyta atsakovė UAB „Redus LT“, matyti, kad Rukuose ir Mosėdyje akmenskaldė pradėjo darbą 2021 m. kovo 15 d., t. y. netrukus po darbų pabaigos (2021 m. kovo 9 d.) Klaipėdoje. Visus akmenskaldės darbo laiko Mosėdyje ir Rukuose apskaitos žiniaraščius, kuriuose nuomininke nurodyta atsakovė, pasirašė R. S., t. y. tas pats darbuotojas, kuris tokius pat žiniaraščius pasirašė, kai akmenskaldė dirbo Klaipėdoje. Byloje nėra įrodymų, kad akmenskaldė po darbų pabaigos Klaipėdoje buvo grąžinta pradinei kreditorei į jos buveinę.

15.       Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima daryti išvadą, jog atsakovė užsakė ir gavo akmenskaldės darbo Rukuose ir Mosėdyje paslaugas, t. y. nuomojosi akmenskaldę su jos vairavimo (valdymo) paslauga (mechanizatoriumi). Atsakovės iškeltą versiją, kurios iš esmės laikėsi R. S. bei T. D., kad akmenskaldė Rukuose ir Mosėdyje dirbo pagal atskirą T. D. ir pradinės kreditorės UAB „Kaslita“ susitarimą susmulkinti ir pasidalinti T. D. priklausančius riedulius, teismas laikė neįrodyta. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti šią versiją ir susitarimo tarp UAB „Kaslita“ ir T. D. egzistavimą.

16.       Pradinė kreditorė UAB „Kaslita“ 2021 m. kovo 26 d. išrašė atsakovei 1 434,46 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą Nr. KSL 0013171 už akmenskaldės ir ekskavatoriaus transportavimą. Atsakovė neigia užsakiusi šias paslaugas ir pareigą apmokėti už jas. Minėta, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės 2020 m. lapkričio 17 d. sudarytos akmenskaldės nuomos sutarties 1.5 papunktyje buvo nustatyta atsakovės pareiga mokėti už akmenskaldės transportavimą po 2,5 Eur be PVM už 1 km. Teismas jau buvo nurodęs, kad būtent atsakovė užsakė ir gavo akmenskaldės darbo Rukuose ir Mosėdyje paslaugas. Byloje su PVM sąskaita faktūra Nr. KSL 0013171 yra pateiktas akmenskaldės pervežimo iš Salantų (Salantai yra apytiksliai 14 km atstumu nuo Mosėdžio, kuriame paskutinį kartą pagal pateiktus dokumentus dirbo akmenskaldė) į Kužius (kur yra pradinės kreditorės UAB „Kaslita“ buveinė), vykusio 2021 m. kovo 24 d., važtaraštis. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad pradinė kreditorė UAB „Kaslita“ pagal 2020 m. lapkričio 17 d. tarp UAB „Kaslita“ ir atsakovės sudarytą technikos nuomos sutartį pervežė akmenskaldę iš Salantų į Kužius.

17.       Tačiau teismas pastebėjo, kad atstumas tarp Salantų ir UAB „Kaslita“ buveinės Kužiuose yra 107 km. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KSL 0013171 akmenskaldės transportavimo paslaugos apimtis nurodyta 290 km. Tačiau įrodymų, patvirtinančių tokios apimties akmenskaldės vežimą, byloje nėra. Pateikus konkrečius įrodymus dėl akmenskaldės transportavimo 107 km iš Salantų į Kužius ir nesant įrodymų, pagrindžiančių kitą aptariamoje sąskaitoje nurodyto 290 km vežimo dalį, darytina išvada, kad PVM sąskaita faktūra Nr. KSL 0013171 pagrįstai buvo išrašyta tik dėl 107 km transportavimo paslaugos. Dėl likusios dalies – 183 km, t. y. 553,58 Eur (183 km  2,5 Eur (vežimo kaina už km)  1,21 (PVM) – ji išrašyta nepagrįstai. Tai konstatavus, tampa akivaizdu, kad pradinė kreditorė perleido ieškovei anksčiau minėta apimtimi negaliojantį reikalavimą. Teismas, remdamasis CK 6.102 straipsnio 1 dalimi, CK 1.78 straipsnio 5 dalimi ir 1.80 straipsnio 1 dalimi ex officio pripažino 2021 m. balandžio 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties tarp ieškovės ir pradinės kreditorės UAB „Kaslita“ dalį (CK 1.96 straipsnis) dėl 553,58 Eur reikalavimo pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KSL 0013171 perleidimo niekine ir negaliojančia ir, atitinkamai, šios sumos nepriteisė iš atsakovės.

