Civilinė byla Nr. e2S-670-260/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12102-2020-0

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5;

       3.4.5.11; 3.4.5.12; 3.3.2.5

       (S)

Kauno

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-1990-894/2021 pagal pareiškėjo N. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. P., Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūrai, I. A. (buvusi pavardė – P.), Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuria pareiškėjo patikslintas pareiškimas atmestas.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas N. P. 2020 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Lietuvos Generalinei prokuratūrai ir Kauno apygardos prokuratūrai dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys T. P., I. A., Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

2.       Kauno

3.       Kauno

4.       Pareiškėjas N. P. 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu suinteresuotiems asmenims T. P., Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūrai, I. A. (buvusi pavardė – P.), Kauno rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriame prašė teismo: 1) panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. 2020 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. (AP-1390) 3VI-3020 „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. Z. 2020 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 13.12.-39 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 30 d. nutarimą „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“; 3) įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą iš naujo spręsti klausimą dėl 2020 m. sausio 15 d. N. P. prašyme nurodytų viešojo intereso gynimo priemonių taikymo: a) imtis veiksmų, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 būtų vykdoma vadovaujantis 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintame žemės sklypo detaliajame plane nurodytomis (atitinka 2004 m. vasario 13 d. kadastrinius matavimus) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), ribų posūkio taškų koordinatėmis: taškas „1“ - X6089308,78 ir Y481750,66, taškas „2“ - X6089341.56 ir Y481746.89, taškas „3“ - X6089345.61 ir Y481775.10, taškas „4“ - X6089313,21 ir Y481782,40, b) imtis veiksmų, kad neteisėta sankasa (sanpyla) būtų pašalinta iš valstybinės žemės, esančios už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos, c) ištirti gelžbetoninę konstrukciją nustatant jos gylį, sąryšį su sklype esančiu namu ir kitas reikšmingas aplinkybes bei imtis atitinkamų teisinių veiksmų, kad ji būtų pašalinta iš valstybinės žemės, esančios už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), šiaurinės ribos, d) imtis veiksmų, kad nutartis būtų kuo skubiau galutinai priverstinai įvykdyta.

5.       Patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. birželio 30 d. pareiškėjas gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. Z. (toliau - Aukštesnioji prokurorė) 2020 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 13.12.-39 (toliau – Nutarimas Nr. 2), kuriuo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros (toliau - Kauno apygardos prokuratūra – Prokuratūra, o Kauno apygardos prokuratūra ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kartu - Prokuratūros) Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. (toliau - Prokurorė, o Prokurorė ir Aukštesnioji prokurorė kartu - Prokurorės) 2020 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. (AP-1390)3VI-3020 (toliau - Nutarimas Nr. 1, o Nutarimas Nr. 1 ir Nutarimas Nr. 2 kartu - Nutarimai). Nutarimas Nr. 1 yra priimtas atsakant į N. P. 2020 m. sausio 15 d. prašymą „Dėl veiksmų ėmimosi, kad įsiteisėjusi teismo nutartis kuo skubiau priverstinai galutinai būtų įvykdyta ir kad būtų pašalinti kiti neteisėtos statybos padariniai“ (toliau - Prašymas). Nutarimu Nr. 1 yra atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl I. P. (dabar – A.) ir T. P. neteisėtų statinių, pastatytų neišlaikant minimalaus atstumo iki jų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), (toliau - Sklypas) ribos su valstybine žeme, taip pat peržengiant Sklypo ribą bei užstatant valstybinę žemę, kurioje yra projektuojamas kelias patekimui į N. P. ir kitus aplinkinius žemės sklypus. Nurodė, kad Nutarimai yra naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, kadangi jie savo nepagrįstomis išvadomis diskredituoja bei verčia niekais ilgus metus trukusį ir daug lėšų pareikalavusį Prokuratūros vykdytą viešojo intereso gynimą bei prieštarauja įsiteisėjusių teismų sprendimų esmei. Prokurorės atmestinai ir pasyviai išnagrinėjo Prašymą, t. y. netyrė institucijų priimtų aktų, o rėmėsi jais kaip neginčijamais faktais, be to, apsiribojo rašytinės medžiagos tyrimu, faktų betarpiškai netyrė bei netikrino, todėl nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė įrodymus, juos vertino izoliuotai vienus nuo kitų, o ne kaip visumą, kas nulėmė nepagrįstas Prokurorių išvadas dėl faktų ir Prašymo atmetimą. Nutarimų motyvai yra logiškai prieštaringi, dėl ko neįmanoma suprasti, kodėl Nutarimais buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

6.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. spalio 12 d. pateikė teismui atsiliepimus į pareiškėjo N. P. ieškinį ir patikslintą pareiškimą, kuriuose prašė teismo pareiškėjo patikslintą pareiškimą atmesti. Šis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą po to, kai I. P. ir T. P. teismo buvo įpareigoti pašalinti iš už sklypo (duomenys neskelbtini), ribų esančios valstybinės žemės betonines trinkeles ir dirbtinę sankasą po ja. VTPSI 2018 m. birželio 12 d. patikrinimo vietoje aktu konstatavo, jog Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 dėl savavališkos statybos padarinių dalyje dėl betoninių trinkelių ir sankasos pašalinimo yra įvykdytas. Už valstybinės žemės naudojimą atsakinga institucija NŽT, kuriai nagrinėti buvo perduotas klausimas dėl sankasos ir gelžbetoninės konstrukcijos, nurodė, jog gelžbetoninės konstrukcijos buvimas nesudaro ANK  110 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties, o dėl sankasos nurodė, jog tai savavališka statyba, o savavališkos statybos padarinių šalinimą organizuoja ir vykdo VTPSI. Sprendimo įvykdymo klausimas išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose konstatuota, jog sprendimo dalis dėl betoninių trinkelių ir sankasos pašalinimo, savavališkai pastatytos tvoros nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo yra įvykdyta. Kauno apygardos prokuratūroje, atlikus išsamų tyrimą, buvo išanalizuotos ir įvertintos aplinkybės dėl galimo viešo intereso pažeidimo nustačius, kad projektuojamame kelyje, valstybei priklausančiame žemės sklype, yra betoninė konstrukcija ir sankasa, tačiau konstatuota, jog šių objektų buvimas nesudaro pagrindo prokurorui inicijuoti viešojo intereso gynimo, nes skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog šių objektų buvimas valstybinėje žemėje, kuri naudojama kaip viešo naudojimo kelias, padarytų jo eksploatavimą neįmanomu, tuo reikšmingai pažeidžiant visuomenės ar ženklios jos dalies interesus. Šie objektai, jų savybės ir paskirtis buvo įvertinti ir aptarti kompetentingos institucijos – VTPSI, kurios išvadų pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Tai, kad prokuroras nebuvo vietoje bei pats betarpiškai neištyrė betoninės konstrukcijos ir sankasos, nedaro jo išvadų dėl viešojo intereso nebuvimo ginčo santykyje nepagrįstomis ir neteisėtomis. Kreiptis į teismą, gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Kauno apygardos prokuratūroje, gavus N. P. pareiškimą, buvo renkama medžiaga, ištirtos ir įvertintos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su teismo sprendimo vykdymu bei valstybinėje žemėje projektuojamo kelio teritorijoje esančių objektų – atraminės sienelės ir sankasos – vertinimu galimo viešojo intereso pažeidimo aspektu. Aukštesnysis prokuroras sutiko su Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta ginti viešąjį interesą, motyvais ir pripažino skundžiamą sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ir Generalinės prokuratūros prokuroras skundžiamuose nutarimuose išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo prašymo ir skundo argumento. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų argumentais ir padarytomis išvadomis, neleidžia teigti, kad prokuratūroje pareiškėjo prašymas ir skundas aukštesniajam prokurorui buvo išnagrinėti nepilnai, pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotas skundų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo taisykles.

7.       Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra 2020 m. rugpjūčio 17 d. ir 2020 m. spalio 13 d. pateikė teismui atsiliepimus į pareiškėjo N. P. ieškinį ir patikslintą pareiškimą, kuriuose prašė teismo pareiškėjo patikslintą pareiškimą atmesti. Šis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas iš esmės yra grindžiamas ginčo situacijos faktinių aplinkybių vertinimu, t. y. pareiškėjas nesutinka su prokuratūros nutarimuose išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu, neatitinkančiu jo paties pateikto šių aplinkybių vertinimo. Faktinių aplinkybių vertinimas, pagal susiformavusią teismų praktiką, net negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pagrindas naikinti skundžiamus nutarimus. Nagrinėjant pareiškėjo pareiškimą esminis dalykas yra nagrinėjimo ribos šios kategorijos bylose. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, yra savarankiškas ir diskretiškas priimti sprendimus jam pavestais klausimais. Todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme. Sprendžiant skundo dėl prokurorų nutarimų nagrinėjimo ribas ir tirtinas aplinkybes, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje nurodyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, tik patikrina, ar prokuroras nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar prokuroras argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso gynimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Iki prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju prokuroras, atlikdamas patikrinimą pagal pareiškimą, neapsiribojo vien pareiškėjo pateikta informacija bei priedais, bet rinko faktinius duomenis ir papildomą medžiagą dėl jame nurodytų aplinkybių, ją analizavo bei vertino ir nutarime argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, taip pat išnagrinėjo ir įvertino surinktą medžiagą prokuroro procesinio sprendimo motyvus ir argumentus, ir atmesdamas pareiškėjo skundą 2020 m. birželio 26 d. nutarimu, šį savo sprendimą motyvavo ir argumentavo, todėl konstatuoti procesinius pažeidimus tenkinant pareiškėjo skundą bei naikinant procesinį sprendimą nėra pagrindo. Teismas pagal susiformavusią teismų praktiką nagrinėdamas skundą dėl prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nutarimų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu ir netiria faktinių bylos aplinkybių bei nesprendžia dėl viešojo intereso pažeidimo fakto. Skunde nurodytų faktinių aplinkybių pakartotinis vertinimas išeina už šios civilinės bylos nagrinėjimo ribų.

