Baudžiamoji byla Nr. 2K-40-648/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15965-2018-0

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2

            (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžio.

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirta 60 parų areštas. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. balandžio 6 iki 7 d. (dvi dienos). 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pakeistas Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendis – M. R. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. balandžio 6 iki 7 d. Kita nuosprendžio dalis dėl M. R. palikta nepakeista.

Šioje baudžiamojoje byloje taip pat priimti teismų sprendimai dėl A. B. ir A. V., tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       M. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino: 2018 m. balandžio 5 d., tiksliau nenustatytu laiku, Šilutės mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, per socialinį tinklą „Facebook“ paprašytas A. B. surasti ir nupirkti pastarajam už jo pinigus psichotropinės medžiagos – amfetamino, telefonu paskambino A. V. ir susitarė su ja dėl psichotropinių medžiagų – amfetamino pardavimo. 2018 m. balandžio 6 d. apie 13.00 val. A. B. kartu su M. R. automobiliu „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvyko į Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), esančią automobilių aikštelę, kur M. R. susitiko su A. V. ir perdavė jai iš A. B. gautus 70 Eur, už juos A. V. tą pačią dieną apie 13.30 val. atgabeno su savimi pėsčiomis į Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), esančią automobilių aikštelę ne mažiau kaip 0,158 g amfetamino ir automobilyje perdavė šią psichotropinę medžiagą, šią medžiagą M. R. kartu su A. B. automobiliu nugabeno prie garažų, esančių Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), kur dalį amfetamino suvartojo A. B., kitą dalį kaip atlygį už amfetamino įgijimą ir pargabenimą perdavė suvartoti M. R., likusią dalį psichotropinės medžiagos – 0,158 gramo amfetamino gabeno iš Klaipėdos, (duomenys neskelbtini), į Šilutės miestą, kol 2018 m. balandžio 6 d. apie 14.20 val. Šilutės mieste, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti policijos pareigūnų. 

II. Kasacinio skundo argumentai

2.       Kasaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės jam skyrimo ir dėl šios dalies palikti galioti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šią teismo sprendimo dalį pakeitė, paskirdamas nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę.

2.2.                      Nors M. R. padarė sunkų nusikaltimą, susijusį su psichotropinių medžiagų platinimu, tačiau, remiantis bylos duomenimis, jis pats vartojo narkotines medžiagas, bet jomis neprekiavo ir neturėjo savanaudiškų tikslų (gauti pajamų) iš jų platinimo, todėl jo veiksmai vertintini tik kaip vienkartinė pagalba šias medžiagas vartojančiam asmeniui jų įgyti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas disponavimo psichotropinėmis medžiagomis aplinkybes, šių medžiagų (mažą) kiekį, veikos vienkartinį pobūdį, materialinės naudos siekio nebuvimą, M. R. padaryta nusikalstama veika yra daug mažesnio pavojingumo, nei siekiama užkardyti BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta sankcija, atitinkamai šiuo atveju yra disproporcija tarp veikos pavojingumo ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės.

2.3.                      Bylos duomenimis, nuteistasis pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir nors praeityje teistas ir baustas administracine tvarka, jo gyvenimo būdas nėra asocialus, priešingai, turi šeimą, augina mažametį vaiką, dirba. Šios aplinkybės nėra išskirtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau itin reikšmingos vertinant nuteistojo asmenybę. Be to, didžioji dalis M. R. neteisėtų veiksmų (nusikaltimų ir administracinių nusižengimų) padaryti 2013–2016 m., kai nuteistajam buvo 18–20 metų, todėl, priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, matyti akivaizdūs teigiami jo asmenybės pokyčiai – teismų skirtos nuobaudos, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, sudarė tinkamas prielaidas pasikeisti jo asmenybei ir polinkis nusikalsti gerokai sumažėjo.