18.       Pradinė kreditorė UAB „Kaslita“ 2021 m. kovo 24 d. išrašė atsakovei 7 051,28 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą Nr. KSL 0013154 ne tik už akmenskaldės, bet ir ekskavatoriaus „Hyunday 250“ nuomą. Atsakovė neigia užsakiusi šias paslaugas ir pareigą apmokėti už jas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. gruodžio 18 d. atsakovė ir pradinė kreditorė UAB „Kaslita“ sudarė vikšrinio ekskavatoriaus „JCB“ nuomos sutartį. Nuomos sutartyje nustatytas ekskavatoriaus nuomos mokestis – 50 Eur be PVM už technikos nuomos vieną darbo valandą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų daryti labiau tikėtiną išvadą, kad būtent atsakovė užsakė ir gavo ekskavatoriaus „Hyunday 250“ darbo Rukuose ir Mosėdyje paslaugas, t. y. nuomojosi ekskavatorių su jo vairavimo (valdymo) paslauga (mechanizatoriumi). Atsakovės iškeltą versiją, kurios iš esmės laikėsi R. S. bei T. D., kad ekskavatorius Rukuose ir Mosėdyje dirbo pagal atskirą T. D. ir pradinės kreditorės UAB „Kaslita“ susitarimą susmulkinti ir pasidalinti T. D. priklausančius akmenis, teismas laikė neįrodyta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ekskavatorius po darbų pabaigos Klaipėdoje buvo grąžintas pradinei kreditorei į jos buveinę (Kužius).

19.       Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra rašytinės ekskavatoriaus „Hyunday 250“ nuomos sutarties, nes 2020 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartis buvo sudaryta dėl kito ekskavatoriaus – „JCB“. Vis dėlto, teismo vertinimu, tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti už atsakovės gautą naudą, t. y. faktinę ekskavatoriaus „Hyunday 250“ nuomą su jo vairavimo (valdymo) paslauga (mechanizatoriumi). Teismas mokėtiną kainą nustatė pagal į bylą pateiktų sąskaitų Nr. KSL 0013052 ir Nr. KSL 0013143 bei jas pagrindžiančių technikos darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir sprendė, kad sąskaitoje KSL 0013154 nurodyta ekskavatoriaus „Hyunday 250“ darbo valandos kaina (45 Eur be PVM už valandą) atitinka šalių praktikoje taikytą kainą, todėl, vadovaujantis CK 6.198 straipsnio 1 dalimi, ji nagrinėjamu atveju ir taikytina tarp šalių faktiškai susiklosčiusiems santykiams. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo šios kainos, neįrodinėjo, jog ji neatitinka (įprastos) kainos, kurią ginčo verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis.

20.       Pradinė kreditorė UAB „Kaslita“ 2021 m. kovo 26 d. išrašė atsakovei 1 434,46 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą Nr. KSL 0013171 ne tik už akmenskaldės, bet ir ekskavatoriaus „Hyunday 250“ transportavimą. Atsakovė neigia užsakiusi šias paslaugas ir pareigą apmokėti už jas. Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad būtent atsakovė užsakė ir gavo ekskavatoriaus „Hyunday 250“ darbo Rukuose ir Mosėdyje paslaugas. Byloje su PVM sąskaita faktūra Nr. KSL 0013171 yra pateiktas ekskavatoriaus pervežimo iš Mosėdžio į Kužius, vykusio 2021 m. kovo 24 d., važtaraštis. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko labiau tikėtina, kad pradinė kreditorė UAB „Kaslita“ suteikė atsakovei ekskavatoriaus „Hyunday 250“ pervežimo iš Mosėdžio į Kužius paslaugą. Kad ši paslauga (technikos vežimas, grąžinant techniką pradinei kreditorei) buvo įprasta tarp pradinės kreditorės ir atsakovės, rodo tiek 2020 m. lapkričio 17 d., tiek 2020 m. gruodžio 18 d. technikos nuomos sutartys (jų 1.5 papunkčiai). 2020 m. gruodžio 18 d. atsakovės ir pradinės kreditorės sutartis taip pat rodo, kad šalims įprasta tokios (t. y. ekskavatoriaus vežimo) paslaugos kaina buvo 1,5 Eur be PVM už 1 km, todėl būtent tokią kainą, teismo vertinimu, atsakovė šiuo atveju ir turėjo mokėti (CK 6.198 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas pastebėjo, kad atstumas tarp Mosėdžio ir UAB „Kaslita“ buveinės Kužiuose yra 119 km. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KSL 0013171 Ekskavatoriaus transportavimo paslaugos apimtis nurodyta 307 km. Tačiau įrodymų, patvirtinančių tokios apimties ekskavatoriaus vežimą, byloje nėra. Taigi teismas sprendė, kad PVM sąskaita faktūra Nr. KSL 0013171 pagrįstai buvo išrašyta tik dėl 119 km transportavimo paslaugos. Dėl likusios dalies – 188 km, t. y. 341,22 Eur (188 km  1,5 (vežimo kaina už km)  1,21 (PVM) – ji išrašyta nepagrįstai ir šios sumos iš atsakovės nusprendė nepriteisti.

21.       Apibendrindamas šalių pareikštus reikalavimus, teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 41 623,51 Eur skolos. Teismas nusprendė atsakovės turėtą 120 Eur reikalavimą į pradinę kreditorę įskaityti į ieškovės pareikštus reikalavimus ir šia suma sumažinti ieškovei priteistiną sumą. Be to, teismas nusprendė, kad pradinė kreditorė ieškovei perleido 894,80 Eur vertės negaliojančią reikalavimo dalį pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KSL 0013171, todėl ši suma negali būti priteista iš atsakovės. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 17,69 Eur palūkanų, priklausančių pagal sąskaitą Nr. KSL 0013171 už 75 pradelstas dienas. Tačiau konstatavus, kad PVM sąskaita faktūra Nr. KSL 0013171 yra pagrįsta tik dėl 539,66 Eur (1 434,46 Eur (sąskaitos suma) – 894,80 Eur (nepagrįsto reikalavimo suma), iš atsakovės priteistina palūkanų suma pagal aptariamą sąskaitą perskaičiuotina: 539,66 Eur skola  6 proc. palūkanos  75 pradelstos dienos / 365 dienų = 6,65 Eur, todėl ieškovei priteistina suma mažintina dar 11,04 Eur (17,69 Eur – 6,65 Eur). Apibendrinant, ieškovei iš atsakovės priteistina 40 597,67 Eur (41 623,51 Eur – 120 Eur – 894,80 Eur – 11,04 Eur) ir 6 proc. palūkanos.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22.       Atsakovė UAB „Redus LT“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti – priteisti ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės 25 936,44 Eur skolos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad paslaugos pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras RED Nr. 21-0305 ir RED Nr. 21-0306 nebuvo suteiktos. Paslaugų suteikimą paliudijo T. D., R. S., UAB „Kaslita“ darbuotojai A. J. ir T. P.. Liudytojas A. J. net paaiškino konkrečius faktus – išnuomotos technikos trūkusių žarnų pakeitimus. Šių liudytojų parodymų turėjo pakakti tam, kad būtų konstatuotas paslaugų suteikimas pagal atsakovės išrašytas sąskaitas.

22.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pradinės kreditorės išrašytose sąskaitose Nr. KSL 0013154 ir Nr. KSL 0013171 yra nurodyti akivaizdūs neatitikimai, susiję su transportavimo atstumais, tačiau, manytina, tokie neatitikimai susiję ne su spausdinimo klaidomis, o su nepagrįstai išrašytomis sąskaitomis, aiškiai įrodančiomis, kad pradinis kreditorius UAB „Kaslita“ visą sąskaitos turinį sudarė neteisėtai. Faktą, kad pagal minėtas sąskaitas atsakovei nebuvo suteiktos paslaugos, paliudijo T. D. ir R. S.. A. J. aiškiai nurodė, kad dėl ekskavatoriaus ir akmenskaldės darbų susitarė būtent su T. D., kuris nėra nei atsakovės darbuotojas, nei įgaliotas asmuo.

22.3.                      Pradinė kreditorė perleido negaliojantį reikalavimą, todėl buvo pažeista CK 6.102 straipsnio 1 dalis. Taigi reikalavimo perleidimo dalis, kuria perleistas reikalavimas pagal sąskaitas faktūras Nr. KSL 0013154 ir Nr. KSL 0013171 yra niekinė ir negaliojanti.

23.       Ieškovė UAB „Juris LT“ ir trečiasis asmuo UAB „Kaslita“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

23.1.                      Atsakovė apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad 2021 m. balandžio 21 d. skolų suderinimo aktu atliko įskaitymą. Atsakovė jokiais argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovės pradinei kreditorei 2021 m. balandžio 21 d. išsiųsto skolų suderinimo akto negalima pripažinti atsakovės vienašaliu įskaitymo sandoriu.

23.2.                      Pareiga įrodyti, kad prekės ir paslaugos, nurodytos atitinkamose PVM sąskaitose–faktūrose, buvo užsakytos trečiojo asmens UAB „Kaslita“ ir jam parduotos, teko būtent atsakovei UAB „Redus LT“. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė buvo nurodžiusi, kad turi prekių ir paslaugų užsakymus bei kitus dokumentus, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prekių ir paslaugų teikimui įrodyti liudytojų parodymų nepakanka. Atsakovė apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog būtent atsakovė užsakė ir gavo akmenskaldės darbo Rukuose ir Mosėdyje paslaugas, t. y. nuomojosi akmenskaldę su jos vairavimo (valdymo) paslauga (mechanizatoriumi).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

25.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo esmės

26.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės kilo ginčas dėl prekių pardavimo ir paslaugų suteikimo tiek pagal atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Kaslita“, tiek pagal trečiojo asmens UAB „Kaslita“ atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad liudytojų parodymai yra neaiškūs ir nenuoseklūs, todėl priimdamas sprendimą rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė apeliaciniame skunde su šiuo vertinimu nesutinka teigdama, kad liudytojai – T. D. (2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu (nuo 24 minutės) nurodęs, kad bendradarbiauja su UAB „Redus LT“, tačiau nėra jos darbuotojas), R. S. (atsakovės darbuotojas), UAB „Kaslita“ darbuotojai A. J. ir T. P. – patvirtino tiek aplinkybę, kad atsakovė suteikė trečiajam asmeniui UAB „Kaslita“ paslaugas bei pardavė prekes, tiek faktą, kad atsakovė negavo paslaugų pagal UAB „Kaslita“ išrašytas sąskaitas faktūras. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

27.       Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp UAB „Kaslita“ ir UAB „Redus LT“ buvo sudarytos dvi nuomos sutartys. Pagal 2020 m. lapkričio 17 d. nuomos sutartį atsakovei buvo išnuomota akmenskaldė su mechanizatoriumi, be kuro (sutarties 1.1 papunktis). Remiantis šios sutarties nuostatomis, buvo numatomi du reisai – Kužiai – (duomenys neskelbtini) Klaipėda – Kužiai (sutarties 1.5 papunktis; už transporto paslaugas buvo nustatytas atskiras mokestis); technika buvo nuomojama tol, kol ji yra grąžinama nuomotojui – UAB „Kaslita“ (sutarties 1.4 papunktis); technika buvo nuomojama su mechanizatoriumi, nuomininkas (UAB „Redus LT“) turėjo užtikrinti tiek einamąjį, tiek kapitalinį technikos remontą (sutarties 2.6 papunktis).

28.       Pagal 2020 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartį atsakovei buvo išnuomotas vikšrinis ekskavatorius „JCB“ su mechanizatoriumi, be kuro (sutarties 1.1 papunktis). Remiantis šios sutarties nuostatomis, buvo numatomi du reisai – Kužiai – Klaipėda – Kužiai (sutarties 1.5 papunktis; už transporto paslaugas buvo nustatytas atskiras mokestis); technika buvo nuomojama tol, kol technika yra grąžinama nuomotojui – UAB „Kaslita“ (sutarties 1.4 papunktis); kadangi technika buvo nuomojama su mechanizatoriumi, nuomininkas (UAB „Redus LT“) turėjo užtikrinti tiek einamąjį, tiek kapitalinį technikos remontą (sutarties 2.6 papunktis).

29.       UAB „Kaslita“ 2021 m. kovo 24 d. išrašė atsakovei 7 051 Eur dydžio sąskaitą Nr. KSL 0013154 už akmenskaldės ir ekskavatoriaus nuomą (1 t., b. l. 74) bei 1 434,46 Eur dydžio sąskaitą Nr. KSL 0013171 už transporto paslaugas (1 t., b. l. 79) atstumu Mosėdis – Kužiai (1 t., b. l. 80). Trečiasis asmuo „Kaslita“ prie sąskaitų pridėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, iš kurių matyti, kad su technika Rukuose, Mosėdyje dirbo mechanizatorius A. J., o darbo valandas patvirtintos atsakingo asmens parašu (1 t., b. l. 75–78). Atsakovės teigimu, ji šių paslaugų negavo.

30.       Atsakovė 2021 m. balandžio 16 d. išrašė 3 450,23 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą RED Nr. 21-0306 už 196,65 t skaldos (1 t., b. l. 50), taip pat 3 018,01 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą RED Nr. 21-0305 už detales, 10 m3 akmens skaldos, kuro tiekimo paslaugas, aptarnavimo paslaugas, transporto nuomą. Atsakovė elektroniniame laiške detalizavo, kas sudaro PVM sąskaitą faktūrą RED Nr. 21-0305 (1 t., b. l. 85–86), o būtent: 10 m3 akmens skaldos, surinkta žarna (6 vnt.), įvorė, kuras „JCB“, kuras akmenskaldei, adapteris, poveržlė, aptarnavimo paslaugos už remontą ir kt. Kaip jau buvo minėta anksčiau, UAB „Kaslita“ neigė gavusi paslaugas ir prekes pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir (ar) pareigą šias sąskaitas apmokėti.

31.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl PVM sąskaitos faktūros įrodomosios reikšmės, sprendžiant dėl pirkėjo pareigos atsiskaityti pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsiradimo, yra išaiškinęs, kad PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).

32.       Teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles: pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos; antra, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015); trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

33.       Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės išrašytas sąskaitas už skaldą, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šalys į bylą nepateikė nei skaldos gabenimo pradinei kreditorei UAB „Kaslita“ dokumentų, nei jokių kitų duomenų apie susitarimą dėl skaldos gabenimo, tarpusavio atsiskaitymą, skaldos priėmimą ir (ar) užsakymą, pakrovimą. Nors visi liudytojai nurodė, kad buvo pasirašomi krovinių gabenimo važtaraščiai, tačiau tokie dokumentai į bylą nėra pateikti. Taigi byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad tarp UAB „Kaslita“ ir UAB „Redus LT“ egzistavo susitarimas dėl akmens skaldos pirkimo (pardavimo) ar akmens skaldos perdavimo kitais pagrindais (atsiskaitant skalda už darbus ir (ar) pan.).

34.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad būtent atsakovei teko pareiga atlikti einamąjį technikos remontą. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios priešingai. Nėra duomenų, kad UAB „Kaslita“ prašė, jog UAB „Redus LT“ atliktų remontą UAB „Kaslita“ sąskaita. Liudytojas A. J., UAB „Kaslita“ darbuotojas, mechanizatorius, dirbęs su išnuomota technika, taip pat paaiškino, kad ne kartą reikėjo techniką remontuoti, tačiau vadovai liepė kreiptis į UAB „Redus LT“ (2021 m. spalio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių būtų susiklosčiusi priešinga praktika, jog UAB „Kaslita“ apmokėdavo UAB „Redus LT“ už technikos remontą, pavyzdžiui, į bylą nepateiktos UAB „Redus LT“ išrašytos ir UAB „Kaslita“ apmokėtos panašios sąskaitos, nors, remiantis šalių paaiškinimais, UAB „Kaslita“ ir UAB „Redus LT“ bendradarbiavo ne vienerius metus. Nėra jokių įrodymų apie degalų užsakymą ir jų priėmimą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad atsakovė neįrodė, jog prekės ir paslaugos buvo suteiktos UAB „Kaslita“ pagal atsakovės išrašytas sąskaitas.

35.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „Kaslita“ išnuomojo techniką UAB „Redus LT“. UAB „Redus LT“ darbuotojas savo parašu patvirtino, kad UAB „Kaslita“ su atsakovei išnuomota technika dirbo tam tikrą kiekį valandų UAB „Redus LT“ naudai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad R. S. (atsakovės darbuotojas) žinojo arba privalėjo žinoti, kad jo parašas ant pateiktų technikos darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose kaip technikos nuomininkė nurodyta atsakovė, yra teisines pasekmes atsakovei sukeliantis veiksmas, kurio pagrindu atsakovei išrašomos sąskaitos už technikos nuomą. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „Kaslita“ užsakė kokias nors paslaugas iš UAB „Redus LT“, kad UAB „Redus LT“ pardavė UAB „Kaslita“ skaldą, o UAB „Kaslita“ įsipareigojo už ją atsiskaityti. Taip pat nėra duomenų, kad UAB „Kaslita“ užsakė remonto paslaugas ar kurą iš UAB „Redus LT“.

36.       Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad liudytojų parodymais įrodyta, jog atsakovė suteikė paslaugas ir pardavė prekes trečiajam asmeniui, kad paslaugų pagal trečiojo asmens išrašytas sąskaitas faktūras Nr. KSL 0013154 ir Nr. KSL 0013171 atsakovė negavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad faktiniai duomenys pamatomi, pastebimi, kokiu nors būdu sužinomi, įsimenami, saugomi ir fizinio asmens atgaminami. Tačiau jie gali būti ir subjektyviai pateikiami (pavyzdžiui, nutylint dalį aplinkybių, akcentuojant tam tikrus jų aspektus ar kitaip neobjektyviai perduodant žinias) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taip pat jie gali būti subjektyvūs dėl to, kad liudytojas paprastai gali neturėti visos objektyvios reikšmingos informacijos, o įspūdis gali susidaryti tik jam pačiam stebint ir subjektyviai vertinant tam tikras aplinkybes. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teisingai pažymi, kad liudytojų parodymų turiniui reikšmės gali turėti ir laikas, kadangi dalis aplinkybių, svarbios detalės gali būti pamirštos. Taigi teismas, spręsdamas dėl liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų patikimumo, juos sistemiškai turi vertinti su kitais byloje esančiais duomenimis.

37.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad liudytojų parodymai yra nekonkretūs, neišsamūs ir padriki. Pavyzdžiui, liudytoju apklausiamas T. D. teigė, kad žino apie tarp UAB „Kaslita“ ir UAB „Redus LT“ susiklosčiusius teisinius santykius dėl to, kad jo įmonė (neįvardinta) taip pat bendradarbiauja su UAB „Redus LT“ ir jis matė, jog „viskas vyksta taip pat“. Šiam liudytojui duodant parodymus teismo posėdyje, tapdavo neaišku, ar jis pasakoja apie savo bendrovės ir UAB „Redus LT“, ar apie UAB „Kaslita“ ir UAB „Redus LT“ teisinius santykius bei buvusius susitarimus. Be to, teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad ginčo skalda galimai buvo gabenama ne tik bylos šalims, bet ir tretiesiems asmenims, buvo sudarinėjami važtaraščiai, kurie į bylą taip ir nebuvo pateikti. T. D. patvirtino, kad rieduliai buvo skaldomi jo naudai, juos išsivežė UAB „Kaslita“, o UAB „Redus LT“ jokio intereso neturėjo (2022 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 48 min.). Visgi nurodytas liudytojas iki galo taip ir nepaaiškino schemos – kaip ir kokiu būdu, su kuo buvo susitarta dėl riedulių skaldymo ir apmokėjimo už technikos nuomą. Šios aplinkybės nebuvo detalizuotos ir apeliaciniame skunde. Tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, iš byloje esančių rašytinių įrodymų – nuomos sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kur ir kiek laiko dirbo UAB „Kaslita“ priklausanti technika, kas įsipareigojo už nuomos paslaugas sumokėti. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad neaiškūs, netikslūs liudytojo parodymai negali paneigti byloje esančių rašytinių įrodymų.

38.       Liudytojas R. S., UAB „Redus LT“ darbuotojas, ėjęs darbų vadovo pareigas, patvirtino, kad parašas, kuriuo buvo patvirtinta technikos nuomos darbo laiko apskaita, buvo jo. Tačiau jis negalėjo paaiškinti, kieno naudai ir interesais UAB „Kaslita“ technika dirbo Mosėdyje ir Kužiuose (2022 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas). Kita vertus, UAB „Kaslita“ vadovas K. V., 2022 m. kovo 30 d. apklaustas liudytoju, kategoriškai neigė užsakęs kokias nors paslaugas iš UAB „Redus LT“, neigė gavęs ar užsakęs skaldą, taręsis su T. D. ar sudarinėjęs su juo kažkokius sandorius. Atsakovė apeliaciniame skunde neteikė paaiškinimų, kodėl teismas turėtų remtis vienais liudytojų parodymais, o kitais – nesiremti.

39.       Teisėjų kolegija pritartia pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad liudytojų parodymai yra nekonkretūs, neaiškūs, todėl remtis jais civilinėje byloje nėra pagrindo. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų T. D., R. S. (atsakovės darbuotojai), UAB „Kaslita“ darbuotojų A. J. ir T. P. parodymais, netgi nedetalizavo, kokios reikšmingos aplinkybės buvo išdėstytos nagrinėjamoje civilinėje byloje (kuriame teismo posėdyje, kuriuo metu, kokiame kontekste ir pan.) ir (ar) kaip jie turėjo būti suprasti, nepaaiškino jų sąsajumo su byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, detaliai aptarė rašytinius įrodymus, jų ryšį su kitais byloje esančiais duomenimis, o apeliaciniame skunde nenurodomi jokie argumentai, sudarantys pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo argumentų teisingumu ir pagrįstumu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, todėl ji paliekama nepakeista.

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

42.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo UAB „Kaslita“ prašė priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 500 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus – mokėjimo nurodymą. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija maksimalios Rekomendacijose nustatytos sumos, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Redus LT“ (juridinio asmens kodas 302853701) trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kaslita“ (juridinio asmens kodas 144535557) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Danguolė Martinavičienė

Tomas Venckus

Vigintas Višinskis