Civilinė byla Nr. e2-306-933/2024

 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01138-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.4.3.11

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  suinteresuotų asmenų A. D., E. J. (E. J.), Z. Š. (Z. Š.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ nemokumo administratorius Žilvino Blizniko pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. D., E. J., Z. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Linksmas“.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sopranai“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Žilvinas Bliznikas. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 24 d. 

2.       Pareiškėjas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) ,,Sopranai“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorius Žilvinas Bliznikas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pripažinti BUAB ,,Sopranai“ bankrotą tyčiniu, o už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą nustatyti atsakingus asmenis – buvusius bendrovės akcininkus ir vadovus E. J. bei Z. Š., taip pat paskutinį bendrovės vadovą A. D. Nemokumo administratoriaus vertinimu, BUAB ,,Sopranai“ prie bankroto buvo privesta sąmoningais, kryptingais ir tyčiniais nurodytų asmenų veiksmais.

3.       Nemokumo administratorius nurodė, kad buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai bendrovei nenaudingi sandoriai (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas):

3.1.                      UAB „InDebt“ ir UAB „Sopranai“ 2018 m. gruodžio 20 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2018/12/20 (toliau – 2018 m. gruodžio 20 d. sutartis), kuria UAB „InDebt“ perleido UAB „Sopranai“ 160 449,49 Eur vertės reikalavimo teisę į skolininką N. S. už 30 000 Eur. Sutartis sudaryta pažeidžiant bendrovės, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, veiklos tikslus, turi apsimestinio sandorio požymių bei pažeidžia bendrovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nemokumo administratorius neturi duomenų apie tai, kad bendrovė po sutarties sudarymo turėjo realias galimybes įgyvendinti įgytą reikalavimo teisę ir (ar) tokiomis galimybėmis pasinaudojo. Taip pat nėra duomenų, kad sutarties sudarymo metu egzistavo reali galimybė išieškoti skolą iš skolininko.

3.2.                      Tarp bankrutavusios ir likviduotos dėl bankroto akcinės bendrovės (toliau – BAB) „Vingriai“, L&M International Trading LTD ir Vivona Estonia OU 2019 m. sausio 15 d. sudaryta kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią BAB „Vingriai“ ir L&M International Trading LTD kaip kompleksą pardavė Vivona Estonia OU jiems priklausantį turtą už 184 300 Eur kainą, kuri pardavėjams mokama lygiomis dalimis, t. y. po 92 500 Eur. Tarp Vivona Estonia OU ir UAB „Sopranai“ buvo sudaryta 2019 m. vasario 6 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Sopranai“ perėmė Vivona Estonia OU teises ir pareigas pagal 2019 m. sausio 15 d. BAB „Vingriai“, L&M International Trading LTD ir Vivona Estonia OU sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, išskyrus pareigas, kylančias iš sutarties pagrindu taikytinų baudų ar kitų netesybų. 2019 m. vasario 8 d. ir 2019 m. vasario 18 d. UAB „Sopranai“ pervedė BAB „Vingriai“ iš viso 92 150 Eur už 2019 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi BAB „Vingriai“ parduotą turtą. L&M International Trading LTD ir UAB „Sopranai“ 2019 m. kovo 28 d. sudarė turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią L&M International Trading LTD pardavė UAB „Sopranai“ kilnojamąjį turtą už 345 000 Eur (toliau – 2019 m. kovo 28 d. sutartis). 2019 m. kovo 28 d. sutartis nebuvo sąžiningas ir bendrovei ekonomiškai naudingas sandoris, nes už didelę sumą (345 000 Eur) įsigytas galimai net neegzistavęs kilnojamasis turtas, kurio apžiūros ir įvertinimo prieš šio sandorio sudarymą bendrovės vardu jį sudaręs E. J. neatliko.

3.3.                      Bendrovė, jau būdama nemoki, bendrovės turėtą kilnojamąjį turtą 2022 m. rugsėjo 9 d. kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – 2022 m. rugsėjo 9 d. sutartis) perleido UAB „Belvista“. Sutartis sudaryta bendrovei nepalankiomis ir ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis.

4.       Bendrovės turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina ir atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bendrovei jau esant nemokiai, 2022 m. rugsėjo 9 d. sudaryta sutartis, kuria visas likęs bendrovės turtas parduotas ne tik nenustačius jo rinkos vertės, bet ir akivaizdžiai nesąžiningai numatant dviejų metų atsiskaitymo už turtą terminą verslo ryšiais susijusiam pirkėjui.

5.       Bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos arba panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pirma, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-21-1120/2022 yra konstatuota, kad bendrovė 2019 m. pradžioje įsigijusi kilnojamąjį turtą, laikomą UAB ,,Linksmas“ priklausiančiose patalpose, elgėsi nesąžiningai ir neracionaliai. Antra, bendrovė 2022 m. rugsėjo 9 d. sutartimi, jau būdama nemoki, visą turėtą kilnojamąjį turtą akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis perleido verslo ryšiais susijusiai įmonei UAB „Belvista“. Trečia, po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo priėmimo 2022 m. rugsėjo 9 d. buvo pakeistas bendrovės vadovas (iš E. J. į A. D.). Tikėtina, kad naujasis vadovas buvo fiktyvus.  

6.       Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Paskutinis bendrovės vadovas (tikėtina, tik statytinis) A. D. iki šiol nėra perdavęs nemokumo administratoriui bendrovės turto ir dokumentų, dėl ko teismas jam skyrė ne vieną baudą bei apribojo teisę eiti vadovaujančias pareigas penkerių metų laikotarpiui. Įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai taip pat patvirtina aplinkybes dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi pašalino trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Linksmas“ iš bylos; patenkino pareiškėjo pareiškimą – pripažino BUAB ,,Sopranai“ bankrotą tyčiniu; nustatė, kad tyčinis bankrotas kilo dėl Z. Š., E. J. ir A. D. nesąžiningų veiksmų.

8.       Teismas nurodė, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu iš esmės sukelia teisines pasekmes tik pačiam juridiniam asmeniui ir jo buvusiems valdymo organams. Kreditorė UAB „Linksmas“ nebuvo UAB „Sopranai“ valdymo organu, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu UAB ,,Linksmas“ nesukels tiesioginių teisinių pasekmių, pašalino UAB ,,Linksmas“ iš bylos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 5 dalis).

9.       Teismas nustatė, kad UAB „Sopranai“ akcininkais buvo: nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. – E. J; nuo 2020 m. sausio 21 d. iki šiol – Z. Š. UAB „Sopranai“ vadovais buvo: nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2018 m. rugsėjo  26 d. – M. D; nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2020 m. vasario 27 d. – Z. Š; nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. – E. J; nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. – A. D.

10.       Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl bankroto pripažinimu tyčiniu dėl bendrovei nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo. Teismas nurodė, kad dėl 2018 m. gruodžio 20 d. sutarties pripažinimo negaliojančia vyksta ginčas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-935-803/2024. Dėl 2022 m. rugsėjo 9 d. sutarties pripažinimo negaliojančia vyksta ginčas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1210-560/2024. Bylos dar nėra išnagrinėtos. Dėl 2019 m. kovo 28 d. sutarties teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2602-567/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A‑21‑1120/2022 nustatyta, jog UAB „Sopranai“ 2019 m. kovo 28 d. sutarties pagrindu įsigijo tam tikrus daiktus, t. y. sutartis jau yra sukėlusi atitinkamus teisinius padarinius. Taigi, nemokumo administratoriaus nurodomos sutartys yra arba ginčijamos teismuose, arba dėl jų įsiteisėjusiais sprendimais yra pasisakę teismai, tačiau šiuo metu nei vienas iš nurodytų sandorių nėra nuginčytas. Dėl to teismas nurodė, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, jog administratoriaus nurodomi sandoriai buvo nenaudingi bendrovei ir (ar), kad tai yra vienas iš tyčinio bendrovės bankroto požymių.

11.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl 2022 m. rugsėjo 9 d. sutarties teisme vyksta ginčas, atmetė pareiškėjo argumentą, jog dėl sutarties sudarymo bendrovės turtas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina ir nustatant įmonei nenaudingą atsiskaitymo laikotarpį.

12.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su netinkamu bendrovės valdymu, nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime yra konstatuota, jog bendrovė 2019 m. pradžioje įsigijusi kilnojamąjį turtą, laikomą UAB ,,Linksmas“ priklausiančiose patalpose, elgėsi nesąžiningai ir neracionaliai, iki 2020 m. vasario 6 d. nesikreipdama į UAB „Linksmas“ dėl šių kilnojamųjų daiktų atsiėmimo. Konstatavus nesąžiningus ir neteisėtus bendrovės veiksmus dėl kilnojamojo turto neatsiėmimo iš patalpų nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. vasario 6 d., už šį laikotarpį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu UAB „Linksmas“ iš UAB „Sopranai“ priteista 142 951,28 Eur nuostolių. Ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. vasario 6 d.) E. J. ir Z. Š. buvo UAB „Sopranai“ akcininkais, o Z. Š. ir UAB „Sopranai“ vadovu. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad abu šie asmenys yra atsakingi už netinkamą bendrovės valdymą ir 142 951,28 Eur žalos bendrovei atsiradimą.