8.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir 2020 m. spalio 22 d. pateikė teismui atsiliepimus į pareiškėjo N. P. ieškinį ir patikslintą pareiškimą, kuriuose prašė teismo pareiškėjo patikslintą pareiškimą atmesti. Šis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Inspekcija atliko kelis sprendimo įvykdymo patikrinimus, kontroliuodama reikalavimų dėl kelio įpareigojimų įvykdymą. Inspekcijos pareigūnams atliekant 2018 m. birželio 12 d. patikrinimą buvo nustatyta, kad „nugriauta savavališkai pastatyta 1,30 m aukščio ir 28,40 m ilgio tvora su pamatais ir vartais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į šiaurę nuo jų žemės sklypo <...> ribos, tvora su pamatais ir su vartais pažymėta taškais Nr. 2, 3, 4, 5, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089345,89; 6089346,65; 6089349,81 ir „y“ ašyje: 481746,23; 481747,47; 481752,50; 481774,65) ir sutvarkyta statybvietė; dalinai nugriauta 1,30 m aukščio ir 4,40 m ilgio tvora su pamatais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į vakarus nuo <...> žemės sklypo <...> ribos, tvora su pamatais pradėta žymėti tašku Nr. 2, kurio reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78 ir „y“ ašyje: 481746,23), paliekant 0,55 m betoninio tvoros pamato; pašalinta <...> 28,40 m ilgio ir 3,68 m pločio atkarpa, bei po danga įrengtas dirbtinis 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimas, kurie pastatyti į šiaurę ir vakarus nuo žemės sklypo <...> ribos griautinų statinių išmatavimus, pradedant skaičiuoti (matuoti) ir griauti nuo taškų Nr. 2, 3, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089349,90 ir „y“ ašyje: 481746,23; 481774,64) ir sutvarkyta statybvietė“. Šio patikrinimo metu kitiems sprendime nurodytiems įpareigojimams dar nebuvo suėję terminai. Inspekcijos pareigūnams atliekant 2018 m. liepos 23 d. patikrinimą buvo nustatyta, kad „be ankstesnio patikrinimo (2018 m. birželio 12 d.) metu užfiksuotų <...> pašalintų statinių papildomai nustatyta, kad pilnai nugriauta 1,30 m aukščio ir 4,40 m ilgio tvora su pamatais, kurie buvo pastatyti valstybinėje žemėje į vakarus nuo <...> žemės sklypo <...> ribos, tvora su pamatais pradėta žymėti tašku Nr. 2, kurio reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78 ir „y“ ašyje: 481746,23) “. Šio patikrinimo metu kitiems sprendime nurodytiems įpareigojimams dar nebuvo suėję terminai. I. K. teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente (toliau – Kauno departamentas) 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas pareiškėjo 2018 m. liepos 30 d. prašymas, kuriame jis nurodė, kad T. P. ir I. P. pašalino tik dalį trinkelių ir tik dalį dirbtinės sankasos, bei, kad jie stato naują tvorą. I. K. departamentas 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 2D-12121 atsakė ieškovui, kad „atliekant Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 įvykdymo patikrinimą dalyvavo NŽT atstovai, kurie nustatė, jog valstybinė žemė pagal nutartyje nurodytas koordinates yra atlaisvinta. Atsižvelgiant į tai, priimtas sprendimas, kad Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyti įpareigojimai, kuriems suėję terminai, yra įvykdyti. Terminai dėl namo, įskaitant ir stoginę, pertvarkymo dar nėra suėję“. I. K. departamentas 2018 m. rugsėjo 6 d. gavęs NŽT raštą Nr. 7SD-5414-(14.104), 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu papildomai atsakė pareiškėjui į jo 2018 m. liepos 30 d. prašyme iškeltus klausimus. I. K. departamentas 2018 m. lapkričio 13 d. gavo pareiškėjo atstovės advokatės  iš esmės analogiško turinio 2018 m. lapkričio 13 d. prašymą, į kurį I. K. departamentas atsakė 2018 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 2D-18015. Dėl atsakymo panaikinimo ir Inspekcijos įpareigojimo imtis veiksmų, kad būtų pritaikytos sprendimu byloje numatytos teismo įpareigojimo neįvykdymo pasekmės pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi šį pareiškėjo prašymą atmetė. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-891-773/2019 ieškovo aukščiau minėtoje byloje pateiktą atskirąjį skundą atmetė. Inspekcijos pareigūnams 2019 m. birželio 17 d. atliekant patikrinimą nustatyta, kad: „2019 m. kovo 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-427 „Dėl pritarimo koreguoti detaliojo plano sprendinius techninio projekto rengimo metu žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)“ pritarta statybos zonos, ribos patikslinimui žemės sklype <...> pagal techninio projekto sklypo sutvarkymo planą <...>. Patikrinus duomenis IS „Infostatyba“ nustatyta, kad 2018 m. buvo parengtas projektas „Vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Naujos statybos projektas pagal įsiteisėjusią teismo nutartį“ <...> ir 2018 m. spalio 6 d. pateiktas Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo gavimo <...>. Statybos leidimas neišduotas Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriui nurodžius pastabas <...>“. I. P. ir T. P. neįvykdžius sprendimo dalyje dėl reikalavimo dėl namo, Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. Inspekcijai išdavė vykdomąjį raštą byloje. Inspekcijai išduotas vykdomasis raštas buvo perduotas vykdyti antstolei S. V.. T. P. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 šiuos prašymus perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kauno apylinkės teismas šių prašymų atsiliepimo pateikimo metu nebuvo išnagrinėjęs. Inspekcija, 2019 m. rugpjūčio 1 d. raštu inicijuodama priverstinį sprendimo vykdymą antstolės prašė priimti vykdomąjį raštą bei „surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje <...>, nustatytos formos aktą ir jį perduoti apylinkės teismui <...> su prašymu skirti skolininkams iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo <...> naudai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka“. Atsižvelgiant į sprendimo rezoliucinę dalį ir vykdomojo rašto turinį nei Inspekcija, nei antstolis neturi teisės reikalauti nugriauti namo. Be to, prokuroras byloje nereiškė reikalavimų dėl namo nugriovimo. 

9.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir 2020 m. spalio 21 d. pateikė teismui atsiliepimus į pareiškėjo N. P. ieškinį ir patikslintą pareiškimą, kuriuose teismo prašė pareiškėjo patikslintą pareiškimą atmesti. Šis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 nagrinėjęs apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012, kuriuo teismas įpareigojo atsakovus T. P. ir I. P. pašalinti savavališkos statybos padarinius, nutarė Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą. Nurodė, kad atsiliepimo teikimo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinėje byla Nr. 2-208-660/2012 dėl nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 išaiškinimo. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija, priešingai nei teigia pareiškėjas. 2020 m. balandžio 10 d. rašte Dėl papildomos informacijos pateikimo Nr. 7SD-2102-(14.7.137 E.) Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius nurodė, kad įvertinus 2019 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nustatyta, kad jos sietinos su žemės naudojimo tvarkos pažeidimų požymiais, už kuriuos atsakomybė numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje (Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti). (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje įrengtas apie 21 kv. m ploto ir apie 0,35 m aukščio žvyro grunto sluoksnis naudojamas įvažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakomybė už savavališką valstybinės žemės naudojimą ANK nėra numatyta. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas numato, kad savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas, saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija.

