Civilinė byla Nr. e2-1872-1000/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03131-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4; 2.6.1.6; 2.6.1.6.1; 2.6.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Madeikienei,
dalyvaujant ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Top Consult“ atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,
atsakovui D. G., jo atstovui advokato padėjėjui Artūrui Vitkui,
atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovams V. V., D. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamą nemokumo administratorės UAB „Top Consult“ ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo atsakovams uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), D. G..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2019-02-07 Reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. 19/02/7 ir papildomą susitarimą prie Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. 19/02/7, kuria UAB (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini)) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 32 605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę, taip pat prašo taikyti restituciją natūra ir grąžinti BUAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 32 605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę, o UAB (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės 500,00 Eur sumą. Teismui atmetus pirmą ieškinio reikalavimą, ieškovė prašo tenkinti alternatyvų ieškinio reikalavimą – priteisti iš atsakovo D. G. ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) naudai 32 105,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovų visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ginčijamas sandoris negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalies, 1.81 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio 1 dalies, 6.66 straipsnio pagrindais.
2. Atsakovas D. G. byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinio reikalavimui taikyti senatį actio Pauliana pagrindu ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nustatant, kad šios išlaidos atlyginamos iš BUAB (duomenys neskelbtini) administravimo išlaidų.
3. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo byloje taikyti ieškinio senaties terminą, atmesti ieškovės ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, žalos atlyginimo ir bylinėjimo išlaidų priteisimo, priteisti iš ieškovės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas.
4. Panevėžio apygardos teismas 2024-01-25 civilinėje byloje Nr. e2A-50-544/2024 išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-76-837/2023 visiškai nenustatinėjo, netyrė ir nevertino esminių faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės pareikštais reikalavimais pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais CK 1.81 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais, visiškai nepasisakė dėl šių sandorių negaliojimo pagrindų taikymo (netaikymo), nors tokią pareigą turėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalis), konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, priėmė nutartį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-08-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-76-837/2023 panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Panevėžio apygardos teismas 2019-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-443-755/2019 iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini), nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Top Consult“. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-08-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2019 Panevėžio apygardos teismo 2019-06-10 nutartį paliko nepakeistą. Panevėžio apygardos teismas 2019-11-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-443-755/2019 su vėlesniais pakeitimais patvirtino BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą bendrai 362 387,79 Eur sumai.
6. Panevėžio apygardos teismas 2021-06-10 nutartimi civilinėje byloje eB2-193-755/2021 pripažino UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2021-08-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1009-450/2021 paliko nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2021-06-10 nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-193-755/2021. Nutartyje nurodyta, kad iškelta bankroto byla ir nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB (duomenys neskelbtini) vadovui J. L. perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, ir visus bendrovės dokumentus, kuris suėjo 2019-08-18. Nutartimi nustatyti įpareigojimai dėl dokumentų ir turto perdavimo nebuvo įvykdyti. Panevėžio apygardos teismas 2019-11-06 nutartimi skyrė 500 Eur baudą įmonės vadovui J. L. už Panevėžio apygardos teismo 2019-06-10 nutarties nevykdymą. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas J. L. perdavė tik dalį bendrovės dokumentų ir turto. 2020-10-14 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą J. L. atžvilgiu dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje. Minimame nutarime pateikta informacija, kuri leidžia tvirtinti, kad turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui kaltė tenka ne tik paskutiniu įmonės vadovu buvusiam J. L., bet ir iki jo direktoriaus pareigas ėjusiam D. G. bei faktiniu vadovu pripažintinam V. J..
7. UAB (duomenys neskelbtini) vadovais buvo: J. L. (nuo 2019-03-04 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo), D. G. (nuo 2017-07-17 iki 2019-03-01). UAB (duomenys neskelbtini) akcininkais nuo bendrovės įsteigimo buvo D. J. (nuo 2007-09-05 iki 2019-03-05) ir J. L. (nuo 2019-03-05 iki bankroto bylos iškėlimo). V. J. (D. J. sūnus) dirbo UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus pareigose nuo 2012-07-23 iki 2019-03-05.
8. UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama D. G., ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. V., 2019-02-07 sudarė Reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. 19/02/7 ir Papildomą susitarimą prie Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. 19/02/7 (toliau – Ginčijamas sandoris). Šiuo sandoriu UAB (duomenys neskelbtini) turėtą 32 605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę perleido UAB (duomenys neskelbtini) už 500,00 Eur.
9. BUAB (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorius pateikė pareiškimą, kuriuo prašė BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų bei 20 straipsnio 3 dalies 1–2 punktų pagrindais. Panevėžio apygardos teismas 2021-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-193-755/2021 BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotą pripažino tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2021-08-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1009-450/2021 nutarė Panevėžio apygardos teismo 2021-06-10 nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
10. Ieškovė, ieškovės atstovas nurodo, kad ieškinį palaiko visa apimtimi ir prašo jį tenkinti – pripažinti Ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies, 1.81 straipsnio 1 dalies, 1.82 straipsnio 1 dalies, 6.66 straipsnio pagrindais. Ieškovė ieškinyje, teismo posėdžio metu pasisakė dėl praleisto ieškinio termino actio Pauliana pagrindu, nurodė, kokios priežastys lėmė termino praleidimą, kurį prašo atnaujinti ir tenkinti ieškinį actio Pauliana pagrindu. Ieškovė teigia, kad nors atskiro reikalavimo dėl termino atnaujinimo ieškinyje nebuvo išreiškę, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio argumentus, ex officio išsprendė vieną iš actio Pauliana būtinųjų sąlygų. Ieškovė nurodo, kad savo reikalavimą kildina iš 2008-04-20 išrašytos sąskaitos faktūros, kurios neginčija atsakovai. Ieškovė pripažįsta praleidusi terminą, bei nurodo, kad dėl didelės apimties bylų parengimo nagrinėjimui teismuose ir dėl to, kad nesavalaikiai buvo perduoti atsakovų dokumentai, taip pat dėl tuo metu buvusios situacijos šalyje – Covid-19 pandemija, karantinas, judumo ribojimai, praleido terminą. Mano, kad įvardintos aplinkybės laikytinos svarbiomis, todėl terminas turi būti atnaujintas.
11. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), jos atstovas V. V. su ieškovės ieškiniu nesutinka, nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlė išpirkti V. V. įmonės skolą. V. V. teigia, jog žinodamas, kad negali išsipirkti savo skolos, pasiūlė UAB (duomenys neskelbtini). V. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) susiję sutartiniais santykiais, V. V. nuomojo UAB (duomenys neskelbtini) patalpas. V. V. UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad gali mokėti 500 Eur, jiems tai tiko. UAB (duomenys neskelbtini) paruošė reikalavimo perleidimo sutartis, jis nuvykęs į UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tam turėjo įgaliojimą. Mokėjo grynaisiais į UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją. V. V. teigia, kad sutartis jau buvo paruošta, jam teliko pasirašyti. V. V. negali paaiškinti, kodėl reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas, nurodo, jog jis nedirbo UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodo, kad po kurio laiko tapo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Pats V. V. paaiškino, kad stengėsi savo individualią įmonę išsaugoti, nors ir vyko procesai dėl restruktūrizacijos ir bankroto, ar apie tai žinojo UAB (duomenys neskelbtini), nežino. V. V. įmonės restruktūrizacija neįvyko, bankroto byla nutraukta. Pats V. V. teigia, kad neturi turto, viskas priklauso pagal įsipareigojimus AB SEB bankui. Pats mano, kad ieškovės atstovo – nemokumo administratoriaus turėtos penkios bylos negali būti svarbi priežastis praleisti ir dėl to atnaujinti praleistą terminą, bei mano, kad Ginčijamas sandoris sudarytas tinkamai. Pats V. V. nurodo, kad jo įmonė turėjo pastatų, įsipareigojimų bankui, kaip fizinis asmuo turėjo nekilnojamojo turto.