2.4.                      Apeliacinės instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo asmenybę ir jo aplinką – būtų susilpninti ar nutraukti socialiniai ryšiai su šeima, vaikas sąlyginai ilgam laikui netektų maitintojo, bausmės atlikimas pataisos namuose taip pat gali paskatinti nuteistojo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir teisei priešingą elgesį, darytų kitą neigiamą įtaką. Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę nuteistajam būtų pasiektas tik vienas tikslas – nubaudimas, tačiau šiam tikslui neturėtų būti skiriamas prioritetas ir jis turėtų būti derinamas su kitais bausmės skyrimo tikslais. Vertinant kitus bausmės tikslus, pažymėtina, kad nėra poreikio sulaikyti nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo, nes tikimybė, kad jis nusikals ateityje, yra nedidelė (psichotropinių medžiagų platinimas buvo vienkartinio pobūdžio, nebuvo siekiama turtinės naudos, nuteistasis turi šeimą, darbą ir šie įsipareigojimai skatina laikytis taisyklių); nors reali laisvės atėmimo bausmė ir paveiktų nuteistąjį, tačiau labiau tikėtina, kad tai turėtų neigiamą poveikį jam; tai nebūtų suderinama su teisingumo principu, nes nuteistojo veikos pavojingumas nėra toks, kad būtų reikalinga izoliuoti jį nuo visuomenės beveik dvejiems metams. Kasatoriaus nuomone, daug didesnė nauda būtų, jeigu jis nebūtų izoliuotas nuo visuomenės, bet būtų sudarytos sąlygos gydytis nuo priklausomybės ir integruotis į visuomenę.

3.       Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kiaurakis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

3.1.                      Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su nuteistajam skirtina bausme, dar kartą įvertino su tuo susijusius bylos įrodymus ir nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, pagrįstai neįžvelgdamas jokių išskirtinių nuteistojo ir jo padarytos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių, rodančių, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

3.2.                      Pirmosios instancijos teismas vienpusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, rėmėsi deklaratyviais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenims, todėl tinkamai neįvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir be pagrindo taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip paskirdamas nuteistajam aiškiai per švelnią bausmę. Jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių M. R. padarytą nusikaltimą ir jo asmenybę, dėl kurių būtų pagrindas skirti jam švelnesnę, negu įstatyme nustatyta, bausmę, nagrinėjamu atveju nėra, jų nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Kasatoriaus minimos aplinkybės – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, teigiami asmenybės pokyčiai, sumažėjęs polinkis nusikalsti, tai, kad jis turi šeimą, mažametį vaiką, dirba, ir kt. – nors ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau nėra išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas M. R. būtų aiškiai neproporcingas jo padarytam nusikaltimui bei jo asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą. M. R. padarė nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurio padarymą įstatymas nustato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors kasatorius nurodo, kad narkotikų platinimas buvo vienkartinis, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-270-795/2019; teisminio proceso Nr. 1-01-1-41439-2018-5) nurodytos aplinkybės patvirtina priešingai: šiuo nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo. Vertinant kasatoriaus asmenybę, taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad M. R. teistas penkis kartus (2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams; 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams; 2014 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu – pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 Lt) (151 Eur) dydžio bauda, paskirtą bausmę subendrinus su 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymą atidedant vieneriems metams; 2016 m. sausio 15 d. nuosprendžiu – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 25 MGL (941,5 Eur) dydžio bauda; 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio bauda. Tai patvirtina, kad M. R. tyčinius nusikaltimus daro sistemingai, o jo nusikalstamas elgesys rodo dar jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo. Būtent aptariamas nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, tokio paties pobūdžio ir panašias nusikalstamas veikas jis daro ir toliau. Iki šio nusikaltimo padarymo ir po jo nuteistajam skirtos bausmės bei teismų parodytas pasitikėjimas nebuvo pakankami, kad jį sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, M. R. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas tinkamai vadovavosi bausmių individualizavimo principu, atsižvelgė į visus BK 54 straipsnyje nurodytus bausmių skyrimo pagrindus, pagrįstai pripažino nesant jokių išimtinių aplinkybių ir paskyrė teisingą bausmę nuteistajam M. R.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Nuteistojo M. R. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

5.       Kasaciniame skunde keliamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimas, nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė šią normą, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo M. R. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta švelnesnė bausmės rūšis, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota jo padaryta nusikalstama veika, sankcijoje.