10.       Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė 2020 m. rugsėjo 15 d. ir 2020 m. spalio 22 d. pateikė teismui atsiliepimus į pareiškėjo N. P. ieškinį ir patikslintą pareiškimą, kuriuose prašė teismo pareiškėjo patikslintą pareiškimą spręsti teismo nuožiūra ir priteisti suinteresuotam asmeniui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kauno apygardos teismo Nutartyje, be neteisėtos statybos darbų padarinių pašalinimo, teismas taip pat įpareigojo trečiuosius asmenis per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo, esančio Žemės sklype, projektą pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto Žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą; per 3 (tris) mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą; per 6 (šešis) mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą. Vertinant Kauno apygardos teismo Nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstytus reikalavimus matyti, kad nagrinėtoje civilinėje byloje
Nr. 2A-22-259/2018 kilęs klausimas dėl neteisėtų statybos darbų padarinių šalinimo buvo sprendžiamas kompleksiškai, atsakovus įpareigojant ne tik pašalinti neteisėtos statybos darbų padarinius, bet ir pertvarkyti jiems nuosavybės teise priklausantį statinį taip, kad šis atitiktų žemės sklype galiojančius detaliojo plano sprendinius ir statinio projektą. Kauno apygardos teismo nutarties vykdymo aplinkybės, kiek tai yra susiję su T. P. ir I. P. priklausančio statinio pertvarkymu, nagrinėjamoje byloje turi esminės reikšmės pareiškėjo nurodytos sankasos ir gelžbetonio konstrukcijos teisiniam kvalifikavimui ir to pasėkoje, skundžiamų nutarimų, atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo vertinimui. T. P. įgaliotas atstovas per statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „InfoStatyba“ pateikė Kauno rajono Savivaldybės administracijai prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą statinio projektui „Vienbutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Naujos statybos projektas pagal įsiteisėjusią teismo nutartį“. 2018 spalio 18 d. pranešimu Kauno rajono Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius nepritarė Statinio projektui. 2019 m. sausio 11 d. buvo gautas prašymas dėl statybos zonos patikslinimo Žemės sklype. Kauno rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-427 buvo pritarta koreguoti detaliojo plano sprendinius - statybos zoną ir ribą techninio projekto rengimo metu Žemės sklype. 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo gautas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą statinio projektui, tačiau 2019 m. rugsėjo 10 d. Kauno rajono Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius prašymą atmetė kaip neatitinkantį viešinamai informacijai keliamų reikalavimų. 2019 m. rugsėjo 24 d. T. P. įgaliotas asmuo pateikė naują prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau 2019 m. spalio 9 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ Kauno tinklų projektų valdymo skyrius prašymui nepritarė, nurodydamas pastabas. 2019 m. spalio 14 d. prašymui nepritarė ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius. 2019 m. spalio 18 d. T. P. įgaliotas asmuo pakartotinai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą statinio projektui, tačiau 2019 m. lapkričio 12 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius prašymo netenkino. 

11.       Suinteresuotas asmuo T. P. 2020 m. spalio 26 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo N. P. patikslintą pareiškimą, kuriame prašė teismo pareiškėjo patikslintą pareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodyti reikalavimai peržengia teismo diskrecijos ribas, kadangi reikalaujama, jog teismas atliktų pakartotinį pareiškėjo prokurorui teikto skundo aplinkybių ir argumentų vertinimą, o tokios teisės teismas neturi. Teismas gali tik įvertinti, ar prokuroras, priimdamas nutarimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, kurios esamu atveju nebuvo pažeistos. Prokuroras, surinkęs faktus, ištyręs įrodymus, atsižvelgdamas į teismų sprendimus bei kitas reikšmingas aplinkybes, kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus, priėmė sprendimą, jog nėra pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimą, todėl pagrįstai ir teisėtai nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. T. P. tinkamai įvykdė Kauno apygardos teismo nutarties dalį, kuria buvo įpareigotas pašalinti tvorą, trinkeles ir sankasą. Teismas procesiniu sprendimu (nutartimi) konstatavo, jog savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Todėl pareiškėjas neturi teisės reikalauti prokuroro revizuoti Kauno apygardos teismo nutarties. Įsitikinusi, kad Kauno apygardos teismo nutartis toje dalyje įvykdyta, Statybos inspekcija patvirtino nutarties įvykdymo faktą. Klausimas dėl dalies Kauno apygardos teismo nutarties įvykdymo yra galutinai užbaigtas ir prokuroras neturi teisės nesivadovauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jo pakeisti ar tikrinti. Kauno apygardos teismo nutartis turi būti vykdoma vadovaujantis viešai įregistruotomis žemės sklypo koordinatėmis, o ne tomis, kokias jas nustato pareiškėjas, remdamasis savo subjektyviu vertinimu ir neteisingomis interpretacijomis. Todėl reikalavimas įpareigoti prokurorą imtis veiksmų, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis būtų vykdoma remiantis neteisingomis koordinatėmis, yra neteisėtas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Kauno apygardos teismas niekada nėra nagrinėjęs bylos dėl žemės sklypo koordinačių nustatymo, kadangi tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje (Nr. 2A-22-259/2018) sprendė klausimą, ar statybos yra savavališkos ir kaip šalinti jos padarinius, jei būtų nustatytas savavališkumas. Nustatant aplinkybę dėl savavališkumo, teismas byloje vertino žemės sklypo ribas statybų savavališkumo kontekste, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad nutartimi teismas nustatė ribas. Civilinėje byloje nebuvo reiškiamas joks reikalavimas dėl savininkams T. P. ir I. P. priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.45 straipsnio 1 dalį, todėl akivaizdu, jog teismo nutartis (jos motyvuojamoji dalis) negali būti vykdoma pareiškėjo pageidaujamomis, jo įsivaizduojamomis ribomis. Šiuo metu Žemės sklypo ribos yra tos, kurios nustatytos Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. S6-304. Žemės sklypo koordinatės yra įrašytos (su tuo sutinka ir pats pareiškėjas), jos nenuginčytos, todėl prokuroras turi pagrindą jomis vadovautis ir, atitinkamai, remiantis jomis vertinti Kauno apygardos teismo nutarties vykdymą. Kauno apygardos teismas nutartyje pasisakė ir vertino konkrečią 0,68 m. aukščio sankasą, kurią įpareigojo pašalinti. Ši sankasa buvo pašalinta. Tačiau teismas jokiu būdu nenustatė bendros taisyklės, kad toje vietoje jokie darbai negali būti vykdomi ateityje. Pareiškėjas plečiamai aiškina Kauno apygardos teismo nutartį, nes toks klausimas teisme nebuvo nagrinėtas. T. P. turi 2017 metais suderintą supaprastintą kelio (privažiavimo) pastatymo projektą. Taigi, iš to seka, jog valstybė neprieštarauja, kad privažiavimas toje vietoje gali būti įrengiamas. Be to, ir pats pareiškėjas nurodo, jog toje vietoje planuoja rengti privažiavimą, atitinkamai jis pats ketina vykdyti darbus, todėl jo subjektyvūs samprotavimai, jog žemė (plačiąja prasme) toje vietoje neliečiama prieštarauja logikos dėsniams.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12.       Kauno

