Civilinė byla Nr. e2-3131-475/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20502-2021-4

       Procesinio sprendimo kategorijos:  

       2.6.16.10; 2.6.8.11.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

       (S)

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atstovei G. U.,

dalyvaujant trečiajam asmeniui M. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui K. Z. dėl įpareigojimo grąžinti turtą pagal lizingo sutartį, trečias asmuo M. Z..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Swedbank lizingas ” (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą K. Z. (toliau – atsakovas) per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei atsakovo neteisėtai valdomą turtą - automobilį (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2016 m. kovo 4 d. ieškovė ir atsakovas sudarė grįžtamojo lizingo sutartį (kai turto pardavėjas ir lizingo gavėjas tas pats asmuo) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo iš atsakovo (kaip pardavėjo) įsigyti savo nuosavybėn (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei perduoti jį naudotis ir valdyti atsakovui (kaip lizingo gavėjui) su sąlyga, kad atsakovas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai: sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią įgijusi turtą nuosavybės teise, perdavė jį atsakovui valdyti ir naudotis lizingo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei sutartines įmokas pagal sutarčių įmokų grafikus, tačiau atsakovas vėlavo mokėti įmokas pagal sutartį, todėl susidarė įsiskolinimas.

1.2.                      Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartį, ieškovė 2020 m. gegužės 7 d. išsiuntė atsakovui pranešimą „Dėl įsiskolinimo ir vienašališko sutarties nutraukimo“, nurodydama, jog nuo 2020 m. gegužės 22 d. nutraukiama sutartis ir informavo, jog nutraukus Lizingo sutartį, atsakovas privalo nutraukti turto eksploataciją ir turtą priėmimo–perdavimo akte nurodyto komplektiškumo, visiškai paruoštą eksploatacijai, nedelsiant perduoti ieškovės įgaliotai atstovei UAB „Autopark“.

1.3.                      Atsakovas minėto ieškovės reikalavimo neįvykdė. Ieškovei liko negrąžintas pagal Lizingo sutartį naudotas turtas, t. y. automobilis (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

1.4.                      Ieškovė naudojosi šia teise ir reikalavo grąžinti jai turtą, tačiau atsakovas teisėto ir pagrįsto ieškovės reikalavimo neįvykdė. Atsakovo veiksmai, kai jis naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nemokėdamas jokių įmokų, t. y. neatlygintinai, pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė ne tik patiria nuostolių dėl to, jog atsakovas nemoka turto išpirkimo įmokų ir palūkanų, nuomojamas daiktas yra naudojamas, jis dėvisi, todėl daikto vertė mažėja. Todėl atsakovas turi būti įpareigotas įvykdyti prievolę, t.y. grąžinti pagal lizingo sutartis naudotą turtą ieškovei.

1.5.                      Ieškovė pažymi, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas atsakovui valdyti ir naudotis buvo perduotas sutarčių pagrindu. Šio turto atžvilgiu atsakovas turėjo tik tokias teises, kurios buvo aiškiai įvardintos sutartyje, t. y. turtą valdyti ir juo naudotis. Dėl esminio pažeidimo nutraukus sutartį, atsakovas neteko visų turėtų teisių į turtą, t. y. pasibaigė turto valdymo ir naudojimosi teisinis pagrindas. Taigi atsakovas neteko teisės valdyti ir naudotis turtu, o ieškovė įgijo teisę reikalauti turtą grąžinti.

1.6.                      Iki ieškinio pareiškimo, ieškovė ir kitais būdais bandė susigrąžinti turtą, tačiau atsakovas be teismo sprendimo turto grąžinti nesiruošia. Remdamasis pasirašyta tarpininkavimo vykdant turtinę prievolę sutartimi, ieškovė kreipėsi į UAB „Turto rizikos valdymas“, prašydama rasti ieškovei priklausantį turtą ir jį grąžinti teisėtai savininkei. Vėliau ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant tuo, jog tarp šalių susiklostė civiliniai turtiniai santykiai, todėl dėl pažeistų interesų gynimo šalys turi kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų nustatyta tvarka.

1.7.                      Ieškovė, atsikirsdama į atsakovo atsiliepimo argumentus, dublike nurodo, kad atsakovas pripažįsta ieškovės ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, t. y. tai, jog atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal šalių sudarytą sutartį. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas ieškovė 2019 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d. pretenzijomis įspėjo atsakovą, kad nesumokėjus pretenzijose nurodytos sumos, ieškovė vienašališkai nutrauks sutartį. Taigi priešingai, nei teigia atsakovas, jam net du kartus buvo suteiktas papildomas terminas įsiskolinimo padengimui.

1.8.                      Atsakovui per papildomai nustatytus terminus neįvykdžius ieškovės teisėtų reikalavimų sumokėti skolą, pastarasis, remdamasis sutarties bendrosiomis sąlygomis tik 2020 m. gegužės 7 d. pranešimu nuo 2020 m. gegužės 22 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Sutarties nutraukimo metu atsakovo skola ieškovei 340 kalendorinę vėlavimo dieną buvo 3 680,66 Eur.

1.9.                      Atsakovas sutartines įmokas vėlavo mokėti gerokai ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, t. y. prieš vienašališkai nutraukdama sutartį ieškovė suteikė atsakovui gerokai ilgesnį terminą sutarties pažeidimui pašalinti, nei yra numatyta pačioje sutartyje. Nepaisant to, atsakovas nedėjo reikiamų pastangų sutarties galiojimo išsaugojimui, laiku ir tinkamai nepadengė susidariusio įsiskolinimo, todėl sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Po sutarties nutraukimo, ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti jai sutarties pagrindu atsakovo valdytą ir naudotą turtą.

1.10.                      Šiuo atveju sutartyje yra ne tik aiškiai ir nedviprasmiškai aptarta kas yra laikoma esminiu pažeidimu, bet ir nustatyta ieškovės teisė tam tikrais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1. punktas nurodo, kad bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, jei klientas padaro bent vieną iš šių esminių pažeidimų (i) ilgiau nei 1 mėnesį nesumoka bet kokių mokėjimų ir tokių pradelstų mokėjimų bendra suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų neišpirktos turto vertės, (ii) ilgiau nei 3 mėnesius nesumoka bet kokių mokėjimų, t. y. kai 3 mėnesius iš eilės yra pradelstas sumokėti bet koks mokėjimas ir kt.

1.11.                      Šiuo atveju sutartis turi būti laikoma iš esmės pažeista ir atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus vertinimo kriterijus. Savalaikis sutartinių įmokų mokėjimas yra esminė tinkamo sandorio vykdymo sąlyga finansuotojo požiūriu. Atsakovas pažeidė finansinių įsipareigojimų vykdymo terminus, o tai reiškia, kad ieškovė negavo to, ko pagrįstai tikėjosi sudarydama sutartis – tinkamo prievolių vykdymo.

1.12.                      Ieškovė ne tik negali atgauti nesumokėtos pinigų sumos, bet ir atsiimti nuosavą turtą bei taip bent iš dalies sumažinti patiriamus nuostolius. Akivaizdu, jog ne tokio sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovė tikėjosi.

1.13.                      Ieškovė su dubliku pateikė pašto lydraščius įrodančius, jog ir pretenzijos, ir pranešimas apie nutraukimą atsakovui buvo išsiųstos registruotu paštu, elektroninius laiškus, įrodančius, jog atsakovas gavo informaciją elektroniniu paštu ir ją perskaitė, žinutę elektroninėje bankininkystėje, su žyma, jog ji taip pat buvo perskaityti. Sutarties bendrųjų sąlygų 14.1. punktas numato, jog „paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta 5 (penktą) dieną nuo jos išsiuntimo dienos. (...) Informacija taip pat laikoma Bendrovės tinkamai pateikta Klientui, jei ji pateikiama naudojantis Interneto banku.“

1.14.                      Ieškovė pažymi, kad pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą yra ieškovės diskrecijos teisė. Ieškovė neturėjo visiškai jokio pagrįsto pagrindo tikėtis, jog atsakovas bus pajėgus įvykdyti tokius įsipareigojimus. Ieškovė praktiškai metus laiko laukė prieš nutraukdama sutartį vis tikėdama, jog atsakovas sumokės skolą. Kaip jau minėta, tikint atsakovo ketinimais padengti skolą sutartis buvo nutraukta esant ne 30 kalendorinių dienų, o 340 kalendorinių dienų vėlavimui. Atsakovas neturėjo lėšų, kuriomis būtų galėjęs padengti susidariusią skolą. O nesant galimybės sumokėti skolos sumą, akivaizdu, jog, juo labiau, nėra galimybės sumokėti visų likusių nepadengtų mokėjimų pagal sutartį. Atsakovas turėjo visas galimybes ir po sutarties nutraukimo bandyti tartis ir sumokėjęs visas sumas išsipirkti turtą, tačiau to nepadarė. Todėl ne ieškovė, o atsakovas šioje situacijoje elgiasi nesąžiningai, kadangi nuo 2019 m. birželio mėnesio nemokėdamas įmokų, esant nutrauktai sutarčiai, naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu ir toliau siekia visais įmanomais būdais atitolinti jo grąžinimą.

1.15.                      Ieškovė pažymi, jog sutartis pasibaigia tinkamu įvykdymu tik klientui sumokėjus bendrovei visas turto išpirkimo įmokas ir visus kitus mokėjimus arba anksčiau termino išpirkus turtą sutartyje nustatyta tvarka. Klientui iš anksto yra žinoma, kad nuosavybės teisę į daiktą jis įgis tik sumokėjęs visą sutartyje nustatytą kainą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nėra įgijęs nuosavybės teisės į ginčo turtą, kadangi pagal sutartį liko nesumokėta 7 395,14 Eur suma.

1.16.                      Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, ieškinį prašė patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

I.       Atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimai

1.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad:

2.1.                      2016 m. kovo 4 d. buvo sudaryta Lizingo sutartis, kurios pagrindu atsakovui kilo pareiga iki 2021 m. kovo 15 d. išpirkti turtą, kurio vertė 25 000 Eur, kas mėnesį mokant turto išpirkimo įmokas bei sumokant pirmąją 6 300 Eur turto išpirkimo įmoką. Dėl kilusių finansinių sunkumų atsakovas neturėjo galimybės laiku mokėti periodines įmokas pagal Lizingo sutartį, dėl ko 2020 m. gegužės 7 d. susidarė 3 680,66 Eur skola. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikia 2020 m. gegužės 7 d. pranešimą, jog atsakovui buvo suteiktas papildomas terminas sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau nesumokėjus skolos buvo išsiųstas pranešimas, jog ieškovė vienašališkai nutraukia sutartį.

2.2.                      Atsakovo manymu, Lizingo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes atsakovas iš ieškovės negavo nei raginimo sumokėti susidariusį įsiskolinimą per papildomą terminą, taip pat negavo ir pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą.

2.3.                      Lizingo sutarties 8.1. punkte numatyta, jog bendrovė turi teisę pareikalauti, kad klientas per 14 dienų nuo bendrovės raštiško pareikalavimo gavimo dienos sumokėtų visas Turto išpirkimo įmokas ir Palūkanų įmokas už visą likusį turto išpirkimo laikotarpį bei visus kitus priskaičiuotus Mokėjimus, arba, ne mažiau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjusi Klientą, vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jei klientas padaro bent vieną iš šių esminių pažeidimų: 8.1.1. ilgiau nei 1 mėnesį nesumoka bet kokių mokėjimų ir tokių pradelstų mokėjimų bendra suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų neišpirktos Turto vertės.

2.4.                      Atsakovui nevykdant Lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nevykdant mokėjimų, ieškovė neva nustatė papildomą terminą pažeistiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau atsakovas jo negavo, todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti Lizingo sutartį.

2.5.                      Be to, net jeigu paaiškėtų, kad toks pranešimas apie papildomą terminą prievolei įvykdyti buvo atsakovui įteiktas, tai minėtos skolos susidarymas negali būti laikomas esminiu Lizingo sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę ieškovei vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti turtą, kadangi Lizingo sutartis numato galimybę ieškovei pasirinkti kitą savo teisių gynybos būdą – pareikalauti, kad atsakovas sumokėtų visas turto išpirkimo įmokas ir palūkanų įmokas už visą likusį turto išpirkimo laikotarpį bei visus kitus priskaičiuotus mokėjimus. Šiuo atveju esant susidariusiam įsiskolinimui, ieškovė turėjo teisę arba vienašališkai nutraukti Lizingo sutartį, arba pareikalauti sumokėti visas turto išpirkimo įmokas. Akivaizdu, jog per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2020 m. atsakovas buvo išpirkęs didžiąją dalį turto vertės (Lizingo sutarties pabaigos terminas numatytas 2021 m. kovo 15 d.), taigi, ieškovė pasirinko nesąžiningą savo teisių gynybos būdą, reikalaudama sugrąžinti turtą.