13.       Apskųstoje nutartyje taip pat nustatyta, kad A. D. bendrovės direktoriumi paskirtas nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. vietoje E. J., kuris bendrovei vadovavo nuo 2020 m. vasario 25 d. Tą pačią dieną – 2022 m. rugsėjo 9 d. bendrovės akcininkas patvirtino bendrovės restruktūrizavimo planą (kurį Vilniaus apygardos teismas atsisakė patvirtinti ir iškėlė bendrovei bankroto bylą) bei buvo sudaryta 2022 m. rugsėjo 9 d. sutartis, kuria visas bendrovės turėtas kilnojamasis turtas parduotas UAB „Belvista“. Visi šie veiksmai atlikti kitą dieną po Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, ilgą laiką pareigas einančio bendrovės vadovo pakeitimas tą pačią dieną, kai buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, prieštarauja tiek protingumo principui, tiek nusistovėjusiai praktikai. Racionaliai ir atsakingai besielgiantis asmuo (akcininkas) tokiu svarbiu įmonės veiklos momentu (kai ruošiamasi įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą) tinkamai atliekančio pareigas įmonės vadovo nekeistų, nes būtent ilgametis vadovas yra geriausiai susipažinęs su įmonės situacija. Byloje nėra duomenų, kad bendrovės akcininkas Z. Š. būtų turėjęs E. J. priekaištų dėl vadovavimo bendrovei. Teismo vertinimu, 2022 m. rugsėjo 9 d. įvykęs bendrovės vadovo pakeitimas nėra paaiškinamas verslo logika. Teismas pažymėjo, kad prieš pradėdamas vadovauti bendrovei A. D. buvo vadovavęs dar kelioms dešimtims juridinių asmenų, tačiau daugeliui jų taip pat iškeltos bankroto bylos. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažino tikėtinu nemokumo administratoriaus argumentą, kad A. D. galėjo tik būti formalus vadovas, o realiai sprendimus priminėjo ilgamečiai bendrovės vadovai ir akcininkai E. J. bei Z. Š.

14.       Apibendrindamas teismas nusprendė, kad dėl nesąžiningai vykdytos veiklos bendrovei tapus nemokia, nebuvo laiku imtasi priemonių (ne)mokumo problemoms spręsti, o pasirinkta paskirti fiktyvų vadovą. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorius įrodė, jog egzistuoja viena iš sąlygų bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu – bendrovės veikla tyčia nebuvo organizuojama tinkamai, o tai lėmė įmonės bankrotą.

15.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog už bendrovės veiklą atsakingi asmenys nevykdė savo pareigos laiku pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m. valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, o kai tokius dokumentus pateikė, juose buvo ženklūs neatitikimai (tarp 2020 m. ir 2021 m. parengtų finansinės atskaitomybės dokumentų). Teismo vertinimu, bendrovės buhalterinė apskaita bent nuo 2020 m. pradžios buvo tvarkoma netinkamai, o už tai yra atsakingi ginčo laikotarpiu bendrovės akcijas valdę ir jai vadovavę asmenys – E. J. ir Z. Š. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat konstatuota, kad paskutinis bendrovės vadovas A. D. neperdavė bendrovės nemokumo administratoriui dokumentų ir turto. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad nemokumo administratorius įrodė, jog egzistuoja dar viena sąlyga bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu – bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.

16.       Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, nusprendė, kad tyčinis bankrotas kilo dėl Z. Š., E. J. ir A. D. nesąžiningų veiksmų.

 

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

17.       Suinteresuotas asmuo (apeliantas) A. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Byla išnagrinėta išankstinį nusistatymą ir tendencingumą galimai turinčio teisėjo, neužtikrinant teisėto lūkesčio, kad byla bus išnagrinėta tinkamai ir teisingai.

17.2.                      Teismas nenustatė ir nepasisakė dėl bendrovės nemokumo momento. Tai savaime patvirtina, kad apskųsta nutartis yra priima paviršutiniškai, neatskleidus bylos esmės ir nevertinus esminių tyčinio bankroto pripažinimo sąlygų.

17.3.                      Teismo argumentas, kad buvę bendrovės valdymo organai yra atsakingi už Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu UAB ,,Linksmas“ priteistus nuostolius,  yra nepagrįstas. UAB „Linksmas“ turtą grąžinti UAB „Sopranai“ vengė net ir po to, kai UAB „Sopranai“ teisme pareiškė ieškinį dėl to turto išreikalavimo. UAB „Linksmas“ net ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl kilnojamojo turto UAB „Sopranai“ išreikalavimo siekė išvengti turto perdavimo teisėtam jo savininkui – UAB „Sopranai“.

17.4.                      Nesutiktina, kad A. D. 2022 m. rugsėjo 9 d. paskirtas fiktyviu bendrovės vadovu. UAB „Sopranai“ akcininkas įmonei komplikuotu metu į A. D. kreipėsi tam, kad, pasinaudodamas įmonių valdymo patirtimi ir žiniomis bei turėdamas didesnes laiko galimybes, jis galėtų suvaldyti dėl neteisėtų UAB „Linksmas“ veiksmų UAB „Sopranai“ iškilusius sunkumus bei padėtų atkurti sėkmingą veiklos tęsimą. Tą patvirtina visos po naujojo vadovo paskyrimo sekusios faktinės aplinkybės, tarp jų operatyvus įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimas, susitarimas su dauguma kreditorių dėl restruktūrizavimo proceso palaikymo, operatyvus iš UAB „Linksmas“ išreikalauto kilnojamojo turto atsiėmimo ir jo pardavimo organizavimas bei kiti įmonei ir jos kreditoriams naudingi veiksmai. Vien tai, kad A. D. yra vadovavęs kitoms įmonėms, o kai kurios iš jų bankrutavo (dalis net ne A. D. vadovavimo laikotarpiu), nereiškia naujojo vadovo fiktyvumo ir (ar) nepatikimumo.  

17.5.                      Tai, kad bendrovės valdymo organai galimai finansines atskaitomybės dokumentus pateikė šiek tiek pavėluotai ar duomenys galimai nebuvo tikslūs, nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinio įmonės bankroto. Visi dokumentai VĮ Registrų centrui buvo pateikti, nors ir pavėlavus.

17.6.                      UAB „Sopranai“ nemokumo administratoriui dokumentai neperduoti ne dėl tyčinių ar piktybiškų veiksmų, tačiau siekiant apsaugoti bendrovės ir jos kreditorių interesus, kuomet buvo išreikštas nepasitikėjimas bendrovės nemokumo administratoriumi, kuris galimai yra susijęs su bendrovės procesiniu oponentu UAB „Linksmas“. Be to, faktiškai visi esminiai UAB „Sopranai“ dokumentai buvo pateikti civilinėje byloje Nr. e2-2602-567/2020, valstybės institucijoms. Vienintelis bendrovės turėtas turtas – iš UAB „Linksmas“ išreikalautas kilnojamasis turtas – buvo parduotas UAB „Belvista“, kito turto A. D. žinioje nėra ir nebuvo. Bendrovės nemokumo priežastimi buvo ne buvusių bendrovės valdymo organų veiksmai ir (ar) neveikimas, o UAB ,,Linksmas“ veiksmai.

18.       Suinteresuotas asmuo (apeliantas) E. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

18.1.                      Nutartyje nurodomos aplinkybės nebuvo bendrovės nemokumo priežastimi. Tikroji ir vienintelė bendrovės nemokumą nulėmusi priežastis – UAB „Linksmas“ neteisėti veiksmai – bendrovei priklausančio didelės vertės turto užgrobimas ir jo didžiosios dalies neteisėtas sunaikinimas.

18.2.                      Bent jau E. J. vadovavimo bendrovei laikotarpiu (nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d.) bendrovės veikla buvo organizuojama tinkamai, siekiant pelno bei naudos bendrovei. E. J. pradėjus vadovauti bendrovei UAB ,,Sopranai“ Vilniaus apygardos teismui pareikštu ieškiniu jau reikalavo turto išreikalavimo iš neteisėto UAB ,,Linksmas“ valdymo. BUAB ,,Sopranai“ reikalavimas buvo įvykdytas tik teismui išdavus vykdomąjį raštą – iki tol UAB ,,Linksmas“ piktybiškai vengė atiduoti turtą geruoju. Neaišku, kokių konkrečių papildomų veiksmų dar turėjo imtis E. J. Teismas nutartyje selektyviai pabrėžia tik tas 2022 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalis, kuriose pasisakoma dėl UAB ,,Linksmas“ civilinės atsakomybės, tačiau neužsimena, jog tuo pačiu sprendimu konstatuoti nesąžiningi UAB „Linksmas“ veiksmai dėl didelės vertės bendrovės turto sunaikinimo. (Ne)tinkamas bendrovės kreipimasis į UAB ,,Linksmas“ 2019 m. birželio mėn.– 2020 m. sausio mėn. negalėjo įtakoti bendrovės ir jos kreditorių padėties esminių pokyčių, nes net ir prasidėjus teisminiam procesui dėl turto išreikalavimo, UAB ,,Linksmas“ jo geruoju negrąžino.

18.3.                      Nesutiktina su teismo argumentu, kad A. D. buvo fiktyvus bendrovės vadovas. Teismas nenurodė, kuris iš buvusių vadovų ir kokius sprendimus faktiškai priiminėjo. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas nei vienas konkretus buvusio bendrovės vadovo E. J. veiksmas jo vadovavimo laikotarpiu, kuris būtų neteisėtas, sąlygojęs žalą ar bendrovės nemokumą.

18.4.                      Aplinkybė, kad bendrovės finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centrui galėjo būti pateikta neženkliai (kelias savaites) pavėluotai, nesusijusi su bendrovės privedimu prie bankroto tyčia. Teismo teiginiai dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo yra teisiškai nereikšmingi, mažareikšmiai ir nepagrindžia bendrovės tyčinio bankroto sąlygų buvimo.

19.       Suinteresuotas asmuo (apeliantas) Z. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti BUAB „Sopranai“ nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

19.1.                      Teismas nenustatė bendrovės nemokumo momento, o to nepadaręs, negalėjo nustatinėti ir nenustatė priežastinio ryšio su sąmoningu blogu įmonės valdymu, atliktu konkretaus vadovo, apsiribodamas tik su įmonės veikla susijusių pavienių aplinkybių nurodymu, kurios nepatvirtina, jog BUAB „Sopranai“ prie bankroto buvo privesta tyčia.

19.2.                      UAB „Sopranai“ 2018–2019 m. buvo moki, veikė pelningai, neturėjo sunkumų atsiskaitant su kreditoriais. UAB „Sopranai“ finansinius sunkumus sąlygojo ne nutartyje nurodytos aplinkybės, o UAB „Sopranai“ įgyto vertingo kilnojamojo turto faktinis užgrobimas bei didelės turto dalies neteisėtas sunaikinimas UAB „Linksmas“ neteisėtais bei tyčiniais veiksmais, taip pat užsitęsę teisminiai ginčai dėl turto išreikalavimo ir žalos atlyginimo.

19.3.                      Teismas apskritai neaptarė, kaip Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m.  rugsėjo 8 d. sprendimu UAB „Linksmas“ iš UAB „Sopranai“ priteisti nuostoliai ar naujo vadovo A. D. paskyrimas – yra susijusios su UAB „Sopranai“ finansinėmis problemoms ir įmonės bankrotu, kaip nurodytos aplinkybės paveikė tuometinę UAB „Sopranai“ veiklą, jos kreditorių reikalavimų atsiradimą ir dinamiką.

19.4.                      Teismas, nusprendęs dėl A. D. buvimo fiktyviu vadovu, rėmėsi prielaidomis. Teismas nenurodė neteisėtų naujai paskirto vadovo A. D. veiksmų, kurie būtų nukreipti į sąmoningą įmonės tyčinį bankrotą. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu iš UAB ,,Linksmas“ buvo išreikalautas didelis kiekis stacionariai sumontuoto turto, kurį nurodyta išsivežti per 2 mėn. E. J.  dėl laiko stokos negalėjo tinkamai organizuoti šio darbo, dėl šios priežasties buvo pakeistas bendrovės vadovas.

19.5.                      Teismas nenurodė ir nepagrindė, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų tariami trūkumai (kokie konkrečiai neaišku) ar dalies dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui trukdė nustatyti įmonės veiklos apimtis ir finansinę padėtį, dėl to ši aplinkybė taip pat negali lemti įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. UAB ,,Sopranai“ iki bankroto bylos iškėlimo pateikė VĮ Registrų centrui visą savo finansinę atskaitomybę, todėl bendrovės apskaita nebuvo tvarkoma nei aplaidžiai, nei netinkamai. Ar A. D. (ne)perdavė nemokumo administratoriui dokumentus (ir dėl kokių priežasčių), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes A. D. atsakomybės už tai klausimai spręsti kituose procesuose.

19.6.                      Teismas turėjo palaukti, kol bus iš esmės išnagrinėtos skundžiamoje nutartyje nurodytos civilinės bylos Nr. e2-935-803/2024 ir Nr. e2-1210-560/2024 dėl 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. rugsėjo 9 d. sutarčių. Tik sulaukus galutinių teismų procesinių sprendimų šiose bylose galima objektyviai ir išsamiai spręsti dėl bendrovės nemokumo priežasčių.

19.7.                      Teismas į bylos nagrinėjimą įtraukė tik vieną kreditorę – UAB „Linksmas“, tačiau kitų, didžiausių bendrovės kreditorių UAB „Argentina“ ir L&M International Trading LTD prašymus dėl įtraukimo į bylą atmetė. Nors yra pateikti UAB „Argentina“ ir L&M International Trading LTD atskirieji skundai šiuo klausimu, teismas, nelaukdamas atskirųjų skundų nagrinėjimo, rašytinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo BUAB „Sopranai“ tyčinio bankroto klausimą. Dėl to buvo neišklausyti visi suinteresuoti asmenys, kartu pažeistos kreditorių teisės aktyviai dalyvauti nemokumo procese ir teikti savo poziciją sprendžiamais klausimais.

20.       Pareiškėjas BUAB ,,Sopranai“ nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą į E. J. atskirąjį skundą, kuriame prašo skundo netekinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

20.1.                      Apeliantas nepagrįstai teigia, kad bendrovės bankrotą lėmė UAB „Linksmas“ veiksmai. Teisiškai reikšmingos yra įsitesėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotos aplinkybės, kad iki turto sunaikinimo buvę UAB „Sopranai“ vadovai elgėsi nesąžiningai ir neracionaliai, bendrovės vardu nesiimdami veiksmų išsivežti bendrovės turtą iš UAB „Linksmas“ patalpų. UAB „Sopranai“ turto užgrobimo faktas nebuvo konstatuotas nei Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendime, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime.

20.2.                      Tai, kad A. D. buvo fiktyvus bendrovės vadovas patvirtina šios aplinkybės: pirma, sprendimas dėl naujo vadovo priimtas iš karto po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo; antra, A. D. vadovavo dar kelioms dešimtims bendrovių, kurių dalis bankrutavusios, likviduojamos, o tebeveikiantys juridiniai asmenys neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų; trečia, aplinkybės, kad A. D. slapstosi nuo nemokumo administratoriaus, o jo kontaktų neatskleidė nei bendrovės akcininkas, nei advokatas, sudaro pagrindą išvadai, jog bendrovės valdyme A. D. buvo formalus veikėjas (fiktyvus vadovas); ketvirta, tą pačią dieną, kai buvo paskirtas naujas bendrovės vadovas A. D., visas bendrovės turėtas kilnojamasis turtas perleistas verslo ryšiais susijusios UAB „Belvista“ nuosavybėn, atsiskaitymą už turtą atidedant dviejų metų laikotarpiui; penkta, bankroto byloje yra kreditorių pateikti duomenys, kad A. D. turi žymių skolų ir dar nuo 2015 m. iš jo yra vykdomas priverstinis išieškojimas per antstolius; šešta, iš bylos medžiagos matyti, kad kai nauju bendrovės vadovu buvo paskirtas A. D., bendrovės restruktūrizavimo planas jau buvo parengtas, o prašymą iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą teismui pateikė ne naujasis vadovas, o buvusio ilgamečio bendrovės vadovo E. J. vadovaujama UAB „Argentina“; septinta, po bendrovės bankroto bylos iškėlimo A. D. ignoravo nemokumo administratorių: neatsakė į užklausimus, neteikė duomenų apie vykstančius skolų išieškojimus iš debitorių ir kitos bankroto procesui aktualios informacijos, nėra perdavęs nemokumo administratoriui nei bendrovės dokumentų, nei turto. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl A. D. paskyrimo fiktyviu (formaliu) bendrovės vadovu bei po to sekęs viso bendrovės turėto kilnojamojo turto perleidimas verslo ryšiais susijusiai įmonei sudarė pagrindą konstatuoti, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis, t. y. bendrovė sąmoningai ir tikslingai valdyta taip, jog būtų išvengta atsiskaitymo su kreditoriais.

20.3.                      Nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo teiginiais, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę tyčinį bendrovės bankrotą. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime konstatuotos aplinkybės, kad E. J., būdamas bendrovės akcininku bei pagal įgaliojimą turintis teisę veikti bendrovės vardu, nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. liepos 12 d. susirašinėjo su patalpų savininke UAB „Linksmas“ dėl kilnojamųjų daiktų, bet kaip Vivona Estonia OU (buvusios dalies turto savininkės) atstovas. E. J. slėpė nuo patalpų savininkės faktus, kad patalpose buvusį kilnojamąjį turtą įsigijo bendrovė. Minėti konkretūs nesąžiningi E. J. veiksmai turėjo tiesioginę įtaką žalos kitiems asmenims atsiradimui. Minėtų veiksmų atlikimo metu jis buvo vieninteliu bendrovės akcininku ir turėjo įgaliojimą veikti bendrovės vardu.

20.4.                      Klaidingų finansinės atskaitomybės ataskaitų parengimas ir pateikimas VĮ Registrų centrui patvirtina, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, o tai yra dar vienas bendrovės tyčinio bankroto požymis. Bendrovės dokumentai sąmoningai slepiami ir neperduodami nemokumo administratoriui, nors ne viena įsiteisėjusia teismo nutartimi jau yra konstatuota, kad buvęs paskutinis vadovas (formalus) A. D. neturi pagrįsto pagrindo nevykdyti imperatyvios pareigos perduoti dokumentus administratoriui.

21.       Pareiškėjas BUAB ,,Sopranai“ nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą į Z. Š. atskirąjį skundą, kuriame prašo skundo netekinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai (atsikirtimai, kurie nurodyti ir pareiškėjo atsilipime į E. J. atskirąjį skundą, nebekartojami):

21.1.                      Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyti ne tik pavieniai tyčinio bankroto požymiai, bet ir įrodytas sąmoningas bei kryptingas bendrovės valdymo organų veikimas, kad bendrovė neturėtų galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

21.2.                      Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog byloje nebuvo nustatytas bendrovės nemokumo momentas, tačiau nėra pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Bendrovė pripažino, kad vėliausiai nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. yra nemoki, 2022 m. rugsėjo 9 d. jau buvo parengtas bendrovės restruktūrizavimo planas. Be to, nemokumo administratoriui nėra perduoti bendrovės dokumentai, o bendrovės apskaita buvo vedama netinkamai, todėl nėra patikimų duomenų apie bendrovės finansinę padėtį.

21.3.                      Apeliantas nepagrįstai teigia, kad į bylos nagrinėjimą neįtraukus kreditorių UAB „Argentina“ bei L&M International Trading LTD, teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartyje, išnagrinėjęs kreditoriaus L&M International Trading LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria netenkintas L&M International Trading LTD prašymas dėl jo įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, konstatavo, kad kreditorius neįrodė ir nepagrindė, jog egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti jį trečiuoju asmeniu byloje, kurioje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

22.       Pareiškėjo BUAB ,,Sopranai“ nemokumo administratoriaus atstovas pateikė atsiliepimus į A. D., E. J. ir Z. Š. atskiruosius skundus, kuriuose prašo skundų netekinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodyti šie pagrindiniai atsikirtimai:

22.1.                      Bendrovės turtas 2020 m. sudarė 538 476 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 536 965 Eur, bendrovė patyrė 11 228 Eur nuostolių. Taigi, 2020 m. bendrovė jau buvo nemoki.

22.2.                      Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, kuriame konstatuoti bendrovės neteisėti veiksmai – delsimas atsiimti daiktus iš UAB ,,Linksmas“ patalpų. Jei bendrovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, UAB ,,Linksmas“ nebūtų patyrusi žalos. Nesąžiningi bendrovės valdymo organų veiksmai, neatsiimant bendrovės daiktų iš UAB ,,Linksmas“ patalpų, sudaro savarankišką pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu.

22.3.                      2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrui centrui pateikti tik 2022 m. lapkričio 17 d. Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad nesutampa 2021 m. balanse pateikti duomenys apie praėjusį ataskaitinį laikotarpį su 2020 m. balanso duomenimis. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pagrįstai konstatavo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, o tai sudaro pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.

22.4.                      Iškėlus bankroto bylą bendrovės dokumentai nebuvo perduoti nemokumo administratoriui. Dėl šios priežasties administratorius neturi galimybės nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Suinteresuoto asmens teiginiai, kad jis dokumentų neperdavė, nes nepasitikėjo administratoriumi, teisiškai nepagrįsti ir nereikšmingi. Teismas pagrįstai šias aplinkybes įvertino kaip tyčinio bankroto požymį.

23.       Suinteresuotas asmuo UAB ,,Linksmas“ pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, kuriuo prašo atskirųjų skundų netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

24.       Suinteresuotas asmuo Z. Š. atsiliepime į E. J. ir A. D. atskiruosius skundus prašo šiuos skundus patenkinti juose nurodytais motyvais.

25.       Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime į Z. Š. ir A. D. atskiruosius skundus prašo skundus patenkinti juose nurodytais motyvais; pašalinti iš bylos ir nesivadovauti dokumentais, kuriuos įkėlė D. B., kurios įgaliojimai atstovauti proceso dalyvius byloje nėra ir nebuvo pateikti; pašalinti iš bylos ir nesivadovauti UAB ,,Linksmas“ po skundžiamos nutarties pateiktais dokumentais.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, UAB ,,Linksmas“ bei BUAB ,,Sopranai“ pateiktų atsiliepimų į atskiruosius skundus, rašytinių paaiškinimų  

26.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

27.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) (papildomai žr. šios nutarties 81-83 punktus). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

28.       Pažymėtina, kad apeliantai atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti visą apskųstą Vilniaus apygardos teismo nutartį, tačiau argumentų, susijusių su nutarties dalimi, kuria suinteresuotas asmuo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) UAB ,,Linksmas“ pašalintas iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. eB2-1106-661/2024, kurioje spręstas klausimas dėl BUAB „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nenurodo. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl UAB ,,Linksmas“ pašalinimo iš bylos klausimo nepasisako.

29.       Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime į Z. Š. ir A. D. atskiruosius skundus nurodo, kad UAB ,,Linksmas“ buvo pašalinta iš bylos, o BUAB ,,Sopranai“ atsiliepimai pateikti per D. B. Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) paskyrą, tačiau D. B. įgaliojimų atstovauti proceso dalyvius byloje nėra. Suinteresuotas asmuo prašo pašalinti ir (arba) nesivadovauti UAB ,,Linksmas“ ir D. B. pateiktais dokumentais.

30.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti ir (ar) pašalinti iš bylos UAB ,,Linksmas“ atsiliepimo į atskiruosius skundus. Pažymėtina, kad atskiraisiais skundais, įvertinant jų dalyką, buvo apskųsta visa pirmosios instancijos teismo nutartis, nenurodant, jog skundžiama tik nutarties dalis dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi, nutarties dalis dėl UAB ,,Linksmas“ pašalinimo iš bylos UAB ,,Linksmas“ atsiliepimo pateikimo metu dar nebuvo įsiteisėjusi.

31.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad 2024 m. vasario 12 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-5415), 2024 kovo 26 d. (dokumentų registracijos Nr. DOK-11100, DOK‑11104) BUAB ,,Sopranai“ nemokumo administratoriaus atstovo atsiliepimai į atskiruosius skundus (žr. šios nutarties 22 punktą) pateikti per D. B. EPP paskyrą. Pateikti atsiliepimai yra su nuskanuotu advokato Irmanto Balsio parašu. Nustatyta, kad byloje pateikta atstovavimo sutartis, suteikianti teisę atstovauti BUAB ,,Sopranai“ interesus teisme advokatui Irmantui Balsiui. Atstovavimo sutartis sudaryta tarp advokato Irmanto Balsio ir nemokumo administratoriaus Žilvino Blizniko (dokumento registracijos Nr. DOK-43166). Advokato Irmanto Balsio EPP paskyra aktyvi, advokatui 2023 m. lapkričio 28 d. suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės. Byloje nėra duomenų dėl D. B. įgaliojimų atstovauti BUAB ,,Sopranai“ teisme.

32.       CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.

33.       Asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018).

34.       Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, taip pat tai, kad BUAB ,,Sopranai“ vardu atsiliepimai pateikti per D. B., kurios įgaliojimus atstovauti BUAB ,,Sopranai“ teisme patvirtinantys dokumentai byloje nepateikti, EPP paskyrą, taip pat atsižvelgus į tai, jog BUAB ,,Sopranai“ nemokumo administratorius yra pateikęs atsiliepimus į atskiruosius skundus, Lietuvos apeliacinis teismas nutaria nesivadovauti BUAB ,,Sopranai“ 2024 m. vasario 12 d. (dokumento registracijos Nr. DOK-5415) ir 2024 kovo 26 d. (dokumentų registracijos Nr. DOK‑11100, DOK-11104) atsiliepimuose į atskiruosius skundus pateiktais argumentais.

35.       Apeliantas Z. Š. 2024 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės papildo atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl neteisėto bylos išnagrinėjimo, byloje nedalyvaujant BUAB ,,Sopranai“ kreditorei UAB ,,Argentina“.

36.       Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Šiuo aspektu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Taigi, apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai.

37.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, įvertinęs tai, jog rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas dėstomomis aplinkybėmis papildomai argumentuoja savo atskirąjį skundą, atsisako priimti apelianto Z. Š. rašytinius paaiškinimus.

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

38.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 51 punktas).

39.       Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokį įstatymą taikė, spręsdamas klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat nenurodė teisės normų, kurių pagrindu nusprendė dėl konkrečių tyčinio bankroto požymių egzistavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovei nemokumo (bankroto) byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi, prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas 2023 m. spalio 19 d. Taigi, bankroto procesas buvo inicijuotas ir prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas galiojant JANĮ nuostatoms. Vis dėl to, buvusių bendrovės valdymo organų veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu taikomas tiek ĮBĮ, tiek JANĮ numatytas teisinis reguliavimas (JANĮ 155 straipsnis).

Dėl tyčinio bankroto požymių

40.       ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalimi teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš nuodytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas.

41.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į nurodytus požymius.

42.       Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje galiojant ĮBĮ, dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodoma, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑115-915/2017). 

43.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant JANĮ nuostatas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).

44.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.)

45.       Pirmosios instancijos teismas pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu, nustatęs, kad bendrovės veikla tyčia nebuvo organizuojama tinkamai ir tai lėmė bendrovės bankrotą, taip pat, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, o paskutinis bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės dokumentų ir turto. Teismas nustatė, kad dėl tyčinio bendrovės bankroto atsakingi Z. Š., E. J. ir A. D.

46.       Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskiruosiuose skunduose nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė bendrovės nemokumo momento, nenustatė priežastinio ryšio su sąmoningu blogu įmonės valdymu, atliktu konkretaus vadovo, apsiribodamas tik su įmonės veikla susijusių pavienių aplinkybių nurodymu, kurios nepatvirtina, jog BUAB „Sopranai“ prie bankroto buvo privesta tyčia.

Dėl bendrovės nemokumo momento ir priežastinio ryšio tarp buvusių bendrovės valdymo organų veiksmų (neveikimo) bei bendrovės nemokumo arba jos būklės pabloginimo

47.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

48.       Teisės doktrinoje nurodyta, kad tokia teismų praktikoje suformuota tyčinio bankroto pagrindų ir įmonės nemokumo priežastinio ryšio teorija leidžia teigti, jog tyčinį bankrotą nulėmusiais laikomi tik tokie veiksmai, kurie yra įmonės nemokumo priežastis arba kuriais nemokios įmonės padėtis buvo iš esmės pabloginta. <...> tyčinis bankrotas yra šalutinis bankroto procese sprendžiamas klausimas, kuris bankroto procese iš esmės nėra skirtas pagrindiniam šio proceso tikslui – kuo operatyviau ir kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus – pasiekti. (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija, 2021 m., p. 223).

49.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nenustatinėjo bendrovės nemokumo momento ir dėl to atskirai nepasisakė. Iš apskųstos nutarties turinio matyti, kad teismas nevertino bendrovės finansinių dokumentų, finansinės padėties ir kitų svarbių aplinkybių bendrovės nemokumo momentui konstatuoti. Atitinkamai, nenustatęs bendrovės nemokumo momento, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino analizuotų buvusių bendrovės akcininkų bei vadovų veiksmų (neveikimo) įtakos bendrovės finansinei padėčiai, dėl to nenustatė priežastinio ryšio tarp analizuotų veiksmų (neveikimo) bei bendrovės nemokumo, tuo labiau, ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir (ar) nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Kaip minėta, nustatant nemokumo momentą reikalingas šių aplinkybių visumos išsamus įvertinimas. Nors byloje neginčijama, kad suinteresuotas asmuo A. D. nemokumo administratoriui neperdavė bendrovės dokumentų, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja galimybės, vadovaujantis VĮ Registrų centro, kitų informacinių sistemų ir registrų duomenimis, byloje esančių duomenų apie kreditorinių įsipareigojimų dydį bei susidarymo laikotarpį pagrindu nustatyti bendrovės pradelstų įsipareigojimų ir turto masės santykį ir (ar) bendrovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais tam tikru momentu.

50.       Nors, kaip minėta, tik nustačius nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės valdymo organų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, apeliacinės instancijos teismas pasisakys ir dėl kitų atskirųjų skundų argumentų.

Dėl bendrovės sandorių įvertinimo

51.       Bendrovės nemokumo administratorius prašyme pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu įrodinėjo, kad buvę bendrovės valdymo organai sudarė bendrovei nenaudingus ir nuostolingus sandorius, t. y. 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. kovo 28 d., 2022 m. rugsėjo 9 d. sutartis (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taip pat teigė, jog 2019 m. kovo 28 d. sutartimi bendrovės turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina ir atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

52.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl 2018 m. gruodžio 20 d. sutarties pripažinimo negaliojančia vyksta ginčas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-935-803/2024; dėl 2022 m. rugsėjo 9 d. sutarties pripažinimo negaliojančia vyksta ginčas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1210-560/2024; dėl 2019 m. kovo 28 d. sutarties pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2‑2602‑567/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-21-1120/2022. 

53.       Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino aptartų sandorių naudingumo ir (ar) ekonomiškumo aspektais, motyvuodamas tuo, kad nemokumo administratoriaus nurodytos sutartys yra arba ginčijamos teismuose, arba dėl jų įsiteisėjusiais sprendimais yra pasisakę teismai, tačiau nei vienas iš nurodytų sandorių nėra nuginčytas.

54.       Apeliantas Z. Š. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo palaukti kol bus iš esmės išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-935-803/2024 ir e2‑1210-560/2024 ir tik tuomet spręsti dėl bendrovės nemokumo priežasčių.

55.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad:

55.1.                      Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-935-803/2024 pagal ieškovės BUAB „Sopranai“ ieškinį atsakovėms UAB „InDebt“ ir UAB „Argentina“, kuriuo BUAB ,,Sopranai“, be kita ko, prašo pripažinti negaliojančia 2018 m. gruodžio 20 d. sutartį Pauliano ieškinio (actio Pauliana) pagrindu, taip pat, kaip apsimestinį ir (arba) prieštaraujantį bendrovės veiklos tikslams sandorį.

55.2.                      Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1210-560/2024 pagal ieškovės BUAB ,,Sopranai“ ieškinį atsakovei UAB ,,Belvista“, kuriuo, be kita ko, prašoma pripažinti neteisėta ir negaliojančia 2022 m. rugsėjo 9 d. sutarties Priedo Nr. 1 1.2. dalies 11 sąlygą (dėl kainos sumokėjimo): „<...> kurią Pirkėjas įsipareigoja apmokėti ne vėliau kaip per 2 metus nuo dienos, kurią Pirkėjas gauna pilną atsiskaitymą už kiekvieną Turto vienetą pagal atitinkamą Turto vieneto perpardavimo sandorį“, arba pakeisti šią sąlygą taip „ <...> kurią Pirkėjas sumoka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo viso Turto faktinio perdavimo Pirkėjui momento“.

56.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos netrukdė pirmosios instancijos teismui įvertinti 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. rugsėjo 9 d. sutarčių ekonominio naudingumo ir (ar) nuostolingumo aspektais, juolab jog civilinėje byloje Nr. e2-1210-560/2024 ginčijamas ne visas sandoris, o jo sąlyga dėl kainos sumokėjimo atidėjimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kai bendrovės bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kuri, be kita ko, aktuali ir po JANĮ įsigaliojimo: tais atvejais, kai įmonės bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, sudarymo ar priimtų kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų, tokius sandorius ir (ar) priimtus kitus sprendimus nėra būtina ginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Tokių sandorių nuostolingumas ir ekonominis naudingumas turi būti vertinamas nustatant jų ryšį su esmingai pablogėjusia įmonės padėtimi ir jai sukeltais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017 31–32 punktai). Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo įvertinti 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. rugsėjo 9 d. sutartis nuostolingumo ir ekonominio naudingumo aspektais, nustatydamas jų ryšį su esmingai pablogėjusia bendrovės padėtimi ir jai sukeltais padariniais, nelaukęs civilinių bylų Nr. e2‑935‑803/2024 ir e2-1210-560/2024 išnagrinėjimo ir procesinių sprendimų jose įsiteisėjimo.

57.       Atskiruosiuose skunduose motyvų, susijusių su teismo argumentais, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nevertino 2019 m. kovo 28 d. sutarties nuostolingumo ir ekonominio naudingumo aspektais, nenurodoma, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sutarties (ne)vertinimo apskųstoje nutartyje nepasisako.  

Dėl kitų bendrovės sprendimų (bendrovės veiklos organizavimo) vertinimo

58.       Nemokumo administratorius prašyme pripažinti bankrotą tyčiniu nurodė, kad bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos arba panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Šio tyčinio bankroto požymio egzistavimą nemokumo administratorius grindė tuo, kad: pirma, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime yra konstatuota, jog bendrovė 2019 m. pradžioje įsigijusi kilnojamąjį turtą, laikomą UAB ,,Linksmas“ priklausiančiose patalpose, elgėsi nesąžiningai ir neracionaliai; antra, bendrovė 2022 m. rugsėjo 9 d. sutartimi, jau būdama nemoki, visą turėtą kilnojamąjį turtą akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis perleido verslo ryšiais susijusiai įmonei UAB „Belvista“; trečia,  2022 m. rugsėjo 9 d. buvo pakeistas bendrovės vadovas (iš E. J. į A. D.), naujasis vadovas buvo fiktyvus.

59.       Pirmosios instancijos teismas bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu dėl netinkamo bendrovės veiklos organizavimo, t. y. nustatęs, jog: Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime konstatuoti BUAB ,,Sopranai“ neteisėti veiksmai, neatsiimant BUAB ,,Sopranai“ nuosavybės teise priklausiančių kilnojamųjų daiktų iš UAB ,,Linksmas“ nuosavybės teise priklausiusių patalpų nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. vasario 6 d.; 2022 m. rugsėjo 9 d. bendrovės vadovu (tikėtina, fiktyviu) paskirtas A. D.

60.       Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodytas aplinkybes įvertino kaip patvirtinančias tyčinį bendrovės bankrotą. Pirma, UAB „Linksmas“ turtą grąžinti vengė net ir po to, kai bendrovė teisme pareiškė ieškinį dėl to turto išreikalavimo bei po teismo sprendimo priėmimo. Be to, teismas neįvertino, kad sprendime konstatuoti ir UAB ,,Linksmas“ neteisėti veiksmai. Antra, nesutiktina, kad A. D. buvo fiktyvus bendrovės vadovas. UAB „Sopranai“ akcininkas įmonei komplikuotu metu į A. D. kreipėsi tam, kad, pasinaudodamas įmonių valdymo patirtimi ir žiniomis bei turėdamas didesnes laiko galimybes, jis galėtų suvaldyti dėl neteisėtų UAB „Linksmas“ veiksmų UAB „Sopranai“ iškilusius sunkumus bei padėtų atkurti sėkmingą veiklos tęsimą. Trečia, teismas nenurodė, kaip aptartos aplinkybės (dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu konstatuotų neteisėtų bendrovės veiksmų ir A. D. paskyrimo nauju vadovu) susijusios su bendrovės finansinėmis problemoms bei bendrovės bankrotu.

61.       Kaip minėta, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020). 

62.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A‑21‑1120/2022 konstatuota, kad:

62.1.                      UAB ,,Sopranai“ (sutarčių su L&M International Trading LTD ir Vivona Estonia OU pagrindu) nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus įsigijo iki 2019 m. kovo 28 d. UAB ,,Linksmas“ patalpas, kuriose buvo UAB ,,Sopranai“ nuosavybės teise priklausantys daiktai, įsigijo 2019 m. gegužės 8 d. 2019 m. gegužės 23 d., 2019 m. birželio 5–14 d., 2019 m. birželio 19 d. tarp Vivona Estonia OU, atstovaujamos pagal 2019 m. vasario 6 d. įgaliojimą veikiančio E. J., ir UAB ,,Linksmas“ vyko susirašinėjimas dėl daiktų perdavimo ir patalpų atlaisvinimo. E. J. 2019 m. liepos 12 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad nuo 2019 m. liepos 12 d. nebeatstovauja Vivona Estonia OU interesų. Iki 2019 m. lapkričio 13 d. UAB ,,Linksmas“ raginimus atsiimti daiktus siuntė tuo metu vienintelei žinomai daiktų savininkei Vivona Estonia OU (sprendimo 328 punktas).

62.2.                      UAB ,,Sopranai“ buvo žinoma apie pasikeitusį patalpų savininką – UAB ,,Linksmas“, nes E. J., atstovaudamas Vivona Estonia OU, nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. liepos 12 d. susirašinėjo su UAB ,,Linksmas“ dėl daiktų atsiėmimo ir patalpų atlaisvinimo. Aptariamu laikotarpiu E. J. buvo ne tik Vivona Estonia OU atstovas, bet ir UAB ,,Sopranai“ atstovas ir vienintelis akcininkas. Nors UAB ,,Sopranai“ žinojo apie pasikeitusį patalpų savininką, tačiau beveik metus laiko po sandorių, kuriais UAB ,,Sopranai“ įgijo nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus, nesikreipė į UAB ,,Linksmas“ dėl kilnojamųjų daiktų atsiėmimo, neinformavo UAB ,,Linksmas“ apie įgytą nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus. UAB ,,Sopranai“ į UAB ,,Linksmas“ kreipėsi tik 2020 m. vasario 6 d., jau po to, kai teismui pareiškė ieškinį dėl kilnojamųjų daiktų išreikalavimo (sprendimo 331–332 punktai).

62.3.                      Nuo 2019 m. gegužės 8 d. (dienos, kai UAB ,,Linksmas“ įsigijo nuosavybės teisę į patalpas) iki 2020 m. vasario 6 d. (dienos, kai UAB ,,Sopranai“ pirmą kartą kreipėsi į atsakovę dėl ginčo daiktų) atsakovė negalėjo laisvai naudotis ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis dėl jose esančių ieškovei priklausančių kilnojamųjų daiktų ir dėl to patyrė žalą dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė, žinodama apie tai, jog patalpos nuosavybės teise jai nepriklausė, nepagrįstai ilgą laikotarpį neinformavo patalpų savininkės apie įgytą nuosavybės teisę į daiktus, nesikreipė dėl daiktų atsiėmimo. Kitam asmeniui priklausančio daikto naudojimas be savininko leidimo kvalifikuojamas kaip neteisėtas veiksmas, kuris lemia prievolę atlyginti žalą. Aptartais ieškovės UAB ,,Sopranai“ veiksmais – delsimu atsiimti daiktus iš UAB „Linksmas“ patalpų, nebendradarbiavimu su atsakove UAB „Linksmas“ dėl daiktų atsiėmimo, ieškovė pažeidė bendrąją rūpestingumo pareigą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Ieškovės daiktų laikymu atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. vasario 6 d. buvo pažeista atsakovės UAB ,,Linksmas“ teisė savo nuožiūra valdyti, naudoti patalpas ir jomis disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (sprendimo 333–334 punktai).

62.4.                      Iki pat Lietuvos apeliacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos tarp šalių vyksta ginčas dėl ieškovei priklausančio turto sudėties, dėl ko negalėjo būti atsiimti (perduoti) visi ginčo daiktai ir atlaisvintos atsakovės patalpos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d. situaciją dėl turto neatsiėmimo (neperdavimo) ir patalpų neatlaisvinimo vienodai lėmė tiek ieškovės, tiek atsakovės veiksmai, nesusitariant dėl turto perdavimo būdo, laiko, tvarkos, technologijos, dėl ieškovės turto sudėties, šalių patirtos žalos dydžio, todėl konstatuotina ir UAB ,,Linksmas“ mišri kaltė (sprendimo 335–336 punktai).

62.5.                      UAB ,,Linksmas“ veiksmai išvežant UAB ,,Sopranai“ įrangą į metalo laužą neatitinka savigynos apibrėžimo, numatyto CK 1.139 straipsnyje, yra neproporcingi ir neatitinka jai padaryto teisės pažeidimo pobūdžio. Todėl nepaisant to, kad UAB ,,Linksmas“ galimai nebuvo žinoma apie konkretų patalpose esančio kilnojamojo turto savininką (UAB ,,Sopranai“), UAB ,,Linksmas“ žinojo, jog jos patalpose esantis kilnojamasis turtas priklauso kitiems asmenims. Taigi, atsakovė neturėjo teisės be teismo sprendimo, leidžiančio atlaisvinti patalpas nuo kitiems asmenims priklausančio kilnojamojo turto, išmontuoti ir parduoti ne jai priklausantį kilnojamąjį turtą kaip metalo laužą. Sprendime konstatuota, kad UAB ,,Linksmas“ atliko neteisėtus veiksmus BUAB ,,Sopranai“ atžvilgiu (Spendimo 222–223 punktai).

63.       Pasisakydamas dėl atskirųjų skundų argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo sprendime nustatyta mišri UAB ,,Sopranai“ ir UAB ,,Linksmas“ kaltė, nesusitariant dėl turto perdavimo būdo, laiko, tvarkos, technologijos nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., taip pat neteisėti UAB ,,Linksmas“ veiksmai dėl UAB ,,Sopranai“ turto sunaikinimo, nepaneigia aplinkybės, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuoti neteisėti UAB ,,Sopranai“ veiksmai nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. vasario 6 d. neinformuojant UAB ,,Linksmas“ apie įgytą nuosavybės teisę į kilnojamuosius daiktus bei neatsiimant daiktų iš UAB ,,Linksmas“ nuosavybės teise priklausančių patalpų. Visgi, sutiktina su apeliantais tuo aspektu, kad savaime teismo sprendimu konstatuoti neteisėti UAB ,,Sopranai“ veiksmai, teismui neįvertinus aptartų veiksmų įtakos bendrovės finansinei padėčiai bei (ne)mokumui, kitų aplinkybių, nulėmusių bendrovės nemokumą, bendrovės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumos, taip pat nenustatinėjus, ar minėti veiksmai (neveikimas) bendrovės valdymo organų buvo atlikti tyčia, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, nesudaro aptartų veiksmų vertinti kaip tyčinio bankroto požymio.

64.       Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje taip pat nurodė, kad, tikėtina, jog 2022 m. rugsėjo 9 d. BUAB ,,Sopranai“ vadovu paskirtas A. D. buvo fiktyvus. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, jog: bendrovės vadovo pakeitimas tą pačią dieną, kai buvo patvirtintas bendrovės restruktūrizavimo planas, prieštarauja tiek protingumo principui, tiek nusistovėjusiai praktikai; vadovas pakeistas po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo ir tą pačią dieną bendrovės turtas perleistas UAB ,,Belvista“; byloje nėra duomenų, kad bendrovės akcininkas Z. Š. būtų turėjęs priekaištų iki 2022 m. rugsėjo 9 d. bendrovei vadovavusiam E. J.; prieš pradėdamas vadovauti bendrovei A. D. vadovavo dar kelioms dešimtims juridinių asmenų, tačiau daugelis jų bankrutuoja.

65.       Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 išaiškino, jog pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (nutarties 27 punktas). Ieškovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (nutarties 37 punktas). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021). 

66.       Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl A. D. buvimo faktiniu vadovu iš esmės grindė prielaidomis dėl nelogiško sprendimo keisti vadovą bendrovės restruktūrizavimo proceso pradžioje, tokio sprendimo priėmimo data (po Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo ir tą pačią dieną, kai bendrovės turtas perleistas UAB ,,Belvista“) bei A. D. praeityje vadovautų bendrovių padėtimi.

67.       Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar A. D. atliko juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priėmė vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, taip pat neįvertino ir didžiosios dalies nemokumo administratoriaus prašyme pripažinti bankrotą tyčiniu nurodytų aplinkybių, susijusių su A. D. buvimu fiktyviu vadovu (žr. šios nutarties 20.2 punktą). Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl 2022 m. rugsėjo 9 d. bendrovės vadovo pakeitimo įtakos bendrovės finansinei padėčiai bei (ne)mokumui, kitų aplinkybių, nulėmusių bendrovės nemokumą, bendrovės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumos, nenustatė, ar bendrovės vadovas pakeistas tyčia, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Nurodytų motyvų pagrindu nusprendžiama, kad, neįvertinus aptartų aplinkybių, 2022 m. rugsėjo 9 d. bendrovės vadovo pakeitimo nėra pagrindo pripažinti tyčinį bendrovės bankrotą patvirtinančiu požymiu.

Dėl bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir bendrovės dokumentų bei turto nemokumo administratoriui neperdavimo

68.       Pirmosios instancijos teismas bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu, nustatęs, kad už UAB „Sopranai“ veiklą atsakingi asmenys nevykdė savo pareigos laiku VĮ Registrų centrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, o kai tokius dokumentus pateikė, juose buvo ženklūs neatitikimai, taip pat tai, jog buvęs bendrovės vadovas A. D. neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės dokumentų ir turto.

69.       Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad teismas nenurodė ir nepagrindė, jog bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų tariami trūkumai (kokie konkrečiai neaišku) ar dalies dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui trukdė nustatyti įmonės veiklos apimtis ir finansinę padėtį, dėl to ši aplinkybė taip pat negali lemti įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. UAB ,,Sopranai“ iki bankroto bylos iškėlimo pateikė VĮ Registrų centrui visą savo finansinę atskaitomybę, todėl bendrovės apskaita nebuvo tvarkoma nei aplaidžiai, nei netinkamai. Apeliantas A. D. atskirajame skunde nurodo, kad nemokumo administratoriui dokumentai neperduoti ne dėl tyčinių ar piktybiškų veiksmų, tačiau siekiant apsaugoti bendrovės ir jos kreditorių interesus, kuomet kreditorinių reikalavimų daugumą turinčių kreditorių buvo išreikštas nepasitikėjimas bendrovės nemokumo administratoriumi Žilvinu Blizniku, kuris galimai yra susijęs su bendrovės procesiniu oponentu UAB „Linksmas“. Be to, faktiškai visi esminiai BUAB „Sopranai“ dokumentai buvo pateikti civilinėje byloje Nr. e2-2602-567/2020, valstybės institucijoms įkeliant į jų duomenų bazes. Vienintelis bendrovės turėtas turtas – iš UAB „Linksmas“ išreikalautas kilnojamasis turtas – buvo parduotas UAB „Belvista“, o kito turto A. D. žinioje nėra ir nebuvo.

70.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

71.       Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis).

72.       Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to, kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių, įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑217‑381/2015).

73.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑510‑915/2018 28 punktas).

74.       Vis dėlto kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jeigu įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jeigu akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑510‑915/2018 29 punktas). Nurodyta teismo praktika aktuali ir pasikeitus teisiniam reguliavimui (įsigaliojus JANĮ).

75.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1171-567/2022, palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį, kuria UAB „Sopranai“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, konstatavo, jog:

75.1.                      Apeliantė (UAB ,,Sopranai“) pirmosios instancijos teismui nepateikė tinkamai įformintų finansinės atskaitomybės ataskaitų už 2022 m. aktualų laikotarpį ir 2021 m. Skundžiamos nutarties priėmimo dieną 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui taip pat nebuvo pateikti (nutarties 67 punktas).

75.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pagal viešųjų registrų duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad UAB „Sopranai“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 m. Juridinių asmenų registrui pateikti ir įregistruoti 2022 m. lapkričio 17 d., t. y. apeliantės UAB „Sopranai“ atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną. Pagal Juridinių asmenų registrui pateiktus 2021 m. finansinės atskaitomybės duomenis nustatyta, kad UAB „Sopranai“ trumpalaikis turtas 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 438 328 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos – 401 831 Eur (nutarties 69 punktas).

75.3.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2021 m. balanse pateikti duomenys apie praėjusį ataskaitinį laikotarpį (2020 m.) nesutampa su 2020 m. balanso duomenimis už tuos pačius ataskaitinius metus (2020 m. balanse nurodyta, kad UAB „Sopranai“ turtas ataskaitiniu laikotarpiu (2020 m.) sudarė 538 467 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 563 965 Eur, tačiau 2021 m. balanse nurodyta, kad UAB „Sopranai“ turtas 2020 m. sudarė 530 087 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 599 218 Eur. Palyginus pelno (nuostolių) ataskaitų už 2020 m. ir 2021 m. duomenis taip pat matyti, kad finansiniai duomenys už 2020 m. iš esmės skiriasi. 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu (2020 m.) UAB „Sopranai“ pardavimo pajamos sudarė 9 999 Eur, o 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje duomenų apie praėjusio ataskaitinio laikotarpio pardavimo pajamas nėra. 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Sopranai“ nuostoliai ataskaitiniais metais sudarė 11 228 Eur, tačiau 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog nuostoliai už praėjusį ataskaitinį laikotarpį (2020 m.) sudaro 43 642 Eur (nutarties 70 punktas).

76.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad BUAB „Sopranai“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. ir 2023 m. kovo 28 d. nutartimis buvusiam BUAB „Sopranai“ vadovui A. D. paskirtos baudos (500 Eur ir 2 000 Eur) už BUAB „Sopranai“ dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratoriui. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 29 d. nutartimi netenkino A. D. prašymo dėl baudų panaikinimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-830-910/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis palikta nepakeista. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje įvertinti ir A. D. argumentai, kuriais jis grindžia dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nurodyta, kad:

76.1.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto (pareiškėjo) atskirojo skundo argumentai dėl bendrovės dokumentų ir turto neperdavimo nemokumo administratoriui priežasčių (nemokumo administratoriaus nesąžiningumo, šališkumo ir pan.) nepagrįsti objektyviais duomenimis (įrodymais) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Pastebėtina tai, kad šie argumentai jau buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuria atmestas UAB „Argentina“ prašymas dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo, konstatuojant, jog neegzistuoja nei vienas JANĮ 37 straipsnyje nustatytas apibojimas, dėl ko Žilvinas Bliznikas negalėtų būti paskirtas ir negalėtų administruoti UAB „Sopranai“ nemokumo procedūrų. JANĮ 38 straipsnyje nustatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius negali: 1) turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi; 2) pirkti juridinio asmens turto, atstovauti pirkėjui jį perkant. Šiuo atveju nenustatyta, kad nemokumo administratorius Žilvinas Bliznikas turėtų kokį nors suinteresuotumą UAB „Sopranai“ nemokumo bylos baigtimi (nutarties 48 punktas).

76.2.                      Nors apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde nurodo, kad bendrovės kreditoriai nepasitiki nemokumo administratoriumi dėl jo veikimo prieš BUAB „Sopranai“ ir jos kreditorių interesus, dėl to, anot apelianto, yra galimybė, jog, perdavus bendrovės dokumentus nemokumo administratoriui, jie nebus išsaugoti, byloje nėra objektyvių duomenų (įrodymų), kurie galėtų patvirtinti tokią grėsmę (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Pažymėtina tai, kad, iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratorius organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir jų apsaugą, o už šios ir kitų JANĮ 59 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą nemokumo administratoriui priežiūros institucija gali taikyti atitinkamas poveikio priemones (JANĮ 132, 136 straipsniai). Be to, atsakovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodo, kad pareiškėjas A. D. jo deklaruojamos rizikos dėl bendrovės dokumentų galimo sunaikinimo galėjo išvengti visus bendrovės dokumentus tinkamai sunumeruodamas, parengdamas perduodamų dokumentų aprašus, perdavimo procesą bei perduodamų dokumentų turinį pasikviesdamas fiksuoti antstolį faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir pan. (nutarties 52 punktas).

76.3.                      Apelianto (pareiškėjo) teigimu, faktiškai visi esminiai UAB „Sopranai“ dokumentai buvo pateikti civilinėje byloje Nr. e2-2602-567/2020 (šiuo metu byla grąžinta dalyje iš naujo nagrinėti, suteikiant jai Nr. e2-1052-560/2023), juos pats UAB „Sopranai“ nemokumo administratorius visą laiką turėjo ir galėjo su jais susipažinti, taigi savalaikis tų pačių dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui nebūtų nieko pakeitęs. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2602-567/2020 buvo nagrinėjamas ginčas dėl keliais pirkimo–pardavimo sandoriais UAB „Sopranai“ įsigyto kilnojamojo turto išreikalavimo, o šiuo metu likęs reikalavimas dėl žalos dėl dalies šio turto sunaikinimo. UAB „Sopranai“ buvo įsteigta 2016 m. Atsakovės nemokumo administratoriaus teigimu, per veiklos laikotarpį atsakovė neabejotinai buvo sudariusi ir kitus sandorius, o tai matyti ir iš nemokumo administratoriaus iš bankų gautų bendrovės banko sąskaitų išrašų apie vykusius atsiskaitymus su kitais asmenimis. Duomenų apie kitus bendrovės sandorius, o taip pat ir visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų (tiek susijusių su pirkimais, tiek pardavimais, tiek darbuotojais) nurodytoje civilinėje byloje nėra ir negali būti, nes su ta byla jie nėra susiję. Be to, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį pareiga organizuoti visų bendrovės dokumentų perdavimą nemokumo administratoriui tenka buvusiam (įgaliojimų netekusiam) bendrovės vadovui, o ta aplinkybė, jog dalis bendrovės dokumentų yra pateikti į civilinę bylą Nr. e2‑2602-567/2020 (naujas bylos Nr. e2-1052-560/2023) ir nemokumo administratorius turi galimybę su jais susipažinti, neatleidžia apelianto (buvusio bendrovės vadovo) nuo nurodytos pareigos tinkamo įvykdymo (nutarties 53–55 punktai).

76.4.                      Apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde, be kita ko, teigia, kad esminis UAB „Sopranai“ turtas 2019–2020 m. buvo sunaikintas ar neteisėtai užgrobtas būtent su nemokumo administratoriumi susijusios UAB „Linksmas“, o ta nedidelė turto dalis, kurią teismas išreikalavo 2022 m. rugsėjo mėn., buvo parduota UAB „Belvista“; pirmosios instancijos teismas neįvardijo tariamai neperduoto konkretaus turto objekto, to nesugebėjo įvardinti ir nemokumo administratorius, taigi kaltinimai turto neperdavimu yra akivaizdžiai abstraktūs bei deklaratyvūs ir juos reikšdamas nemokumo administratorius akivaizdžiai piktnaudžiauja savo statusu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais. Pažymėtina tai, kad būtent dėl to, jog nemokumo administratoriui nėra perduoti visi bendrovės dokumentai, administratorius neturi duomenų ir negali įvardinti konkretaus neperduodamo bendrovės turto, kuriuo gali būti ir kiti neregistruojami daiktai (t. y. ne tik tie, dėl kurių teisme nagrinėjamas ginčas), turtinės teisės, piniginės lėšos ir pan. Apeliantas nei nemokumo administratoriui, nei pirmosios instancijos teismui nėra pateikęs objektyvių įrodymų, kad bendrovė iki nutarties iškelti jai bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turtu nedisponavo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis) (nutarties 56–57 punktai).

77.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi BUAB ,,Sopranai“ bankroto byloje buvusiam BUAB ,,Sopranai“ vadovui A. D. apribota teisė penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, motyvuojant tuo, jog A. D. nemokumo administratoriui neperduoda įmonės dokumentų ir turto. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-705-553/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartis palikta nepakeista.

78.       Taigi, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad UAB ,,Sopranai“ pavėluotai pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 m. ir juose nustatyti neatitikimai su 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, o buvęs bendrovės vadovas A. D. nemokumo administratoriui neperduota bendrovės dokumentų bei turto.

79.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų atskirųjų skundų argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis bei atsižvelgdamas į pirmiau aptartą teismų praktiką, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu bei nustatydamas asmenis, kurių veikimai (neveikimas) sukėlė tyčinį bankrotą, neištyrė visų tokio pobūdžio klausimui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių.

80.       Teismas, nagrinėjamoje byloje turėdamas didesnio aktyvumo pareigą, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, pakankamai neišsiaiškinęs šioje nutartyje pirmiau išdėstytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Byloje būtina nustatyti aplinkybes dėl bendrovės nemokumo momento, išsiaiškinti šioje nutartyje paminėtas ir kitas faktines aplinkybes, turinčias įtakos sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą nemokumo administratoriaus nurodytais pagrindais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo pareiga bankroto bylose būti aktyviam negali būti suprantama, kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti visus įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veikos epizodo įtakos bendrovės mokumui, t. y. teismui negali būti perkeliama įmonės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Pažymėtina tai, kad nemokumo administratorius, inicijavęs tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimą, taip pat turi būti aktyvus ir teikti teismui visus tokiam pareiškimui išnagrinėti reikalingus duomenis.

Dėl kitų apelianto A. D. atskirojo skundo argumentų

81.       Apeliantas A. D. atskirajame skunde nurodo, kad byla išnagrinėta išankstinį nusistatymą turinčio, šališko teisėjo.

82.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas. Teismo sudėtis laikoma neteisėta, jei teisėjas nagrinėja bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019).

83.       Apeliantas atskirajame skunde teisėjo šališkumą grindžia aplinkybėmis dėl, jo vertinimu, nepagrįstų procesinių sprendimų priėmimo ir netinkamo procesinių veiksmų (procesinių dokumentų priėmimo, išsiuntimo) atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT‑18/2014; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-110-943/2015; 2019 m. gegužės 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-32-302/2019). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2024 m. kovo 29 d. nutartimi atmestas E. J. pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, grįstas iš esmės tapačiais argumentais, nurodytais ir A. D. atskirajame skunde. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, argumentai dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo atmetami.

84.       Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas į bylos nagrinėjimą suinteresuotu (trečiuoju) asmeniu įtraukė tik vieną kreditorę – UAB „Linksmas“, tačiau kitų, didžiausių bendrovės kreditorių „Argentina“ ir L&M International Trading LTD prašymus dėl įtraukimo į bylą atmetė. Nors yra pateikti kreditorių UAB „Argentina“ ir L&M International Trading LTD atskirieji skundai šiuo klausimu, teismas, nelaukdamas atskirųjų skundų išnagrinėjimo, rašytinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo BUAB „Sopranai“ tyčinio bankroto klausimą. Dėl to buvo neišklausyti visi suinteresuoti asmenys, kartu pažeistos kreditorių teisės aktyviai dalyvauti nemokumo procese ir teikti savo poziciją sprendžiamais klausimais.

85.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos L&M International Trading LTD prašymo įtraukti ją į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-70-467/2024 Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą, nurodęs, kad L&M International Trading LTD neįrodė ir nepagrindė, jog egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti ją trečiuoju asmeniu byloje, kurioje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

86.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Argentina“ prašymo įtraukti ją į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-305-450/2024 Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – įtraukė UAB „Argentina“ trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis į bylą, kurioje sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog UAB „Argentina“ yra viena iš sutarties, kurios sudarymu nemokumo administratorius grindžia bankroto pripažinimą tyčiniu, šalimi, lemia tiesioginį jos suinteresuotumą šios bylos baigtimi, todėl ji turėtų būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir jai turėtų būti suteikta galimybė pasisakyti dėl šioje byloje nagrinėjamų faktinių bylos aplinkybių. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad UAB „Argentina“ ryšys su nagrinėjama byla yra pakankamai glaudus dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

87.       Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti apelianto atskirojo skundo argumentui, kad byla dėl BUAB ,,Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėta nepagrįstai neįtraukus į bylą BUAB ,,Sopranai“ kreditorės UAB ,,Argentina“ trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (suinteresuoto asmens), teisėmis bei jos neišklausius dėl byloje nagrinėjimų faktinių aplinkybių, kurios suinteresuotumas nagrinėjama byla pripažintas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-305-450/2024.

Dėl bylos procesinės baigties

88.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįstumo, nenustatinėjo bendrovės nemokumo momento, nenustatinėjo pirmiau paminėtų bylai reikšmingai faktų ir aplinkybių, turinčių esminę reikšmę, siekiant teisingai išspręsti viešojo intereso aspektą turintį klausimą dėl bankrutuojančio juridinio asmens bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu, bei atitinkamai nenustatė priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat bylą išnagrinėjo nepagrįstai į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (suinteresuoto asmens), teisėmis neįtraukęs ir neišklausęs BUAB ,,Sopranai“ kreditorės UAB ,,Argentina“.

89.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties, nustatytos aplinkybės, kad į bylos nagrinėjimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (suinteresuoto asmens), teisėmis neįtraukta ir neišklausyta BUAB ,,Sopranai“ kreditorė UAB ,,Argentina, konstatuoja, jog byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties dalis, kuria BUAB „Sopranai“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingi asmenys, panaikinama ir klausimas dėl BUAB „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). 

90.       Nagrinėjant klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes – nustatyti bendrovės nemokumo momentą, nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, jei reikalinga, išreikalauti papildomus įrodymus, išklausyti UAB ,,Argentina“ poziciją dėl aktualių faktinių aplinkybių ir tik iš byloje pateiktų įrodymų visumos spręsti apie atitinkamų tyčinio bankroto požymių (ne)egzistavimą.

91.       Klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo (paskirstymo) klausimas tarp proceso dalyvių nesprendžiamas.

92.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį apeliantams grąžinamas už atskiruosius skundus sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties dalį, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyti dėl tyčinio bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sopranai“ bankroto atsakingi asmenys, panaikinti ir klausimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti apeliantui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, 2024 m. sausio 19 d. sumokėtą už atskirąjį skundą (mokėjimo užduoties kodas ZM70603).

Grąžinti apeliantui Z. Š. (Z. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, 2024 m. vasario 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. 202242 sumokėtą už atskirąjį skundą (mokėjimo užduoties kodas ZM84441).

Grąžinti apeliantui E. J. (E. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, 2024 m. vasario 28 d. sumokėtą už atskirąjį skundą (mokėjimo užduoties kodas ZM84432)

 

 

Teisėjas                                                                        Irmantas Šulcas