Civilinė byla Nr. e2-943-514/2018

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00096-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.10; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.11.3; 2.6.16.8; 2.6.17; 3.2.6.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 18  d.

Plungė

           Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,

sekretoriaujant Vilmai Grosienei,

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Laurai Paulikienei,

atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui adv. A. J.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. L.,

trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei adv. S. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir Plungės technologijų ir verslo mokyklai, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, VĮ Turto bankas, dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2011 m. rugsėjo 19 d. lėktuvų pakilimo – nusileidimo aikštelės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp VšĮ Žemaitijos kolegija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011 m. rugsėjo 19 d. priėmimo – perdavimo aktą, 2016 m. birželio 20 d. Nr. 23 papildomą susitarimą Nr. 1 dėl valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos; pripažinti negaliojančiu 2017 m. kovo 8 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Plungės technologijų ir verslo mokyklos su UAB „.(duomenys neskelbtini)“ „Dėl 2011 m. rugsėjo 19 d. Lėktuvų pakilimo nusileidimo aikštelės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“, dalyje dėl žemės sklypo perdavimo nuomos teisėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog valstybė, atstovaujama Telšių apskrities viršininko įgalioto Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo S. J. 2004 m. kovo 4 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Panaudos sutartis), Žemaitijos kolegijai, atstovaujamai laikinojo direktoriaus J. E. B., suteikė panaudai 50 metų laikotarpiui 82 694 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav. (toliau – Žemės sklypas). Panaudos sutarties 2 punkte numatyta, kad panaudai perduotame žemės sklype pastatai, statiniai ir kiti priklausiniai įteisinti ir užregistruoti turto patikėjimo teise žemės panaudos gavėjo vardu. Pagal VĮ Registrų centro Telšių filialo 2003 m. lapkričio 4 d. pažymėjimą inžineriniai statiniai – įrenginiai – tai lėktuvų pakilimo – nusileidimo aikštelė, kurios plotas 21 826,80 kv. m. Žemaitijos kolegija (nuomotoja) 2011 m. rugsėjo 19 d. Lėktuvų pakilimo – nusileidimo aikštelės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis), perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)" (nuomininkei) materialųjį turtą – 21 826.80 kv. m. ploto lėktuvų pakilimo – nusileidimo aikštelę (toliau – Aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir neatsiejamą šios aikštelės dalį – žemės sklypą. Šalių 2016 m. birželio 20 d. Nr. 23 Papildomu susitarimu Nr. 1 „Prie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos 2011 m. rugsėjo 19 d. tarp VšĮ Žemaitijos kolegija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutartis pratęsta iki 2021 m. rugsėjo 19 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 805 „Dėl Žemaitijos kolegijos likvidavimo“ Žemaitijos kolegija buvo likviduota. Vadovaujantis VĮ Turto banko direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. P13-32 ir Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos kanclerio pasirašytu Nekilnojamojo turto 2016 m. spalio 24 d. perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (22-15)TVS2-083, kiti inžineriniai statiniai – lėktuvų pakilimo – nusileidimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės plotas 21826.80 kv. m , lauko tualetas, esantys Rietavo sav., Rietavo sen., (duomenys neskelbtini) k. , Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini), perduoti Plungės technologijų ir verslo mokyklai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise. Plungės technologijų ir verslo mokykla su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytu 2017 m. kovo 8 d. Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011 m. rugsėjo 19 d. Lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ pakeitė Nuomos sutartį, pakeičiant nuomotoją iš Žemaitijos kolegijos į Plungės technologijų ir verslo mokyklą.

Ieškovė, gindama viešąjį interesą, prašo pripažinti valstybinės žemės 2011 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį (su vėlesniais pakeitimais) ir jos pagrindu sudarytą žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktą negaliojančiais, kaip prieštaraujančius imperatyviosioms teisės normoms. Ieškovė, ginčydama sandorius nurodė tokius argumentus.

Nei Žemaitijos kolegijai, nei Plungės technologijų ir verslo mokyklai nebuvo suteikta teisė išnuomoti 82 694 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k. Rietavo sav., kadangi žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje bei Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nustatyta, kad sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir urėdijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms - mokykloms. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims“. Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad jeigu valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar jų dalis ar (ir) patikėjimo ar kitos teisės į juos yra perleidžiami tretiesiems asmenims, panaudos gavėjas turi per mėnesį nuo perleidimo dienos kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį dėl valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimo ar jos pakeitimo šalių susitarimu. Su naujų statinių ar jų dalių naudotoju dėl teisės naudoti valstybinę žemę sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka. 

Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu darė išvadą, jog 2011 m. rugsėjo 19 d. Lėktuvų pakilimo - nusileidimo aikštelės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 19 d. priėmimo - perdavimo aktas, 2016 m. birželio 20d.  sudarytas susitarimas pakeisti sutartį Nr. 1, 2017 m. kovo 8 d. susitarimas pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl žemės sklypo perdavimo nuomos teisėmis UAB „(duomenys neskelbtini)" yra neteisėti.

Pagal CK 6.562 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas. Žemaitijos kolegija likviduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 805 „Dėl Žemaitijos kolegijos likvidavimo“, pasibaigus juridiniam asmeniui, teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims.

Atsakovei Plungės technologijų ir verslo mokyklai 2016m. rugpjūčio 8 d. VĮ Turto bankas generalinio direktoriaus įsakymu Nr. PI3-2 patikėjimo teise perduoti tik inžineriniai statiniai – lėktuvų pakilimo – nusileidimo aikštelė. Valstybinės žemės sklypas perduotas nebuvo, jis priklauso Lietuvos valstybei, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Plungės technologijų ir verslo mokykla neturėjo teisės išnuomoti valstybinės žemės sklypą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes neturėjo į jį teisių. Nurodė, kad žemės sklypas, kuriuo naudojasi UAB (duomenys neskelbtini), Plungės technologijų ir verslo mokyklai nebuvo išnuomotas, nebuvo gautas ir valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – sutikimas jį subnuomoti. Todėl statinio nuomininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos pagrindu negalėjo būti perduotos žemės sklypo nuomos teisės, o Plungės technologijų ir verslo mokykla žemės sklypu naudojasi neturėdama tam juridinio pagrindo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinimą stovėjimo aikštelės, padengtos asfalto danga, yra priskiriamos neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, todėl šis žemės sklypas negalėtų būti išnuomojamas be aukciono, kaip reikalingas statiniams eksploatuoti. Ginčijamo valstybinės žemės sklypo nuomos teisinių santykių tęsimas, nustačius pagal įstatymą privalomą jų nutraukimo pagrindą, pažeidžia viešąjį interesą, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ gera valia nutraukti sutartį nesutinka, todėl prašo žemės sklypo nuomos sutartis bei priėmimo-perdavimo aktą pripažinti negaliojančiais teismine tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atstovės nuomone ginčijamos sutartys turėtų būti pripažįstamos negaliojančiomis pilna apimtimi.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad  UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos pagrindais naudoja lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelę, es. (duomenys neskelbtini) km., Rietavo sav. ilgą laiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuomet buvo išduodami visi reikiami sutikimai, ir leidimai dėl nuomos teisinių santykių (2004 m. balandžio 6 d. Švietimo ir mokslo ministerijos sutikimas, 2016 m. gegužės 24 d. VĮ Turto banko sutikimas, nuomos sutartyje nurodytas 2011 m. rugsėjo 7 d. viešo konkurso komisijos sprendimas), todėl aikštelė yra valdoma teisėtais pagrindais ir nuomos sutarties nutraukti prieš terminą ar ją pripažinti negaliojančia nėra jokio pagrindo. Ieškovės ieškinyje nurodomi du skirtingi teisiniai pagrindai, todėl ieškinio reikalavimai turėtų būti patikslinti, aiškiai nurodant, koks teisinis pagrindas formuluojamas nuomos susitarimų atžvilgiu. Atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo teritorijoje jau pakankamai seniai veikia visoje Lietuvoje žinomas (duomenys neskelbtini), atsakovė į teritoriją yra investavusi pakankamai dideles pinigines lėšas, iš savo vykdomos ūkinės-komercinės veiklos moka mokesčius, teikia paramą, moka atlyginimus, Sodros įmokas, tikslingai veikia ir vykdo tą veiklą, kurią jai suteikia nuomos sutartis. Atsakovė yra investavusi lėšų į ginčo objektą, visa teritorija yra užimta ir naudojama turgaus prekybininkų veiklai, tačiau ieškinyje net neužsimenama, kokias pasekmes sukeltų nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia ir kaip būtų sprendžiami teisės į teritoriją praradimo padariniai. Pažymėjo, jog viena esminių žemės nuomos sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudotis pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas, todėl nuomotojas pagal įstatymą gali nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas naudotų žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovė žemės sklypą naudoja turgaus veiklai, taip kaip ir yra numatyta sutartyje, visa turgaus teritorija yra naudojama prekybinei veiklai, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti nuomos sutartį prieš terminą ar ją pripažinti negaliojančia.

Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė taikyti ieškinio senatį pareikštiems reikalavimams, ieškinį atmesti. Atstovo nuomone išnuomotu žemės sklypu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojantis daugiau kaip 27 metus susiformavo teisėti lūkesčiai nuomotis valstybinę žemę statinių, išnuomotų karu su valstybine žeme, eksploatavimui. Valstybės institucijų klaida neturi neproporcingai apriboti atsakovės teisės naudotis ginčo žemės sklypu pagal nuomos sutartį

Atsakovė Plungės technologijų ir verslo mokykla atsiliepimu į ieškinį neprieštaravo, kad ieškinys būtų tenkintinas pilna apimtimi. Nurodė, kad lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės nuomos sutartis buvo sudaryta 2011 m. rugsėjo 19 d., Plungės technologijų ir verslo mokykla neturėjo jokios galimybės įtakoti šios sutarties pasirašymo tarp VšĮ Žemaitijos kolegijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Plungės technologijų ir verslo mokykla 2017 m. kovo 8 d sudarydama susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nei pagrindinės 2011 m. rugsėjo 19 d. sutarties sąlygų, nei turto perdavimo akto sąlygų, nei papildomo susitarimo Nr. 1 2016 m. birželio 20 d. sąlygų nekeitė. Keitė tik sutarties, sudarytos 2011 m. rugsėjo 19 d., pirmo punkto preambulę, tai yra pakeitė likviduotos VšĮ Žemaitijos kolegijos pavadinimą į Plungės technologijų ir verslo mokyklą pavadinimą, nes Plungės technologijų ir verslo mokykla 2016 m. spalio 24 d. perėmė likviduotos VšĮ Žemaitijos kolegijos visą valdytą nekilnojamą ir kilnojamą turtą. Perimdama valstybės patikėtą VšĮ Žemaitijos kolegijai nekilnojamą turtą, negalėjo žinoti ir nedisponavo tokia informacija, kad ankščiau sudarytos sutartys tarp VšĮ Žemaitijos kolegijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidžia viešąjį interesą. Dėl buvusios VšĮ Žemaitijos kolegijos žemės sklypų perėmimo Plungės technologijų ir verslo mokykla į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrių ne kartą kreipėsi 2017 metų pradžioje. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyrius raštu 2017 m. liepos 31 d. informavo Plungės technologijų ir verslo mokyklą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtos nuomos. Gavus valstybinės žemės patikėtinio pranešimą, Plungės technologijų ir verslo mokykla ėmėsi spręsti klausimą dėl sutarties nutraukimo. Organizavo susitikimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais, siūlė nutraukti sutartį abipusiu šalių susitarimu, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai nesutiko su tokiu mokyklos pasiūlymu. Plungės technologijų ir verslo mokykla informavo mokyklos steigėją Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją bei Rietavo savivaldybės merą apie susidariusią situaciją, o 2018 m. sausio 17 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu leisti perduoti lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelę VĮ Turto bankui. 2018 m. sausio 22 d. iš Švietimo ir mokslo ministerijos buvo gautas patvirtinimas, kad ministerija pritaria, jog Plungės technologijų ir verslo mokykla teiktų pasiūlymą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui – VĮ Turto bankui, dėl nereikalingo švietimo įstaigos veiklai vykdyti nekilnojamo turto, t. y. kitų inžinerinių tinklų – lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės ir kito perimto nekilnojamo turto perdavimo. 2018 m. sausio 30 d. išsiųsti reikiami dokumentai VĮ Turto bankui, o 2018 m. vasario 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas raštiškas pasiūlymas nutraukti sutartį.