13.       Teismas iš Kauno apygardos prokuratūros medžiagos Nr. 10.7-29-20 nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė S. G. (toliau – ir prokurorė) tirdama pareiškėjo N. P. 2020 m. sausio 15 d. prašymą neapsiribojo prie pareiškėjo prašymo pridėtų dokumentų analize, tačiau savo iniciatyva rinko papildomus įrodymus. Siekdama išsiaiškinti prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, taip pat dėl galimai naujų neteisėtų statybų, kreipėsi į VTPSI bei NŽT dėl patikrinimų vietoje atlikimo ir informacijos bei medžiagos pateikimo. Nustačiusi, kad minėtų institucijų pateiktoje medžiagoje informacija pateikta nepilnai ir/ar reikalinga papildoma informacija ir medžiaga, į minėtas institucijas kreipėsi pakartotinai. Pareiškėjo skundžiamame prokurorės 2020 m. balandžio 30 d. nutarime Nr. (AP-1390)3VI-30-20 prokurorė spręsdama dėl 2012 m. spalio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0) įvykdymo konstatavo, kad teismas, sprendimu įpareigodamas pašalinti savavališkos statybos padarinius – neteisėtai įrengtą sankasą, pašalinti trinkeles bei nugriauti tvorą, sprendime aiškiai nurodė, kokiomis koordinatėmis turi būti vadovaujamasi šalinant savavališkos statybos padarinius. Prokurorė pažymėjo, kad savavališkos statybos patikrinimas buvo vykdytas tomis koordinatėmis, kurios buvo nurodytos teismo sprendime. Vadovaudamasi minėtais argumentais prokurorė kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo teiginį, kad teismo sprendimas gali būti netinkamai įvykdytas dėl to, kad tikrinant sprendimo įvykdymą buvo vadovaujamasi ne detaliuoju planu nustatytomis, o kadastre pažymėtomis sklypo ribų koordinatėmis. Prokurorė vadovavosi Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0) bei 2019 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-891-773/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0), sprendžiant ginčą dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su tvoros, trinkelių ir sankasos pašalinimu, įvykdymo tinkamumo, teismų padarytomis išvadomis, jog šioje apimtyje savavališkos statybos padariniai yra pašalinti tinkamai. Prokurorė pažymėjo, kad teismas sprendimu įpareigodamas pašalinti savavališkos statybos padarinius – neteisėtai įrengtą sankasą, pašalinti trinkeles bei nugriauti tvorą, sprendime aiškiai nurodė, kokiomis koordinatėmis turi būti vadovaujamasi šalinant savavališkos statybos padarinius. Prokurorė, įvertinusi VTPSI ir NŽT surašytų įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktų turinį, sprendė, kad savavališkos statybos padarinių pašalinimo patikrinimas buvo vykdomas tomis koordinatėmis, kurios buvo nurodytos teismo sprendime. Atitinkamai, prokurorė nepagrįstu laikė pareiškėjo teiginį, jog teismo sprendimas gali būti netinkamai įvykdytas dėl to, kad tikrinant sprendimo įvykdymą buvo vadovaujamasi ne detaliuoju planu nustatytomis, o kadastre pažymėtomis sklypo ribų koordinatėmis. Prokurorė, nurodė, kad dėl teismo sprendimo dalies dėl įpareigojimo pertvarkyti pastatą pagal naujai parengtą techninį projektą, vykdymo sąlygų vyksta teisminis nagrinėjimas, todėl imtis priemonių dėl šios sprendimo dalies tinkamo įvykdymo užtikrinimo šiuo metu nėra pagrindo. Pasisakydama dėl sankasos prokurorė nurodė, kad NŽT atlikus patikrinimą, nenustatyta, kad valstybinė žemė naudojama neteisėtai ar yra užimta savavališkai. Priešingai, nurodė, jog pareiškėjo nurodoma sankasa įrengta žemės sklype, suprojektuotame žemės reformos žemėtvarkos projekte, skirtame privažiavimui (keliui) prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) įrengti. Sankasa įrengta šio sklypo ribose ir yra naudojama kaip įvažiavimas į vieną iš sklypų, t. y. susisiekimui, jos naudojimo paskirtis neprieštarauja teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto vietinės reikšmės kelio nustatytai paskirčiai ir naudojimo būdui. Prokurorė darė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad įrengiant sankasą buvo pažeisti teisės aktai, valstybės ar savivaldybės interesai, o tuo pačiu ir viešasis interesas. Pasisakydama dėl gelžbetoninės konstrukcijos prokurorė, ištyrusi NŽT 2019 m. gruodžio 18 d. atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu gautus duomenis bei informacinėje sistemoje „Infostatyba“ esančius duomenis, konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nurodoma atraminė sienelė įrengta pagal techninio projekto, pagal kurį yra išduotas statybos leidimas, sprendinius, todėl nurodė, jog konstatuoti, kad ši sienelė yra įrengta neteisėtai ar savavališkai, nėra pagrindo. Be to, nurodė, jog vykdant teismo sprendimą, yra parengta minėto projekto korektūra, pagal kurią atraminės sienelės dalis, esanti valstybinėje žemėje yra numatyta nugriauti. Atitinkamai prokurorė sprendė nesant pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeisti teisės aktai, valstybės ar savivaldybės interesai, o tuo pačiu ir viešasis interesas. 

14.       Pareiškėjo skundžiamame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. Z. (toliau – ir aukštesnioji prokurorė) 2020 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 13.12.-39 „Palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 30 d. nutarimą „Atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ aukštesnioji prokurorė, spręsdama dėl 2012 m. spalio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0) įvykdymo, analizavo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-208-660/2012 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0) bei 2019 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-891-773/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2010-0), kuria pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Išanalizavusi jas aukštesnioji prokurorė nustatė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog sprendimo dalis dėl betoninių trinkelių ir sankasos pašalinimo yra tinkamai įvykdyta. Aukštesnioji prokurorė ištyrė VTPSI pažymas bei sprendė, nesant pagrindo abejoti jose konstatuota aplinkybe, jog nugriauta savavališkai pastatyta 1,30 m. aukščio ir 28,40 m. ilgio tvora su pamatais ir vartais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į šiaurę nuo žemės sklypo ribos ir sutvarkyta statybvietė bei nugriauta 1,30 m. aukščio ir 4,40 m. ilgio tvora su pamatais ir vartais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į vakarus nuo žemės sklypo ribos. Atitinkamai aukštesnioji prokurorė šioje apimtyje atmetė pareiškėjo N. P. argumentus dėl Kauno apygardos prokuratūros 2020 m. balandžio 30 d. nutarimo nepagrįstumo. Aukštesnioji prokurorė taip pat konstatavo, kad nėra ginčo, jog iki šiol nėra įvykdytas teismo sprendimas dalyje dėl atsakovų įpareigojimo per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004 m. gegužės 5 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto detaliojo sklypo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą; per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą bei per 6 mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą, suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą. Aukštesnioji prokurorė analizavo teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis ir nustatė, kad 2019 m. liepos 16 d. VTPSI buvo išduotas vykdomasis raštas. Kartu nustatė, jog Kauno apygardos teisme 2019 m. lapkričio 26 d. gautas T. P. prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, išaiškinimo. Dėl minėtos nutarties išaiškinimo vėliau kreipėsi ir pareiškėjas N. P.. Nagrinėjamoje byloje ginčijamo aukštesniosios prokurorės nutarimo priėmimo dieną minėti prašymai nebuvo išspręsti. Vadovaudamasi nurodytais argumentais, o taip pat argumentu, jog už ginčo teismo sprendimų vykdymą yra atsakinga VTPSI, aukštesnioji prokurorė atmetė pareiškėjo N. P. argumentus dėl prokurorės neveikimo vykdymo procese. Aukštesnioji prokurorė, konstatavusi, kad pareiškėjo minima sankasa, esanti valstybinėje žemėje, nėra tas pats objektas, kurį pašalinti teismo sprendimu buvo įpareigoti atsakovai T. P. ir I. A. (buvusi pavardė P.), tyrė, ar šio objekto buvimas valstybinėje žemėje pažeidžia teisės aktų reikalavimus bei viešąjį interesą, kuris gintinas pasitelkiant prokurorui suteiktus įgaliojimus. Aukštesnioji prokurorė, įvertinusi NŽT 2019 m. gruodžio 18 d. atlikto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl galimų valstybinės žemės pažeidimų valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), sprendė, jog atraminė sienutė ir sankasa, esantys valstybinėje žemėje suprojektuotame viešojo naudojimo kelyje, negali būti vertinami kaip savavališkas valstybinės žemės užėmimas, apribojantis savininko ir kitų asmenų teises naudotis žemės sklypu. Kartu sprendė, kad atraminė sienelė yra T. P. ir I. A. (buvusi pavardė P.) namo, kuris turi būti pertvarkomas pagal suderintą projektą, dalis, todėl šios konstrukcijos klausimas taip pat turi būti sprendžiamas kartu su teismo sprendimo neįvykdyta dalimi dėl namo pertvarkymo pagal naujai parengtą, suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą. Aukštesnioji prokurorė, remdamasi NŽT bei Kauno rajono savivaldybės pateikta informacija, jog šios institucijos nėra išdavusios sutikimų bei statybą leidžiančių dokumentų Skrydžio gatvės įrengimui (duomenys neskelbtini), atmetė, kaip nepagrįstus N. P. skundo argumentus, jog sankasa ir betono konstrukcija pareiškėjui padidins būsimas kelio įrengimo išlaidas. Aukštesnioji prokurorė pabrėžė, jog N. P. skunde aptariama sankasa nėra tas pats objektas, dėl kurio prokuroras, gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą ir kurią teismas įsiteisėjusia nutartimi įpareigojo pašalinti. Aukštesnioji prokurorė nenustatė aplinkybių, jog sankasos ir gelžbetoninės konstrukcijos buvimas valstybinėje žemėje, kuri naudojama kaip viešojo naudojimo kelias, padarytų jo eksploatavimą neįmanomu, tuo reikšmingai pažeidžiant visuomenės ar ženklios jos dalies interesus. Kartu nurodė, jog NŽT, kaip žemės savininko įgalioto asmens, sutikimo leisti vykdyti sankasos statybos darbus nebuvimas, nustačius, kad ši institucija yra informuota apie atliktus statybos darbus ir jiems neprieštarauja, nesudaro pagrindo konstatuoti tokį viešojo intereso pažeidimą, kuris sudarytų pakankamą pagrindą kreiptis į teismą.

