Civilinė byla Nr. e2-6279-630/2019
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00718-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4;
3.2.6.6.2
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 29 d.
Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atsakovui A. M. už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, pareikštą atsakovui A. M.
Teismas
nustatė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7 247,63 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 163 Eur žyminio mokesčio bei 495,87 Eur išlaidų, susijusių su vertimo paslaugomis. Ieškovas teismui paduotame ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Atsakovui A. M. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2019 m. rugpjūčio 10 d. motinai A. M. Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis).
CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad 2017 m. kovo 29 d. Lietuvoje dėl atsakovo, vairavusio išregistruotą transporto priemonę „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Transporto priemonė „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Kadangi eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo yra Europos Sąjungos valstybėje narėje (šiuo atveju – Lenkijoje) reziduojantis asmuo, eismo įvykis įvyko Europos Sąjungos valstybėje narėje (šiuo atveju – Lietuvoje), kuri nėra nukentėjusiojo asmens buveinės vieta, eismo įvykio kaltininko transporto priemonė registruota kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (šiuo atveju – Lietuvoje), nei ta, kurioje yra nukentėjusio asmens buveinės vieta, aukščiau minėto eismo įvykio metu padarytos žalos administravimui yra taikytinos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/103/EC dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (kodifikuota redakcija), nuostatos, įgyvendintos TPVCAPDĮ (TPVCAPDĮ priedo 1 straipsnio 11 dalis).
Minėta direktyva suteikia galimybę nukentėjusiems asmenims kreiptis į savo valstybių žalų atlyginimo institucijas dėl patirtų nuostolių eismo įvykiuose, kurie įvyko ne toje valstybėje, kurioje nuolat reziduoja žalą patyrusi šalis, ir kurie buvo sukelti transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra kurioje nors kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Šias nuostatas į savo teisės aktus buvo įpareigotos perkelti visos naujosios Europos Sąjungos narės iki įstojimo į Europos Sąjungą.
Kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjęs asmuo nuolat gyvena Lenkijoje ir eismo įvykis buvo sukeltas transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvoje, todėl pastarasis, pasinaudodamas direktyvos suteiktomis teisėmis, dėl minėto eismo įvykio metu patirtos žalos administravimo bei atlyginimo kreipėsi į kompetentingą spręsti šiuos klausimus Lenkijos garantinį fondą. Pastarasis nustatė ir atlygino nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu patirtą žalą. Lenkijos garantinis fondas, vadovaudamasis aukščiau minėtos direktyvos bei sutarties tarp žalų atlyginimo institucijų ir garantinių fondų nuostatomis pareiškė ieškovui, kaip žalų atlyginimo institucijos ir garantinio fondo funkcijas Lietuvoje atliekančiam subjektui, 7 247,63 Eur (31 110,44 Pln) reikalavimą, kurį sudarė nukentėjusiajam kaip žalos atlyginimas išmokėta suma ir administravimo mokestis.
Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir sutarties tarp žalų atlyginimo institucijų ir garantinių fondų 8.6 punktu, apmokėjo Lenkijos garantijos fondo pateiktame ir rašytiniais įrodymais, akivaizdžiai patvirtinančiais nukentėjusiojo asmens patirtos žalos dydį, pagrįstame reikalavime nurodytą sumą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo išmokėta ir atsakovo negrąžinta 7 247,63 Eur draudimo išmoka, įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę yra priteistina iš atsakovo ieškovui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato skolininko pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju 2019 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 163 Eur žyminio mokesčio bei 495,87 Eur išlaidų, susijusių su vertimo paslaugomis, todėl tenkinant ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio“, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.
Vadovaudamasis CPK 142 straipsniu, 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), septynis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt septynis eurus šešiasdešimt tris centus (7 247,63 Eur) nuostolių atlyginimo, penkis procentus (5 proc.) procesinių palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus (163 Eur) žyminio mokesčio bei keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus aštuoniasdešimt septynis centus (495,87 Eur) išlaidų, susijusių su vertimo paslaugomis ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291.
Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.