Civilinė byla Nr. e2A-674-910/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43871-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.10; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) SIA „UniCredit Leasing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį atsakovui T. Š. dėl turto išreikalavimo ir skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, grąžinti / perduoti ieškovei turtą – lengvąjį automobilį Volswagen Passat CC, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2011 m., leidžiant šią sprendimo dalį vykdyti skubiai; 2) priteisti iš atsakovo 5767,40 Eur neišpirktos turto vertės, 166 Eur negautų palūkanų, 439,18 Eur delspinigių ir 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną finansinių įsipareigojimų nevykdymo dieną, juos skaičiuojant nuo 5767,40 Eur neišpirktos turto vertės ir 6372,58 Eur skolos sumos, juos skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. gruodžio 5 d.) iki turto realaus grąžinimo ieškovui momento ir visiško 6372,58 Eur skolos grąžinimo įvykdymo ieškovei momento; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 704350/00, pagal kurią ieškovė įgijo ir pagal lizingo sutartį perdavė atsakovui naudotis ir valdyti už užmokestį lengvąjį automobilį Volkswagen Passat CC. Atsakovas nevykdė savo mokėjimo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, todėl ieškovė 2017 m. spalio 9 d. pranešimu vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo atsakovą įvykdyti turimus įsipareigojimus ieškovei, t. y. sumokėti priklausančius mokėjimus, o to nepadarius nustatytu laiku – grąžinti ieškovei priklausantį automobilį. Pranešime nurodytu terminu atsakovas savo prievolių ieškovei neįvykdė, taip pat nepagrąžino automobilio.
3. Atsakovui asmeniškai buvo įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 6372,58 Eur skolos, 0,05 proc. dydžio delspinigius už 6372,58 Eur skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 174,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2015 m. liepos 29 d. buvo sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr. 704350/00 (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią ieškovė (lizingo davėja) įsipareigojo įgyti iš pardavėjo UAB „Moller Auto“ lengvąjį automobilį Volswagen Passat CC, pagaminimo data 2011 m., identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ir perduoti jį atsakovui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o atsakovas įsipareigojo tinkamai mokėti visus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas sutarties sąlygas. Bylos duomenimis, ieškovė siuntė atsakovui 2017 m. birželio 27 d. priminimą dėl skolos pagal Lizingo sutartį sumokėjimo. 2017 m. spalio 9 d. pranešimu dėl vienašališko sutarties nutraukimo ieškovė pranešė atsakovui, kad yra esminis Lizingo sutarties pažeidimas, nes atsakovas nevykdo mokėjimo įsipareigojimų, nurodė, jog, nesumokėjus skolos per nustatytą terminą, Lizingo sutartis bus laikoma nutraukta. Šis pranešimas atsakovui įteiktas asmeniškai. 2017 m. gruodžio 1 d. pranešimu MB „Vikaras“ pranešė ieškovei, kad informavo atsakovą apie tai, jog Lizingo sutartis nutraukta, taip pat, kad reikia grąžinti automobilį ieškovei, tačiau atsakovas nurodė, jog automobilio neturi, nes jį iš jo atėmė nepažįstami asmenys. Ieškovės skaičiavimu, atsakovo įsiskolinimą sudaro 5767,40 Eur neišpirkta turto vertė, 166 Eur ieškovės negautos palūkanos ir 439,18 Eur delspinigiai.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog lizingo sutartimi tarp šalių sukuriami komerciniai–investiciniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas automobilį įgijo vartojimo tikslais. Šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad lizingo gavėjas yra asmuo, finansinio lizingo (išperkamosios nuomos) pagrindu lizingo laikotarpiu įgyjantis teisę valdyti ir naudoti turtą asmeninėms, šeimos, namų ūkio reikmėms tenkinti, su tikslu sumokėjus visus sutartyje numatytus mokėjimus bei įvykdžius kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus įgyti nuosavybės teisę į turtą. Taigi šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, to neneigė ir teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs ieškovės atstovas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ši sutartis nelaikytina lizingo sutartimi, o tai lemia, jog, atsakovui jos tinkamai nevykdžius, ieškovė neturi teisės reikalauti taikyti CK 6.574 straipsnyje numatytų pasekmių.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2013).