15.       Teismas nurodė, jog tiek prokurorė, tiek ir aukštesnioji prokurorė, nagrinėdamos atitinkamai pareiškėjo N. P. prašymą bei skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, savo iniciatyva rinko įrodymus, susijusius su ginčo betoninėmis trinkelėmis, tvora, sankasa bei gelžbetonine konstrukcija, teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimo kontekste, surinktus įrodymus analizavo ir vertino juos sistemiškai ginčo klausimais teismų priimtų procesinių sprendimų turinio kontekste, o savo daromas išvadas aiškiai motyvavo. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad prokurorės pažeidė proceso teisės normas, nustatančias pareiškėjo prašymo ir/ar skundo nagrinėjimo procedūras. Teismas nurodė, kad pareiškėjas N. P., kreipdamasis į teismą, iš esmės nenurodė jokių konkrečių skundą nagrinėjusių prokurorės ir/ar aukštesniosios prokurorės proceso teisės normų, reglamentuojančių prašymo ir/ar skundo tyrimo tvarką, pažeidimų. Teismas vertino, kad pareiškėjo įvardintos priežastys, iš esmės yra pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai. Teismas pastebėjo, kad prokuroro diskrecijai priklauso nuspręsti, kokie įrodymai yra tinkami ir/ar pakankami priimant sprendimą dėl to, ar yra pagrindas inicijuoti viešojo intereso gynimą. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad prokurorės betarpiškai faktų vietoje netyrė ir netikrino, nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad jos nesurinko tinkamų ir pakankamų įrodymų klausimui išspręsti. Teismas nurodė, kad prokuroras, turėdamas teisinį išsilavinimą, yra kompetentingas atlikti teisinį aplinkybių, faktų ir įrodymų vertinimą, tačiau srityse, kuriose reikalingos specialios žinios, yra būtinos specialistų išvados. Nagrinėjamu atveju, prokurorės, siekdamos išsiaiškinti N. P. prašyme ir skunde nurodomas aplinkybes, formulavo klausimus bei pavedimus specialias funkcijas atliekančioms institucijoms – VTPSI ir NŽT. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorių nutarimuose išdėstytais motyvais, nesuponuoja išvados, kad prokurorės padarė procesinių normų pažeidimą. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodė, kad teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nesprendžia ginčo dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės, todėl atitinkamai, nagrinėjamu atveju teismas nevertino, ar prokurorės, priimdamos skundžiamus nutarimus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas.

16.       Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nustatė, kad į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas 463 patvirtina, jog N. P. 2020 m. liepos 30 d. sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už pateiktą ieškinį. Patikslintu pareiškimu pareiškėjas prašė grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Teismas nurodė, jog šis pareiškėjo prašymas tenkinamas, pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis. Taip pat teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo pateikė išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp Kauno rajono savivaldybės administracijos ir advokatės G. S. D.  (2020 m. rugpjūčio 23 d. dokumento numeris DOK – 97479 priedas). 2021 m. sausio 19 d. pateiktas prašymas priteisti 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai atlyginti bei išlaidų detalizacija. Prie prašymo pridėtos 2020 m. spalio 2 d. PVM sąskaita faktūra serija GSD Nr. 20-137, 2020 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaita faktūra serija GSD Nr. 20-154 bei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (2021 m. sausio 19 d. dokumento numeris DOK –  7834 priedai). A. G. S. D. parengė 2020 m. rugsėjo 14 d. atsiliepimą į ieškinį ir 2020 m. spalio 22 d. atsiliepimą į patikslintą pareiškimą. Teismas nurodė, jog CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Tiek 2020 m. rugsėjo 14 d. atsiliepime, tiek ir 2020 m. spalio 22 d. atsiliepime Kauno rajono savivaldybės administracija N. P. ieškinį, o vėliau ir patikslintą pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.  Minėtuose atsiliepimuose iš esmės yra nurodomos faktinės aplinkybės ir jokie atsikirtimai į N. P. ieškinį, o vėliau ir patikslintą pareiškimą nebuvo suformuluoti. Todėl, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo N. P. ir suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, sprendė, jog nėra pagrindo šio suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš pareiškėjo. Taip pat teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo T. P. prašė teismo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pateikė išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp T. P. ir advokatų profesinės bendrijos Č. ir partneriai (2020 m. spalio 15 d. dokumento numeris DOK – 122364 priedas). 2021 m. sausio 18 d. suinteresuotas asmuo pateikė teismui prašymą priteisti 227,77 Eur bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai atlyginti bei išlaidų detalizaciją. Prie prašymo pridėjo 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija APB Nr. 0001078 bei jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (2021 m. sausio 18 d. dokumento numeris DOK –  7013 priedai). Advokatas. P. Č. pateikė prašymą prijungti prie e-bylos kortelės, parengė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą. Teismas nurodė, jog suinteresuoto asmens T. P. turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Pareiškėjo N. P. ir suinteresuoto asmens T. P. interesai bei suinteresuotumas bylos baigtimi akivaizdžiai yra priešingi. Todėl konstatavo, kad suinteresuoto asmens T. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos pareiškėjo veiksmų – pateikto patikslinto pareiškimo, kuriuo ginčijami prokurorų nutarimai. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendė suinteresuoto asmens T. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas – 227,77 Eur priteisti iš pareiškėjo, kurio patikslintas pareiškimas buvo atmestas.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17.       Atskiruoju skundu pareiškėjas N. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo N. P. patikslintas pareiškimas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens T. P. naudai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutartį – pareiškėjo N. P. patikslintą pareiškimą tenkinti visa apimtimi, o suinteresuoto asmens T. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo visa apimtimi atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prie bylos medžiagos prijungti ONKT skyriaus prokuroro A. M. baigiamąją kalbą, 2012 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-592/2012 ir 2012 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2012. 

18.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė savo ir Prokurorių kompetencijos ribas ir tai nulėmė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių teismas nepagrįstai atmetė tenkintiną pareiškimą. Teismas neišsamiai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir todėl klaidingai nustatė bylos aplinkybes bei darė klaidingas išvadas. Be to, teismas vykdė formalų, o ne realų teisingumą. Realiai teismas nepatikrino Prokurorių nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo ir nutarimus paliko galioti, nors jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Visi teismo padaryti pažeidimai nulėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą, nes buvo atmestas tenkintinas pareiškėjo pareiškimas.

2.2.                      Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra netinkamai motyvuota, nes teismas neatsakė į esminius pareiškimo faktinius ir teisinius argumentus. Teismas nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą vertino tik formaliai, o ne iš esmės. Teismas vertino tik tai, ar nutarimai turi reikiamas dalis (įrodymų rinkimas, įrodymų analizė, įrodymų vertinimas, motyvai), tačiau iš esmės šių dalių turinio netyrė. Teismas iš esmės tik pacitavo tam tikras nutarimų dalis. Teismas laikė, kad pareiškimo argumentai nėra vertintini, nes jie peržengia formalaus tikrinimo ribas, todėl pareiškėjo argumentų nevertino. Kadangi teismas nevertino pareiškėjo nurodytų faktinių ir teisinių argumentų, todėl jis visiškai nepagrįstai atmetė ir šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus.

2.3.                      Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisiniai argumentai yra nepakankami išvadoms pagrįsti. Todėl apeliantas negali suprasti, kodėl teismas priėmė atitinkamo turinio skundžiamą nutartį bei negali efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją.

2.4.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neįvertino, kad Prokurorių nutarimai savo nepagrįstomis išvadomis diskredituoja bei verčia niekais ilgus metus trukusį ir daug lėšų pareikalavusį Prokuratūros vykdytą viešojo intereso gynimą bei prieštarauja įsiteisėjusių teismų sprendimų esmei.

2.5.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neįvertino, kad Prokurorės atmestinai ir pasyviai išnagrinėjo prašymą, t. y. netyrė institucijų priimtų aktų, o rėmėsi jais kaip neginčijamais faktais, be to, apsiribojo rašytinės medžiagos tyrimu ir pačios faktų betarpiškai netyrė bei netikrino, todėl nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė įrodymus, juos vertino izoliuotai vienus nuo kitų, o ne kaip visumą, kas nulėmė nepagrįstas Prokurorių išvadas dėl faktų ir prašymo atmetimą. NŽT ir VTPSI nesiima jų kompetencijai priskirtų veiksmų pažeistam viešajam interesui ginti. O tai reiškia, kad prokuroras turi teisinį pagrindą ir pareigą taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Taigi Prokurorės jas taikyti atsisakė nepagrįstai. Kadangi teismas į minėtus Prokurorių padarytus pažeidimus neatsižvelgė ir nutarimus paliko galioti, pagrįstai teigtina, jog teismas skundžiamoje dalyje taipogi nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė įrodymus, juos vertino izoliuotai vienus nuo kitų, o ne kaip visumą ir tai nulėmė nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimą

2.6.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neįvertino, kad nutarimų motyvai yra logiškai prieštaringi, dėl ko neįmanoma suprasti, kodėl nutarimais buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Prokurorių nutarimų trūkumus, todėl prieštaringa yra ir skundžiama nutartis. Šie loginiai prieštaravimai nulėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą, nes buvo atmestas tenkintinas pareiškimas.

2.7.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neįvertino ir kitų nutarimų argumentų bei išvadų nepagrįstumo, o ir kiti teismo argumentai bei išvados taip pat yra nepagrįsti. Aukštesnioji prokurorė nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog dėl sankasos padidėja kelio įrengimo išlaidos, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas neturi statybą leidžiančio dokumento, o NŽT bei Kauno rajono savivaldybės administracija nėra išdavusios sutikimų ir statybą leidžiančių dokumentų Skrydžio gatvės įrengimui. Tačiau projektuojamas kelias nėra Skrydžio gatvė ir jau vien dėl šios priežasties aptariami Aukštesniosios prokurorės teiginiai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju kelias yra kaimo gyvenamojoje vietovėje, todėl statybą leidžiantis dokumentas jo tiesimui nėra reikalingas. Šios aplinkybės ir atitinkamo teisinio reglamentavimo Prokurorė net neanalizavo, o vadovavosi niekuo nepagrįstais teiginiais. Renkant ir tiriant įrodymus, reikšmingus pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimui, pareiškėjas nebuvo apklaustas, nors tai turėjo būti padaryta, kadangi jam žinoma daug nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių.

