Civilinė byla Nr. e2-26-943/2021

                Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00345-2020-2

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        3.1.10.7; 3.3.1.13; 3.3.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugsėjo 19 d. rezoliucijos, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1651-390/2020 (2021 metų bylos Nr. e2-647-390/2021) pagal ieškovų J. M. ir A. M. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J. dėl hipotekos sutarčių ir vekselių pripažinimo negaliojančiais bei vykdomųjų įrašų, padarytų jų pagrindu, panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai J. M. ir A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. J. ir A. J. prašydami pripažinti negaliojančiomis hipotekos sutartis, panaikinti vykdomuosius įrašus, padarytus ginčijamų hipotekos sutarčių pagrindu, pripažinti negaliojančiais vekselius bei panaikinti vykdomuosius įrašus, padarytus ginčijamų vekselių pagrindu.

2.       Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo nutarta bylos nagrinėjimui teisme rengtis paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovams buvo nustatytas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo atsakovų atsiliepimų įteikimo dienos, pateikti teismui dubliką.

3.       2020 m. spalio 15 d. teisme buvo gautas ieškovų dublikas. Ieškovai paaiškino, kad dublikas teikiamas teismui praleidus 2020 m. rugsėjo 9 d. nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių (dėl didelės apimties atsakovų nuolat teikiamų procesinių dokumentų ir prašymų gausos, ieškovų atstovas nepastebėjo teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų), todėl prašoma jį atnaujinti ir procesinį dokumentą priimti.

4.       Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 19 d. rezoliucija atnaujino praleistą terminą ir dubliką priėmė.

5.       Atsakovas V. J. 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui du procesinius dokumentus (Nr. DOK-28255 (pateiktas el. paštu) ir DOK-28259 (pateiktas pasirašytas), kuriuos įvardino kaip atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutarties. Nurodė, kad skundžia Kauno apygardos teismo nutartį, kuri įvardinta rezoliucija, ir kuria nepagrįstai buvo priimtas ieškovų dublikas, pateiktas praleidus įstatymu nustatytus terminus. Prašė nutartį panaikinti, dubliko nepriimti, ieškovams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl teisėjo 2020 m. rugsėjo 19 d. rezoliucijos (DOK-28259). Atsakovo V. J. procesinį dokumentą DOK–28255, pateiktą teismui elektroniniu paštu, atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

7.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisėjo rezoliucija, kuria atnaujintas praleistas terminas dublikui pateikti ir procesinis dokumentas priimtas, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis negali būti skundžiama, todėl atsakovo atskirąjį skundą atsisakė priimti.

8.       Spręsdamas dėl procesinio dokumento, DOK–28255, pateikto teismui elektroniniu paštu, priėmimo, pažymėjo, kad procesinio dokumento pateikimas teismui elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175-1 straipsnio 6 dalis), todėl atsakovo elektroniniu paštu pateiktą skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atskiruoju skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2020 m. spalio 19 d. rezoliucijos ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų dubliko nepriimti ir skirti ieškovams baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovas taip pat prašo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą, Konstitucinį Teismą prašant įvertinti ar Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintos Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų teikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo bei Konstitucijos nuostatas. Skundu prašoma kreiptis ir į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl nurodyto įsakymo taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisėms normoms.

10.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Teismas, nenurodęs motyvų, bei nesant ieškovų prašymo, atnaujino terminą dublikui pateikti ir jį priėmė.

10.2.       Kadangi rezoliucija išspręstas klausimas užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, teismas turėjo priimti nutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo rezoliucijos, kuria atnaujintas terminas dublikui pateikti ir procesinis dokumentas priimtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 ir 338 straipsniai).

12.       Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi teismas sprendė dviejų atsakovo pateiktų tapačių atskirųjų skundų, registruotų kaip DOK-28259 ir DOK–28255, priėmimo klausimus. Procesinį dokumentą, registruotą DOK–28255 teismas atsisakė priimti tuo pagrindu, kad jis pateiktas teismui nesilaikant įstatyme nustatytos procesinių dokumentų pateikimo tvarkos, t. y. elektroniniu paštu. Atskirąjį skundą, registruotą DOK-28259 teismas atsisakė priimti tuo pagrindu, kad juo skundžiamas teismo procesinis sprendimas, kuris negali būti apeliacijos objektu.

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo (nutarties) dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018 33 punktas).