12. Atsakovas D. G. su ieškiniu nesutinka, teigia, kad 2019 m. vasario mėnesį įmonės UAB (duomenys neskelbtini) padėtis buvo sunki, ieškojo, kaip sumokėti mokesčius. Atsakovo V. V. įmonės skola buvo daugiau kaip dešimt metų nesumokėta. Sprendžiant UAB (duomenys neskelbtini) finansines problemas, V. V. geranoriškai sutiko Reikalavimo perleidimo sutartimi sumokėti 500 Eur už 32 605,96 Eur skolą. Atsakovas D. G. nurodo, kad rado investuotoją, kuris pirks UAB (duomenys neskelbtini) įmonę. V. V. sumokėjo 500 Eur, pasirašydamas Reikalavimo perleidimo sutartį. Po to UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduota investuotojui J. L.. D. G. teigia, kad sprendimas, jog V. V. įmonės 32 605,96 Eur skola bus reikalavimo teise perleista už 500 Eur, buvo UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko D. J., kadangi akcininkas pasirašyti sutarčių negali, o jis (t. y. D. G.), kaip direktorius, pasirašė V. V. įmonės skolos reikalavimo perleidimo sutartį. D. G. nurodo, kad nežino, kas lėmė tokį akcininko sprendimą. Pats mano, kad reikėjo atgauti nors kažkiek UAB (duomenys neskelbtini) pinigų. Reikalavimo perleidimo sutartį parengė UAB (duomenys neskelbtini) administratorė. Gavę pinigus, juos pervedė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra). Įmonėje nebuvo kalbama apie bankrotą. Jis UAB (duomenys neskelbtini) vadovauja nuo 2016 m., o skola nuo 2008 m. Akcininko sprendimą lemti galėjo noras atgauti bent dalį skolos. Atsakovas teigia, logiška, kad parduoda skolą, tai normalu, kad kiek daugiau nei 32 000 Eur skolą parduoda už 500 Eur, nors dalį sumokėti Sodrai. Tai žingsnis į priekį, nei iš vis nieko negauti iš skolininko. Jis, sudarydamas sandorį nesidomėjo, nematė, neklausinėjo, kokia yra V. V. įmonės, jo paties bei UAB (duomenys neskelbtini) finansinė būklė. Atsakovas mano, kad ieškovė be priežasčių praleido terminą, ir dėl šios priežasties ieškinys yra atmestinas.
13. Teismo posėdyje 2023-08-09 liudytoju apklaustas D. J. nurodė, kad visų aplinkybių nepamena, tačiau teigia, kad nėra davęs jokio nurodymo sudaryti Ginčijamą sandorį. Nors atsakovas D. G. Ginčijamą sandorį siekia pateisinti verslo logika, tačiau nepagrindžia, kad šis sandoris buvo naudingas kitiems kreditoriams, dėl jo nekito įmonės finansinė padėtis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl sandorio negaliojimo CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu
14. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-689-695/2015).
15. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-122-969/2018).
16. Ieškovė ir jos atstovas ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo sandoris, kuriuo ieškovei jau esant nemokiai, vertinga reikalavimo teisė perleista už nepagrįstai mažą kainą, siekiant išvengti, kad ieškovės bankroto byloje nebūtų nukreiptas išieškojimas į V. V. įmonę, sandorį sudarant UAB (duomenys neskelbtini), kurią atstovavo V. V.. Sudarant minėtą sandorį šalys elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai ir turėjo tikslą, priešingą viešajai tvarkai ir gerai moralei, t. y. pažeidžiant finansinių sunkumų turinčios ieškovės ir jos kreditorių interesus, leisti V. V. (veikiant per atsakovę UAB (duomenys neskelbtini)) pusvelčiui išsipirkti reikalavimo teisę į V. V. individualią įmonę ir patį V. V. asmeniškai.
17. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) ir jos atstovas atsiliepime, teismo posėdžio metu nurodo, kad vertinant atsakovų sąžiningumą sandorio sudarymo metu, turi būti įvertintos sandorio sudarymo aplinkybės, sutarties šalių elgesys, sutarties sudarymo laikas. Sudarant ginčijamąjį sandorį teisme vyko procesas dėl bankroto bylos iškėlimo V. V. įmonei. V. V. įmonė ginčijamo sandorio sudarymo metu ir šiuo metu neturi realizuojamo turto, kuriuo būtų galėtų padengti įsiskolinimą. Šalių nesąžiningumą patvirtinančių faktų ieškinyje nėra, ko pasekoje nėra pagrindo ginčijamąjį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ginčijamas sandoris neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), BUAB (duomenys neskelbtini) teisnumui (CK 1.82 straipsnio 1 dalis), nebuvo vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), todėl nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu.
18. Atsakovas D. G. atsiliepime, teismo posėdyje nurodo, kad vertinant jo sąžiningumą sandorio sudarymo metu, turi būti įvertintos sandorio sudarymo aplinkybės, sutarties šalių elgesys, sutarties sudarymo laikas. Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, D. G. dėl Ginčijamo sandorio su UAB (duomenys neskelbtini) nesitarė ir sprendimo sudaryti Ginčo sandorį jame nurodytomis sąlygomis nepriėmė. Sudarant Ginčijamąjį sandorį teisme vyko procesas dėl bankroto bylos iškėlimo V. V. įmonei. Šalių nesąžiningumą patvirtinančiu faktų nėra, ko pasekoje nėra pagrindo Ginčijamąjį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ginčijamas sandoris neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, UAB (duomenys neskelbtini) teisnumui, nebuvo vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, todėl nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu.
19. Teismas pasisakydamas dėl sandorio negaliojimo CK 1.81 straipsnio 1 dalis pagrindu (dėl prieštaravimo gerai moralei), pažymi, kad byloje nustatyta, kad atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) (atstovas V. V.) ir D. G. sudaryto Ginčijamo sandorio ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ir gerai moralei, pasiekti. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė atsakovų ketinimus, sudarant ginčo sandorį, priešingą viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teismo vertinimu, atsakovas D. G., sudarydamas ginčijamą sandorį, nesiekė juo pagerinti UAB (duomenys neskelbtini) finansinės padėties, o atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. V., sudarydama ginčijamą sandorį, ėmėsi nesąžiningų veiksmų – siekė asmeninės naudos, t. y. pagerinti V. V. įmonės turtinę padėtį, ir tuo pačiu pablogindama UAB (duomenys neskelbtini) turtinę padėtį, t. y. sumažindama jo masę. Tokie atsakovų veiksmais nelaikytini atitinkančiais geros moralės ir viešosios tvarkos principus, todėl Ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl sandorio negaliojimo CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu
20. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė tikrai nesąžiningai (CK 2.74, 2.83–2.85 straipsniai)
21. CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti, pasidomėti to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019).
22. Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos, kad Ginčijamas sandoris, sudarytas tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovės, kaip ir kiekvieno privataus juridinio asmens, tikslas yra siekti pelno organizuojant ir vykdant įstatuose numatytas veiklas, užtikrinti bendrovei perduoto bei veiklos metu įsigyto turto ir lėšų efektyvų panaudojimą.
23. Byloje nustatyta, kad Ginčijamas sandoris akivaizdžiai prieštarauja ieškovės, kaip privataus juridinio asmens veiklos tikslams. UAB (duomenys neskelbtini) 32 605,96 Eur sumos aktyvą nepagrįstai perleido atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą vos už 1,5 proc. nominalios reikalavimo vertės (500,00 Eur x 100 proc. : 32 605,96 Eur). Ginčo sandoriu perleista reikalavimo teisė į V. V. įmonę, kuri turėjo didelės vertės turto, be to, už šios įmonės skolas savo turtu atsakė jos savininkas V. V. (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad Ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne su pašaliniu trečiuoju asmeniu, o iš esmės su pačiu V. V., nes jis veikė atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) vardu, sudarant ginčo sandorį, nors tokių įgaliojimų veikti neturėjo. V. V. už nepagrįstai ir neprotingai mažą kainą (500 Eur) išsipirko į jo individualią įmonę ir jį asmeniškai ieškovės turimą 32 605,96 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo teisę. Itin svariu ir akivaizdžiu tam pagrindu buvo vien jau tai, kad atsakovės vadovaujamos įmonės 32 605,96 Eur dydžio reikalavimą į skolininką (V. V. įmonę) siūlo įsigyti subjektas, kurį atstovauja ne kas kitas, o pats skolininkas. Kad Ginčijamu sandoriu parduoto reikalavimo į V. V. įmonę nebuvo pagrindo vertinti esant beviltiško turto, be kita ko, įrodo Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-135-450/2020, kuria panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2019-10-17 nutartis bei atsisakyta iškelti bankroto bylą V. V. įmonei. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad V. V. įmonė buvo sudariusi daugiau kaip 10 vien registruotų Registrų centre (t. y. išviešintų) nekilnojamojo turto nuomos sutarčių. Tai patvirtina, kad V. V. įmonės ginčijamo sandorio sudarymo metu finansinė padėtis buvo gera ir ji vykdė veiklą bei turėjo didelės vertės turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nesąžiningumas yra daugiau nei akivaizdus, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, 32 605,96 Eur dydžio reikalavimą į skolininkę V. V. įmonę įsigijo atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), kurią atstovavo pats V. V., nors įgaliojimo veikti UAB (duomenys neskelbtini) vardu neturėjo. Todėl atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo žinoti ir objektyviai žinojo tiek apie V. V. finansinę padėtį bei galimybes atgauti skolą, tiek apie ieškovės finansinę padėtį. Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad ginčijamas sandoris prieštaravo ieškovės veiklos tikslams.
24. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra tenkinamos abi CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatytos ginčijamo sandorio negaliojimo sąlygos, t. y. sandoris prieštaravo ieškovės, kaip juridinio asmens tikslams, o atsakovai buvo nesąžiningi, nes turėjo žinoti ir žinojo apie šio sandorio prieštaravimą ieškovės tikslams.
Dėl sandorio negaliojimo CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu
25. Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį, apgaulė gali pasireikšti dvejopai: 1) pasyviais veiksmais, tokiais kaip sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimu, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, 2) aktyviais veiksmais, t. y. tokiais veiksmais kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule laikomi veiksmai, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Tam, kad sandoris sudarytas apgaulės įtakoje būtų pripažintas negaliojančiu reikia nustatyti, kad apgaulė lėmė sandorio sudarymą (nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas), o apgaulės veiksmus (pozityvius ar pasyvius) atliko kitas sandorio dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas.
27. Ieškovė nurodo, kad teismas gali pripažinti sandorį negaliojančiu, jei sandoris yra sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi.
28. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad buvęs ieškovės vadovas piktavališkai susitarė su atsakove UAB (duomenys neskelbtini) sudaryti nemokiai ieškovei akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingą reikalavimo teisių pardavimo sandorį, siekiant išvengti to, kad ieškovės bankroto byloje nebūtų nukreiptas išieškojimas į V. V. įmonę. Toks piktavališkas susitarimas yra neteisėtas ir jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisintas. Todėl yra pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu ir pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Konstatuotina, kad civilinėje byloje nurodytų aplinkybių visuma leidžia atsakovų veiksmus laikyti apgaule, kaip tai nurodyta CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kadangi atsakovas D. G., sudarydamas ginčijamą sandorį nesiekė pagerinti vadovaujamos įmonės finansinės būklės, o atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. V., veikdama per kitą įmonę siekė išvengti sutartinių santykių prievolės įvykdymo.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu
29. Actio Pauliana institutas – tai specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kurio esmė ir taikymo sąlygos yra atskleistos CK 6.66 straipsnyje. Taikant šį institutą, kreditoriams yra suteikiama teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto prasme sandoris yra laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
30. Teismų praktikoje yra išskirtos privalomos šio instituto taikymo sąlygos – pripažinti sandorį negaliojančiu taikant actio Pauliana institutą galima tik nustačius, kad egzistuoja visos šios sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, teismų praktikoje yra išskiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023). Kai ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius, sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinius padarinius sukelia viso sandorio apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).
31. Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandoriu negaliojimo pagrindais, tarp jų ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pagal Lietuvos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visu bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Civilinėje byloje ieškinį reiškia nemokumo administratorius, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą ginantis bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Ieškovės nemokumo administratorius, gindamas bankroto byloje visų BUAB kreditorių interesus, teikia ieškinį kaip kreditorius bendrąja prasme.
32. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovės atstovas pažymi, kad bankroto byla ieškovei iškelta 2019-08-08, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2019-08-08 dienos nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2019-06-10 d. nutartį paliko nepakeistą. Formaliai skaičiuojant nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, vienerių metų terminas suėjo 2020-08-08, t. y. praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovės atstovas nurodo, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, kuris yra praleistas dėl sekančių objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą ieškinio senaties termino atnaujinimui (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Dėl itin didelio ieškovės sandorių kiekio ir ieškovės dokumentų kiekio (administratorius perėmė kelis šimtus dokumentų segtuvų) sandorių patikrinimas buvo apsunkintas, kas neabejotinai turėjo įtakos nustatant neteisėtą sandorį atsakovams bei pareiškiant ieškinį. Ieškovės bankroto byloje buvo nustatyta daug neteisėtų sandorių ir pareikšta daug ieškinių, kas įtakojo terminus šioje byloje pareiškiant ieškinį. Panevėžio apygardos teismas 2021-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-193-755/2021, kuri įsiteisėjo 2021-08-24, kurioje teismas pripažindamas UAB (duomenys neskalbtini) bankrotą tyčiniu konstatavo, kad V. V. įmonės įsiskolinimas buvo realus turtas, kuris realiai galėjo būti susigrąžintas. Lietuvoje skelbti karantinai dėl Covid-19 ligos ir su tuo susiję ribojimai apsunkino ir pačios ieškovės nemokumo administratoriaus darbą bei sandorių patikrinimą, kas taip pat apsunkino galimybę laiku nustatyti neteisėtą sandorį. Konstatuojant, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, įvertinti ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama viešam interesui, o ne privačiam atsakovės interesui. Yra būtina atnaujinti ieškinio senaties terminą siekiant užtikrinti ieškovės ir jos kreditorių teises bei galimybę ginti jų pažeistas teises per nemokumo administratorių. Ieškovės ir jos atstovo įvardintos priežastys laikytinos objektyviomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti nežymiai praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
33. Byloje nustatyta, kad Ginčijamu sandoriu UAB (duomenys neskelbtini) 32 605,96 Eur sumos aktyvą, (t. y. gautiną sumą) perleido atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimą už 1,5 proc. nominalios reikalavimo vertės (500,00 Eur x 100 proc. : 32 605,96 Eur). Ginčo sandoriu perleista reikalavimo teisė į V. V. įmonę, kuri turėjo turto, be to, už šios įmonės skolas savo turtu atsakė jos savininkas V. V. (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Šios aplinkybės rodo, kad Ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne su pašaliniu trečiuoju asmeniu, o iš esmės su pačiu V. V., nes jis veikė atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarant Ginčijamą sandorį. Taigi V. V. už nepagrįstai mažą kainą (500,00 Eur) išsipirko į jo individualią įmonę ir jį asmeniškai ieškovės turimą 32 605,96 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo teisę. Šiuo atveju atsakovo vadovaujamos įmonės 32 605,96 Eur dydžio reikalavimą į skolininką (V. V. įmonę) įsigijo subjektas, kurį atstovauja ne kas kitas, o pats skolininkas. Tokie atsakovų veiksmai laikomi nesąžiningais. Tai yra, atsakovas D. G. žinojo, kad kitiems kreditoriams įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo apie UAB (duomenys neskelbtini) sunkią finansinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu, taip pat žinojo, kad toks sandoris pažeis kreditorių teises ir interesus. Vertinant atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) veiksmus kaip nesąžiningus, nustatyta, kad sudarant ginčo sandorį atsakovę atstovavo V. V., kuris kartu yra skolininko V. V. įmonės savininkas. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) neabejotinai žinojo apie V. V. finansinę padėtį bei galimybes atgauti skolą, taip pat tai, kad jog pats V. V., kaip fizinis asmuo, atsako už individualios įmonės skolas, todėl daroma išvada, kad atsakovė turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad ginčijamas sandoris pažeis UAB (duomenys neskalbtini) kreditorių teises.
34. Kad ginčo sandoriu parduoto reikalavimo į V. V. įmonę nebuvo pagrindo vertinti esant beviltiško turto, be kita ko, įrodo Lietuvos apeliacinis teismas 2020-01-13 nutartyje konstatavęs, kad nenustačius V. V. įmonės nemokumo bei negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais atsisakant, apeliantės įmonė nėra nemoki, todėl buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą V. V. įmonei. Esant tokioms aplinkybėms, yra akivaizdu, kad ginčo sandoris akivaizdžiai prieštarauja ieškovės, kaip privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Nors atsakovas D. G. atsiliepime, teismo posėdžio metu nurodo, kad sudarant Ginčijamą sandorį, teisme vyko procesas dėl bankroto bylos iškėlimo V. V. įmonei, todėl UAB (duomenys neskalbtini) tuo metu finansiškai buvo naudinga susigrąžinti bent dalį skolos, negu V. V. individualiai bankrutavus nieko neatgauti, tačiau tokie atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB (duomenys neskalbtini) jau buvo faktiškai nemoki, o perleisdama turimą reikalavimo teisę į V. V. įmonę už nepagrįstai mažą kainą (1,5 proc. nominalios vertės), dar sumažino savo galimybes atsiskaityti su tuo metu buvusiais ir bankroto procese likusiais sąžiningais UAB (duomenys neskalbtini) kreditoriais. Taigi, Ginčijamas sandoris, kuris yra nuostolingas, neabejotinai pažeidė ieškovo ir jo kreditorių teises.
35. Vertinant, ar skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nustatyta, kad Ginčijamo sandorio sudarymo metu V. V. įmonė turėjo prievolę atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, kadangi šalis siejo sutartinės prievolės, o Ginčijamas sandoris, dengiant tik 1,5 proc. reikalavimo dalį, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai. Visa tai rodo, jog UAB (duomenys neskalbtini) neprivalėjo sudaryti šioje byloje Ginčijamo sandorio. Šiuo atveju nebuvo jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs sudaryti ginčijamą sandorį, todėl UAB (duomenys neskalbtini) ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisės sudaryti ginčijamą sandorį, nes nemoki įmonė privalo susilaikyti nuo tokių sandorių sudarymo. Atmestini atsakovų teiginiai, kad 32 605,96 Eur reikalavimo teisė į V. V. įmonę yra nepagrįsta ir neegzistuojanti, nes reikalavimo teisė atsirado iš 2008-04-30 PVM sąskaitos-faktūros OMT Nr. 1240, kurios mokėjimo terminas suėjo 2008-05-20 ir reikalavimo teisės galiojimas buvo pasibaigęs. Pažymėtina, jog šioje byloje sprendžiamas ieškinio reikalavimas dėl 2019-02-07 Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. 19/02/7 pripažinimo negaliojančiu, o ne dėl šiuo sandoriu perleistos reikalavimo teisės galiojimo. Be to, 2019-02-07 Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. 19/02/7 4 punktu UAB (duomenys neskalbtini) (dabartinis pavadinimas UAB (duomenys neskalbtini) ) patvirtino, kad „Reikalavimo teisė yra tikra, pagrįsta ir priklauso jam“. Minėtą sutartį atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė V. V., kuris tuo pačiu yra skolininko V. V. įmonės savininkas, tuo patvirtindamas, kad egzistuoja tokia reikalavimo teisė.
36. Nagrinėjamoje civilinėje nustačius visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas, Ginčijamas sandoris – 2019-02-07 Reikalavimo perleidimo susitarimas Nr. 19/02/7 ir Papildomas susitarimas prie Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. 19/02/7, kuriais BUAB (buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskalbtini)) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) 32605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę – pripažįstamas negaliojančiu.
Dėl restitucijos taikymo
37. Pripažinus Ginčijamą sandorį negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.
38. Šioje civilinėje byloje taikant restituciją, ieškovei turi būti grąžintos nuosavybės teisės į 32 605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę. Grąžinus neteisėtai perleistą reikalavimo teisę bankrutavusiai įmonei į bendrą turto masę, jos bus naudojamos atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka. Kadangi atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) už reikalavimo teises buvo sumokėjusi 500,00 Eur, tai jai pripažįstama teisė pareikšti 500,00 Eur kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje.
Dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo dėl žalos priteisimo
39. Ieškovė ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad jei teismas atmestų ieškovės ieškinio reikalavimą dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi būti tenkinamas ieškovės ieškinio alternatyvus reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvusiam UAB vadovui D. G..
40. Nagrinėjamu atveju pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu ir taikius restituciją, teismas dėl ieškovės reiškiamo alternatyvaus reikalavimo nepasisako, kadangi, kaip minėta, tenkintas ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 714,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista pagal įstatymą, ieškovės patirtos 5 412,33 Eur teisinės pagalbos išlaidos, atsakovo D. G. patirtos 2 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, taip pat 29,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
42. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinami visa apimtimi, iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteisiamas 714,00 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 357,00 Eur, ir po 14,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovei iš kiekvieno iš atsakovo priteisiama po 2 706,16 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu 2019-02-07 reikalavimo perleidimo susitarimą Nr. 19/02/7 ir papildomą susitarimą prie Reikalavimo perleidimo susitarimo Nr. 19/02/7, kuria UAB (buvęs pavadinimas UAB (duomenys neskalbtini)), juridinio asmens kodas (duomenys neskalbtini), pardavė UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskalbtini), 32 605,96 Eur reikalavimo teisę į V. V. įmonę.
Taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovei BUAB , juridinio asmens kodas (duomenys neskalbtini), atstovaujamai nemokumo administratorius UAB „Top Consult“, juridinio asmens kodas 186191365, nuosavybės teises į 32 605,96 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių eurų šešių šimtų penkių eurų 96 ct) reikalavimo teisę į V. V. įmonę, juridinio asmens kodas (duomenys neskalbtini), o atsakovei UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskalbtini), o atsakovei pripažinti teisę pareikšti 500,00 Eur kreditorinį reikalavimą ieškovės BUAB , juridinio asmens kodas (duomenys neskalbtini), bankroto byloje.
Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskalbtini), ir atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2 706,16 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešis eurus 16 ct) teisinės pagalbos išlaidų – ieškovei BUAB , juridinio asmens kodas (duomenys neskalbtini), atstovaujamai nemokumo administratoriaus UAB „Top Consult“, juridinio asmens kodas 186191365.
Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskalbtini), ir atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 357,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo bankas, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskalbtini), ir atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 14,52 Eur (keturiolika eurų 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo bankas – įmokos kodas 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Šarūnė Butkuvienė