Civilinė byla Nr. e2A-108-796/2023

        Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01452-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.7; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 26 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Smiltenė“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ARG transportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Smiltenė“ dėl 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

        Teisėjų kolegija

n  u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „ARG transportas“ ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl DAF vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo, sudarytą tarp UAB „ARG transportas“ ir UAB „Smiltenė“ (toliau – ir Sutartis), negaliojančia actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindu; 2) taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės UAB „Smiltenė“ ieškovės BUAB „ARG transportas“ naudai 19 300 Eur, o atsakovei UAB „Smiltenė“ iš ieškovės BUAB „ARG transportas“ – 4 840 Eur; 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-652-642/2021 UAB „ARG transportas“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 3 d.). Nemokumo administratoriui atliekant BUAB „ARG transportas“ sandorių analizę, paaiškėjo, kad UAB „ARG transportas“ 2019 m. balandžio 17 d. iš UAB „Marių sala“ įsigijo vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vilkikas), už jį sumokėjo pardavėjui 21 835,66 Eur. Vėliau vilkikas buvo parduotas atsakovei UAB „Smiltenė“. Iš 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad minėta transporto priemonė atsakovei parduota už gerokai mažesnę sumą, t. y. 4 840 Eur, ji keturis su puse karto mažesnė nei ta, kurią prieš 10 mėnesių mokėjo ieškovė, įsigydama vilkiką. Vilkikų DAF atstovybės Lietuvoje duomenimis, konkretus vilkiko modelis yra „DAF (duomenys neskelbtini)“, o pagaminimo metai – 2011 m. Remiantis šiais duomenimis ir viešai prieinama informacija apie vidutines transporto priemonių kainas Lietuvoje, nustatyta, kad Sutarties sudarymo metu vilkiko vidutinė kaina Lietuvoje buvo 15 950 Eur arba 19 300 Eur su PVM, o ieškovė atsakovei vilkiką pardavė už 4 840 Eur, t. y. už beveik 4 kartus mažesnę sumą. Ieškovės vertinimu, toks kainų skirtumas tarp vidutinės vilkiko rinkos vertės ir Sutartimi nustatytos jo vertės yra pažeidžiantis ieškovės kreditorių teises, kadangi ieškovė vilkiką pardavė už gerokai mažesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė. Tai lėmė, kad ieškovės kreditoriai negalėjo patenkinti savo reikalavimų tokia apimtimi, koks yra skirtumas tarp pagal Sutartį sumokėtos vilkiko kainos ir vilkiko vidutinės rinkos vertės 2020 m. vasario mėnesį (19 300 Eur – 4 840 Eur, t. y. apytiksliai 14 460 Eur). Ieškovės nuomone, šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos ir dėl to Sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti tarp UAB „ARG transportas“ ir UAB „Smiltenė“ 2020 m. vasario 20 d. sudarytą DAF vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės UAB „Smiltenė“ ieškovės BUAB „ARG transportas“ naudai 18 970,89 Eur, o iš ieškovės BUAB „ARG transportas“ atsakovei UAB „Smiltenė“ – 4 840 Eur; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš atsakovės UAB „Smiltenė“ 868,82 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1.                      Teismas konstatavo, kad egzistuoja pirmoji actio Pauliana ieškinio sąlyga – ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; šios sąlygos atsakovė neginčija. 

3.2.                      Teismas, vertindamas sąlygą dėl ginčijamu sandoriu pažeistų kreditorių teisių, nustatė, kad 2020 m. vasario 20 d. sutarties sudarymo metu egzistavo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktame VšĮ „Emprekis“ vertinime nurodyta vidutinė transporto priemonės „DAF (duomenys neskelbtini)“, tai yra tokio paties modelio kaip ginčo vilkikas, kaina su PVM – 19 300 Eur, o iš 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, jog ieškovė atsakovei minėtą transporto priemonę pardavė už 4 840 Eur. Įvertinęs atsakovės atstovo teiginius, kad ginčo sandorio sudarymo metu vilkiko techninė būklė buvo kritinė, jį reikėjo remontuoti, todėl tuo metu jo vertė siekė 4 000 Eur, ir šiems teiginiams pagrįsti pateiktą ginčo vilkiko DAF remonto detalizaciją, PVM sąskaitas faktūras, autoserviso UAB „Vėjo malūnai“ 2020 m. vasario 13 d. defektų aktą, teismas padarė išvadą, kad atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad defektų akte nurodyti defektai faktiškai buvo pašalinti. Pateikta sąskaita faktūra UAB „Evelkas autostiklai“ patvirtina, kad buvo pakeistas vilkiko priekinis stiklas už 329,11 Eur. Atsakovės pateiktos sąskaitos faktūros UAB „Bene Trucks Lietuva“, UAB „Romasta“, UAB „Autokamera“, UAB „Centrako“ patvirtina, jog buvo perkamos vilkikų detalės, eksploatacinės medžiagos, tačiau šių sąskaitų patikimumas ir sąsajumas su nagrinėjamu ginču sukėlė teismui abejonių dėl nurodytų išlaidų pagrįstumo. Teismas įvertino atsakovės atstovo paaiškinimus, kad detalės buvo perkamos, kadangi bendrovė turi ir kitų vilkikų, jokia apskaita dėl detalių panaudojimo konkrečiai transporto priemonei nėra tvarkoma. Taip pat įvertino atsakovės atstovo paaiškinimus, kad jis ginčo vilkiką remontavo pats, naudojo ir senas detales iš kito vilkiko, patekusio į autoįvykį, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, nepageidavo teikti papildomų įrodymų ir kviesti specialisto. Teismas padarė išvadą, kad kainų skirtumas tarp vidutinės vilkiko rinkos vertės ir sutartimi nustatytos jo vertės pažeidžia skolininkės kreditorių teises, kadangi skolininkė vilkiką pardavė už gerokai mažesnę kainą, faktiškai pablogino finansinę padėtį, pažeidė turimų kreditorių teises ir sudarė realią grėsmę, jog turimi įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti.