Teismo posėdžio metu Plungės technologijų ir verslo mokyklos atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti  iš esmės, nedalyvaujant mokyklos atstovui.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Plungės ir Rietavo skyriaus, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ginčijamo valstybinės žemės sklypo nuomos teisinių santykių tęsimas, nustačius pagal įstatymą privalomą jų nutraukimo pagrindą, pažeidžia viešąjį interesą. Pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius 2017 m. gruodžio 28 d. prašymu Nr. 36SD-4201-(14.36.137 E.) „Dėl viešojo intereso gynimo“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių prašydamas inicijuoti 2011 m. rugsėjo 19 d. Lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 19 d. priėmimo - perdavimo akto, 2016 m. birželio 20 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 1, 2017 m. kovo 8 d. susitarimo taip Plungės technologijų ir verslo mokyklos direktoriaus A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuomos teisėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaikinimo bei šio juridinio fakto išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Plungės ir Rietavo skyriaus 2017 m. liepos 31 d. raštu Nr. 36SD-2651-(14.36.137 E.) „Dėl lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės nuomos sutarties“ Plungės technologijų ir verslo mokyklos buvo paprašyta geranoriškai per vieną mėnesį priimti atitinkamus sprendimus dėl 2011 m. rugsėjo 19 d. Lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 19 d. priėmimo - perdavimo akto, 2016 m. birželio 20 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. 1, 2017 m. kovo 8 d. susitarimo pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuomos teisėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaikinimo, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ gera valia nutraukti sutartį nesutiko. Be to, Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 36VĮ- 112-(14.36.2.) „Dėl 2004 m. kovo 4 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos“ yra pripažinta 2004 m. kovo 4 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. N68/2004- 0045 pabaiga žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Rietavo savivaldybėje, Rietavo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), ir panaudos sutartis išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo UAB “(duomenys neskelbtini)” atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog palaiko bendrą ieškovės ir Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos poziciją šioje byloje. Žemaitijos kolegijos, kuri buvo likviduota ir 2017 m. vasario 10 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro, teisės ir pareigos pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo pereiti Plungės technologijų ir verslo mokyklai, nes tam nebuvo CK 6.190 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Dėl to Plungės technologijų ir verslo mokykla neturėjo teisės 2017 m. kovo 8 d. susitarimu perimti likviduoto nuomotojo, kurio sutartinės prievolės atsakovei baigėsi CK 6.128 str. 3 d. pagrindu, pareigų, nes šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti privalomų imperatyvų, kai yra parduodama, išnuomojama ar kitaip suteikiama valstybinė žemė ir/arba kitas valstybės turtas. Pastebėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie atsiliepimo pateikti buhalterinių dokumentai neturi ryšio su byla. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrodinėja kad ginčo sklypą turgaus veiklai naudoja jau senai, tam pagrįsti teikė dokumentus, tačiau per tokį ilgą laikotarpį nesugebėjo tinkamai susitvarkyti žemės nuomos ar nuosavybės klausimų, įregistruoti nekilnojamojo turto registre turimus turgaus statinius ir atlikti kitus privalomus veiksmus, kad ginčo teritorija būtų įregistruota kaip turgavietė.

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad Turto bankas 2016 m. gegužės 24 d. raštu Žemaitijos kolegijai nurodydamas, kad neprieštaraujama 2011 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsimui iki 2021 m. rugsėjo 19 d., šiuo sutikimu pasisakė tik dėl statinio nuomos, nes sklypas valdomas patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Pažymėjo, kad Turto banko 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. P13-32 „Dėl Valstybės nekilnojamojo turto perdavimo patikėjimo teise“ Plungės technologijų ir verslo mokyklai buvo perduoti patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti tik valstybei nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai, es. (duomenys neskelbtini), Rietavo sav., (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav. Kadangi likvidavus Žemaitijos kolegiją, jos teisės ir pareigos niekam neperėjo, todėl pagal CK 6.562 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 2011 m. rugsėjo 19 d. Lėktuvų pakilimo – nusileidimo aikštelės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigė. Be to, byloje nėra duomenų, kad valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos būtų išdavusi sutikimą Plungės technologijų ir verslo mokyklai nuomoti žemės sklypą. Todėl 2017 m. kovo 8 d. susitarimas pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pakeista 2011 m. rugsėjo 19 d. Lėktuvų pakilimo – nusileidimo aikštelės nuomos sutartis, t. y. nuomotoją Žemaitijos kolegiją pakeitus nuomotoja Plungės technologijų ir verslo mokykla, laikytinas neteisėtu. Ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui, prašė teismo bylą nagrinėti Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

        ieškinys tenkintinas.

        Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 2004 m. kovo 4 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Žemaitijos kolegijai 50 metų laikotarpiui panaudos teise suteiktas 82 694 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav. Šį žemės sklypą VšĮ Žemaitijos kolegija 2011 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. rugsėjo 19 d. išnuomojo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nuomojamas žemės sklypas atsakovei perduotas perdavimo-priėmimo aktu. Šalių 2016 m. birželio 20 d. papildomu susitarimu Nr. 1 „Prie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos 2011 m. rugsėjo 19 d. tarp VšĮ Žemaitijos kolegija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis pratęsta iki 2021 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 805 „Dėl Žemaitijos kolegijos likvidavimo“ Žemaitijos kolegija buvo likviduota. Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 36VĮ- 112-(14.36.2.) „Dėl 2004 m. kovo 4 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos“ yra pripažinta 2004 m. kovo 4 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. N68/2004- 0045 pabaiga žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Rietavo savivaldybėje, Rietavo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), ir panaudos sutartis išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro.

Atsakovė Plungės technologijų ir verslo mokykla su atsakove uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ sudarytu 2017 m. kovo 8 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011 m. rugsėjo 19 d. Lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“ pakeitė nuomos sutartį, nuomotoją Žemaitijos kolegiją pakeisdami nuomotoja Plungės technologijų ir verslo mokykla. 

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių ir priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais

Prokurorė, gindama viešąjį interesą, nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su vėlesniais jos pakeitimais, kuria valstybinė žemė išnuomota atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ yra neteisėta, nes sutarties sudarymo metu teisės aktais nei Žemaitijos kolegijai, nei Plungės technologijų ir verslo mokyklai nebuvo suteikta teisė išnuomoti 82 694 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k. Rietavo sav., žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėtinis - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Sandorių negaliojimo pagrindu nurodė CK 1.80 straipsnį.

Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl, nustačius ieškovės nurodytą pagrindą, sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais. Nagrinėjamu atveju ieškovė imperatyviomis normomis, kurioms prieštarauja nuomos sutartys, rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis, CK 6.637 straipsniu bei bendruoju teisės principu, kad niekas negali perleisti daugiau teisių, nei jų pats turi.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Taigi, ginčo žemės sklypo savininkė yra Lietuvos valstybė, o valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – žemės įstatymas)).

Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypą valstybė, atstovaujama Telšių apskrities viršininko įgalioto Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo S. J. 2004 m. kovo  4 d. Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė panaudai Žemaitijos kolegijai 50 metų laikotarpiui. 

Žemaitijos kolegijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 302 „Dėl Žemaitijos kolegijos statuto patvirtinimo“, 109 punktas nustatė, jog kolegija jai perduotą valstybės ir savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Žemaitijos kolegijai kaip viešosios teisės subjektui, valdančiam valstybės turtą, nebuvo leidžiama turtą perleisti kitaip nei įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ir panaudos sutartimi valdomu valstybinės žemės sklypu Žemaitijos kolegija galėjo disponuoti tik įstatymo nustatyta tvarka.

             Žemės įstatymo (2010 06 18 įstatymo Nr. XI-912 redakcija, galiojusi nuomos sutarties sudarymo metu) 8 straipsnio 1 dalis numatė, jog  valstybinė žemė suteikiama neatlygintinai naudotis sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis tik  valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms. Valstybinė žemė nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti (Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis). To paties įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims. Kad panaudos gavėjas neturi teisės be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui įtvirtinta CK 6.637 straipsnyje.

Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos CK 6 knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). Valstybinės žemės nuomos sutartis pagal savo kompetenciją sudaro valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija (CK 6.548 straipsnio 2 dalis).

Žemės įstatymo 9 straipsnis nustatė, jog Valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja: savivaldybė – valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybėms; Valstybės turto fondas – kai valstybinės žemės sklypai yra priskirti privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, valstybinės žemės sklypus, naudojamus akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių valstybei nuosavybės teise priklausę kontroliniai akcijų paketai buvo privatizuoti, ir valstybinės žemės sklypus, reikalingus įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažino Seimas arba Vyriausybė ir kurių valdymą Seimas arba Vyriausybė pavedė valstybės turto privatizavimo institucijai; kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise; Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais.