2.6.                      Trečiasis asmuo M. Z. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo paaiškino, kad padėjo sūnui parsivežti ginčo automobilį. Žodžiu kreipėsi į ieškovę dėl įmokų atidėjimo. Automobilio negrąžino, nes bankas būtų pardavęs jo neremontuodamas už likutinę vertę. Trečiasis asmuo ir atsakovas automobilį suremontavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 4 d. atsakovas ir ieškovė sudarė grįžtamojo lizingo sutartį (kai turto pardavėjas ir lizingo gavėjas tas pats asmuo) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo iš atsakovo (kaip pardavėjo) įsigyti savo nuosavybėn (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) bei perduoti jį naudotis ir valdyti atsakovui (kaip lizingo gavėjui) su sąlyga, kad atsakovas sutartyse numatytais terminais, 60 mėnesių, mokėdamas sutartines įmokas iki 2021 m. kovo 15 d. išpirks turtą, kurio vertė 25 000 Eur. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 20 606,06 Eur.

4.       Atsakovas laiku nemokėjo periodinių įmokų pagal Lizingo sutartį, todėl ieškovė 2019 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d. pretenzijomis įspėjo atsakovą, kad nesumokėjus pretenzijose nurodytos sumos, ieškovė vienašališkai nutrauks sutartį.

5.       Atsakovui per papildomai nustatytus terminus neįvykdžius ieškovės reikalavimų sumokėti skolą, ieškovė, remdamasi sutarties bendrosiomis sąlygomis 2020 m. gegužės 7 d. pranešimu nuo 2020 m. gegužės 22 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Sutarties nutraukimo metu atsakovo skola ieškovei 340 kalendorinę vėlavimo dieną buvo 3 680,66 Eur.

6.       Atsakovas neneigia to, kad periodines įmokas pagal lizingo sutartį mokėjo netinkamai, tačiau jo teigimu sutartis buvo nutraukta neteisėtai, nes atsakovas iš ieškovės negavo raginimo sumokėti susidariusį įsiskolinimą per papildomą terminą, taip pat negavo ir pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą. Atsakovo vertinimu, skolos susidarymas negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę ieškovei vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti turtą, kadangi sutartis numato galimybę ieškovei pasirinkti kitą savo teisių gynybos būdą – pareikalauti, kad atsakovas sumokėtų visas turto išpirkimo įmokas ir palūkanų įmokas už visą likusį turto išpirkimo laikotarpį bei visus kitus priskaičiuotus mokėjimus. Atsakovas pažymi, kad buvo išpirkęs didžiąją dalį turto vertės, todėl ieškovė reikalaudama sugrąžinti turtą, pasirinko nesąžiningą savo teisių gynybos būdą.

7.       CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodo, kad lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad šis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Sudarydamas lizingo sutartį lizingo davėjas (finansuotojas) siekia gauti užmokestį už suteiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudotis turtą, o lizingo gavėjas – įsigyti jam reikalingą daiktą, šį daiktą valdyti ir naudotis taip gaunant pajamų.

8.       CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

9.       Taigi CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo sutarties esminio pažeidimo teisinius padarinius, numatyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-169-236/2021).

10.       Nagrinėjamu atveju, atsakovas ir ieškovė sudarė grįžtamojo lizingo sutartį (kai turto pardavėjas ir lizingo gavėjas tas pats asmuo) pagal kurią ieškovė iš atsakovo (kaip pardavėjo) įsigijo savo nuosavybėn automobilį bei perdavė jį naudotis ir valdyti atsakovui (kaip lizingo gavėjui) su sąlyga, kad atsakovas sutartyse numatytais terminais jį išpirks. Taigi, nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, jog atsakovui nesumokėjus visos lizingo sutartyse nustatytos kainos, ginčo turtas nuosavybės teise neperėjo atsakovui, taigi priklauso ieškovei.

11.       CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

12.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021).

13.       Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas, sudarydami lizingo sutartis, Bendrosiose sąlygose susitarė dėl to, ką šalys laikys esminiu sutarties pažeidimu (lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.1 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1. punktas nurodo, bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, jei klientas padaro bent vieną iš šių esminių pažeidimų: ilgiau nei 1 mėnesį nesumoka bet kokių mokėjimų ir tokių pradelstų mokėjimų bendra suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų neišpirktos turto vertės, ilgiau nei 3 mėnesius nesumoka bet kokių mokėjimų, t.y. kai 3 mėnesius iš eilės yra pradelstas sumokėti bet koks mokėjimas ir kt.

14.       Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, jog atsakovas netinkamai vykdė finansinius įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartis, dėl ko ieškovė ne kartą atsakovą informavo, ragino raštu siųsdama pranešimus. Atsakovo skola ieškovei 340 kalendorinę vėlavimo dieną buvo 3 680,66 Eur, neišpirkta turto vertė 6 899,84 Eur.

15.       Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus pažymi, jog ieškovė, vienašališkai nutraukdama lizingo sutartis nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą, taip pat nesuteikė papildomo termino atsakovui ištaisyti esminį sutarties pažeidimą.

16.       Ieškovė 2020 m. gegužės 7 d. pranešime nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 22 d., atsakovui nesumokėjus visos pagal sutartį pradelstos skolos, ieškovė vienašališkai nutrauks sutartį. Toks lizingo davėjo pranešimas taip pat laikomas ir papildomai nustatytu prievolei įvykdyti terminu (CK 6.217 straipsnio 3 dalis), ir pranešimu apie sutarties nutraukimą (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Lizingo gavėjui neįvykdžius įsipareigojimų per lizingo davėjo pranešime numatytą terminą, lizingo davėjas įgyja teisę laikyti sutartį nutraukta nuo pranešime nustatyto papildomo termino prievolei įvykdyti pabaigos.

17.       Sutarties bendrųjų sąlygų 14.1. punktas numato, jog „paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta 5 (penktą) dieną nuo jos išsiuntimo dienos. (...) Informacija taip pat laikoma Bendrovės tinkamai pateikta Klientui, jei ji pateikiama naudojantis Interneto banku.“ Teismas nesutinka su atsakovo teiginiais dėl netinkamo ieškovės elgesio nutraukiant lizingo sutartis. Pažymėtina, jog ieškovė ne vieną kartą (2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. gegužės 7 d. pranešimais) atsakovui suteikė papildomą terminą esminio lizingo sutarčių pažeidimo pašalinimui, informuodama, jog kitu atveju ieškovė įgys teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Nors atsakovas teigia, kad jis nėra gavęs nei raginimo sumokėti susidariusį įsiskolinimą nei pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą, tačiau ieškovės kartu su dubliku pateikti pašto lydraščiai, elektroniniai laiškai ir informacija apie žinutę elektroninėje bankininkystėje, patvirtina, kad atsakovas buvo informuotas apie netinkamą sutarties vykdymą, papildomą terminą pažeidimams pašalinti ir vienašališką sutarties nutraukimą.

18.       Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas po minėtų pranešimų tinkamai nepašalino esminio lizingo sutarties pažeidimo, teismas konstatuoja, jog ieškovė teisėtai vienašališkai nutraukė lizingo sutartį, nustačiusi esminį sutarčių pažeidimą – atsakovo skola ieškovei 340 kalendorinę vėlavimo dieną buvo 3 680,66 Eur, neišpirkta turto vertė 6 899,84 Eur (Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1. punktas).

19.       Atsakovas savo atsiliepime nurodo, jog ieškovės reikalavimas grąžinti turtą yra nepagrįstas, dėl to, jog atsakovas yra sumokėjęs didžiąją dalį visų įmokų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

20.       Kadangi atsakovas neturi teisinio pagrindo, kuriuo jis galėtų naudotis turtu (lizingo sutartis yra nutraukta), jis privalo šį turtą grąžinti ieškovei. Esant situacijai, kai atsakovas nepagrįstai nevykdo prievolės grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, vertintina, jog šie atsakovo veiksmai/neveikimas pažeidžia ieškovės, kaip turto savininkės teises ir teisėtus interesus, nes tik turto savininkas gali spręsti kam leisti naudotis jo turtu ir ši jo teisė yra absoliuti. Be kita ko, toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir neteisėtas, atsakovas negali turėti naudos iš savo neteisėto ir nesąžiningo veikimo/neveikimo ieškovės atžvilgiu (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad nurodyta spręstina, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas grąžinti ieškovei automobilį (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

22.       Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 85 Eur žyminio mokesčio.

23.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 8,96 Eur. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu,

n u t a r i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti/perduoti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, juridinio asmens kodas 111568069, turtą – automobilį (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, juridinio asmens kodas 111568069, iš atsakovo K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti valstybei iš atsakovo         K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė