Civilinė byla Nr. 2-524-225/2014
Procesinis Nr. 2-33-3-00328-2014-1

Proceso sprendimo kategorija
44.5.2.17.; 116.1.
(S)
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 27 d.
Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Burbienė
sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,
dalyvaujant ieškovei A. D., jos atstovei advokato padėjėjai S. G.,
atsakovės atstovui advokatui A. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei L. R. dėl žalos atlyginimo
n u s t a t ė:
ieškovė nurodo, jog su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), Plungėje, kiekvienai priklauso po ½ dalį, atsakovei priklauso pirmas aukštas, jai – antras. Gyvenamasis namas statytas 1987 metais, buvo dengtas asbesto šiferiu, per laiką susidėvėjo, bijodama, kad prakiuręs stogas nepadarytų žalos, nutarė jį pakeisti. 2009 metų rugsėjo mėnesį išsiuntė atsakovei prašymą leisti pakeisti stogo dangą, atsakovė sutiko, jog pakeistų pusę stogo dangos, motyvuodama, jog savo dalį pakeisti jai pačiai bus pigiau, todėl, pakeitusi ½ stogo dangos, laukė, kol atsakovė pakeis kitą pusę. Stogo būklė blogėjo, pro nepakeistos dangos pusę ėmė skverbtis vanduo, ir gadino gyvenamojo kambario, plane žymimo indeksu II-6, lubas bei grindis. 2013 m. sausio 14 d. per notarą išsiuntė raginimą atsakovei pakeisti likusią stogo dangą ir informavo, kad bėgantis vanduo gadina patalpas. Tačiau į raginimą atsakovė nereagavo. 2014 m. sausio mėnesį keletą dienų nebuvo namuose, sausio 12 dieną, grįžusi rado kambaryje, plane žymimo indeksu II-6, telkšantį vandenį, išsikilnojo parketas, atsilupo lubų dažai. Dėl žalos kreipėsi į Plungės rajono savivaldybę, Vietos ūkio ir turto skyriaus specialistas įvertino pastato būklę ir nustatė, jog likusi nepakeista stogo danga nesandari, todėl praleidžia vandenį. Prašo iš atsakovės priteisti 7049,84 Lt žalos atlyginimui, kadangi iš pagrindų reikia tvarkyti kambarį, žymimą indeksu II-6, pagal parengtą sąmatą, lubų sutvarkymas kainuos 5610,17 Lt, grindų - 3m2 parketo sutvarkymui pagal viešai skelbiamas darbų ir reikalingų medžiagų kainas, reikės 1439,67 Lt. Kadangi atsakovė, nekeisdama stogo dangos ir neduodama sutikimo pakeitimui, piktnaudžiauja savo, kaip bendraturtės, teisėmis, prašo įpareigoti atsakovę pakeisti namo pusės stogo dangą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepakeitus, leisti ieškovei pakeisti stogo dangą be atsakovės sutikimo, taip pat priteisti iš atsakovės 7049,84 Lt turtinės žalos atlyginimui bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė nurodė, jog atsakovė po kreipimosi į teismą stogo dangą pakeitė, todėl atsisako reikalavimo įpareigoti atsakovę pakeisti ½ namo, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje o nepakeitus, leisti ieškovei pakeisti ½ stogo dangos be atsakovės sutikimo, palaiko reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog su atsakove buvo tariamasi dėl stogo dangos keitimo, ieškovė pati surado meistrus ir nurodė, kad ji turi sumokėti 5000 Lt, tačiau ši kaina neatitiko realios rinkos kainos, atsakovė neturėjo pajamų, kad sutikti su užaukštinta kaina, be to, meistrai ½ stogo dengti nesutiko. Vėliau, atsakovei išvykus į užsienį, ieškovė susirado kitus meistrus, kurie sutiko dengti ½ stogo, nors buvo akivaizdu, kad toks stogo dengimo būdas yra neefektyvus ir žalingas, nes, dengiant stogą, yra pažeidžiama ir senoji danga, stogdengiai išjudina senąją dangą, per ją vaikšto, be to, ieškovė stogo dangos keitimą motyvavo estetiniais sumetimais, o ne būtinybe keisti dangą dėl to, kad bėga vanduo. Atsakovės mama, gyvenanti šalia, matė, kaip buvo įlaužta skylė senojoje dangoje, šią vietą vėliau tvarkė ieškovės sūnus, stogo skyles kamšė plėvele. Tokiu būdu, ieškovė, keisdama tik pusę stogo dangos, pati galimai sukūrė prielaidas vandeniui nutekėti į jos patalpas. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad vanduo bėga per tą pusę, kuri neuždengta, niekuo nepagrįsti teiginiai, kad dėl atsakovės kaltės buvo sugadintos lubos ir grindys. Atsakovė pati matė, jog grindys nebuvo lakuotos, parketo lentelės išsiklaipiusios, o lubų ornamentai išblukę, dažai atsilupinėję, nes daugiau kaip 30 metų nebuvo darytas remontas, ieškovė augino gėles ir kambaryje palaikė drėgmę. Mano, jog ieškovė, prisidengdama tariama atsakovės kalte, siekia atlikti remontą atsakovės sąskaitą ir tokiu būdu pasipelnyti. Atsakovė dėl stogo renovacijos prašė ieškovės atsižvelgti į materialines galimybes ir palaukti, o ne skubėti ir bet kokia kaina realizuoti savo ketinimus. Kadangi ieškovė nepateikė jokių atsakovės kaltės įrodymų, ieškovė jokios realios žalos nėra patyrusi, nes remonto darbų neatliko ir išlaidų neturėjo, nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovės stogo dangos renovacija atlikta laikantis statybos norminių aktų reikalavimų.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.
Ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, byla dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutrauktina.
Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, bendrasavininkės, kiekvienai iš jų priklauso po ½ dalį nuosavybėje. Ieškovė naudojasi gyvenamojo namo antru aukštu, ieškovė – pirmu.
LR Civilinio kodekso 4. 76 str. numato bendraturčių pareigą rūpintis bendro turto išlaikymu ir išsaugojimu.
Ieškovė nurodo, jog žala jai padaryta bendraturtei nesirūpinant susidėvėjusios stogo dangos pakeitimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2009 metais, ieškovei norint keisti 1978 metais statyto namo stogo dangą, atsakovė sutiko, jog ieškovė pakeistų tik ½ stogo, ir nesiėmė jokių veiksmų, kad savo lėšomis ir darbu pakeistų likusią ½ dalį stogo dangos. 2013-01-14 ieškovė per notarą atsakovei išsiuntė reikalavimą pakeisti likusią nepakeistą stogo dalį, nurodė, kad per nepakeistą stogo dalį bėgantis vanduo gadina jos lubas ir grindis.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 1, 2 d.).
Tarp šalių kilusio ginčo dėl žalos atlyginimo sprendimui taikytinos bendrosios civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (CK 6.246 – 6.249, 6.263 str.), t.y., žala atlyginama esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei.
CK 6.263 str. įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, šios, rūpestingumo pareigos, pažeidimas sukuria įstatyme numatytą žalos atlyginimo prievolę. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, pažeidimas (6.246 str. 1 d.), laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgus į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.3 d.).
Šiuo atveju pripažintina, jog atsakovė, būdama 2013-01-14 raštu informuota apie pro nepakeisto stogo dangą bėgantį vandenį ir gadinamą turtą, nebuvo tiek rūpestinga, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kad išvengti žalos, ir nepasirūpino savo turto būkle taip, kad nebūtų daroma žala kitam bendraturčiui.
Ieškovės tvirtinimą, jog dėl netvarkomo stogo 2014 m. sausio mėnesį į jos kambarį, plane žymimą indeksu II-6, prasisunkęs vanduo apgadino lubas bei grindis, patvirtina Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vyr. specialisto 2014-02-18 raštas Nr.AS-1624 bei prie jo esančios fotonuotraukos. Kad kambarys, žymimas indeksu II-6, yra toje pusėje, kur stogo danga nepakeista, patvirtino ir liudytoja V. D..
Nors atsakovė atsiliepime teigia, jog atsiradusi žala nepriklausė nuo jos veiksmų, tačiau tokį teiginį patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).
Ieškovė ieškinyje nurodo, jog jai padaryta 2349 Lt žala, kurią sudaro 5610,17 Lt lubų atkūrimo išlaidos bei 1439,67 Lt parketo sutvarkymui.
CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis nustatomas skaičiavimo būdu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas pagal nuostolius, juos apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (LAT 2009-04-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Pagal ieškovės pateiktą dekoravimo darbų sąmatą, dekoruotų lubų parengimas dažymui bei dekoravimas sudarys 5610, 17 Lt. Taip pat ieškovė pateikė viešai skelbiamas parketo grindų tvarkymo ir reikalingų medžiagų kiekius ir kainas, būtinas kambario, plane žymimo indeksu II-6, sutvarkymui, kas sudaro 1439,67 Lt, šios sumos, nesant jas paneigiančių įrodymų, pripažintinos realiomis ir atitinkančiomis nurodytus darbus.
Žalos atlyginimu siekiama žalą patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, nukentėjęs asmuo negali nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita.
Įvertinant padarytos žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos žalos pobūdį, iš pateiktų nuotraukų, akto duomenų akivaizdu, jog tiek lubos, tiek grindys buvo paveiktos drėgmės, taip pat byloje nustatytas aplinkybes apie tai, jog ieškovės butas apie 10 metų buvo neremontuotas, šalims nepateikus kitų įrodymų, vadovaujantis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), ieškovės nurodyti lubų ir parketo grindų atkūrimo kaštai mažintini 25 % (LR CK 6.249str. 1 d.).
Kadangi užvedus bylą teisme atsakovė pakeitė ½ gyvenamojo namo stogo dangos, byla dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).
Ieškinį patenkinus iš dalies (25 %), iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai - 119 Lt žyminio mokesčio, 37,50 Lt dokumentų įteikimo atsakovei išlaidų bei 825 Lt atstovavimo teisme išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 str.,
n u s p r e n d ė :
ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės L. R. 5287,38 Lt (penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 38 ct ) žalos atlyginimo ir 981,50 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. D..
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Civilinę bylą dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Aldona Burbienė