Taigi, pagal teisinį reglamentavimą valstybinės žemės sklypai gali būti išnuomojami tik  įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, ją išnuomoti gali tik subjektai, kuriems tokia teisė suteikta Žemės įstatymo 7 dalyje išvardinti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai, o 9 straipsnyje konkretizuoti subjektai, turintys teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus. Žemaitijos kolegija, valdžiusi valstybinės žemės sklypą panaudos teise 2001 m. kovo 4 d. valstybinės žemės panaudos sutarties pagrindu, prie tokių subjektų nepriskirtina.  Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatas visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė bei jos nuomotoja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, todėl tik ji turi teisę priimti sprendimus išnuomoti šią žemę bei sudaryti jos nuomos sutartis. Nuomos reikalavimai bei procedūros yra imperatyviai reglamentuoti Žemės įstatymo ir jį įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų teisės normomis. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypą išnuomoti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka galėjo tik valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir sudarydama valstybinės žemės nuomos sutartį (Žemės įstatymo 9straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

  Nors draudimas panaudos gavėjui (Žemaitijos kolegijai) be panaudos davėjo sutikimo neperleisti teisių į žemės sklypą kitam asmeniui buvo numatytas ir valstybinės žemės panaudos sutartyje (valstybinės žemės panaudos sutarties 10 p.),  Žemaitijos kolegija 2011 m. rugsėjo 19 d. nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. rugsėjo 19 d. kartu su kitu turtu  atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo žemės sklypą,  priklausantį valstybei. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokio teisinio pagrindo, suteikiančio Žemaitijos kolegijai teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal galiojančio CK 6.225 straipsnio 1 dalį sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl valstybės žemės nuomos santykių imperatyvumo ir pažymėjęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

Dėl to atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nurodytos aplinkybės, jog iš Žemaitijos kolegijos konkurso būdu buvo išnuomota ir neatskiriama žemės sklypo dalis – lėktuvų pakilimo - nusileidimo aikštelė, nėra reikšmingos, vertinant šių sandorių teisėtumą.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, spręstina, kad 2011 m. rugsėjo 19 d. lėktuvų pakilimo – nusileidimo aikštelės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomas susitarimas Nr. 1 dalyje dėl valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos savo turiniu prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams bei viešosios teisės principui tvarkant valstybės turtą, todėl ieškinio reikalavimas dėl jų pripažinimo negaliojančiais bei dėl 2011 m. rugsėjo 19 d. valstybinės žemės sklypo priėmimo-perdavimo akto, sudaryto imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio pagrindu, pripažinimo negaliojančiu tenkintinas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo taip pat pripažinti negaliojančiu 2017 m. kovo 8 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Plungės technologijų ir verslo mokyklos su UAB „.(duomenys neskelbtini)“ „Dėl 2011 m. rugsėjo 19 d. Lėktuvų pakilimo nusileidimo aikštelės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“, dalyje dėl žemės sklypo perdavimo nuomos teisėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Byloje nustatyta, kad Žemaitijos kolegija likviduota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 805 „Dėl Žemaitijos kolegijos likvidavimo“.  

Likvidavus Žemaitijos kolegiją, kolegijai priklausęs turtas VĮ Turto banko direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. P13-32 perduotas Plungės technologijų ir verslo mokyklai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise. Tačiau pasibaigus juridiniam asmeniui, teisės ir pareigos nepereina kitiems juridiniams asmenims, todėl atsakovė Plungės technologijų ir verslo mokykla nors ir perėmusi buvusios Žemaitijos kolegijos turtą nėra teisių perėmėja. Likvidavus Žemaitijos kolegiją jos veikla nutrūko, o teisės ir pareigos kitiems juridiniams asmenims neperėjo. Pagal VĮ Registro centro duomenis Žemaitijos kolegija išregistruota iš juridinių asmenų registro  2017 m. vasario 10 d., juridinio asmens išregistravimo iš juridinių asmenų momentas sutampa su šio asmens prievolių, kurios nėra pasibaigusios kitais pagrindais, pabaiga. Pagal CK 6.562 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas. Todėl Žemaitijos kolegijos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta Lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės nuomos sutartis su vėlesniais pakeitimais pasibaigė dėl Žemaitijos kolegijos likvidavimo 2017 m. vasario 10 d. 

