Administracinė byla Nr. eI-4063-821/2018

Proceso Nr. 3-61-3-02607-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 55.1.3

 (S)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (I t. b. l. 1-5), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018-06-11 sprendimą Nr. 688/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) prie (duomenys neskelbtini) gatvės naudojimo būdo nustatymo“; 2) įpareigoti atsakovą nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, kuri patenka į Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo tankio teritoriją, naudojimo būdą – Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Administraciją prašydamas nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 1,3417 ha, paskirtį ir naudojimo būdą daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą pagal Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius. Administracijos sprendimu prašymas nebuvo patenkintas dėl kelių pagrindinių priežasčių: 1) prašymą pateikė ne visi bendraturčiai; 2) Žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas negali būti nustatytas.

Pareiškėjas su sprendimu nesutinka ir pažymi, jog Administracija jo nėra informavusi, jog prie pateikto prašymo yra pateikti ne visi dokumentai. Administracija nustačiusi, jog pareiškėjas galimai pateikė ne visus dokumentus, turėjo veiki Aprašo 12 punkte nustatyta tvarka, ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoti pareiškėją apie galimybę pašalinti nustatytus trūkumus iki sprendimo priėmimo. Be to, Administracija, kiek yra žinoma, turi kitų bendrasavininkų prašymus, nes šie kreipėsi į ją 2018 m. vasario mėn.

Sprendime nurodoma, jog žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas negali būti keičiami (ar nustatomi) tik žemės sklypo dalyje, paskirtis ir (ar) naudojimo būdas yra keičiami (nustatomi) visam žemės sklypui. Tačiau, jei sutikti su Administracijos pateiktu teiginiu, šiam žemės sklypui apskritai negalima būtų nustatyti jokio naudojimo būdo, nes centro zona yra užstatoma teritorija, o bendro naudojimo erdvių, atskirųjų želdynų zona yra neužstatoma teritorija ir jos naudojimo būdas gali būti tik atskirųjų želdynų teritorijos. Sprendime taip pat nurodoma, jog pageidaujamas gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas rajonų centrų ir kitų mišrių didelio užstatymo intensyvumo teritorijų funkcinėje zonoje pagal Bendrojo plano sprendinius neskatinamas, tačiau, pareiškėjo manymu, tai nereiškia, jog toks būdas negalimas. Skunde nurodoma, jog Administracijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų.

Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą (II t. b. l. 1-7) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atsižvelgiant į Žemės įstatymo 24 str. 1 d., Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 ir Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr.1-1519, sprendinius (toliau – ir Benrasis planas). Pažymi, jog pagal Bendrojo plano sprendinius pareiškėjo pageidaujamas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos – naudojimo būdas neurbanizuojamoje intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėje zonoje nėra galimas, todėl visam sklypui nustatyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą nebuvo teisinio pagrindo. Nustatant naudojimo būdą ar būdus žemės sklypui, būdai turi būti nustatyti visam sklypui. Žemės sklypo dalims gali būti nustatyti skirtingi naudojimo būdai, tačiau situacija, kai daliai žemės sklypo nustatomas naudojimo būdas, o kitai daliai paliekama tik paskirtis (naudojimo būdas nenustatomas) Apraše nenumatyta. Pareiškėjas neišreiškė valios dėl kitokių naudojimo būdų nustatymų žemės sklypui ar jo dalims, o Administracija negalėjo nuspręsti už pareiškėją, kokį žemės sklypo naudojimo būdą nustatyti sklypo daliai, kuriai pareiškėjo pageidaujamas naudojimo būdas negali būti nustatytas.

Atsiliepime nurodoma, jog Aprašo nuostatos nenustato pareigos Administracijai, negavus kitų bendraturčių prašymų, pareiškėją informuoti apie galimybę pašalinti trūkumus. Savivaldybė negrąžina pareiškėjams prašymų trūkumams šalinti, jei šie prašymai negali būti tenkinami dėl kitų priežasčių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas dėl to, kad pageidaujamas nustatyti žemės naudojimo būdas prieštarauja Bendrajam planui.

Atsiliepime taip pat nurodoma, jog žemė sklypo bendrasavininkai 2018 m. vasario mėnesį kreipėsi į savivaldybę prašydami nustatyti žemės sklypui daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių arba komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdus. Pareiškėjui apie šiuos prašymus buvo žinoma, pareiškime jis nurodė, jog nepritaria naudojimo būdo nustatymui. Atsižvelgiant į bendraturčių prašymus, pareiškėjo pareiškimą, bei į Žemės įstatymo 24 str. 1 d., Aprašo 10 d. ir Bendrojo plano sprendinius buvo priimtas sprendimas prašymų netenkinti. Kiti bendraturčiai pakartotinai į savivaldybę dėl naudojimo būdo nustatymo nesikreipė. Atsiliepime pažymima, jog negali būti patenkintas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją nustatyti žemės sklypo dalies naudojimo būdą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė skundą tenkinti.

Administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką Administracijai pranešta Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl Administracijos 2018-06-11 sprendimo Nr. 688/18(2.14.2.12-MP8), kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas nustatyti jo pageidaujamą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) prie (duomenys neskelbtini) gatvės naudojimo būdą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2008-06-02 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr.30-1132 1.1 punktu, be kita ko, buvo nustatyti suformuoto laisvo (neužstatyto) natūra grąžintino žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvės duomenys: paskirtis – kita (pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą žemės sklypas yra mišrioje didelio tankio kitų polifunkcinių centrų teritorijoje); plotas – 13417 kv. m; sklypo ribos ir kt. (I t. b. l. 7-8).

Pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais priklauso 1,3417 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. 0101/0051:1593, esantis Vilniuje, Erfurto g. (II t. b. l. 15-25).

Pareiškėjas 2018-06-09 prašymu Nr.A50-19195/18 (institucijoje gautu 2018-06-11) kreipėsi į Administraciją prašydamas žemės sklypui nustatyti žemės naudojimo paskirtį ir būdą daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2018-06-11 byloje ginčijamu sprendimu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) prie (duomenys neskelbtini)gatvės naudojimo būdo nustatymo“ Nr.A256-688/18(2.14.2.12-MP8) pareiškėjo prašymo netenkino (II t. b.l. 8-10), nurodydama, jog prašymą dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo turi pateikti visi sklypo bendraturčiai ar jų tinkamai įgalioti asmenys. Pagal Bendrojo plano aiškinamojo rašto 3.5 skyriuje „Miesto centrų sistema“ numatyta, kad saugant ir plėtojant daugiacentrę Vilniaus miesto urbanistinę struktūrą, sovietmečio statybos gyvenamųjų rajonų centruose planuojama paslaugų objektų plėtra kuriant darbo vietas. Naujų gyvenamųjų namų statyba negalima. Pagal Bendrojo plano sprendinius pageidaujamas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos – naudojimo būdas neurbanizuojamoje teritorijoje intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėje zonoje nėra galimas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, skundu kreipėsi į teismą prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti Administraciją nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, kuri patenka į Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo tankio teritoriją, naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis numato, kad žemės sklypo naudojimo būdas – teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje.

Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemę (Žemės įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas; daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijas; visuomeninės paskirties teritorijas; komercinės paskirties teritorijas; rekreacines teritorijas, bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas, atskirųjų želdynų teritorijas ir kitas (Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas (Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Remiantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) gali būti keičiami žemės savininkų prašymu dvejopa tvarka: 1) pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus; 2) urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pirmuoju atveju sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priima atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, o antruoju atveju – savivaldybės administracijos direktorius (Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis taip pat Vyriausybei suteikia įgaliojimus nustatyti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju: 1) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas; 2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo (toliau – Aprašo) 10 punktas numato, kad Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami žemės savininkų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas. Remiantis Aprašo 11 punktu, tokiu atveju žemės sklypo savininkas prašymą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir reikiamus dokumentus pateikia savivaldybės administracijos direktoriui. Pagal Aprašo 12 punktą, Aprašo 10 punkte nurodytu atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priimamas per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Administraciją dėl jam ir kitiems asmenims  nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo. Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo sklypas jo savininkams, tarp kurių yra ir pareiškėjas, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taip pat pažymėtina, jog pagal Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies bei Aprašo 10 punkto nuostatas žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami sklypo savininkų prašymu, žemės sklypo savininkui (savininkams) prašymą pakeisti (nustatyti) žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir reikiamus dokumentus pateikiant savivaldybės administracijos direktoriui. Tiek Civilinio kodekso, tiek prašymui dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo taikytinų Žemės įstatymo ir Aprašo nuostatos, numato, jog prašymą žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo turi pareikti sklypo savininkas (savininkai), todėl, nagrinėjamu atveju, Administracija pagrįstai nurodė, jog vieno iš sklypo bendraturčių prašymas negali būti patenkintas, nes žemės sklypo naudojimo būdo keitimui (nustatymui) būtinas visų sklypo savininkų bendras prašymas. Dėl pareiškėjo argumento, jog Administracija jo nėra informavusi apie tai, kad prie prašymo pateikti ne visi dokumentai, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Aprašo 10 punkto ir Žemės įstatymo nuostatų neatitiko pats pateiktas prašymas, o ne Aprašo 11 punkte minimi prie jo pridedami dokumentai, todėl Administracija pagrįstai nesinaudojo Aprašo 12 punkte numatytu pateiktų dokumentų trūkumų šalinimu.

Taip pat negalima sutikti su pareiškėju, jog prašymas galėjo būti išspręstas pagal kitų bendrasavininkų 2018 m. vasario mėnesį Administracijai pateiktus prašymus. Kaip matyti iš Administracijos atsiliepimo ir prie jo pridedamų dokumentų, šis bendraturčių prašymas Administracijos buvo išspręstas 2018-04-17 sprendimu Nr.A256-347/18(2.14.2.12-MP8) (II t. b. l. 165-166), kuriuo prašymus atsisakyta tenkinti (be kita ko, atsižvelgiant ir į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo šiems prašymams nepritariama, II t. b. l. 163-164). Šių parašymų nagrinėjimo procedūra užbaigta priėmus sprendimą netenkinti prašymo ir pakartotinai minėti prašymai negali būti svarstomi. Pažymėtina, jog per šį laiką sklypo bendrasavininkų pozicija galėjo pasikeisti, todėl tam, kad Administracijai kiltų pareiga svarstyti žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo (nustatymo) klausimą, turėjo būti pateiktas visų sklypo bendrasavininkų prašymas su išreikštu bendru savininkų sutarimu dėl žemės sklypo naudojimo būdo. Nagrinėjamu atveju toks prašymas nebuvo pateiktas.

Pagal aptartą Žemės įstatyme ir Apraše įtvirtintą teisinį reglamentavimą tam, kad Administracijos direktoriui kiltų pareiga pakeisti žemės sklypų naudojimo paskirtį ir būdą nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto, turi egzistuoti tokios sąlygos: 1) žemės sklypas turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius.

Pareiškėjas Administracijai pateiktu 2018-06-11 prašymu prašė, jog žemės sklypui būtų nustatytas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų ir jo sprendinių tvirtinimo“ Nr.1-1519, sprendiniais. Kaip matyti iš į bylą pateiktos žemės sklypo situacijos schemos (II t. b. l. 14) ir šalių procesiniuose skunduose nurodytų aplinkybių ginčo sklypas patenka į dvi skirtingas funkcines zonas, t. y. urbanizuojamą – rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos bei neurbanizuojamą – intensyviam naudojimui įrengiami želdynai. Kaip matyti iš Bendrojo plano aiškinamojo rašto 3.5 skyriaus „Miesto centrų sistema“ nuostatų, šiame skyriuje numatyta, jog saugant ir plėtojant daugiacentrę Vilniaus miesto urbanistinę struktūrą, sovietmečio statybos gyvenamųjų rajonų centruose planuojama paslaugų objektų plėtra kuriant darbo vietas. Naujų gyvenamųjų namų statyba negalima (4 punktas). Ginčo sklypas yra sovietmečiu statytame (duomenys neskelbtini)gyvenamajame rajone, todėl, kaip pagrįstai nurodyta ginčijame sprendime, jo plėtra pagal Bendrojo plano sprendinius galima tik pildant rajoną trūkstamais paslaugų objektais, o naujų gyvenamųjų namų statyba iš viso negalima. Pažymėtina, jog prašymu pareiškėjas siekė pakeisti viso ginčo sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, kai tuo tarpu toks naudojimo būdas pagal Bendrojo plano sprendinius šioje vietoje negalimas. Be to, pažymėtina, jog ginčo sklypo dalis patenka į neurbanizuojamą teritoriją - intensyviam naudojimui įrengiami želdynai – kurioje taip pat negalimas pareiškėjo pageidaujamas (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) naudojimo būdas, kurį buvo prašoma nustatyti visam sklypui.  

Taigi, pagal Bendrojo plano sprendinius ginčo žemės sklypo dalis patenka į neurbanizuojamą teritoriją, o kitoje (urbanizuojamoje dalyje) būdo keitimas neatitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano, kas laikytina viena iš privalomų sąlygų, kuomet savivaldybės administracijos direktorius, esant kitų aukščiau paminėtų sąlygų visetui, privalėtų pakeisti (nustatyti) žemės sklypo naudojimo būdą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi pareiškėjo pageidaujamas žemės sklypo naudojimo būdas nėra galimas pagal Bendrojo plano sprendinius, pakeisti (nustatyti) žemės sklypo naudojimo būdo supaprastinta tvarka negalima, nes tai pažeistų Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra sąlygų, leidžiančių pakeisti žemės sklypų naudojimo būdą.

Administracijos sprendimas, kuriuo atsisakyta pakeisti (nustatyti) žemės sklypo naudojimo būdą į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės normomis, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Pareiškėjo argumentai, jog sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų nepagrįsti. Taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinio pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovę nustatyti žemės sklypo dalies, kuri patenka į Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinės zonos rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo tankio teritoriją, naudojimo būdą – Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                Iveta Pelienė

                                                Ernestas Spruogis

                                                Eglė Žulytė – Janulionienė