Civilinė byla Nr. 2-7426-1084/2020
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00200-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.3; 3.4.1.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 26 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė,
sekretoriaujant Editai Juršienei,
dalyvaujant ieškovams V. Z. ir D. Z., jų atstovui advokatui R. Č.,
atsakovui D. S.,
išvadą byloje duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Z. ir D. Z. ieškinį atsakovui D. S. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovai V. Z. ir D. Z. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti, kad atsakovas D. S. nėra nepilnametės M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; 2) pripažinti ieškovą D. Z. M. M. tėvu (b. l. 2–4).
1.1. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė V. Z. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo susituokusi su atsakovu D. S., tačiau, ieškovės tvirtinimu, dar iki santuokos nutraukimo su atsakovu kartu nevedė bendro ūkio ir negyveno lytinio gyvenimo.
1.2. (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos su D. S. pabaigos, ieškovei gimė dukra M. M., kurios tėvu 2019 m. lapkričio 8 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas D. S.. Ieškinyje abu ieškovai patvirtino, kad tikrieji biologiniai M. M. tėvai yra jie, o atsakovo įrašymas tėvu gimimo įraše neatitinka tikrovės.
1.3. Ieškovai nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokę, nuo pat gimimo dienos kartu augina dukrą M. M..
2. Teismo posėdžio metu ieškovų V. Z. ir D. Z. atstovas advokatas R. Č. ieškinio reikalavimus palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
3. Ieškovė V. Z. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad jai nekyla abejonių dėl M. M. tėvystės – biologinis tėvas yra dabartinis jos sutuoktinis D. Z.. Ieškovė nurodė, kad su D. Z. kartu gyvena nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, susipažino ir bendrauti pradėjo nuo 2018 m. birželio 24 d. Nuo 2019 m. sausio mėnesio kartu su buvusiu sutuoktiniu negyveno, nes tuo metu gyveno pas savo motiną. Pradėjusi draugauti ir artimai bendrauti su D. Z., intymių santykių su savo buvusiu sutuoktiniu neturėjo. Šiuo metu M. rūpinasi D. Z., ją prižiūri, išlaiko, visi gyvena kartu kaip šeima. Atsakovas M. nėra matęs, lankęs, išlaikymo jai neteikia.
4. Ieškovas D. Z. teismo posėdžio metu nurodė ieškinio reikalavimus palaikantis, prašė ieškinį tenkinti, nurodė norintis, kad dukra turėtų savo tikrojo tėvo pavardę. Ieškovo teigimu, jam nekyla jokių abejonių, jog jis yra tikrasis M. M. tėvas, tvirtina šią aplinkybę. Ieškovas nurodė, kad su V. susipažino (duomenys neskelbtini), per Jonines, nors ji tuo metu buvo ištekėjusi už atsakovo D. S., jų santykiai buvo artimi, jie pradėjo draugauti, intymius ryšius palaikė nuo 2018 m. rudens. Šiuo metu ieškovai gyvena kartu, yra susituokę, jis išlaiko savo dukrą M., padeda ją auginti ir rūpintis ja, pripažįsta ir laiko ją savo dukra.
II. Atsikirtimai į ieškinį
5. Atsakovas D. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimu nuginčyti tėvystę sutiko, prašė jį tenkinti, nurodė, kad neegzistuoja jokios aplinkybės, dėl kurių jis galėtų būti laikomas M. M. tėvu. Jam abejonių dėl to nekyla. Atsakovo teigimu, jis negali būti M. tėvas, nes ieškovė iš bendrų namų išsikraustė 2019 m. sausio mėnesį, nuo to laiko jie negyvena kartu, o intymių santykių nepalaikė dar nuo 2018 m. sausio mėnesio. M. M. jis yra matęs tik socialiniuose tinkluose patalpintose nuotraukose, jos nelanko, išlaikymo neteikia, nebendrauja, nelaiko jos savo dukra.