19.       Suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. T. P. kartu su atsiliepimu pateikė teismui informaciją apie Europos žmogaus teisių teisme išnagrinėtą bylą, kurioje buvo spręstas klausimas susijęs su N. P. nurodoma Kauno apygardos teismo nutartimi ir kurioje yra pasisakyta dėl Žemės sklypo ribų netinkamo nustatymo. Nurodė, jog šis įrodymas nebuvo pateiktas su ankstesniais procesiniais dokumentais, kadangi byla Europos žmogaus teisių teisme buvo išnagrinėta tik 2021 m. sausio 19 d. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.                      Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, priimta įvertinus teisės aktų bei teismų praktikoje nustatytas taisykles. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, nurodytos aplinkybės ir reikalavimai yra nepagrįsti. K. K. apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė S. G. 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorė I. Z. (aukštesnioji prokurorė) pagrįstai ir teisėtai 2020 m. birželio 26 d. paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės S. G. 2020 m. balandžio 30 d. nutarimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo patikslinto pareiškimo reikalavimus.  

3.2.                      Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė savo ir prokurorių kompetencijos ribas. Apeliantas neteisingai interpretuoja teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose ir nepagrįstai teismo veiksmus, kuriais teismas patikrino, ar prokurorės nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, vertino kaip formalaus teisingumo vykdymą. Apeliantas nepagrįstai procesinių pažeidimų vertinimą prilygino formaliam teisingumui. Nesuprantama, kokiu pagrindu apeliantas pasikartojančiai ir sistemingai teigia, jog teismas atliko formalų prokurorių nutarimų vertinimą, kadangi skundžiamoje nutartyje ne tik, kad tokia sąvoka nėra vartojama, tačiau nutarties turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino prokurorių veiksmus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas teisines taisykles – patikrino, ar prokurorės rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Šiuos prokurorių veiksmus, įvertinęs jų turinį, o ne formaliai, kaip teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas laikė atliktus tinkamai, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą. Veiksmų vertinimas procesiniu aspektu nėra tapatu atmestinam ar formaliam vertinimui.

3.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo patikslintą pareiškimą, nes jame nurodyti reikalavimai peržengė teismo diskrecijos ribas, kadangi pareiškėjas reikalavo, jog teismas atliktų pakartotinį pareiškėjo prokurorui teikto skundo aplinkybių ir argumentų vertinimą, o tokios teisės teismas neturi. Teismas, savo diskrecijos ribose, patikrino ir įvertino prokurorių atliktą tyrimą ir skundžiamoje nutartyje pasisakė, jog prokurorės veikė aktyviai, nagrinėdamos atitinkamai pareiškėjo prašymą bei skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, savo iniciatyva rinko įrodymus, susijusius su ginčo betoninėmis trinkelėmis, tvora, sankasa bei gelžbetonine konstrukcija, teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimo kontekste, surinktus įrodymus analizavo ir vertino juos sistemiškai ginčo klausimais teismų priimtų procesinių sprendimų turinio kontekste, o savo daromas išvadas aiškiai motyvavo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad prokurorės pažeidė proceso teisės normas, nustatančias pareiškėjo prašymo ir/ar skundo nagrinėjimo procedūras.

3.4.                      Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo pareigą įpareigoti prokurorę kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Pagal įstatymus būtent prokurorui suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Tik nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, prokuroras privalo inicijuoti bylą. Esamu atveju, prokurorės surinkusios faktus, ištyrusios įrodymus, atsižvelgdamos į teismų sprendimus bei kitas reikšmingas aplinkybes, kompetentingų institucijų patikrinimų rezultatus, priėmė sprendimą, jog nėra pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimą, todėl pagrįstai ir teisėtai nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo. Vien apelianto nepasitenkinimas nėra pagrindas civilinės bylos dėl viešojo intereso gynimo iškėlimui. Visos apelianto nurodytos aplinkybės, visi faktai buvo patikrinti ir įvertinti, todėl prokurorės veikė teisėtai. Prokurorių vertinimas nesutapo su apelianto vertinimu, tačiau vien tai nelemia nutarimų neteisėtumo, kadangi prokurorai neprivalo automatiškai vykdyti asmenų pageidavimų.

3.5.                      Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog skundžiama nutartis yra netinkamai motyvuota, be to teigia, jog pareiškime yra nurodęs procesinių teisės normų pažeidimų, tačiau ir atskirajame skunde jų neišskiria. Priešingai apelianto teiginiams, šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai ištyrė visus reikšmingus įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių visumą teisiškai įvertino. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai vertino sprendimo priėmimui reikšmingus įrodymus, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, jog teismo vertinimas nesutampa su apelianto N. P. vertinimu, nereiškia procesinio sprendimo nemotyvuotumo.

3.6.                      Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog prokurorių veiksmai prieštarauja įsiteisėjusių teismų sprendimų esmei. Priešingai, būtent pats apeliantas ignoruoja įsiteisėjusius teismų sprendimus ir siekia jų revizijos. 2018 m. liepos 22 d. Statybos inspekcija, atlikusi visus reikalingus ir būtinus patikrinimus, veikdama savo įgaliojimų ribose, konstatavo, jog T. P. įvykdė Kauno apygardos teismo nutartį dalyje dėl tvoros nugriovimo, sankasos nukasimo, trinkelių išardymo bei statybvietės sutvarkymo. Statybos inspekcija labai atsakingai vertino T. P. veiksmus, vykdant sprendimą, ir neapsiribojo viena apžiūra, o atliko keletą patikrinimų vietoje: 2018 m. birželio 12 d. ir 2018 m. liepos 23 d. Tik įsitikinusi, kad Kauno apygardos teismo nutartis toje dalyje įvykdyta, patvirtino įvykdymo faktą. Apeliantas, būdamas nepatenkintas Statybos inspekcijos patvirtinimu, 2018 m. liepos 30 d. prašymu kreipėsi į Statybos inspekciją, nurodydamas, kad T. P. neįvykdė Kauno apygardos teismo nutarties dalies.  Jam buvo atsakyta, kad atliekant patikrinimus buvo nustatyta, jog valstybinė žemė yra atlaisvinta, sprendimas toje dalyje įvykdytas. Šį atsakymą apeliantas apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi byloje nutarė atmesti šį pareiškėjo prašymą. Nesutikdamas su tokiu Kauno apylinkės teismo sprendimu, ieškovas pateikė atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui, kuris 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-891-773/2019 ieškovo atskirąjį skundą atmetė. Iš to seka, kad klausimas dėl dalies Kauno apygardos teismo nutarties įvykdymo yra galutinai užbaigtas ir prokuroras neturi teisės nesivadovauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jo pakeisti ar tikrinti. Apeliantas siekia, kad prokurorės nesivadovautų teismo procesiniais sprendimais. Toks prašymas nesuderinamas su prokurorui įstatymais suteiktomis funkcijomis bei teisinės valstybės, teisėtumo principais. Prokurorių veiksmai, kuriais jos atsisakė tenkinti neteisėtus pareiškėjo reikalavimus, laikytini pagrįstais ir teisėtais.

3.7.                      Apeliantas, kvestionuodamas sankasos bendrąja prasme buvimo toje vietoje faktą, nepagrįstai teigia, jog Kauno apygardos teismo nutartyje buvo nustatyta, jog jokios sankasos toje vietoje negali būti ir kad teismas nustatė prejudicinį faktą dėl sankasų neleistinumo. Kauno apygardos teismas nutartyje pasisakė ir vertino konkrečią 0,68 m. aukščio sankasą, kurią įpareigojo pašalinti. Ši sankasa buvo pašalinta. Valstybinės institucijos šį faktą patvirtino, ginčo dėl to nėra. T. K. apygardos teismas nutartyje nenustatė bendros taisyklės, kad toje vietoje jokie darbai negali būti vykdomi ateityje. Pareiškėjas plečiamai aiškina Kauno apygardos teismo nutartį, nes toks klausimas teisme nebuvo nagrinėtas. Jokio prejudicinio fakto dėl sankasų neleistinumo teismas nenustatė. T. P. turi 2017 metais suderintą supaprastintą kelio (privažiavimo) pastatymo projektą. Todėl valstybė neprieštarauja, jog privažiavimas toje vietoje gali būti įrengiamas. Be to, ir pats pareiškėjas nurodo, jog toje vietoje planuoja rengti privažiavimą, atitinkamai jis pats ketina vykdyti darbus, todėl jo subjektyvūs samprotavimai, jog žemė (plačiąja prasme) toje vietoje neliečiama prieštarauja logikos dėsniams.