8. Teismas nurodė, kad sutarčių teisė leidžia šalims sudaryti mišrias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai šalys sudaro CK nereglamentuojamą sutartį, ji gali būti kvalifikuojama kaip panašius požymius turinčios rūšies sutartis arba kaip mišri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos. Nagrinėjamu atveju, kompleksiškai įvertinęs šalių sudarytos sutarties nuostatų turinį, teismas sprendė, kad šalių sudaryta sutartis jungia išperkamosios nuomos (CK 6.503 straipsnis) ir pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (CK 6.411 straipsnis) bruožus, be to, jai taikytinos normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.2281 straipsnis).
9. Šalių sudarytos Sutarties 9.2 punkte nustatyta, kad, įvykus esminiam sutarties pažeidimui, lizingo davėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visus lizingo mokėjimus pagal sutartį prieš terminą (9.2.1. punktas) arba vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, pareikalauti nedelsiant grąžinti turtą bei atlyginti visus dėl išankstinio sutarties nutraukimo patirtus nuostolius bei išlaidas (9.2.2 punktas). Pagal Sutarties 9.4 punktą, lizingo davėjui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą (9.2.2 punktas), lizingo gavėjo pagal sutartį lizingo davėjui sumokėti mokėjimai negrąžinami (administravimo mokestis, pradinė įmoka, bet kokie kiti mokėjimai, kuriuos šios sutarties pagrindu lizingo davėjas gavo iš lizingo gavėjo), o lizingo gavėjas privalo sumokėti visus iki sutarties nutraukimo nesumokėtus lizingo mokėjimus, delspinigius bei kitus šios sutarties pagrindu atsiradusius mokėjimus, taip pat padengti visus lizingo davėjo dėl šios sutarties nutraukimo patirtus nuostolius bei išlaidas, kompensuoti turto pardavimo nuostolį, kuris lygus skirtumui tarp lizingo davėjo pardavus ar kitaip realizavus turtą gautos sumos ir neišpirktos turto vertės sutarties nutraukimo dieną.
10. Teismas pažymėjo, kad formalus sutarties nuostatų aiškinimas nėra tinkamas, privalu atsižvelgti į šalių susitarimo esmę, t. y. išsiaiškinti sutarties dalyką (dėl ko šalys susitarė) bei jos sąlygas (sutarties šalių teises bei pareigas), ir įvertinti jas sutarčių teisės instituto bendrųjų bei specialiųjų normų kontekste. Sisteminė nurodytų šalių sudarytos sutarties nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad šalys buvo sutarusios, jog, atsakovui netinkamai vykdant sutartį, ją nutraukusi ieškovė turės teisę būti atstatyta į padėtį, kuri būtų buvusi, jei sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai, taip pat jai bus kompensuoti patirti nuostoliai, o tam gali pasirinkti alternatyvų savo teisių gynimo būdą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė, reikalaudama tiek visų įmokų pagal sutartį kartu su mokėjimo palūkanomis bei delspinigiais, negali reikalauti dar ir įpareigoti atsakovą grąžinti automobilį, nes tokiu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.
11. Teismas nurodė, kad atsakovas, sumokėjęs visus sutartyje sutartus mokėjimus, įgyja nuosavybės teisę į jam perduotą automobilį (Sutarties 8.2 punktas). Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas yra išmokėjęs ieškovei didžiąją dalį automobilio vertės – 10 982,60 Eur iš 16 750 Eur. Be to, pati ieškovė pažymėjo, kad ji nesitiki automobilio faktiškai atgauti, nes jis galimai yra prarastas. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju geriausiai šalių interesus atitiktų ne automobilio perdavimas ieškovei, tačiau nesumokėtų sumų jai priteisimas. Teismas sprendė, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti automobilį atmestinas, tačiau ieškovė, nutraukusi sutartį prieš terminą atsakovui tinkamai nevykdžius savo prievolės, pagrįstai reikalauja priteisti jai iš atsakovo 5767,40 Eur neišpirktos turto vertės, taip pat 166 Eur ieškovo negautų mokėjimo palūkanų.
12. Vadovaudamasis Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1 ir 9.5 punktais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo priskaičiuotus 439,18 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.
13. Patenkinęs reikalavimus dėl nesumokėtų sumų pagal mokėjimų grafiką priteisimo, teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę į suderėtus delspinigius, skaičiuojamus nuo bendros skolos sumos, t. y. 6372,58 Eur. Tačiau teismas laikė pertekliniu ir nepagrįstu, todėl netenkino ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius papildomai dar ir nuo neišpirktos turto vertės, t. y. 5767,40 Eur.
14. Spręsdamas dėl prašomų priteisti procesinių palūkanų, teismas pažymėjo, kad pagal suformuotą teismų praktiką, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys prašo ir netesybų, ir kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgą). Nagrinėjamu atveju už laikotarpį iki visiško prievolės įvykdymo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 0,05 proc. dydžio delspinigius (tai sudaro 18,25 proc. dydžio metinę normą), ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, todėl procesinės palūkanos, kaip mažesniosios, įskaitytinos į delspinigius.
15. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo patenkinta pusė ieškiniu pareikštų reikalavimų, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė pusę jos už ieškinio reikalavimus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 136,50 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
16. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti / perduoti ieškovei lengvąjį automobilį, ir klausimą išspręsti iš esmės, priimant dėl šios dalies naują sprendimą – nurodytą ieškovės reikalavimą patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant nurodytą teisės normą, nurodyta, kad visą sutarties laikotarpį lizingo davėjas išlaiko nuosavybės teisę į daiktą, o lizingo gavėjas neturi disponavimo daiktu teisės, bet gauna ekonominę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013). Lizingo sutartimi šalių buvo sulygta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu turtas nuosavybės teise priklausys lizingo davėjui (Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 2.5 punktas). Atsakovas atitinkamame viešajame registre išviešino faktą, kad turtas įregistruotas ir nuosavybės teise priklauso ieškovei. Taigi iki to laiko, kol lizingo gavėjas (atsakovas) nesumokėjo visos Lizingo sutarties kainos, lizingo objektas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Šią aplinkybę, patvirtina ne tik Lizingo ir lizingo objekto pirkimo-pardavimo sutartys, bet ir atsakovo veiksmai, kuriais jis ne tik neginčija fakto, kad lizingo objektas iki tinkamo Lizingo sutarties įvykdymo priklauso ieškovei, bet jį pripažįsta. Šią aplinkybę atsakovas pripažino ir vykdydamas Lizingo sutarties nuostatas, atlikdamas įrašus viešuosiuose registruose, iš kurių matyti, kad Lizingo sutarties objektas yra ieškovės nuosavybė. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą išreikalauti turtą, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei, pažeidė teisinį reglamentavimą.
16.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas savininkas valdo jam priklausantį turtą, juo naudojasi ir disponuoja savo nuožiūra. Pagal CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktą niekas negali paimti iš savininko nuosavybės prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 4.35 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad valdymas pažeidžiamas trukdant valdyti daiktą. Pagal CK 4.98 straipsnį daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Tai reiškia, kad ieškovei esant turto savininke sprendimo dalis, kuria atsisakyta išreikalauti iš atsakovo ieškovei priklausantį turtą yra neteisėta, nes prieštarauja nurodytoms teisės normoms, apibrėžiančios turto savininko teisės į turtą absoliutumą ir neliečiamumą.
16.3. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą išreikalauti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, sprendime nurodė, kad, priteisus ieškovei ir turtą, ir skolą, ieškovė gali nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Pirma, ieškovės kaip turto savininkės teisės į turtą yra absoliučios ir jų varžyti Lizingo sutarčiai esant nutrauktai, t. y. atsakovui neturint teisinio pagrindo naudotis turtu, nėra jokio teisinio pagrindo. Antra, teismas negali priimti sąlyginių sprendimų ir spėlioti kas bus, todėl, turtui esant neatgautam, pamąstymai, kas bus, jeigu turtas bus atgautas ir vėliau realizuotas, nėra ir negali būti laikomas pagrindu ieškiniui atmesti. Trečia, nors ir sutiktina su teismo motyvais, kad ieškovė negali nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, tačiau skolos atgavimo procesas, jos mažinimas ir pan. turėtų būti ir yra kontroliuojami ne pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, bet vykdymo procese šį sprendimą vykdant antstoliui, jei susiklostytų tokia situacija, kad išreikalautinas turtas būtų išreikalautas ir vėliau ieškovės realizuotos (šiuo metu turtas nėra išreikalautas ir grąžintas ieškovei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-351/2014; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-364/2010). Taigi, teismui patenkinus reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti turtą ieškovei, dar nereiškia nepagrįsto praturtėjimo, nes nėra aišku, ar apskritai tas turtas ieškovei bus grąžintas. Kita vertus, ieškovės teisė prisiteisti turtą ir jo reikalauti iš atsakovo yra besąlyginė ir absoliuti, o išieškojimo aplinkybės ir mastas kontroliuotini vykdymo procese, bet ne pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą.
17. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. liepos 29 d. sudarė Lizingo sutartį, pagal kurią ieškovė (lizingo davėja) įsipareigojo įgyti iš trečiojo asmens lengvąjį automobilį nuosavybės teise ir perduoti jį atsakovui (lizingo gavėjui) valdyti ir naudoti sutartyje numatytomis sąlygomis bei tvarka, o atsakovas įsipareigojo tinkamai mokėti visus sutartyje numatytus mokėjimus ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas piniginių prievolių nustatytais terminais pagal sutartį nevykdė ilgiau kaip tris mėnesius, todėl ieškovė, vadovaudamasi Lizingo sutarties 9.1.2 punktu, sutartį nutraukė vienašališkai.
21. Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą; lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką, nes daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-684/2017; kt.).
23. Nagrinėjamoje byloje nėra šalių teisinio ginčo dėl lizingo davėjos (ieškovės) atlikto vienašalio Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo. Ginčas kilęs dėl Lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, t. y. ieškovės teisės reikalauti priteisti iš atsakovo tiek Lizingo sutarties pagrindu gautą automobilį, tiek įsiskolinimą, kurį sudaro neatliktos įmokos pagal Lizingo sutartį ir delspinigiai.
24. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo skolą, o reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti / perduoti automobilį atmetė. Įvertinęs Lizingo sutarties nuostatas, teismas padarė išvadą, kad šalys buvo sutarusios, jog, atsakovui netinkamai vykdant sutartį, ją nutraukusi ieškovė turės teisę būti atstatyta į padėtį, kuri būtų buvusi, jei sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai, taip pat jai bus kompensuoti patirti nuostoliai, o tam ieškovė gali pasirinkti alternatyvų savo teisių gynimo būdą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, reikalaudama tiek visų įmokų pagal Sutartį kartu su mokėjimo palūkanomis bei delspinigiais, negali reikalauti dar ir įpareigoti atsakovą grąžinti automobilį, nes tokiu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.
25. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais, teigia, kad esant nustatytai aplinkybei, jog automobilis nuosavybės teise priklauso ieškovei, teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei automobilį. Ieškovė sutinka su teismo argumentu, kad ji negali nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, tačiau kartu pažymi, jog teismo įpareigojimas atsakovą grąžinti ieškovei automobilį dar nereiškia nepagrįsto praturtėjimo, nes neaišku, ar apskritai automobilis bus grąžintas. Ieškovės manymu, su išieškojimu susijusios aplinkybės, įskaitant ir mastą, kontroliuotini vykdymo procese, bet ne teismui priimant sprendimą.
26. Aptariamu atveju nėra ginčo dėl to, kad lizingo dalykas (automobilis) tiek jo perdavimo atsakovui metu, tiek vėliau nuosavybės teise priklausė ir priklauso ieškovei. Nutraukus Lizingo sutartį, atsakovas neteko turėto teisinio pagrindo toliau naudotis Lizingo sutarties dalyku buvusiu automobiliu. Atsakovo pareigą nutraukus Lizingo sutartį grąžinti ieškovei automobilį įtvirtino tiek aptartas teisinis reglamentavimas (CK 6.574 straipsnis), tiek šalių sudaryta Lizingo sutartis (Bendrųjų sąlygų 9.2.2, 9.5 punktai). Atsakovas apie Lizingo sutarties nutraukimą ir pareigą grąžinti ieškovei automobilį buvo informuotas asmeniškai pasirašytinai (b. l. 27), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų bendradarbiavęs su ieškove ir ėmęsis priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą ieškovei (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovės teigimu, lizingo dalyku buvęs automobilis jai iki šiol neperduotas, taip pat nežinoma jo buvimo vieta.
27. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo įpareigojimas grąžinti ieškovei lizingo sutarties dalyką (automobilį) savaime dar nereiškia nepagrįsto ieškovės praturtėjimo atsakovo sąskaita. Net pirmosios instancijos teismui netenkinus šio ieškinio reikalavimo, ieškovė ir toliau liko vienintelė teisėta jo savininkė, be kita ko, išlaikydama teisę disponuoti šiuo daiktu, nepriklausomai nuo priimto teismo sprendimo.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).
29. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu lizingo objektu buvusio turto vertė viršija lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, skirtumas turi būti grąžinamas lizingo gavėjui, nes priešingu atveju lizingo davėjas nepagrįstai praturtėtų. Be to, nors lizingo davėjas yra laisvas pasirinkti, ar turtą parduoti, kitaip perleisti, ar laikyti savo nuosavybe, tačiau tai neatleidžia jo nuo pirmiau nurodytos pareigos – grąžinti skirtumą lizingo gavėjui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).
30. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nepagrįsto praturtėjimo situaciją būtų galima konstatuoti tuo atveju, jeigu lizingo dalyko vertė / realizavimo kaina viršytų pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteistą įsiskolinimo sumą, kurią sudaro neatliktos įmokos pagal Lizingo sutartį ir delspinigiai. Tokiu atveju ieškovė turėtų pareigą grąžinti skirtumą atsakovui.
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsakovui padarius esminį Lizingo sutarties pažeidimą ir ieškovei nutraukus sutartį vienašališkai, ši, būdama vienintelė teisėta Lizingo sutarties dalyko (automobilio) savininkė, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti sutarties dalyku buvusį automobilį, o atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovei šį daiktą.
32. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, tenkinant ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo grąžinti ieškovei Lizingo sutarties dalyką (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Apeliacine tvarka pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinus ieškinio reikalavimą, kuris buvo atmestas, visi ieškovės ieškinio materialieji reikalavimai yra patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad byla išspręsta ieškovės naudai, atsakovas turi atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
34. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo pusę jo už ieškinio reikalavimus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 136,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus likusį ieškinio reikalavimą, ieškovei iš atsakovo priteistina kita žyminio mokesčio dalis – 136,50 Eur.
35. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš ieškovo priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas 130 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
patenkinti ieškovės apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo grąžinti ieškovei automobilį, ir šį ieškinio reikalavimą patenkinti – įpareigoti atsakovą T. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovei SIA „UniCredit Leasing“ (juridinio asmens kodas 40003423085), veikiančiai per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302629475), lengvąjį automobilį Volswagen Passat CC, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2011 m.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei SIA „UniCredit Leasing“ (juridinio asmens kodas 40003423085), veikiančiai per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302629475) iš atsakovo T. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 136,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Priteisti ieškovei SIA „UniCredit Leasing“ (juridinio asmens kodas 40003423085), veikiančiai per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302629475) iš atsakovo T. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Laima Ribokaitė
Tomas Venckus