Baudžiamoji byla Nr. 1-2944-271/2019

Teisminio proceso Nr.1-01-1-31425-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,

sekretoriaujant  Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,

kaltinamajam O. C.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

nukentėjusiajai D. P.,

vertėjai  Irinai Pikčilingienei,

viešame teismo posėdyje  išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje

O. C., a/k (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1984-10-10 Vilniaus rajono teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 3 d. (BK, galiojęs iki 2003-05-01 ) - 3 metais laisvės atėmimo;

2) 1988-06-06 Vilniaus rajono teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 3 d. – laisvės atėmimu 5 metams su turto konfiskavimu;

3) 2013-10-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str., 64(1) str., - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis O. C. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019-07-24, apie 14:20 val., šalia tvenkinio, esančio prie namo (duomenys neskelbtini), paėmė nukentėjusiosios D. P. ant pievos paliktą maišą su prekėmis, bendros 19,01 eurų vertės, tame pačiame maiše buvusią piniginę, 48 eurų vertės, su piniginėje buvusiais 172 eurais grynųjų pinigų, 100 Rusijos rublių, kurių vertė 1,42 euras, 1 JAV doleriu, kurio vertė 0,9 euro, 20 Turkijos lyrų, kurių vertė 3,13 eurai, auksiniu kryželiu, 70 eurų vertės, taip pat D. P. pensininko pažymėjimu, SEB banko debeto kortele, vilniečio kortele, nuolaidų kortelėmis, vizitinėmis kortelėmis, neturinčiais materialinės vertės, su paimtais daiktais pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajai D. P. priklausantį 314,46 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis O. C. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinimą pripažįsta, atsiprašo nukentėjusiosios. Įvykio datos ir tikslaus laiko neprisimena. Pirko alų. Grįždamas  iš parduotuvės „Maxima“ namo, 5 m atstumu nuo kelio pamatė pirkinių maišus. Kiek buvo maišų, nepamena: trys ar keturi. Galvojo, kad  galėjo palikti neblaivus asmuo. Parsinešė maišus namo, kur peržiūrėjo jų turinį ir rado  maisto produktus, alų, piniginę, kurioje buvo pensininkės pažymėjimas, pinigai. Iš nuotraukos pažymėjime kaimynės - nukentėjusiosios neatpažino. Vartojo alų, po ko paėmė 50 eurų ir nuėjo į „Maxima“ parduotuvę, kur įsigijo degtinės. Auksinio kryželio, apie kurį kalba nukentėjusioji,  piniginėje tikrai nematė. Jam nekilo noras nei atiduoti rastus daiktus, dokumentus ir pinigus „Maxima“ parduotuvėje, nei kviesti policiją. Daug problemų būtų buvę su tuo, be to, apie tai net negalvojo, nes  buvo neblaivus. Kada atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivežė likusius maisto produktus, piniginę ir pinigus, neprisimena ir pasakyti negali. Gailisi dėl to, kad  paėmė svetimą turtą, atsiprašo nukentėjusiosios. Tačiau nieko jau padaryti negali, kitą kartą taip nedarys. Niekur nedirba, dokumentų neturi, jo namas sudegė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus, sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o iš jo parodymų matyti, jog veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, teismas, sutinkant kaltintojai bei gynybai, kitus įrodymus tiria sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka (BPK 273 str., 291 str.).

Iš nukentėjusiosios D. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2019-07-24, apie 14:10 val., ji su dviem anūkais ir marčia D. P. ėjo iš parduotuvės „Maxima“ link namų, tačiau nutarė sustoti prie netoliese esančio tvenkinio. Paspirtuką ir dviratį paliko prie kelio ant pievos. Maišai su pirkiniais svėrė daug, buvo sunku nešti, kadangi juose buvo mineralinis vanduo, sultys, energetinis gėrimas, daržovės, mėsa, kuriuos pirko ji ir marti D. Todėl paliko maišus prie pat tvenkinio kranto ir nusileido į apačią prie vandens. Mano, kad nuo gatvės maišų niekas negalėjo matyti, o paspirtukas ir dviratis matėsi nuo gatvės. Buvo nusipirkusi prekių už 20,50 eurų, tame pačiame maiše buvo įdėjusi piniginę, kurios vertė 48 eurai. Piniginė odinė, smėlio spalvos, su dviem užtrauktukais. Piniginėje buvo trys kupiūros po 50 eurų, ir monetomis 10 eurų (iš viso 160 eurų), pensininko pažymėjimas, SEB banko kortelė, nuolaidų kortelės, vizitinės kortelės. Ji su vaikais nuėjo link tvenkinio (duomenys neskelbtini), maitinti žuvų, o po 15 min. grįžusi į tą vietą,  maišų jau nerado. Įtartinų asmenų nepastebėjo, kokiomis aplinkybėmis dingo maišai, nurodyti negali. Patyrė materialinę žalą. SEB banko kortelę užblokavo, ja pasinaudota nebuvo. Mano, kad per vieną kartą vagys negalėjo nunešti pirkinių. Kitą dieną, t.y. 2019-07-25, apie 11 val., ėjo su anūkais pro pievą, kur buvo pavogti jos daiktai, ir sutiko iš matymo pažįstamą moterį. Sutikta moteris jai pasakė, kad maišus vagys galėjo pasidėti beržynėlyje ir po to nešti per kelis kartus. Nurodė, kad matė panašius maisto prekių maišelius pas vieną apsileidusį asmenį, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ji paminėjo, jog šis asmuo O. C. vaišino alkoholiniais gėrimais savo draugus. Tuomet ji paskambino numeriu 112 ir tyrėjai. Atvažiavę pareigūnai surado ir paėmė dalį pavogtų daiktų. Vagystės dieną, t.y. 2019-07-24, kaimynė J. sakė, kad apie 15:00 val. pastebėjo O. C. einantį į namų pusę. Ar ėjo su maišais, nepastebėjo. Ji daiktų pasigedo 2019-08-07 14:25 val. Jeigu kaltininkas grąžintų jai dingusį auksinį kryželį, sutiktų su juo susitaikyti. 2019-07-26 einant į parduotuvę su anūkais vienas iš O. C. draugų, kurį pažįsta tik iš matymo, pasakė - „sveikinam, atradot“.

D. P. 2019-07-24 protokole-pareiškime policijai nurodė, kad 2019-07-24 nuo 14.05 val. iki 14 val. 59 min. adresu (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio buvo pavogti maišai su maistu, pinigine, kurioje buvo 160 eurų, pensininko pažymėjimas, SEB banko kortelė, nuolaidų kortelės  (b.l. 9).

Tarnybiniame 2019-07-28 pareigūno A. T. pranešime nurodoma, kad 2019-07-25, 17.29 val., nuvykus pas O. C., adresu (duomenys neskelbtini), rastas neblaivus O. C., viename iš kambarių išmėtyti įvairūs maisto produktai, rasta smėlio spalvos piniginė, kurioje buvo D. P. vardu išduoti dokumentai. O. C. paaiškino, jog šiuos daiktus  rado vakar pakelėje, ištraukė 115 eurų, kitus pinigus jis pragėrė. Pinigus ir daiktus jis atidavė savanoriškai. Daiktai buvo nufotografuoti (b.l. 32-41).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas grindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.

Vagystė pagal BK 178 straipsnį – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad  kaltinamasis O. C. 2019-07-24  pagrobė svetimą D. P. priklausantį  turtą.

Esminis kaltinamojo O. C. argumentas yra tai, kad jo veika neteisingai įvertinta kaip vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes radęs maišą ar maišus (jis tiksliai neatsimena),  jis nežinojo, kam jie priklauso ir kokiomis aplinkybėmis jie buvo palikti. Nors ir supranta, kad tai svetimas turtas. Buvo išgėręs alaus, o kuomet namuose  apžiūrėjo atsineštus maišus ir aptiko maisto produktus, pinigus bei dokumentus, dėl neblaivumo ir galimų problemų su policija nutarė niekur nesikreipti ir turto savininko neieškoti, todėl pradėjo leisti rastus pinigus.

Maišai buvo tvarkingi ir apynauji, akivaizdžiai matėsi juose esantys produktai, o šalia maišų netoliese stovėjo paspirtukas bei dviratis. Todėl laikyti maišus su daiktais išmestu ir bešeimininkiu turtu kaltininkas negalėjo. Skubiai pasišalinęs iš vagystės vietos, savo namuose kaltinamasis apžiūrėjo turinį ir  aiškiai negalėjo nesuvokti, kad pasisavina svetimą turtą, kadangi ten buvo ne tik maisto produktai, pinigai, bet ir  nukentėjusiosios asmeniniai dokumentai: pensininkės pažymėjimas, SEB banko kortelė ir kt.

Nukentėjusioji su anūkais buvo šalia tos vietos, kaltinamasis negalėjo nematyti dviračio bei paspirtuko, todėl netgi kilus abejonių dėl laikinai palikto turto savininko, jis galėjo palaukti, tačiau to  tyčia  nedarė ir su maišais skubiai pasišalino iš tos vietos.

Tokiu būdu, kaltinamasis O. C. žmonių lankymosi  vietoje  radęs paliktą svetimą  turtą, užuot palaukęs laikinai jį palikusio ir sugrįšiančio  jo paimti savininko arba atidavęs jį   galimiems saugotojams (šiuo atveju – namo, esančio namo (duomenys neskelbtini) gyventojams, b.l.14, parduotuvės „Maxima“ administracijai), jį pasisavino, todėl jo veiksmai teismo  vertinami kaip svetimo turto pagrobimas. Tokia yra ir kasacinės instancijos teismo praktika  (kasacinės nutartys Nr. 2K-41/2009, 2K-282/2012).

Taip veikdamas O. C. neabejotinai suvokė, kad paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusioji  jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo, taigi - veikė tyčia. Tokiomis aplinkybėmis O. C. veiksmai vertintini kaip neatlygintinis neteisėtas svetimo turto ir užvaldymas, ir pasisavinimas. Tai, kad,  anot kaltinamojo, jis nežinojo tikrojo daiktų savininko, kvalifikavimo nekeičia, kadangi jis pats pripažįsta, jog suvokė, kad pasisavina  svetimą turtą.

Jo  veika kvalifikuojama teismo kaip vagystė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas yra nauja baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis, jis užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t.y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. BK 54 straipsnis nustato bendrus bausmės asmeniui skyrimo pagrindus, įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos motyvus ir tikslus.

Kaltinamojo O. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino nusikaltimo padarymo faktą, atsiprašė nukentėjusiosios.

Teisiamas 4 kartą, tačiau  ankstesnieji teistumai išnykę.

Kaltinamasis įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Prieš nusikaltimo padarymą nedirbo, nebuvo registruotas užimtumo tarnyboje, 2019 metais  baustas už administracinius nusižengimus, numatytus  ANK  108 str. (smulki vagystė), 528 str. 1 d. (gyvenimas be asmens tapatybės kortelės arba paso).

Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalis už šį nusikaltimą numato kelias alternatyvias bausmes, tarp jų - laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų.

Įvertinus visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamajam už padarytą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis  neviršija įstatymo sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos dėl paskirtos bausmės mažinimo trečdaliu. Nuteistajam skirtini teismo įpareigojimai.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosios D. P. 127  eurų sumos dydžio civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas.  O. C. privalo atlyginti jo kaltais veiksmais  nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-307 str. str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

O. C. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio  1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Nukentėjusiosios D. P. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios   turtinei žalai atlyginti  127  eurus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                     Pavel Borkovski