3.3.                      Nustatyta, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog skolininkė UAB „ARG transportas“ ir UAB „Smiltenė“ privalėjo sudaryti sutartį. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo įvardytos priežastys actio Pauliana instituto taikymo kontekste negali būti vertinamos kaip būtinos sandoriui sudaryti, nes neatitinka privalomumo kriterijų.

3.4.                      Konstatavęs visas actio Pauliana sąlygas teismas pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. vasario 20 d. sudarytą ginčo DAF vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB „ARG transportas“ ir UAB „Smiltenė“. Kadangi atsakovė ginčo transporto priemone naudojasi ilgą laiką, akivaizdu, kad jos vertė kasmet kinta, todėl teismas pripažino, jog taikius restituciją natūra nebus atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo. Sandorio sudarymo metu vilkiko vidutinė rinkos vertė buvo 19 300 Eur, iš šios sumos teismas atėmė atsakovės turėtas 329,11 Eur išlaidas už vilkiko priekinio stiklo pakeitimą, todėl iš atsakovės priteisė ieškovei 18 970,89 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai atmesti ieškovės ieškinį dėl 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

4.1.                      Atsakovė nurodo, kad egzistuoja actio Pauliana sąlyga – kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė. Tačiau, atsakovės įsitikinimu, ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių. Atsakovė nurodo, kad dėl staiga prasidėjusios pasaulinės koronaviruso COVID-19 pandemijos buvo gerokai padidėjusi krovininio transporto pardavimų pasiūla, tačiau egzistavo akivaizdžiai sumažėjęs rinkos poreikis ir krovininių transporto priemonių kainos buvo labai sumažėjusios. Atsakovės teigimu, dėl to nagrinėjamu atveju iš esmės egzistavo objektyvus pagrindas vilkiką parduoti už mažesnę nei vidutinė rinkos kainą. Be to, atsakovė nurodo, kad parduotas vilkikas turėjo reikšmingų trūkumų, kurie objektyviai lėmė pardavimo kainos sumažinimą. Tuo laiku, kai UAB „ARG transportas“ nusipirko vilkiką, šios transporto priemonės būklė buvo ideali, todėl tai atsispindėjo pirkimo kainoje. 2020 m. vasario 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu vilkiko techninė būklė buvo kritiškai bloga, todėl atsakovei teko investuoti daug lėšų ir įdėti darbo tam, kad ją būtų vėl galima eksploatuoti pagal paskirtį.

4.2.                      Nepagrįstos pirmosios instancijos teismo abejonės, kad pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras įsigytos autodetalės buvo panaudotos būtent ginčo vilkikui, nes akivaizdu, kad atsakovė yra krovinių pervežimo įmonė ir, vykdydama savo intensyvią ūkinę veiklą, neturi prievolės tvarkyti detalią apskaitą dėl įsigytų autodetalių panaudojimo (priskyrimo) kiekvienai konkrečiai transporto priemonei. Tai, kad atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius tik dalį vilkikui atliktų remonto darbų, savaime nereiškia, kad ginčo transporto priemonės rinkos kaina pardavimo metu buvo gerokai didesnė.

4.3.                      Atsakovės vertinimu, pagal VšĮ „Emprekis“ sistemos duomenis byloje pateiktos vidutinės vilkiko kainos yra orientacinės, kadangi jos nustatytos ne pagal konkrečios ginčo transporto priemonės parametrus, jos būklę, nusidėvėjimą, o pagal skelbimus internete, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Ieškovės argumentai, kad VšĮ „Emprekis“, 2020 m. vasario mėn. duomenimis, vidutinė tokio vilkiko kaina buvo 19 300 Eur (su PVM), neįrodo, kad vilkiką ieškovė atsakovei pardavė už gerokai mažesnę nei rinkos kainą. Ieškovės pateikti neindividualizuoti duomenys apie ginčo vilkiko vidutinę rinkos vertę nėra pakankami, kad paneigtų, jog ši transporto priemonė turėjo didelių defektų, todėl buvo parduota už tinkamą kainą. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad parduotas vilkikas buvo tokios būklės, jog jį būtų buvę realu parduoti už didesnę kainą.

4.4.                      Apeliantės nuomone, nėra pagrindo konstatuoti ir actio Pauliana sąlygos dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį. Atsakovės įsitikinimu, ginčijamas sandoris buvo naudingas ir adekvatus, ieškovei buvo kilęs poreikis parduoti prastos būklės ginčo vilkiką, tokį sandorį sudarytų vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, todėl ieškovė privalėjo jį sudaryti dėl susidėjusių faktinių aplinkybių. Juridiniam asmeniui priklausančios transporto priemonės, kuri yra nusidėvėjusi ar nereikalinga tolesnei įmonės veiklai, pardavimas yra įprasta verslo praktika. Be to, jau buvo prasidėjusi pasaulinė koronaviruso COVID-19 pandemija, dėl jos stojo krovinių pervežimo verslai, todėl nemažai įmonių stengėsi parduoti nenaudojamą turtą.

4.5.                      Atsakovė nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės, kaip sandorio šalies, nesąžiningumą. Apeliantė nurodo, kad apie tuomet jau galėjusią būti prastą ieškovės finansinę būklę nebuvo žinoma, atsakovė buvo įsitikinusi, kad ieškovė parduoda vilkiką tik dėl tos priežasties, jog nenorėjo investuoti šitiek daug lėšų į vilkiko remontą. Tuo laiku ieškovei dar nebuvo iškelta bankroto byla, nebuvo apribotos teisės perleisti vilkiką. Byloje nenustatyta ir kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų kriterijų, kad būtų galima preziumuoti atsakovės, kaip sandorio šalies, nesąžiningumą. Atsakovė nurodo, kad ji sąžiningai atsiskaitė su ieškove už nupirktą vilkiką.

4.6.                      Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju nenustačius būtinų actio Pauliana tenkinimo sąlygų – kreditorių teisių pažeidimo, neprivalėjimo sudaryti ginčo sandorį ir atsakovės nesąžiningumo, pareikštas ieškinys dėl 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo negali būti tenkinamas. Ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu nustatytomis aplinkybėmis taip pat neatitiktų ir bendrųjų teisingumo, protingumo, teisinio apibrėžtumo principų.

5.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovės UAB „Smiltenė“ apeliacinio skundo netenkinti; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1.                      Ieškovė pažymi, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo atsikirtimų į ieškinį negrindė apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, jog dėl staiga prasidėjusios pasaulinės koronaviruso COVID-19 pandemijos buvo gerokai padidėjusi krovininio transporto pardavimų pasiūla ir dėl to jų rinkos kaina sumažėjo. Dėl to sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti peržiūrimas vertinant šias aplinkybes. Kita vertus, pati atsakovė vilkiko kainos sumažėjimą jau įrodinėja ne tik tuo, kad jo techninė būklė Sutarties sudarymo metu buvo labai prasta, bet ir situacija rinkoje. Vadinasi, vilkiko kainos sumažėjimas, kurį įrodinėjo atsakovė, nebuvo nulemtas vien jo techninės būklės.

5.2.                      Ieškovė, pasisakydama dėl vilkiko trūkumų, nurodo, kad atsakovė vilkiko defektus įrodinėjo įvairiomis PVM sąskaitomis faktūromis dėl įvairių detalių įsigijimo, UAB „Vėjo malūnai“ 2020 m. vasario 13 d. defektų aktu, pačios atsakovės 2022 m. rugsėjo 23 d. remonto darbų atlikimo aktu, tačiau šie įrodymai, ieškovės vertinimu, nėra patikimi ir, ieškovės atliktais apskaičiavimais, nepakankami, kad pagrįstų vilkiko pardavimą už 4 840 Eur. Ieškovės vertinimu, iš viso pagal PVM sąskaitas faktūras atsakovės galbūt išleista suma vilkiko remontui dėl detalių įsigijimo – 2 663,94 Eur su PVM, tačiau remonto darbų atlikimo aktas neatsispindi, kad būtų buvę atlikti darbai panaudojant tam tikras detales, dėl to detalėms įsigyti galbūt išleista 1 993,67 Eur. Ieškovės vertinimu, pridėjus atsakovės nurodytas darbo laiko sąnaudas pagal jos nurodytus įkainius, gaunama suma: 480 Eur (padangos), 240 Eur (stabdžių trinkelės), 180 Eur (variklio įtempiklių pakeitimas); iš viso darbų su medžiagomis kaina apytiksliai sudarytų 2 900 Eur. Taigi, ieškovės teigimu, net jeigu ir būtų vertinama ši suma, ji vis tiek nepagrindžia vilkiko kainos sumažėjimo nuo 21 835,66 Eur iki 4 840 Eur per 10 mėnesių (nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. vasario 20 d.).

5.3.                      Ieškovė pažymi, kad byloje nėra visiškai jokių įrodymų, jog atsakovė buvo įsigijusi kitiems darbams, nurodytiems naujai į bylą pateiktame 2022 m. rugsėjo 23 d. remonto darbų atlikimo akte, atlikti reikiamas medžiagas: gruntą, dažus, variklio tarpines, variklio diržus, pavarų dėžės sinchronizatorių, stabdžių diskus, modeliatorių. Ieškovės vertinimu, šie darbai neatlikti. Kita vertus, nėra pateikta patikimų duomenų nuspręsti, jog minėtos detalės buvo montuojamos į ginčo vilkiką DAF, nes atsakovė neginčija aplinkybės, jog valdo daugiau nei vieną sunkiasvorę transporto priemonę. Bylos pakartotinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nepateikė į bylą jokių papildomų objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų šių detalių panaudojimą būtent ginčo vilkiko remontui. Ieškovė pažymi, kad Sutartyje nenurodyti visiškai jokie vilkiko trūkumai. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į atsakovės 2021 m. spalio 21 d. atsiliepimo į ieškinį argumentus, UAB „Vėjo malūnai“ 2020 m. vasario 13 d. defektų aktas taip pat kelia abejonių. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji turi darbuotojų, kurie turėtų tinkamą kvalifikaciją atlikti vilkiko remontą.

5.4.                      Atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad vilkiką ieškovės tuometinis vadovas norėjo parduoti kaip metalo laužą, byloje nėra niekuo pagrįsta.

5.5.                      Kartu su ieškiniu pateiktoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje yra įvertinta tai, kad vilkikas gali būti nusidėvėjęs, t. y., šioje pažymoje nurodant vidutinę vilkiko rinkos kainą, jo nusidėvėjimas yra įtrauktas ir tokio nusidėvėjimo lygis – vidutiniškas. Atsakovė nagrinėjamoje byloje net neįrodinėjo, kad vilkiko nusidėvėjimas Sutarties sudarymo metu būtų buvęs didesnis nei vidutiniškas. Ieškovės vertinimu, darbai, nurodyti atsakovės 2022 m. rugsėjo 23 d. remonto darbų atlikimo akte, neturėtų būti vertinami kaip pagrindžiantys gerokai mažesnę ginčo vilkiko kainą Sutarties sudarymo metu.

5.6.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad Sutartį ji privalėjo sudaryti. Atsakovė nei įrodinėjo, nei įrodė, kad turėjo pareigą, t. y. privalėjo, sudaryti Sutartį. Apeliaciniame skunde nenurodytas joks tokios pareigos pagrindas (šaltinis), dėl to, ieškovės įsitikinimu, egzistuoja sąlyga, kad Sutarties jos šalys sudaryti neprivalėjo.

5.7.                      Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai ginčija aplinkybę, kad Sutarties šalys, sudarydamos Sutartį, buvo nesąžiningos. Atsakovės pagrindinė veikla – transporto paslaugos, atsakovei priklauso devynios transporto priemonės, transporto paslaugas atsakovė yra teikusi ir ieškovei. Atsakovė gana tiksliai žinojo vilkiko rinkos vertę (19 300 Eur) ir dėl to jo įsigijimas už 4 840 Eur buvo nesąžiningas atsakovės elgesys. Be to, pats atsakovės vadovas patvirtino, kad pažinojo ieškovės vadovą, ieškovės vardu sudariusį Sutartį. Ieškovės vertinimu, atsakovė laikytina nesąžininga, kadangi nepasidomėjo, ar ypatingai maža kaina pirkdama vertingą vilkiką nepažeis ieškovės kreditorių teisių. Ieškovė nurodo, kad, kita vertus, egzistuoja CK 6.67 straipsnio 4 punkte numatyta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija. Sutarties pagrindu vykęs pardavėjos (ieškovės) sutarties įvykdymas savo verte buvo neproporcingas pirkėjos (atsakovės) sutarties vykdymui, kadangi ieškovė pateikė atsakovei tokios vertės (19 300 Eur) daiktą, už kurį gavo keturis kartus mažesnį įvykdymą (4 840 Eur).

Teisėjų kolegija

k  o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7.       Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nėra pagrindo bylą apeliaciniame teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

8.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2019 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė UAB „ARG transportas“ iš UAB „Marių sala“, atstovaujamos direktoriaus E. S., už 21 835,66 Eur (įskaitant PVM) įsigijo ginčo vilkiką DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje ginčijama 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė UAB „ARG transportas“ atsakovei UAB „Smiltenė“, atstovaujamai direktoriaus E. S., minėtą ginčo vilkiką DAF pardavė už 4 840 Eur (įskaitant PVM). Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑652‑642/2021 UAB „ARG transportas“ iškelta bankroto byla.

9.       CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

10.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana sąlygos. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu ginčija ne visų konstatuotų šio instituto taikymo sąlygų egzistavimą. Apeliantės teigimu, skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai konstatuotos actio Pauliana tenkinimo sąlygos dėl kreditorių teisių pažeidimo, neprivalėjimo sudaryti ginčo sandorį ir atsakovės nesąžiningumo, dėl to, apeliantės vertinimu, pareikštas ieškinys tenkintas nepagrįstai. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų actio Pauliana taikymo sąlygų dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo, taip pat skolininkės nesąžiningumo. Teisėjų kolegija pasisako dėl apeliaciniame skunde nurodomų sąlygų, kurios, apeliantės tvirtinimu, priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo nepagrįstai konstatuotos kaip egzistuojančios.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

11.       Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2020 m. vasario 20 d. sutarties sudarymo metu egzistavo neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių į ieškovę. Apeliantė teigia, kad ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių.

12.       Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, aplinkybė, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, yra viena iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana institutui taikyti. Minėtoje įstatymo nuostatoje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) jei dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) jei skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) jei kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Sprendžiant actio Pauliana pagrindu pareikštus reikalavimus, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai. Nustatyta, kad ieškinyje ieškovė kreditorių teisių pažeidimą sudarant ginčijamą sandorį siejo su kitokiu kreditorių teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovė įrodinėjo, kad ginčo vilkikas atsakovei 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas už 4 kartus mažesnę kainą nei jo vidutinė rinkos vertė.

13.       Apeliantė nurodo argumentus, kad vilkiko pardavimo metu dėl COVID-19 poveikio rinkai egzistavo akivaizdžiai sumažėjęs rinkos poreikis, be to, parduodamas vilkikas turėjo didelių defektų ir trūkumų, kurie objektyviai lėmė kainos sumažinimą. Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovės pateikti neindividualizuoti duomenys apie ginčo vilkiko vidutinę rinkos vertę nėra pakankami, jog paneigtų, kad ši transporto priemonė turėjo didelių defektų, todėl buvo parduota už tinkamą kainą. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad parduotas vilkikas buvo tokios būklės, jog jį būtų buvę realu parduoti už didesnę kainą.

14.       Apeliaciniame skunde atsakovė, be kitų, nurodė argumentus, jog objektyvus pagrindas vilkiką parduoti už mažesnę nei vidutinė rinkos kainą iš esmės egzistavo dar ir dėl to, kad dėl staiga prasidėjusios pasaulinės koronaviruso COVID-19 pandemijos buvo gerokai padidėjusi krovininio transporto pardavimų pasiūla, tačiau egzistavo akivaizdžiai sumažėjęs rinkos poreikis, dėl to krovininių transporto priemonių kainos buvo gerokai sumažėjusios. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pabrėžia, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo atsikirtimų į ieškinį negrindė išdėstytomis aplinkybėmis ir aplinkybės dėl rinkos kainų pokyčių nagrinėjamoje byloje ne tik neįrodytos, bet net nebuvo nurodytos. Teisėjų kolegija dėl paminėtų apeliantės motyvų sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl COVID-19 įtakos rinkos kainoms ir konkretaus ginčo sandorio sudarymui nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodyti kaip atsakovės atsikirtimų pagrindas ir nebuvo įrodinėti, taip pat yra deklaratyvaus pobūdžio, jie atmestini (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

15.       Ieškovė savo teiginius apie ginčo vilkiko vidutinę rinkos vertę grindė VšĮ „Emprekis“ išrašais. Byloje esančiame ieškovės pateiktame VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad, 2020 m. vasario mėn. duomenimis, ginčo Sutarties sudarymo metu transporto priemonės „DAF (duomenys neskelbtini)“, 2011 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina su PVM buvo 19 300 Eur.

16.       Apeliantė teigia, kad pagal VšĮ „Emprekis“ sistemos duomenis byloje pateiktos vidutinės vilkiko kainos yra orientacinės, kadangi jos nustatytos ne pagal konkrečios ginčo transporto priemonės parametrus, jos būklę, nusidėvėjimą, o pagal skelbimus internete, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad su ieškiniu pateiktoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje yra įvertinta tai, kad vilkikas gali būti nusidėvėjęs, tokio nusidėvėjimo lygis – vidutiniškas. Abi šalys remiasi internete viešai skelbiama informacija apie VšĮ „Emprekis“ nurodomų transporto priemonių kainų pobūdį: apeliantė pažymi, kad viešai skelbiamoje informacijoje apie VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainas nurodoma, jog vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas interneto skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose; kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu (t. y. https://www.emprekis.lt/about.php); ieškovė pažymi, kad interneto tinklalapyje teigiama, jog vartotojas turi suprasti, kad vidutinė bet kokios transporto priemonės kaina yra orientacinė, turint omenyje, kad transporto priemonė yra normalios techninės būklės, neapgadinta transporto įvykiuose ir yra vidutiniškai nusidėvėjusi (t. y. http://www.emprekis.lt/disclaimer.php). Vertinant apeliantės nurodytus argumentus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šalių nurodomus viešus duomenis, jog vidutinės transporto priemonių kainos yra orientacinės, taip pat įvertino, kad tokios vidutinės rinkos kainos nurodytos atsižvelgus į vidutinį transporto priemonės nusidėvėjimą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas nustatė, jog transporto priemonės kainos dydžiui, ypač kai ji parduodama naudota (eksploatuota), įtakos turi tiek jos pagaminimo metai, tiek jos faktinė techninė būklė ir pan., taip pat įvertino į bylą pateiktus duomenis, kuriais įrodinėta konkrečios ginčo transporto priemonės vertė, atsižvelgiant į jos defektus ir nusidėvėjimą.

17.       Apeliantė nurodo argumentus, kad parduodamas vilkikas pardavimo metu turėjo reikšmingų defektų ir trūkumų, kurie lėmė pardavimo kainos sumažinimą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde pažymi atsakovės atstovo byloje duotus paaiškinimus, jog tuo metu, kai UAB „ARG transportas“ nusipirko vilkiką, šios transporto priemonės būklė buvo ideali, todėl tai atsispindėjo pirkimo kainoje, o 2020 m. vasario 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu vilkiko techninė būklė buvo kritiškai bloga. Taigi ieškovei byloje pateikus įrodymus apie vidutinio nusidėvėjimo transporto priemonės orientacinę vidutinę rinkos vertę, o atsakovei byloje teigiant, kad Sutarties sudarymo metu vilkiko techninė būklė buvo itin bloga ir atsakovei teko investuoti daug lėšų ir įdėti darbo tam, jog ją būtų vėl galima eksploatuoti pagal paskirtį, atsakovei teko procesinė pareiga pagrįsti savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

18.       Atsakovė savo atsikirtimus, jog konkretus ginčo vilkikas, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, buvo parduotas už objektyvią jo rinkos vertę – 4 840 Eur, įrodinėjo savo atstovo paaiškinimais, pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, UAB „Vėjo malūnai“ parengtu 2020 m. kovo 13 d. defektų nustatymo aktu. Vertinant ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą keliamas abejones dėl duomenų patikimumo, t. y. kad detalės buvo montuojamos į ginčo vilkiką DAF, nes atsakovė valdo daugiau nei vieną sunkiasvorę transporto priemonę, pažymėtina, kad bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėjo papildomus naujus rašytinius įrodymus.

19.       Bendroji įrodinėjimo naštos civilinėse bylose paskirstymo taisyklė numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsnis). Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, pirmiausia yra šalių procesinė pareiga (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2022 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdis buvo atidėtas sudarant ieškovei galimybes susipažinti su atsakovo pateiktais įrodymais. Minėto teismo posėdžio metu šalims buvo išaiškinta rungimosi principo esmė ir pareiga teikti įrodymus savo argumentams pagrįsti, teirautasi dėl poreikio byloje kviesti specialistą. Šalys nepageidavo teikti papildomų įrodymų ar kviesti specialistą. 2022 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu atsakovės vadovas patvirtino, kad ginčo transporto priemonę tebeturi ir naudoja.

20.       Atsakovės pateiktame UAB „Vėjo malūnai“ 2020 m. vasario 13 d. ginčo vilkiko defektų akte nurodyti defektai: 1) trūkęs priekinis stiklas vairuotojo pusėje; 2) iškeltos rūdys po kabinos priekiniu dangčiu ir prie vairuotojo bei keleivio durelių; 3) variklis dirba netolygiai; 4) tepalo nutekėjimas apatinėje variklio dalyje; 5) reikia keisti variklio įtempiklius ir diržus; 6) sunkiai junginėjasi pavaros; 7) sutrūkinėję priekinės ir galinės ašies stabdžių diskai; 8) susidėvėjusios stabdžių trinkelės: 9) leidžia orą galinis stabdžių modeliatorius: 10) padangų likutis 2 procentai. Atsakovė kartu su 2022 m. rugsėjo 23 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė UAB „Smiltenė“ 2020 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. 2, juo nustatyta, kad UAB „Smiltenė“ įmonės patalpose atliekamų vilkių remonto darbų įkainis – 60 Eur už 1 val. Atsakovė taip pat pateikė 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Smiltenė“ ginčo vilkiko remonto darbų atlikimo aktą, jame nurodyta, kad remonto darbai atlikti 2020 m. kovo 1–30 dienomis, iš viso remonto darbų vertė – 8 400 Eur.

21.       Apeliantė nurodo, kad pateikė PVM sąskaitas faktūras, pagrindžiančias bendrą 3 949,85 Eur sumą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai abejojo, kad pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras įsigytos autodetalės buvo panaudotos būtent ginčo vilkikui, kadangi atsakovė yra krovinių pervežimo įmonė ir, vykdydama savo intensyvią ūkinę veiklą, neturi prievolės tvarkyti detalią apskaitą dėl įsigytų autodetalių panaudojimo (priskyrimo) kiekvienai konkrečiai transporto priemonei. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad, ieškovės vertinimu, pridedant atsakovės nurodytas darbo laiko sąnaudas pagal jos nurodytus įkainius, iš viso darbų su medžiagomis kaina galėtų sudaryti apytiksliai 2 900 Eur, o net jeigu tokia suma ir būtų vertinama, ieškovės įsitikinimu, tai nepagrindžia vilkiko kainos sumažėjimo nuo 21 835,66 Eur iki 4 840 Eur per 10 mėnesių.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?378/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?426/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?67/2014; 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; kt.).

23.       Byloje pateikta 2020 m. balandžio 7 d. UAB „Evelkas autostiklai“ PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad už 329,11 Eur buvo pakeistas vilkiko priekinis stiklas. Pirmosios instancijos teismas nurodyta suma sumažino ieškovės ieškinio reikalavimą. Ieškovė apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė. Tad ginčo dėl šios sumos apeliacine tvarka nekilo.

24.       UAB „Autokamera“ 2020 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. KL032821 nurodytas 6 vnt. padangų įsigijimas už 1 400 Eur (įskaitant PVM). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, pasisakydama dėl nuodyto atsakovės pateikto įrodymo, nenurodė argumentų dėl šios sumos nepagrįstumo. Atsižvelgtina į tai, kad UAB „Vėjo malūnai“ 2020 m. vasario 13 d. ginčo vilkiko defektų akte užfiksuoti duomenys, jog padangų likutis 2 procentai. Taip pat UAB „Smiltenė“ 2022 m. rugsėjo 23 d. ginčo vilkiko remonto darbų atlikimo akte nurodyta, jog atlikti padangų keitimo darbai (darbo sąnaudos – 8 val.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, iš kelių įrodinėjimo priemonių gautų faktinių duomenų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovė pagrindė savo atsikirtimus, jog nurodytos detalės ginčo vilkikui buvo įsigytos ir su jomis susiję remonto darbai buvo atlikti (1 400 Eur + 480 Eur (8 val. x 60 Eur)).

25.       Iš byloje esančio UAB „Besko LT“ 2022 m. vasario 14 d. rašto Nr. 22-02 duomenų nustatyta, kad byloje pateiktoje „Romastos“ (SIA XL Parts Baltic LT) 2020 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1108659 pirmose dviejose eilutėse (Nr. 10 ir 20) nurodytos detalės yra skirtos priekabai / puspriekabei. Taigi nurodytos detalės nesusijusios su ginčo vilkiko remontu. Minėto UAB „Besko LT“ 2022 m. vasario 14 d. rašto Nr. 22-02 duomenys patvirtina, kad „Romastos“ (SIA XL Parts Baltic LT) 2020 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1108659 paskutinėse trijose eilutėse (Nr. 40, 50 ir 60) nurodytos detalės yra skirtos būtent ginčo vilkikui DAF (duomenys neskelbtini)  (gamybos metai – 2011 m., VIN (duomenys neskelbtini)). Tokie duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė 402,57 Eur (įskaitant PVM) ((136,66 + 20,04 + 176,01) + 21 proc. PVM) išlaidas detalėms (stabdžių trinkelės (2 kompl.), stabdžių trinkelių nusidėvėjimo daviklis (4 kompl.), generatorius (1 vnt.)).

26.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytą aplinkybę, kad generatoriaus įsigijimas buvo nurodytas „Romastos“ (SIA XL Parts Baltic LT) 2020 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1108659, ir į atsakovės vadovo paaiškinimus, jog vilkikui montuojamas tik vienas generatorius, UAB „Bene Trucks Lietuva“ 2020 m. vasario 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 006143 ketvirtoje eilutėje nurodyta prekė – generatorius (210,25 Eur be PVM) pripažintina nesusijusia su ginčo vilkiku. Likusi kitų detalių (generatoriaus diržo ir įtempiklių komplektas, vandens siurblio įtempiklių komplektas su diržu be stebulės, kondicionieriaus siurblys DAF FX105) pagal nurodytą sąskaitą suma – 532,62 Eur.

27.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, viena vertus, nurodo, kad atsakovės 2022 m. rugpjūčio 23 d. remonto darbų atlikimo akte neatsispindi, jog būtų atlikti darbai, susiję su visomis UAB „Bene Trucks Lietuva“ 2020 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje ir „Romastos“ (SIA XL Parts Baltic LT) 2020 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1108659 nurodytomis detalėmis. Kita vertus, ieškovė, atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakydama dėl atsakovės nurodytų darbo laiko sąnaudų, pati įvertina padangų keitimo (480 Eur), stabdžių trinkelių keitimo (240 Eur) ir variklio įtempiklių pakeitimo darbus (180 Eur).

28.       Pastebėtina, kad atsakovės 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Smiltenė“ ginčo vilkiko remonto darbų atlikimo akte, be kita ko, nurodyta, jog buvo pakeisti variklio įtempikliai ir diržai, darbo sąnaudos – 7 val. Remiantis UAB „Smiltenė“ 2020 m. sausio 2 d. įsakyme Nr. 2 numatytu remonto darbų įkainiu, tokių darbų kaina sudaro 420 Eur. Atsakovės 2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Smiltenė“ ginčo vilkiko remonto darbų atlikimo akte nurodytas susidėvėjusių stabdžių trinkelių keitimas, darbo sąnaudos – 4 val. Remiantis UAB „Smiltenė“ 2020 m. sausio 2 d. įsakyme Nr. 2 numatytu remonto darbų įkainiu, tokių darbų kaina sudaro 240 Eur. Atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė savo nustatytus įkainius, taip pat atsakovė į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jos taikomas valandos įkainis neviršija kito serviso (UAB „Volvo Lietuva“) taikomų darbų valandos įkainių. Ieškovė atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nenuginčijo.

29.       Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus anksčiau nustatytą aplinkybę, kad atsakovė pagrindė, jog buvo įsigytas generatorius, taip pat pateikė rašytinius įrodymus, jog atlikti variklio įtempiklių ir diržų pakeitimo darbai, kitų detalių (generatoriaus diržo ir įtempėjų komplektas, vandens siurblio įtempiklių komplektas su diržu be stebulės, kondicionieriaus siurblys (duomenys neskelbtini)) iš UAB „Bene Trucks Lietuva“ įsigijimas už likusią sumą – 532,62 Eur pripažintinas susijusiu su ginčo vilkiku. Atsižvelgiant į iš kelių įrodinėjimo priemonių gautų faktinių duomenų visumą, nustatyta, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė taip pat pagrindė, jog atliko 420 Eur (variklio įtempiklių ir diržų pakeitimo darbai) ir 240 Eur (susidėvėjusių stabdžių trinkelių keitimas) vertės remonto darbus.

30.       Byloje atsakovės pateiktos UAB „Centrako“ 2020 m. kovo 18 d. PVM sąskaitos faktūros, serija CEN-K, Nr. 152291 duomenimis ir UAB „Centrako“ 2022 m. sausio 18 d. pranešimo duomenimis nustatyta, kad pagal minėtą sąskaitą detalės parduotos transporto priemonei, kurios rida (sąskaitoje angl. – milleage), užfiksuota atvykus į servisą, buvo 1 044 084 km. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 23 d. teismui pateiktame paaiškinime negalėjo konkrečiai paaiškinti, kodėl įrašyta būtent ši rida, ir nurodė, kad tai galėjo būti žmogiškoji klaida, vairuotojui neteisingai pasižymėjus ir nurodžius rodmenis. Byloje esančios Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2021 m. gruodžio 16 d. pažymos Nr. 141 duomenimis, ginčo vilkiko techninės apžiūros atlikimo metu 2019 m. spalio 1 d. rida buvo 833 000 km, o 2021 m. vasario 24 d. – 952 856 km. Pagal nurodytus duomenis, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. vasario 24 d. ginčo vilkiku nuvažiuota 119 856 km. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kokia vilkiko rida buvo ginčo sandorio sudarymo metu. Įvertinusi atsakovės vadovo byloje duotus paaiškinimus, kad atsakovė turi ir kitų vilkikų, taip pat duomenis, kad ginčo vilkiko rida 2021 m. vasario 24 d., t. y. beveik po metų laiko, buvo 91 228 km mažesnė, nei nurodyta atsakovės pateiktoje 2020 m. kovo 18 d. UAB „Centrako“ PVM sąskaitoje faktūroje, teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės nurodyta pozicija, kad nėra pagrindo pripažinti, jog UAB „Centrako“ 2020 m. kovo 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 152291 susijusi su ginčo vilkiku, dėl to nėra pagrindo ja vadovautis.

31.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, pripažintina, kad atsakovė byloje pagrindė, jog ginčo vilkiko defektams remontuoti įsigijo detalių (1 400 Eur + 402,57 Eur + 532,62 Eur) ir atliko remonto darbų (329,11 Eur + 480 Eur + 420 Eur + 240 Eur) už 3 804,30 Eur sumą. Ieškovės argumentai, kad Sutartyje nenurodyti visiškai jokie vilkiko trūkumai, įvertinus kitose įrodinėjimo priemonėse užfiksuotus duomenis, nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių realų kitų remonto darbų atlikimą ir detalių jiems įsigijimą (turėjimą). Atsakovės atstovas, nurodęs, kad ginčo vilkiką remontavo pats, tam naudojo ir senas detales iš į autoįvykį patekusio kito vilkiko, nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus atsakovės teiginius dėl kitų remonto darbų.

32.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės pateikti duomenys, patvirtinantys tik dalį vilkiko defektų ir jiems šalinti atliktų remonto darbų, nepatvirtina apeliantės teiginių, kad ginčo vilkikas parduotas už objektyvią jo rinkos vertę ir kad tikroji vilkiko vertė sandorio sudarymo metu buvo gerokai mažesnė už vidutinę jo rinkos kainą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pagal ginčijamą Sutartį vilkikas parduotas už gerokai mažesnę kainą ir kainų skirtumas tarp vidutinės vilkiko rinkos vertės ir Sutartimi nustatytos jo vertės pažeidžia skolininkės kreditorių teises. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja kreditorių teisių pažeidimas, kaip būtinoji actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl neprivalėjimo sudaryti sutartį

33.       Apeliantė teigia, kad juridiniam asmeniui priklausančios transporto priemonės, kuri yra nusidėvėjusi ar nereikalinga tolesnei įmonės veiklai, pardavimas yra įprasta verslo praktika. Apeliantės teigimu, ginčijamas sandoris buvo naudingas ir adekvatus, ieškovei buvo kilęs poreikis parduoti prastos būklės ginčo vilkiką, tokį sandorį sudarytų vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo.

34.       Viena iš būtinų actio Pauliana sąlygų dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį iš esmės paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).

35.       Kaip nustatyta anksčiau, atsakovė neįrodė savo atsikirtimų, jog Sutarties sudarymo metu ginčo vilkiko vertė dėl nusidėvėjimo atitiko ginčijamo sandorio kainą (4 840 Eur). Taigi vien apeliantės argumentai dėl transporto priemonės nusidėvėjimo, įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė privalėjo sudaryti ginčo sandorį. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad dėl COVID-19 nemažai įmonių stengėsi parduoti nenaudojamą turtą, nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme ir įrodinėjami byloje, yra deklaratyvaus pobūdžio, dėl to atmesti. Esant tokioms aplinkybėms apeliantės argumentai, kad ginčijamą sandorį ieškovė privalėjo sudaryti dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistavo trečioji actio Pauliana sąlyga – neprivalėjimas sudaryti ginčo sandorį.

Dėl atsakovės nesąžiningumo

36.       CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Apeliaciniu skundu atsakovė nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės, kaip sandorio šalies, nesąžiningumą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

37.       Objektyvusis sąžiningumo principo kriterijus – ką asmuo turėjo žinoti, veikdamas teisingai ir protingai, – CK 6.66 straipsnio kontekste suponuoja trečiojo asmens pareigą veikti aktyviai, t. y. domėtis skolininko turtine padėtimi, galima sandorio įtaka skolininko ir jo kreditorių interesams. Kasacinio teismo praktikoje ši pareiga apibrėžiama nurodant, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑168/2007; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑115‑469/2020). Vertinant trečiojo asmens sąžiningumą, pareigos domėtis kita sandorio šalimi intensyvumas priklauso nuo faktinių ginčo aplinkybių.

38.       Apeliantė pažymi, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje ieškovė BUAB „ARG transportas“ taip pat prašė pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu 2020 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl KRONE puspriekabės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, sudarytą tarp UAB „ARG transportas“ ir UAB „Ugluka“, ir taikyti vienašalę restituciją, Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o Šiaulių apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Įvertinus šiuos apeliacinio skundo argumentus, taip pat pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis įvertinus Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-336-776/2022 ir Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-372-368/2022 duomenis, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ir apeliantės nurodomoje kitoje civilinėje byloje ginčijamos pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos ne tuo pačiu metu, pirkėja pagal kitoje civilinėje byloje ginčytą pirkimo–pardavimo sutartį buvo ne atsakovė, o kitas juridinis asmuo, taip pat skiriasi vilkiko ir puspriekabės pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo aplinkybės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kadangi civilinių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, vadovautis kitoje civilinėje byloje padarytomis išvadomis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir vertintinos individualios konkrečios bylos aplinkybės.

39.       Įvertinus atsakovės vadovo paaiškinimus, taip pat tai, kad atsakovės veikla susijusi su transporto paslaugomis, jai priklauso ir kitos transporto priemonės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovei yra žinomos vilkikų rinkos kainos. Apeliantė patvirtina, kad atsakovės vadovas pažinojo tuometinį ieškovės vadovą. Pastebėtina, kad atsakovės vadovas E. S. 2022 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog jis atstovavo pardavėjai UAB „Marių sala“, 2019 m. balandžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduodant ginčo vilkiką ieškovei, ir atstovavo pirkėjai atsakovei UAB „Smiltenė“, 2020 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyjant ginčo vilkiką iš ieškovės. Nors 2022 m. spalio 14 d. teismo posėdžio metu atsakovės vadovas nurodė, jog jam nebuvo žinoma apie ieškovės finansinę būklę, skolas, tačiau iš atsakovės vadovo paaiškinimų dėl to, ar domėjosi, kodėl ieškovė parduoda transporto priemonę, matyti, kad jam buvo žinoma informacija, jog „nepavyksta uždirbti“ (2022 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 9 sek.–10 min. 12 sek.). Nors, kaip nurodo apeliantė, ieškovei Sutarties sudarymo metu dar nebuvo iškelta bankroto byla ir nebuvo apribotos teisės perleisti vilkiką, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė, nustatytomis susiklosčiusiomis aplinkybėmis, veikdama protingai ir apdairai, t. y. sąžiningai, sudarydama ginčo sandorį turėjo pareigą pasidomėti, ar ieškovė (skolininkė) neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Konstatuotina, kad priimant skundžiamą sprendimą atsakovės nesąžiningumas sudarant ginčo Sutartį, kaip actio Pauliana taikymo sąlyga, konstatuotas pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

40.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų visuma, ir pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl ginčijamos Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu.

41.       Teisėjų kolegija įvertina tai, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.66 straipsnio 4 dalį ir spręsdamas dėl restitucijos taikymo, iš Sutarties sudarymo metu buvusios vilkiko vidutinės rinkos vertės – 19 300 Eur atėmė tik atsakovės turėtas 329,11 Eur išlaidas už vilkiko priekinio stiklo pakeitimą, todėl konstatavo, kad iš atsakovės ieškovei priteistina suma sudaro 18 970,89 Eur. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir anksčiau išdėstytų motyvų pagrindu nustačius, kad atsakovė pagrindė 3 804,30 Eur ginčo vilkiko defektų šalinimo sumą (į ją įskaičiuota ir 329,11 Eur suma), būtent ši suma atimtina iš vilkiko vidutinės rinkos vertės – 19 300 Eur, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina suma sudaro 15 495,70 Eur (19 300 Eur – 3 804,30 Eur). Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo pakeistina, sumažinant iš atsakovės UAB „Smiltenė“ ieškovės BUAB „ARG transportas“ naudai priteistą 18 970,89 Eur sumą iki 15 495,70 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

43.       Šioje byloje ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 2 dalis). Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį ir pakartotinai išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, valstybei iš atsakovės priteistina 349 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, apskaičiuoto nuo patenkintos ieškinio sumos, ir 349 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliacinį skundą pateikusi ieškovė BUAB „ARG transportas“ buvo atleista, iš viso – 698 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

44.       Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius 492 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą ir 900 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai, surašant apeliacinį skundą. Už atsakovės apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 434 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovei grąžintini 58 Eur permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pripažinus, kad tenkinta 80,29 proc. ieškovės reikalavimų (vadinasi 19,71 proc. atsakovės reikalavimų), atsakovei iš ieškovės priteistina 85,54 Eur (434 Eur ×19,71 proc.) žyminio mokesčio ir 177,39 Eur (900 Eur × 19,71 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 262,93 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).

45.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudarė 7,82 Eur. Atsižvelgiant į tenkintą ieškinio dalį, valstybei iš atsakovės priteistina 6,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

        Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, visą teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

        „Ieškinį tenkinti iš dalies.

        Pripažinti tarp uždarosios akcinės bendrovės „ARG transportas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Smiltenė“ 2020 m. vasario 20 d. sudarytą DAF vilkiko, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu nuo jos sudarymo momento.

        Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Smiltenė“, įmonės kodas 300502803, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ARG transportas“, įmonės kodas 305135396, naudai 15 495,70 Eur (penkiolika tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 70 ct), o iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ARG transportas“, įmonės kodas 305135396, priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Smiltenė“, įmonės kodas 300502803, 4 840 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų).

        Kitą ieškinio dalį atmesti.

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Smiltenė“, įmonės kodas 300502803, 698 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) ir 6,28 Eur (šešis eurus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).“

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Smiltenė“ iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ARG transportas“ 262,93 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

        Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Smiltenė“, įmonės kodas 300502803, 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) už apeliacinį skundą permokėto žyminio mokesčio.

Teisėjai         Marius Dobrovolskis

        Kristina Domarkienė

         Jolanta Gailevičienė