III. Išvadą byloje duodančios institucijos išvada
6. Išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad nuginčijus atsakovo D. S. tėvystę mažametės M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, mažamečio vaiko interesai neturėtų nukentėti, kadangi yra pagrindo spręsti, kad vaiko biologiniu tėvu gali būti kitas asmuo – ieškovas D. Z.. Ieškovė, veikdama vaiko interesais, turi nustatyti tikrąją (biologinę) vaiko tėvystę, nes vaiko teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia nepilnamečio vaiko interesams, garantuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatos. Išvadoje nurodyta, kad sutuoktiniai V. ir D. Z. gyvena kartu, augina ir ieškovės vyresniąją dukrą E. S.. Išvadą duodančios institucijos atstovei V. Z. nurodė, kad M. M. tėvas yra D. Z., su kuriuo ieškovė yra susituokusi ir kartu gyvena. D. Z. rūpinasi dukra M. nuo pat jos gimimo, vadina ją savo dukra. D. S. nėra matęs M., niekada mergaite nesidomėjo. D. Z. patvirtino, kad M. M. yra jo biologinė dukra, jis mergaite rūpinasi, ją prižiūri, išlaiko. Išvadoje taip pat nurodyta, kad su atsakovu D. S. susisiekus telefonu, šis nurodė su ieškiniu sutinkantis visiškai, nurodė, kad jis nėra M. M. biologinis tėvas, mergaitės niekada nėra matęs, nelaiko jos savo dukra, jų nesieja jokie ryšiai, todėl sutinka, kad būtų nuginčyta jo tėvystė M. M. atžvilgiu. Išvadoje taip pat nurodyta, jog reikšminga tai, kad tarp atsakovo D. S. ir mažametės M. M., tikėtina, nėra susiformavę tarpusavio ryšiai, vaiko ir tėvo santykiai. Tiek V. Z., tiek ir D. Z. teigimu, tarpusavio ryšiai formuojasi tarp D. Z. ir M. M. (b. l. 17).
7. Išvadą byloje duodančios institucijos atstovė teismo posėdyje byloje pateiktą išvadą palaikė, nurodė, kad bylos šalys viso bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog atsakovas D. S. nėra M. M. tėvas, o tėvu nurodė esant ieškovą D. Z.. Tarp D. Z. ir M. M. formuojasi socialiniai vaiko ir tėvo santykiai, ieškovas M. laiko savo dukra, todėl ieškinio patenkinimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas visiškai.
IV. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės aplinkybės
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusios M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motina yra V. Z. (buvusi M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 8 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) M. M. tėvu įrašytas D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Duomenų apie tėvus gimimo įraše įrašymo pagrindu nurodyta (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Gimimo įraše pastabose pažymėta, kad D. S. registruojant vaiko gimimą nedalyvavo, pateikti duomenys ir apie santuokos nutraukimą (b. l. 14).
9. Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-21496-359/2019 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta V. S. ir D. S. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
10. (duomenys neskelbtini) ieškovai V. Z. (iki sudarant santuoką – M.) ir D. Z. sudarė santuoką, kuri įregistruota Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
11. Ieškovės V. Z. ir atsakovo D. S. paaiškinimais nustatyta, kad jie skyrium gyveno nuo 2019 m. sausio mėnesio, t. y. dar iki santuokos nutraukimo, artimų santykių nepalaikė dar nuo 2018 m. sausio mėnesio. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovai susipažino (duomenys neskelbtini), pradėjo draugauti, palaikė artimus santykius, lytinius santykius turėjo nuo 2018 m. rudenio. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio gyvena kartu. M. M. gyvena su ieškovais, ieškovas D. Z. ja rūpinasi, prižiūri, išlaiko, ją laiko savo dukra. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas D. S. M. M. nėra matęs, su ja nebendrauja, jos neišlaiko, tarp jų jokie socialiniai ryšiai nėra susiformavę. Ieškovai patvirtino, kad M. M. biologinis tėvas yra D. Z..
Dėl tėvystės nuginčijimo
12. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 2 dalis). CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).
13. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taigi vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.
14. Iš M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo matyti, kad D. S. jos tėvu įrašytas dėl to, jog vaiko gimimo momentu nuo jos motinos V. M. ir D. S. santuokos nutraukimo nebuvo praėję daugiau nei trys šimtai dienų. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta tik (duomenys neskelbtini), todėl remiantis įstatymu, vaiko tėvu buvo įregistruotas buvęs V. Z. (iki sudarant santuoką su Da. Z. – M., po santuokos su D. S. nutraukimo – S.) sutuoktinis D. S.. Tikrasis biologinis M. M. tėvas D. Z. tėvystę pripažįsta, ekspertizės byloje dalyvaujantys asmenys nepageidavo.
15. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė V. Z. ir atsakovas D. S. santuokinio gyvenimo negyveno, bendro ūkio nevedė ir artimų ryšių nepalaikė dar iki santuokos nutraukimo, skyrium gyveno nuo 2019 m. sausio mėnesio, o intymių santykių nepalaikė nuo 2018 m. sausio mėnesio. Ieškovai V. Z. ir D. Z. susipažino (duomenys neskelbtini), palaikė artimus ryšius, artimai bendrauti pradėjo nuo 2018 m. rudens, nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio apsigyveno kartu. Gimus M. M., V. Z. ir D. Z. sudarė santuoką, šiuo metu gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Ieškovei patvirtinus, kad M. M. nėra ir negali būti atsakovo D. S. dukra, taip pat nurodant duomenis apie biologinį dukros tėvą, – D. Z., nei vienai iš šalių neabejojant dėl M. M. tėvystės, ieškovui D. Z. pripažįstant tėvystę, darytina išvada, kad ginčo tarp šalių dėl M. M. tėvystės, t. y. jog atsakovas D. S. nėra jos biologinis tėvas, nekyla (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Teismas, darydamas šią išvadą, atsižvelgia ir į tai, kad bylos šalys, įvertinę jų tarpusavio artimų santykių pobūdį ir trukmę, viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog M. M. biologiniu tėvu D. S. nėra ir negali būti; taip pat į ieškovų tvirtinimą, jog M. M. biologinis tėvas yra ieškovas D. Z., kuris nuo pat gimimo iki šiol rūpinasi dukterimi ir faktiškai jos atžvilgiu vykdo tėvo pareigas; taip pat į tai, kad atsakovas D. S. savęs nelaiko M. M. tėvu – dukra jos niekada nepripažino, jos nėra matęs, mergaite nesirūpino, neteikė jai išlaikymo, jos neauklėja ir neprižiūri; į tai, kad mergaitei buvo suteikta ne jos gimimo įraše tėvu nurodyto D. S., o motinos – V. Z. (buvusios M.) pavardė. Taigi, nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas D. S. vaiko tėvu vaiko gimimo įraše įrašytas vadovaujantis tik įstatyme įtvirtinta tėvystės prezumpcija ir jį su M. M. sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).
16. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovo D. S. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams (atsakovas su M. M. nebendrauja, neteikia jai išlaikymo, nesidomi ja ir net nėra matęs), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo D. S. tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnametės M. M. interesų, nes vaikas, žinodamas apie savo biologinį tėvą (ieškovą D. Z.), šiam pripažįstant tėvystę, be tėvo neliks. Dėl to vaiko ir atsakovo D. S. teisinio ryšio nutraukimas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme. Be to, teismas pažymi, kad duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų.
17. Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovas D. S. negali būti nepilnametės M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia ieškovės pareiškimus, kad vaiko biologinis tėvas yra D. Z. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Darytina išvada, kad ieškovų reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas D. S. nėra M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra jo dukra (CK 3.150, 3.151 straipsniai).
Dėl tėvystės nustatymo
18. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Vaiko gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, CPK 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas bei kiti įrodymai.
19. Nagrinėjamu atveju ieškinyje teismo prašoma nustatyti, kad ieškovas D. Z. yra nepilnametės M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Pripažinus, kad D. S. nėra M. M. tėvas, t. y. nuginčijus tėvystę, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti vaiko tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.
20. Šioje byloje šalys pripažino, kad ieškovei V. Z. gimusios dukros M. M. tėvas yra D. Z.. Ginčo dėl to byloje nekilo. Nei viena iš šalių neprašė skirti byloje DNR ekspertizės. Tiek ieškovai, tiek atsakovas yra įsitikinę, kad M. M. tėvas yra D. Z., kuris gyvendamas kartu su ieškove bei jų dukra, savo faktiniais veiksmais pripažįsta tėvystę, vaiku rūpinasi, vykdo kitas savo kaip tėvo pareigas. Esant byloje nustatytoms aplinkybės ir vaiko tėvui pripažįstant tėvystę, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, nustatant, kad D. Z. yra M. M. tėvas, o M. M. yra D. Z. dukra (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje faktinė situacija, dėl kurios ieškovai kreipėsi į teismą, susidarė ne dėl atsakovo veiksmų, įvertinęs bylos esmę, šalių procesinį elgesį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat įvertinęs tai, kad ieškovai nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nepriteisti iš atsakovo ieškovams jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs tinkamą atsakovo procesinį elgesį, taip pat aplinkybę, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą byloje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nulėmė ne tik atsakovo, bet ir pačių ieškovų elgesys bei veiksmai, susiję su įrašo vaiko gimimo dokumentuose atsiradimu. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovams nepriteistinos.
22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 14,57 Eur, tačiau, įvertinus sprendimo 21 punkte nurodytus argumentus ir priimtą sprendimą, šios išlaidos, teismo vertinimu, lygiomis dalimis turėtų būti priteistos iš šalių – ieškovų ir atsakovo. Kadangi iš kiekvieno valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma neviršytų minimalios valstybei priteistinos sumos (5,00 Eur), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 375–379, 387–399 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnametės M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nustatyti, kad D. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra D. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėja Jurgita Jasinskaitė