Baudžiamoji byla Nr. 1-84-791/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39499-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 22 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,
sekretoriaujant E. B.,
dalyvaujant prokurorei R. U.,
kaltinamajam G. J., jo gynėjai advokatei R. Š.,
nukentėjusiajam P. J., jo atstovei pagal įstatymą I. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
Kaltinamasis G. J. 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - tėvą P. J., kumščiu sudavė du smūgius P. J. į galvos sritį ir vieną smūgį kumščiu į dešinės rankos alkūnę, taip smurtaudamas nukentėjusiajam P. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje.
Kaltinamasis G. J. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jis gyvena kaime kartu su tėvu ir seserimi. 2019 m. rugsėjo 13 d. po darbo sugrįžo į namus apie 17 – 18 valandą. Tėvas tuo metu sėdėjo kambaryje ant lovos. Pasakė tėvui, kad atitrūkęs žirgas. Tėvukas pasakė, kad reikia jį pririšti. Persirengė ir nuėjo pririšti žirgą, taip pat sutvarkė kitus gyvulius. Jam būnant namuose, užėjo tamsa, pradėjo nervuoti aplinka, tada jis priėjo prie tėvuko, paėmė tėvukui už peties ir jį patraukė į šoną. Kažkas tuo metu jį veikė, tačiau šios būsenos negali paaiškinti. Nuo šio jo veiksmo tėvukas nuslydo ir nukrito ant grindų. Buvo išgėręs alaus. Mano, kad nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholis jo niekaip neveikia. Tėvukas negalėjo susimušti krisdamas nuo lovos ant grindų. Tėvukui ant alkūnės buvo guzas, sesuo dėjo ledus ant jo. Nežino, ar guzas atsirado nuo sumušimo. Anksčiau yra buvę tarp jų nesutarimų. Vėliau atvažiavo policija. Taip pat buvo atvažiavęs anūkas M. M., jam paskambino sesuo. Alkoholio dažnai nevartoja. Kai išgeria, šeimos nariai specialiai sukelia konfliktus, provokuoja, lenda prie jo. Po įvykio tėvukas sakė, kad jis sumušė jam ranką. Smūgių į galvą nesudavė. Mano, kad sesuo ir tėvukas meluoja.
Nukentėjusysis P. J. parodė, kad G. J. yra jo sūnus, gyvena kartu. Įvykio dieną sūnus sugrįžo į namus būdamas neblaivus. Jo paklausė, ar pašėrė gyvulius. Tuo metu sėdėjo ant lovos. Tuomet G. J. pribėgo prie jo, sėdinčio ant lovos, ir sudavė į galvą, dėl ko jis pakrypo į šoną. Dar sudavė į ranką, dėl ko jis nusirito nuo lovos. Pradėjo šaukti, prašė kviesti policiją. G. J. išsigando ir pabėgo iš namų. Jam smūgius sudavė į galvą ir į ranką. Smūgių į krūtinę nesudavė. Labai skaudėjo ranką. Skausmą jaučia ir dabar, negali jos pakelti. Kai sudavė į kaktą, žymės neliko, nuo šio smūgio jis pasviro į šoną. Šio konflikto metu kambaryje buvo ir dukra. Sūnus mėgsta išgerti. Konfliktų būta ir anksčiau.
Liudytoja I. J. parodė, kad G. J. yra jos brolis, gyvena kartu. Įvykio dieną G. J. sugrįžo į namus. Tuo metu ji ir tėvas P. J. sėdėjo kiekvienas ant savo lovos. Tėvas paklausė G. J., ar jis pavedė karves. Tuomet G. J. atsisuko į tėvą ir pasakė: „aš tave, pydare, užmušiu“. Ji labai išsigando, nes anksčiau G. J. buvo tėvukui sulaužęs nosį, be to buvo gydytas Žiegždriuose. G. J. pradėjo smūgiuoti tėvukui į galvą, jį stumti. Ji pradėjo G. J. raminti. G. J. priėjo prie jos ir ją pastūmė. Tėvukas pradėjo šaukti iš skausmo. Kartu su tėvuku išėjo į prieangį, paskambino kitai seseriai, paprašė, kad iškviestų policiją. Po įvykio tėvukui labai skaudėjo ranką, ji ištino. Matė smūgį kumščiu tėvukui į galvą, paskui matė, kad trenkė tėvukui į ranką. Galėjo būti ir keli smūgiai į galvą, kadangi tėvukas lingavo. Smūgio į krūtinę nematė. Kaltinamasis dažnai vartoja alkoholį, tačiau šios problemos nepripažįsta.
Liudytojas M. M. parodė, kad įvykio dieną jam paskambino, kad įvyko konfliktas. Atvykęs savo senelį P. J. rado sėdintį ant lovos. Jis skundėsi, kad su kaltinamuoju įvyko konfliktas, sūnus G. J. jį pastūmė ir sudavė kelis smūgius. Po to G. J. pasišalino iš namų. Ant P. J. rankos matėsi guzas. Skundėsi, kas skauda galvą ir ranką. Jis paskambino ir iškvietė medicinos pagalbą ir policiją. Atvykęs matė kaltinamąjį, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pas G. J. klausė, kas atsitiko. Sakė, kad tik pastūmė savo tėvą. Anksčiau yra buvęs smurto atvejų, dėl to yra tekę kreiptis į teisėsaugos institucijas. Mano, kad kaltinamajam nereikėtų vartoti alkoholio. Anksčiau yra gulėjęs psichiatrijos ligoninėje.
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė M. M.. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad smurtą patyrė P. J., kuris buvo susijaudinęs, matėsi kraujosruva rankoje (b.l. 18-20).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. J. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 19.00 val. į namus sugrįžo neblaivus sūnus G. J. Jis pas G. J. paklausė, ar parvedė į namus karves. Sūnus supyko, pradėjo garsiai rėkti, vartoti necenzūrinius žodžius ir jam, sėdinčiam ant lovos, sudavė ranka ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, vieną kartą į ranką ir vieną kartą į krūtinę. Dėl šių veiksmų jis jautė fizinį skausmą. Į policiją dėl sūnaus smurtavimo kreipiasi ne pirmą kartą, tačiau ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo (b.l. 1-4).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (b.l. 12-17).
Iš Teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad P. J. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 42).
Iš akistatos tarp įtariamojo G. J. ir liudytojos I. J. protokolo matyti, kad liudytoja I. J. parodė, kad 2019-09-13 apie 19.00 val. į namus sugrįžo neblaivus brolis G. J., šaukė necenzūriniais žodžiais, kad užmuš, o po to priėjo prie sėdinčio ant lovos tėvo ir sudavė jam du smūgius į galvos sritį, vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį ir vieną smūgį kumščiu į dešinės alkūnės sritį. Tėvas Gintautui nesudavė nė vieno smūgio. G. J. parodė, kad su I. J. parodymais nesutinka, jis savo tėvui nesudavė jokių smūgių. Tėvui guzas ant alkūnės buvo jau anksčiau, kur jis susimušė, nežino. Tėvo jis nemušė (b.l. 61-62).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis G. J. 2019 m. rugsėjo 13 d. apie 19.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - tėvą P. J., kumščiu sudavė du smūgius P. J. į galvos sritį ir vieną smūgį kumščiu į dešinės rankos alkūnę, taip smurtaudamas nukentėjusiajam P. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje. Nors kaltinamasis G. J. nepripažino, kad jis sudavė smūgius tėvui P. J., tačiau jo parodymus paneigia nukentėjusiojo P. J. ir liudytojos I. J. parodymai, kurių parodymus patvirtina specialisto išvada ir kiti bylos rašytiniai duomenys. Pats kaltinamasis G. J. neneigia, kad jis buvo priėjęs prie tėvo P. J., kuris sėdėjo ant lovos, paėmė jam už peties ir jį pastūmė, dėl ko nukentėjusysis nukrito. Negali paaiškinti savo poelgio priežasčių. Šie kaltinamojo paaiškinimai iš dalies patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojos I. J. parodymus. Padarytas kūno sužalojimas ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada ir kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam P. J. į krūtinės sritį, kadangi ši aplinkybė nepatvirtinta objektyviais ir neginčijamais bylos duomenimis, sužalojimas krūtinės srityje nefiksuotas. Tačiau šios faktinės aplinkybės pašalinimas nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Kaltinamasis G. J. yra įrašytas psichiatrinio, taip pat priklausomybės ligų gydomų ir stebimų pacientų sąraše, tačiau iš 2019 m. rugsėjo 26 d. Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados (1 t., b.l. 77, 84) matyti, kad nėra duomenų, dėl kurių G. J. negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam yra netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl laikytina, kad G. J. yra tinkamas nusikalstamos veikos subjektas. Kaltinamojo G. J. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kadangi smurtas panaudotas prieš šeimos narį, tai yra tėvą.
Bausmės skyrimo klausimai
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Kaltinamasis anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka. Kaltinamasis niekur nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, gyvena iš atsitiktinių darbų. Kaltinamajam skirtina nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmės rūšis – viešieji darbai, kurios dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui. Ši bausmė, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkamiausia bausmė kaltinamajam.
Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis G. J. ir nukentėjusysis P. J. gyvena toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, veda bendrą ūkį, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais prokurorės prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei 20 metrų atstumu neskirtina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas G. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. kovo 13 d. 19:44 val. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 9:40 val., tai yra vieną parą, ją prilyginant šešioms valandoms viešųjų darbų ( b.l. 70-71, 111).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.
Daiktinis įrodymas – CD laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
G. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti per mėnesį 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti G. J. sulaikymo laiką nuo 2019 m. kovo 13 d. 19:44 val. iki 2019 m. rugsėjo 14 d. 9:40 val., tai yra vieną parą, ją prilyginant šešioms valandoms viešųjų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 722 straipsniais, paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį.
Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.
Teisėja Vilma Dapkevičienė