3.8.                      Apeliantas nepagrįstai teigia, jog prokurorės negalėjo vadovautis kompetentingų institucijų duomenimis, o privalėjo pačios tikrinti ir vertinti faktus, t. y. siekė, jog prokurorės atliktų ne tik teisinį aplinkybių, faktų ir įrodymų vertinimą, bet ir specialių žinių (pvz. inžinerinių) reikalaujantį vertinimą. Apelianto argumentas, kuriuo jis siekia, kad prokurorės pačios įvertintų visas pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas aplinkybes bei faktus, nepasitelkdamos specialistų ir nesivadovaudamos specialistų konkrečioje srityje išvadomis, iš esmės patvirtina tik tai, jog pats pareiškėjas, neturėdamas specialių žinių, yra susidaręs tam tikrą asmeninę nuomonę, kurią laiko teisingiausia, ir, nepaisant specialistų išvadų, nesutinka su bet kokiais prieštaravimais jo įsitikinimams. Tačiau, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, prokuroras, turėdamas teisinį išsilavinimą, yra kompetentingas atlikti teisinį aplinkybių, faktų ir įrodymų vertinimą, tačiau srityse, kuriose reikalingos specialios žinios, yra būtinos specialistų išvados. Nagrinėjamu atveju, prokurorės, siekdamos išsiaiškinti apelianto prašyme ir skunde nurodomas aplinkybes, formulavo klausimus bei pavedimus specialias funkcijas atliekančioms institucijoms - VTPSI ir NŽT. Būtent VTPSI ir NŽT yra kompetentingos priimti išvadas šiais klausimais, todėl prokurorės, siekdamos tinkamai atlikti tyrimą, šias institucijas ir pasitelkė. Gauti atsakymai paneigė apelianto nurodytas aplinkybes, todėl prokurorės turėjo teisę šiais rezultatais vadovautis. Faktų patikrinimas vietoje, prokurorių, neturinčių specialių žinių, išvadų nebūtų pakeitę, nes būtinos specialistų išvados. Analogiškai ir bylose, klausimams, reikalaujantiems specialių žinių yra pasitelkiami specialistai ar ekspertai.

3.9.                      Apeliantas nepagrįstai teigia, jog 2004 m. namo projektas ir statybos leidimas Nr. GN-299 yra nebeaktualūs, kadangi šie dokumentai niekuomet nebuvo teismo ar kitos institucijos panaikinti, todėl jų negaliojimas yra tik subjektyvi apelianto nuomonė, o ne faktas. Kauno apygardos teismo nutartimi šie dokumentai nebuvo panaikinti ir nebuvo pripažinti negaliojančiais. Teismas yra išaiškinęs, jog Kauno apygardos teismo nutarties vykdymui nėra būtina rengti naujus dokumentus, kadangi Kauno apygardos teismo nutartis gali būti vykdoma remiantis turimais galiojančiais dokumentais. Todėl, priešingai nei teigia apeliantas, 2004 m. namo projektas ir statybos leidimas nėra nebeaktualūs, nes iš T. P. neatimta teisė jais naudotis, jis nėra išimtinai įpareigotas rengti naujų dokumentų. Atitinkamai, šiais dokumentais remtis prokurorės turėjo teisę. Apelianto išreikštos abejonės, kad tam tikri dokumentai nebuvo atsiradę 10 metų, todėl jie nėra teisingi, nepagrįstos. T. P. 2004 m. namo projektą turėjo visą laikotarpį ir galėjo juo disponuoti savo nuožiūra (neprivalėjo savanoriškai teikti į bylą, kai niekas jo neprašė). 

3.10.                      Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė ir ONKT skyriaus prokuroro A. M. baigiamąją kalbą b. b. Nr. 1-600-651/2011. Šis įrodymas neturėtų būti priimtas vertinti byloje, kadangi apeliantas nepagrindė, kad šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jog šių dokumentų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, šiame dokumente esanti informacija nėra susijusi su nagrinėjama byla.

20.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo praktika, tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas (patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu) ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrino, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.

4.2.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, kad tiek prokurorė, tiek ir aukštesnioji prokurorė, nagrinėdamos pareiškėjo prašymą bei skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, savo iniciatyva rinko įrodymus, susijusius su ginčo betoninėmis trinkelėmis, tvora, sankasa bei gelžbetonine konstrukcija. Teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimo kontekste, surinktus įrodymus analizavo ir vertino juos sistemiškai ginčo klausimais teismų priimtų procesinių sprendimų turinio kontekste, o savo daromas išvadas aiškiai motyvavo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad prokurorės pažeidė proceso teisės normas, nustatančias pareiškėjo prašymo ir/ ar skundo nagrinėjimo procedūras. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, jog prokurorės atmestinai ir pasyviai išnagrinėjo prašymą, t. y. netyrė institucijų priimtų aktų, o rėmėsi jais kaip neginčijamais faktais, teismas nurodė, kad prokuroro diskrecijai priklauso nuspręsti, kokie įrodymai yra tinkami ir/ar pakankami priimant sprendimą dėl to, ar yra pagrindas inicijuoti viešojo intereso gynimą. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad prokurorės betarpiškai faktų vietoje netyrė ir netikrino, nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad jos nesurinko tinkamų ir pakankamų įrodymų klausimui išspręsti. Teismas pagrįstai nurodė, kad prokuroras, turėdamas teisinį išsilavinimą, yra kompetentingas atlikti teisinį aplinkybių, faktų ir įrodymų vertinimą, tačiau srityse, kuriose reikalingos specialios žinios, yra būtinos specialistų išvados. Prokurorės, siekdamos išsiaiškinti apelianto prašyme ir skunde nurodomas aplinkybes, formulavo klausimus bei pavedimus specialias funkcijas atliekančioms institucijoms. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog  aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorių nutarimuose išdėstytais motyvais, nesuponuoja išvados, kad prokurorės padarė procesinių normų pažeidimą. Kauno apygardos prokuratūroje, atlikus išsamų tyrimą, buvo išanalizuotos ir įvertintos aplinkybės dėl galimo viešo intereso pažeidimo nustačius, kad projektuojamame kelyje, valstybei priklausančiame žemės sklype, yra betoninė konstrukcija ir sankasa, tačiau konstatuota, jog šių objektų buvimas nesudaro pagrindo prokurorui inicijuoti viešojo intereso gynimo, nes skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, jog šių objektų buvimas valstybinėje žemėje, kuri naudojama kaip viešo naudojimo kelias, padarytų jo eksploatavimą neįmanomu, tuo reikšmingai pažeidžiant visuomenės ar ženklios jos dalies interesus. Šie objektai, jų savybės ir paskirtis buvo įvertinti ir aptarti kompetentingos institucijos – VTPSI, kurios išvadų pagrįstumu nėra pagrindo abejoti. Tai, kad prokuroras nebuvo vietoje bei pats betarpiškai neištyrė betoninės konstrukcijos ir sankasos, nedaro jo išvadų dėl viešojo intereso nebuvimo ginčo santykyje nepagrįstomis ir neteisėtomis. Prokuroras, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas, sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu. Kauno apygardos prokuratūroje, gavus apelianto pareiškimą, buvo renkama medžiaga, ištirtos ir įvertintos visos nurodytos aplinkybės, susijusios teismo sprendimo vykdymu bei valstybinėje žemėje, projektuojamo kelio teritorijoje esančių objektų - atraminės sienelės ir sankasos - vertinimu galimo viešojo intereso pažeidimo aspektu. Aukštesnysis prokuroras sutiko su Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta ginti viešąjį interesą, motyvais ir pripažino skundžiamą sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ir Generalinės prokuratūros prokuroras skundžiamuose nutarimuose išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo prašymo ir skundo argumento. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų argumentais ir padarytomis išvadomis, neleidžia teigti, kad prokuratūroje pareiškėjo prašymas ir skundas aukštesniajam prokurorui buvo išnagrinėti nepilnai, pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotas skundų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimo taisykles. Nutarimuose išsamiai, detaliai ir motyvuotai prokurorai ištyrė visas pareiškimo nagrinėjimui būtinas ir aktualias faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Pareiškėjas neįrodė, kad prokurorai, nagrinėdami jo prašymą bei skundą padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų, todėl teisinio pagrindo naikinti ginčijamus prokurorų sprendimus nėra. Vien tai, kad pareiškėjas turi kitokią nuomonę dėl jo kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo ir analizavimo, aplinkybių vertinimo ir pareiškimo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti prokurorų priimtus procesinius sprendimus.

4.3.                      Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad prokurorai, tirdami pareiškėjo prašymą (skundą), tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai įvertino, nutarimai yra motyvuoti ir išsamūs, juose smulkiai detalizuota pareiškėjo prašyme (skunde) pateikta informacija. Prokurorai, atsižvelgdami į teismų praktiką dėl viešojo intereso gynimo, argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, prokurorai nepažeidė.

21.       Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pareiškimą, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

5.2.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą arba imtis kitų viešojo intereso gynimo priemonių ar ne, suteikia prokurorui. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu ir suformuota teismų praktika, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti klausimo (ginčo), kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Pareiškėjas prokurorų nutarimų neteisėtumą grindžia skirtingų savo ir prokurorių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Apeliantas siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Iki  prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstu dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones, pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra pradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę bei teismų kompetenciją.

5.3.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi suformuotos teismų praktikos nustatytos kompetencijos ribų, ir skundžiamus nutarimus, jų motyvus ir surinktus įrodymus vertino tiek, kiek nepažeidžia prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Neperžengdamas teismo kompetencijos tokiose bylose ribų, teismas pasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, jog prokurorės atmestinai ir pasyviai išnagrinėjo prašymą, teismas nurodė, kad prokuroro diskrecijai priklauso nuspręsti, kokie įrodymai yra tinkami ir/ar pakankami priimant sprendimą dėl to, ar yra pagrindas inicijuoti viešojo intereso gynimą. Teismas teisėtai ir pagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu iš esmės. Teismas pagrįstai nurodė, jog prokurorės, nagrinėdamos pareiškėjo prašymą ir skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, atliko tai tinkamai, savo iniciatyva rinko įrodymus, teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimo kontekste juos analizavo ir vertino sistemiškai ginčo klausimais teismų priimtų procesinių sprendimų turinio kontekste, o savo daromas išvadas aiškiai motyvavo. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti proceso teisės normų, nustatančių pareiškėjo prašymo ir/ar skundo nagrinėjimo procedūras, pažeidimo.

5.4.                      Apeliantas, kreipdamasis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir inicijuodamas teisminį procesą dėl prokurorų nutarimų panaikinimo, kvestionuoja faktines aplinkybes dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais arba dėl kurių jau vyko teismo procesai.

22.       Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą nagrinėti vadovaujantis suinteresuoto asmens 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2020 m. spalio 22 d. atsiliepimais bei juose išdėstytais argumentais ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, kuriuos suinteresuotas asmuo palaiko ir dėl proceso ekonomijos nekartoja, dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties spręsti teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-22-259/2018, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-282-945/2021 pateiktą išaiškinimą, turi būti vykdoma. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Inspekcija, priešingai nei teigia apeliantas. Rašte 2020 m. balandžio 10 d. dėl papildomos informacijos pateikimo Nr. 7SD-2102-(14.7.137 E.) Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius nurodė, kad įvertinus 2019 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, nustatyta, jog jos sietinos su žemės naudojimo tvarkos pažeidimų požymiais, už kuriuos atsakomybė numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnyje (Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti). Tačiau (duomenys neskelbtini) straipsnyje (Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti) yra numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Teismų praktikoje savavališku privačios ar valstybinės žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai žemės sklypas užstatymas statiniais. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2798-09; nutartys (duomenys neskelbtini)317/2017, AN2-667-245/2017). (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje įrengtas apie 21 kv. m ploto ir apie 0,35 m aukščio žvyro grunto sluoksnis naudojamas įvažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakomybė už savavališką valstybinės žemės naudojimą ANK nėra numatyta. Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad vietinės reikšmės keliai tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas numato, kad savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas, saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija.

24.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.                      Apelianto atskirojo skundo teiginiai, kad ligi šiolei nebuvo atlikta jokių veiksmų, kad būtų taikomi sprendime numatyti padariniai, nėra imamasi jokių įstatyme numatytų prievartos priemonių – baudų skyrimo už nevykdymą ir pan. yra paneigti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (pateiktas raštas dėl priverstinio vykdymo).

8.2.                      Apelianto atskirojo skundo teiginiai dėl inspekcijos neva neteisėto neveikimo ir neteisėtų veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

26.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl prokuratūros sprendimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantas prašė teismo prie bylos medžiagos prijungti ONKT skyriaus prokuroro A. M. baigiamąją kalbą, 2012 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-592/2012 ir 2012 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2012.

28.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Įstatymas taip pat riboja naujų įrodymų priėmimą, jeigu tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą (taip pat ir atskirąjį skundą) grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. 

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

30.       Apeliantas pateikė prašymą priimti papildomus dokumentus, tačiau nenurodė, kokius atskirojo skundo argumentus šie įrodymai pagrindžia. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės prašomi priimti papildomi dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu, objektyvių priežasčių dėl jų negalėjimo pateikti pareiškėjas nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo minėtų dokumentų priimti ir vertinti nagrinėjant atskirąjį skundą (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis). 

31.       Suinteresuotas asmuo T. P. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui informaciją apie Europos žmogaus teisių teisme išnagrinėtą bylą, kurioje buvo spręstas klausimas susijęs su N. P. nurodoma Kauno apygardos teismo nutartimi ir kurioje yra pasisakyta dėl Žemės sklypo ribų netinkamo nustatymo, nurodė, jog šis įrodymas nebuvo pateiktas su ankstesniais procesiniais dokumentais, kadangi byla Europos žmogaus teisių teisme buvo išnagrinėta tik 2021 m. sausio 19 d., tačiau prašymo dėl minėto įrodymo prijungimo prie bylos medžiagos nepareiškė. Todėl apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens kartu su atsiliepimu pateikto naujo rašytinio įrodymo nepriima. 

32.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Todėl įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikia prokurorui.

33.       Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų, yra teisinga, ką pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ir padarė.

34.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, tirdamos pareiškėjo pareiškimą ir skundą, prokurorės atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, nutarimuose vertino ir nurodė argumentus, kuriais grindė savo išvadas dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl neturi pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos proceso normos, nustatančios pareiškėjo pareiškimo ir skundo nagrinėjimo procedūras. Juolab, kad pareiškėjas nei pareiškime apylinkės teismui, nei atskirajame skunde iš esmės to ir neginčija, t. y. nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padariusios prokurorės nagrinėjusios pareiškėjo pareiškimą ir skundą.  

35.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą arba imtis kitų viešojo intereso gynimo priemonių ar ne, suteikia prokurorui. Šis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu ir suformuota teismų praktika, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti klausimo (ginčo), kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Pareiškėjas prokurorų nutarimų neteisėtumą grindžia skirtingų savo ir prokurorių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Apeliantas siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Ir būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstu dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones, pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra pradėtas nagrinėti teisme, esmės, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę bei teismų kompetenciją.

36.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo patikslintą pareiškimą, nes jame nurodyti reikalavimai peržengė teismo diskrecijos ribas, kadangi pareiškėjas reikalavo, jog teismas atliktų pakartotinį pareiškėjo prokurorui teikto skundo aplinkybių ir argumentų vertinimą, o tokios teisės teismas neturi. Teismas, savo diskrecijos ribose, patikrino ir įvertino prokurorių atliktą tyrimą ir skundžiamoje nutartyje pasisakė, jog prokurorės veikė aktyviai, nagrinėdamos atitinkamai pareiškėjo prašymą bei skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, savo iniciatyva rinko įrodymus, susijusius su ginčo betoninėmis trinkelėmis, tvora, sankasa bei gelžbetonine konstrukcija, teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimo kontekste, surinktus įrodymus analizavo ir vertino juos sistemiškai ginčo klausimais teismų priimtų procesinių sprendimų turinio kontekste, o savo daromas išvadas aiškiai motyvavo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, kad prokurorės pažeidė proceso teisės normas, nustatančias pareiškėjo prašymo ir/ar skundo nagrinėjimo procedūras.

37.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiami prokurorių nutarimai nagrinėjamu atveju yra pakankamai motyvuoti ir aiškūs, juose nurodyti esminiai argumentai, kurie sąlygojo prokurorių sprendimą nesiimti viešojo intereso gynimo priemonių. Prokurorės, tirdamos pareiškėjo pareiškimą ir skundą, tai atliko ne formaliai, o analizavo pateiktą informaciją, ją teisiškai įvertino, nutarimai yra motyvuoti ir išsamūs, juose smulkiai detalizuota pareiškėjo pareiškime ir skunde pateikta informacija. Prokurorės, atsižvelgdamos į teismų praktiką dėl viešojo intereso gynimo, argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, prokurorės nepažeidė. Apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, todėl vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorių padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

38.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo eilę faktinių aplinkybių, kurios, jo nuomone, patvirtina būtinybę prokurorui imtis viešojo intereso gynimo priemonių, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas neturi teisės nei įpareigoti, nei pasiūlyti prokurorui ginti viešąjį interesą. Priešingu atveju būtų peržengtos teismo kompetencijos ribos šiuo klausimu. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika ir neperžengė įstatymo nustatytų teismui ribų kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą (CPK 185 straipsnis).

39.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). 

40.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundžiamus prokurorių nutarimus, padarė tinkamas ir bylos medžiaga pagrįstas išvadas, vertindamas prokurorių nutarimus teisingai taikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41.       Suinteresuotas asmuo T. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Suinteresuoto asmens pateikti įrodymai patvirtina, kad jis patyrė 210,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą parengimu (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgdamas į suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumą, apimtį bei kokybę, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja pagrindą suinteresuoto asmens naudai iš pareiškėjo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

42.       Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė dylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens prašymo netenkina.

Kauno

n u t a r i a :

Kauno

Priteisti iš pareiškėjo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui T. P., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) 210,25 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Raimondas Buzelis