Likvidavus Žemaitijos kolegiją, kolegijai priklausęs turtas perduotas Plungės technologijų ir verslo mokyklai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise. Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos kanclerio pasirašytu Nekilnojamojo turto 2016 m. spalio 24 d. perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (22-15)TVS2-083, kiti inžineriniai statiniai – lėktuvų pakilimo – nusileidimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės plotas 21826.80 kv. m , lauko tualetas, esantys Rietavo sav., Rietavo sen., (duomenys neskelbtini) k. , Plungės r. sav., (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovei Plungės technologijų ir verslo mokyklai valstybinės žemės sklypas perduotas nebuvo, šis žemės sklypas priklauso Lietuvos atsakove uždarąja akcine bendrove valstybei, žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba.

CK 6.532 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu žemės sklypas, kuriame yra išnuomoti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuosavybės teise nuomotojui nepriklauso, tai tokių pastatų, statinių ar įrenginių nuoma be žemės sklypo savininko sutikimo leidžiama tik tais atvejais, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar žemės sklypo savininko ir pastatų, statinių ar įrenginių nuomotojo sutarčiai. Kaip jau minėta, vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis išimtinę teisę nuomoti valstybinį turtą turi tik ją valdantis patikėjimo teise asmuo, tik Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos turėjo teisę priimti sprendimus išnuomoti šią žemę bei sudaryti jos nuomos sutartis. Atsakovė Plungės technologijų ir verslo mokykla į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutarties sudarymo nesikreipė, neturėdama jokių teisių į valstybinės žemės sklypą, negalėjo sudaryti ir jokių sandorių, susijusių su valstybinės žemės sklypu (jo išnuomoti), todėl Plungės technologijų ir verslo mokyklos su atsakove uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas 2017 m. kovo 8 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011 m. rugsėjo 19 d. Lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“, kuriuo pakeista 2011 m. rugsėjo 19 d. sutartis, pakeičiant nuomotoją iš Žemaitijos kolegijos į Plungės technologijų ir verslo mokyklą, pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, kaip prieštaraujantis Žemės įstatymo 7 ir 9 straipsnių nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis. 1.95 straipsnio 1 dalis).).  

Poziciją, kad valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai ir  valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų, ne kartą yra išreiškęs savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas  (Lietuvos Aukščiausiojo. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, jog sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais ne tik dalyje dėl žemės sklypo, bet dėl viso išnuomoto turto, tame tarpe ir lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės. Tačiau tokio reikalavimo ieškiniu nebuvo pareiškusi. Iš ieškinyje nurodomų aplinkybių bei suformuluoto reikalavimo seka, kad sandoriai ginčijami tik dėl žemės sklypo nuomos. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis), tačiau keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis. Bet kokiu atveju tai turi būti padaryta pirmosios instancijos teisme, suteikiant atsakovui galimybę pasiruošti ir atsikirsti į pareikštą ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio dalyko nekeitė, teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017), todėl teismas dėl žodinio prokurorės prašymo nepasisako.

Dėl sandorio negaliojimo pasekmių 

Pripažinus sutartis negaliojančiomis, svarstytinas niekinių sandorių pasekmių klausimas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstatuoti niekinio sandorio faktą ir taikyti jo teisines pasekmes teismas privalo ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), t. y. šiuo atveju teismas nevaržomas ieškinio dalyko ir ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 355/2009). Teismui yra suteikta teisė ex officio pripažinti sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, net ir tuo atveju, kai toks reikalavimas ieškinyje nereiškiamas. 

CK 1.95 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl momento, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu. Pagal jas pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).  

Nustačius, kad sandoriai sudaryti, pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, sandoriai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Nagrinėjant ginčą atsakovė uždaroji akcinė bendrove „(duomenys neskelbtini)” nurodė, jog atsakovė į teritoriją yra investavusi dideles pinigines lėšas, todėl sutarčių nutraukimas sukeltų neigiamas pasekmes atsakovei. Neaišku, kaip būtų sprendžiami teisės į teritoriją praradimo padariniai.

Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-229/2008; Nr. 3K-3-41/2009). Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina bendrovės įprastines veiklos sąnaudas, tačiau neįrodo investicijų į nuomotą žemės sklypą. Aplinkybių, dėl kurių restitucija negalima, nenustatyta, ginčo turtas nėra sunaikintas ar perleistas tretiesiems asmenims, todėl restitucija natūra yra galima ir ji taikytina, pripažinus sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įpareigotina grąžinti žemės sklypą valstybei (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis).