14.       Kadangi atsakovas atskirajame skunde dėl 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties argumentų, kuriais būtų išreikštas nesutikimas su teismo sprendimu nepriimti elektroniniu paštu pateikto skundo (DOK–28255) nenurodo, o teismas nenustatė pagrindo peržengti atskiruoju skundu nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), teismas bylą nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir vertina skundžiamos nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą (DOK-28259) dėl teisėjo 2020 m. spalio 19 d. rezoliucijos, teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo pateikti procesiniai dokumentai (DOK-28259 ir DOK–28255) iš esmės yra tapatūs, todėl tai, kad teismas atsisakė priimti elektroniniu paštu pateiktą procesinį dokumentą (DOK–28255), neapribojo ir nepažeidė atsakovo procesinių teisių įgyvendinimo.

15.       Sprendžiant byloje kilusį klausimą, ar atsakovas gali paduoti atskirąjį skundą dėl teismo rezoliucijos, visų pirma atsakytina į apelianto skunde keliamą abejonę, ar nagrinėjamu atveju teismas turėjo teisę dubliko, kuris teismui pateiktas praleidus nustatytą terminą, priėmimo klausimą išspręsti rezoliucija. Apeliantui išaiškintina, kad CPK normos nustato, kad dalis civiliniame procese kylančių tarpinių procesinių klausimų gali būti išsprendžiami nepriimant dėl jų nutarties. Vadovaujantis CPK 290 straipsnio 5 dalimi, įstatyme nustatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija, vienas tokių – procesinių dokumentų priėmimo klausimas (CPK 115 straipsnio 1 dalis). CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 5 dalis nustato, kad atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Nurodytas teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai įtvirtina teismo teisę procesinio dokumento bei termino atnaujinimo klausimus išspręsti priimant dėl jų rezoliucijas.

16.       Vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą turi būti įvertinta, ar teisėjo rezoliucija, kuria buvo atnaujintas procesinis terminas dublikui pateikti ir procesinis dokumentas priimtas, gali būti skundžiama pateikiant dėl jos atskirąjį skundą.

17.       CPK 290 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, kad teisėjo rezoliucija, priešingai nei teismo nutartis, nėra skundžiama. Vis dėlto, ši taisyklė nėra absoliuti. Sprendžiant dėl galimybės skųsti teismo rezoliuciją, svarbu įvertinti ne tik teisinį reglamentavimą, bet ir teismų praktiką, priimtą šiuo klausimu.

18.       Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad išimtiniais atvejais, kai teisėjo rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, toks procesinis veiksmas gali būti skundžiamas pateikiant dėl jo atskirąjį skundą. Kasacinis teismas išaiškino, kad vien tik procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis pasinaudoti teise į apeliaciją, nes pagal CPK 290 straipsnio 6 dalį klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016).

19.       Remiantis išdėstytu, siekiant įvertinti teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teisėjo rezoliucijos, teisėtumą, visų pirma, turi būti nustatyta, ar teismo procesinis sprendimas, nepriklausomai nuo to, kokia procesine forma (rezoliucija ar nutartimi) konkretus klausimas buvo išspręstas, užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Šiuo atveju. kaip nurodyta pirmiau, apeliantas nesutinka su teismo rezoliucija, kuria buvo atnaujintas terminas dublikui pateikti ir procesinis dokumentas priimtas. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas paties pirmosios instancijos teismo procesinio veiksmo teisėtumo, išaiškina apeliantui, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis). 

20.       CPK normos, reglamentuojančios procesinių terminų atnaujinimo klausimus nenumato galimybės skųsti teismo procesinio veiksmo, kuriuo nutariama atnaujinti praleistą terminą. CPK 78 straipsnio 6 dalis įtvirtina galimybę paduoti atskirąjį skundą tik dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Toks teisinis reglamentavimas pagrindžiamas tuo, jog teismo procesinis sprendimas, kuriuo procesinis terminas yra atnaujinamas, neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui, priešingai, atnaujinus terminą proceso šaliai sudaroma galimybė įgyvendinti savo procesines teises.

21.       Nustačius, kad CPK normos neįtvirtina galimybės skųsti teisėjo rezoliucijos, kuria atnaujinamas praleistas procesinis terminas (CPK 334 str. 1 d. 1 p.), bei pripažinus, kad teisėjo rezoliucija dėl termino atnaujinimo neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 19 d. teisėjo rezoliucija, kuria atnaujintas terminas dublikui pateikti ir procesinis dokumentas priimtas, nėra apeliacinio apskundimo objektas, dėl ko pagrįstai ir teisėtai, skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą dėl jos (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

22.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą (DOK-28259) ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Egidija Tamošiūnienė