6.       BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018).

7.       Nagrinėjamoje byloje M. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas M. R., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta įstatyme, t. y. 90 parų arešto bausmę (pritaikius BK 641 straipsnį, galutinė bausmė paskirta 60 parų areštas). Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teismo sprendimu nesutiko – pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, ir, panaikinęs šią teismo sprendimo dalį, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė M. R. laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams (pritaikius BK 641 straipsnį, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams).

8.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, jame nurodytus motyvus dėl bausmės M. R. paskyrimo, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalį – tinkamai pritaikė ir padarė teisingas išvadas apeliacinės instancijos teismas. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas išdėstė aiškius, bylos duomenimis pagrįstus ir išsamius motyvus, kodėl nėra išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas išvadai, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas M. R. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę bei nurodė, kuo pasireiškė netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

9.       Kaip teisingai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo M. R. asmenybę. Pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą iš esmės grindė teigiamomis nuteistojo M. R. asmenybę ir jo socialinę padėtį apibūdinančiomis aplinkybėmis. Tačiau pažymėtina, kad vien jomis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo grįsti negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos veikos pavojingumą. Kita vertus, bylos duomenimis, nuteistojo M. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra vien tik teigiamos. Priešingai, nors M. R. ir dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina mažametį vaiką, tačiau praeityje baustas administracine tvarka (turi galiojančių nuobaudų), teistas penkis kartus, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, jam jau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, tačiau 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-270-795/2019, kuriuo M. R. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl 2018 m. rugpjūčio 27 d. padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu ir gabenimu, patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad jis ir toliau daro panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vieną atsakomybę sunkinančią – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau į pastarąją aplinkybę, skirtingai nei į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skirdamas bausmę neatsižvelgė. Visos šios išdėstytos aplinkybės rodo, kad M. R. asmenybė nevertintina teigiamai, nes jis nekeičia savo gyvenimo būdo, nedaro tinkamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio ir nepateisino iki tol teismo jam išreikšto pasitikėjimo, paskiriant už padarytas neteisėtas veikas su realiu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ar atidedant jų vykdymą. Taigi nusikalstama veika, už kurią M. R. nuteistas šioje byloje, buvo ne atsitiktinė, bet dėsninga nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmė, o aplinkybės, kad nuteistasis turi šeimą, mažametį vaiką, darbą, jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo.

10.       M. R. padarytas nusikaltimas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, priskiriamas sunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nors, kaip teigiama nuteistojo kasaciniame skunde, disponuodamas psichotropinėmis medžiagomis, jis nesiekė turtinės naudos, tačiau pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija, be kita ko, apima neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą ne tik jas parduoti, bet ir kitaip platinti, todėl tai, kad kaltininkas už šių medžiagų platinimą negauna piniginio atlygio, veikos teisinio vertinimo nekeičia ir veikos pavojingumo nemažina. Nors konkrečios aplinkybės dėl nusikalstamos veikos tikslo turi reikšmės parenkant bausmę, tačiau šiuo atveju jos gali būti įvertintos paskiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribas bei vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi aptartos ir byloje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo M. R. asmenybę apibūdinančios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistajam M. R. paskyrė bausmę, artimą straipsnio sankcijos minimumui bei atitinkančią tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę. Ši bausmė tinkamai individualizuota, paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai), yra teisinga ir ne per griežta. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą – BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – aiškino ir taikė tinkamai, tai, remiantis kasacinio skundo argumentais, naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. R. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                      Audronė Kartanienė

                                                      Tomas Šeškauskas 

                                                      Artūras Pažarskis