Pasekmės praradus teises į žemės sklypą, numatytos CK 4.105 straipsnyje. Taigi, ir nagrinėjamu atveju tolimesnis žemės sklypo naudojimo klausimas turėtų būti sprendžiamas, remiantis minėta nuostata, CK 6.551 straipsnio normomis bei kt. teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės išnuomojimą juridiniams asmenims (Žemės įstatymu, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis ir kt.). Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, pripažinus sandorius negaliojančiais, kaip ir bet kuris kitas juridinis asmuo nepraranda teisės nuomotis valstybinę žemę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 

Kaip nepagrįstą teismas atmeta atsakovės atstovės argumentą dėl teisėtų lūkesčių. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad negali būti pripažįstami teisėtais ir ginami lūkesčiai, jeigu jų įgyvendinimas yra susijęs su imperatyvių įstatymo normų reikalavimų nepaisymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011), todėl atsakovė negalėjo turėti pagrįstą lūkestį, kad ilgalaikis valstybinės žemės sklypo naudojimas pagal imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančius sandorius  yra tinkamas valstybinės žemės naudojimas. Kaip teisiškai nereikšmingus teismas pripažįsta atsakovės atstovo argumentus, susijusius su valstybės institucijų veiksmais, nenutraukiant įstatymo nuostatoms prieštaraujančių sutarčių, kadangi niekiniai sandoriai negalioja nuo jų sudarymo momento.

Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Valstybinės žemės naudojimas, pažeidžiant minėtus principus, kartu yra ir viešo intereso pažeidimas, todėl teismas nesutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad tolimesnis nuomos santykių tęsimas iš esmės nepažeistų viešojo intereso.  

Dėl ieškinio senaties

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nuomone ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kadangi teritoriją atsakovė valdo nuo 1991 m., prašė taikyti ieškinio senatį pareikštiems reikalavimams ir ieškinį atmesti.

Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taikomas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas.

Ieškiniu ginčijami sandoriai sudaryti 2011 m. rugsėjo 19 d. ir vėliau, todėl prokurorė nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartį ir jos pakeitimus. Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, niekinis sandoris savaime, pagal savo prigimtį, negalioja ab initio, todėl jo negaliojimo faktui ieškinio senaties institutas nereikšmingas (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-60/2007; Nr. 3K-3-595/2008), o reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius (taikyti restituciją) taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)” nesutiko valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta ne ginčo tvarka, todėl iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” išieškotinas 150 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

Dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos

Sprendimo priėmimo metu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateikė informaciją, jog 2018 m. spalio 9 d. sudarė susitarimą su VĮ Turto bankas dėl 2011 m. rugsėjo 19 d. lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės nuomos sutarties preambulės pakeitimo ir kai kurių sąlygų pakeitimo bei dokumentus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes. Lėktuvų pakilimo-nusileidimo aikštelės nuomos sutarties teisėtumo klausimas nebuvo nagrinėjamos bylos ginčo dalykas, todėl pateiktus dokumentus atsisakytina priimti kaip nesusijusius su ginčo dalyku (CPK 176, 180 straipsniai). Atsakovės atstovo pateikti dokumentai ir juose minima informacija galėtų būti reikšmingi svarstant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisę nuomotis žemės sklypą ateityje, tačiau tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

             ieškinį tenkinti.

             Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento:

 2011 m. rugsėjo 19 d. lėktuvų pakilimo – nusileidimo aikštelės nuomos sutartį, sudarytą tarp VšĮ Žemaitijos kolegija ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” ir 2016 m. birželio 20 d. papildomą susitarimą prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje  dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo nuomos teisėmis uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 

2011 m. rugsėjo 19 d. valstybės materialiojo turto priėmimo – perdavimo aktą dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)”;

 2017 m. kovo 8 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011 m. rugsėjo 19 d. Lėktuvų pakilimo nusileidimo aikštelės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“, sudarytą tarp Plungės technologijų ir verslo mokyklos ir uždarosios akcinės bendrovės „.(duomenys neskelbtini)“, dalyje dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo nuomos teisėmis uždarajai akcinei bendrovei “(duomenys neskelbtini)”.

Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)” grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

                       Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 150 Eur žyminio mokesčio valstybei.

                      Atsisakyti priimti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 2018 m. spalio 16 d. pateiktą dokumentą su priedais.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė