Civilinė byla Nr. e2S-3141-653/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35760-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10.; 3.3.2.5.
(S)
V I L N I A U S A P Y G A R D O S T E I S M A S
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Indera” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8041-964/2021 pagal ieškovės „Ramirent Baltic AS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indera“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Indera“ kreipėsi į teismą, prašydama išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8041-964/2021 vykdymą per dvylika mėnesių.
2. Nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 22 d. gavo raginimą įvykdyti sprendimą. 2021 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo ieškovei 500 Eur. Šiuo metu daugiau mokėti negali. Įmonės finansinė padėtis sunki. Priešingu atveju atsakovės finansinė padėtis dar labiau pasunkės, ji bus priversta nutraukti veiklą ir skelbti bankrotą. Sunki padėtis susidarė dėl 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbto karantino, dėl kurio sutriko įmonės ūkinė veikla, pirkėjų atsiskaitymas, sumažėjo užsakymų. Pasibaigus karantinui atsakovė veiklą vykdo, tačiau pajamos žymiai sumažėjo. Dėl to buvo priversta imti paskolą. UAB „Indera“ pinigai banke sudaro tik 37,40 Eur, atsargos – 2 319,75 Eur, igalaikį turtą sudaro tik nebaigti pagal lizingą išpirkti du automobiliai. Be skolos ieškovui turi 18 459,60 Eur skolą tiekėjams. Pirkėjų skolos sudaro 40 342,47, taičiau mažai tikėtina greitu metu ją gauti. Šiuo metu neturi jokių vykdomų darbų ar paslaugų sutarčių, tačiau derasi dėl statybų sutarties, kurią tikisi pasirašyti ir gauti iš jos pajamų, kurias galėtų panaudoti atsiskaityti su ieškovu. Be to, ieškovo padėtis žymiai geresnė negu jos, todėl mokėjimo išdėstymas nepažeistų ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyros.
3. Ieškovas Ramirent Baltic AS, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimos išlaidas.
4. Nurodė, jog atsakovė nepagrindžia, kad realiai egzistuoja galimybės, jog atsakovės padėtis ateityje pasikeis, t. y. pagerės. Dėl COVID-19 pandemijos statybų sektoriaus veikla nebuvo apribota, galėjo ir buvo vykdoma. Atsakovė nepateikė jokio išrašo iš kasos knygos apie grynųjų pinigų likučius bendrovėje, taip pat banko sąskaitų išrašų, iš kurių būtų galima matyti, kokie pinigų judėjimai vyksta ir yra vykdomi. Iš atsakovės 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo ilgalaikio turto, kurio vertė 25 062 Eur, trumpalaikio turto, kurio vertė 113 444 Eur, turto iš viso –138 579 Eur. Atsakovės veikla buvo pelninga – pelną sudarė 3 982 Eur suma, todėl ji galėjo atsiskaityti su ieškovu. Atsakovė turi galimybę atgauti skolas iš savo kontrahentų, tik dėl ieškovui nežinomų priežasčių to nedaro. Teiginio, kad derasi dėl statybų sutarties, niekaip nepagrindė. Pažymėjo, kad atsakovės skolos išdėstymas pažeis ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyrą, suteiks atsakovei galimybes nepagrįstai atidėlioti skolos grąžinimą. Pažymėjo, kad išrašytos ir šiai dienai vis dar neapmokėtos sąskaitos faktūros yra neapmokėtos nuo 2020 m. lapkričio 21 d., t. y. bemaž vienerius metus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovės UAB „Indera“ prašymo netenkino bei priteisė iš atsakovės ieškovui 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sudėtinga finansine padėtimi, kuri, anot atsakovės, susidarė dėl 2020 m. kovo 16 d. šalyje paskelbto karantino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8041-964/2021 įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 14 d., priverstinis vykdymas pradėtas 2021 m. rugsėjo 22 d., todėl akivaizdu, jog finansinės padėties aplinkybės atsakovei buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir atsirado iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir priverstinio vykdymo pradžios. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimus, teismas konstatavo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jau prasidėjus priverstiniam vykdymui. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad neturi galimybės sumokėti skolą.
7. Teismas, įvertinęs sprendžiamo klausimo sudėtingumą, pobūdį, iš dalies tenkino ieškovo prašymą ir priteisė jam iš atsakovės 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė (atsakovė) UAB „Indera“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8041-964/2021 vykdymą ir priteistos sumos mokėjimą išdėstyti per 12 mėnesių, taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. teismas nukrypo nuo teismų praktikos (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-88-413/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2187-661/2021), pagal kurią teismo sprendimo vykdymo išdėstymui nebūtina įrodyti bankrotinės situacijos, užtenka pagrįsti pajamų nepakankamumą ir lėšų trūkumą ar kitas sunkios finansinės padėties aplinkybes ir įrodinėti galima bet kokiais įrodymais, nebūtinai finansinės atskaitomybės duomenimis;
9.2. teismas nepagrįstai nutartį motyvavo tik tuo, kad atsakovė vykdo veiklą, gauna pajamų, turi ilgalaikio turto, tačiau nevertino atsakovės pateiktų finansinės būklės įrodymų – piniginių lėšų stygiaus banko sąskaitose, skolų tiekėjams;
9.3. pandemijos neigiamos pasekmės verslui, įskaitant ir statybų verslą, yra visuotinai žinomos, pandemija paveikė ne tik atsakovę, bet ir jos skolininkus, kurie veikia skirtinguose sektoriuose ir neatsiskaito už atliktus darbus. Dėl sunkios finasinės padėties atsakovė gavo tikslinę paskolą nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams, kurią iki šiol moka;
9.4. iš atsakovės 2021 m. rugsėjo 30 d. finansinės atskaitomybės matyti, kad atsakovės finansinė padėtis, lyginat su 2020 metais buvusia padėtimi, yra pasikeitusi – šių metų veiklos rezultatas yra neigiamas, šių metų nuostolis – 17 616,00 Eur;
9.5. teismas nepagrįstai nusprendė, kad pirkėjų skolos yra atsakovės turtas, iš kurio gali būti vykdomas teismo sprendimas, kadangi pirkėjų skolos nėra tas turtas, iš kurio atsakovė gali įvykdyti teismo sprendimą, tačiau atsakovė deda pastangas skolas atgauti ir atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais;
9.6. teismas nepagrįstai nutartį grindė ir tuo, kad atsakovė turi ilgalaikio turto, kadangi kaip ilgalaikis turtas yra apskaityti du lizinguojami automobiliai, kurių lizingo laikotarpis – 2020 – 2025 metai ir 315 Eur likutinės vertės pjaustyklė;
9.7. teismas neanalizavo atsakovės argumentų, kad ieškovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės ir teismo sprendimo vykdymas nepažeis šalių interesų pusiausvyros;
9.8. teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė delsė pateikti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kadangi atsakovė tikėjosi, kad teismas ieškovo ieškinį atmes, o, teismo sprendimui įsiteisėjus, ieškovė dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kreipėsi ir į sprendimą vykdančią antstolę, ir į ieškovą, ir, gavusi neigiamą atsakymą, kreipėsi į teismą.
10. Ieškovas „Ramirent Baltic AS“, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, netenkinti prašymo dėl naujai pateiktų įrodymų prijungimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. atsakovė neįrodė nei poreikio, nei pagrindų taikyti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo institutą, sprendimo vykdymo atidėjimas atsakovei suteiktų nepagrįstą pranašumą bei iškreiptų šalių interesų pusiausvyrą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi atsakovė galėtų vykdyti atsiskaitymus su kitais asmenimis, išvengdama atsiskaitymo su ieškovu, galėtų mažinti savo turtą ir bloginti savo turtinę padėtį;
11.2. atsakovė prašyme formaliai nurodo, kad jos veikla nukentėjo dėl Covid-19 pandemijos, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Ieškovo žiniomis, Covid-19 pandemija statybų sektoriaus veiklos nebuvo sustabdžiusi;
11.3. nors, kaip atsakovė nurodo, tikslinė paskolos sutartis ir pandemija kilo dar iki ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo, tačiau prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovė bylos negarinėjimo metu, t.y. laiku, nereiškė – prašymą pareiškė tik teismo sprendimą pradėjus vykdyti priverstinai;
11.4. atsakovė nenurodė, kaip atsiskaitymas su ieškovu gali pabloginti jos turtinę padėtį;
11.5. teikdama prašymą teismui atsakovė neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties ir tik, reaguodama į ieškovo atsiliepime į prašymą nurodytas aplinkybes, kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys skiriasi nuo prašyme nurodytų duomenų;
11.6. atsakovė, teikdama teismui prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turėjo pareigą įrodyti savo sunkią turtinę padėtį, todėl atsakovės su atskiruoju skundu pateikti dokumentai neturėtų būti priimti;
11.7. atsakovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis ateityje pagerės;
11.8. atsakovė nurodydama, kad jos skolos viršija turimo turto vertę, turėtų rūpintis ne teismo sprendimo vykdymo išdėstymu, o vertinti, ar neegzistuoja sąlygos atsakovei inicijuoti nemokumo procesą;
11.9. atsakovė, prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grįsdama sunkia finansine padėti, naudojasi samdomo advokato pagalba, už kurio paslaugas moka 100 Eur už vieną darbo valandą, tai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovės finansinė padėtis nėra tokia prasta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
13. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
14. Nagrinėjamu atveju, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso, ilgalaikio turto žurnalo, atsargų žurnalo po vienerių metų mokėtinų sumų žurnalo, per vienerius metus mokėtinų sumų žurnalo, elektroninio laiško antstolei, raginimo UAB „Veduva“ dėl skolos, darbų rangos sutarties kopijas, banko sąskaitų išrašus, banko sąskaitų likučius bei prašo juos prijungti prie bylos. Atsakovė nurodė, kad šių duomenų pateikti negalėjo pirmosios instancijos teismui, kadangi tarpinės finansinės ataskaitos sudaromos ketvirčiais ir reikalauja laiko po ketvirčio pabaigos, todėl galimybė ir būtinybė pateikti šiuos duomenis atsirado po teismo nutarties priėmimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prašomai prijungti prie bylos rašytiniais įrodymais, pažymi, kad dalis rašytinių įrodymų egzistavo iki skundžiamos nutarties priėmimo (2021 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartis Nr. 2021/SK-09/3) arba buvo sukurti jau po skundžiamos nutarties priėmimo (sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, sąskaitų išrašai, raginimai sumokėti skolą), apeliantė nenurodė bei neįrodė, kad šių įrodymų nepateikė ir negalėjo pateikti prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl objektyvių priežasčių, taip pat neįrodė, kad teikė šiuos įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti, taip pat neįrodė, kad šiuos įrodymus pateikti būtinybė iškilo vėliau. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą kaip nepagrįstą, nesuteikia apeliantei teisės jos prašymą pagrindžiančius naujus įrodymus teikti apeliacinės instancijos teismui. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo turinį bei vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliantės su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų neprijungia prie bylos.
16. Nagrinėjamu atveju, atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas jos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovės 899,49 Eur nuostolių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (899,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 615,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. galutiniu sprendimu 2020 m. gruodžio 16 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą bei papildomai priteisė ieškovui iš atsakovės 668,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė ieškovui iš atsakovės 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2021 m. rugsėjo 21 d. išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį antstolė Aurelija Puodžiukaitienė yra pradėjusi vykdomąją bylą Nr. 0173/21/1332, 2021 m. rugsėjo 22 d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 27 d. pareiškė prašymą, kuriuo prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi skolininkės prašymo netenkino.
18. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 18 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę, t.y. jis turi būti besąlygiškai vykdomas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant teismo sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 1 punktas).
19. CPK
284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). 20. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant sprendimo vykdymo privalomumą bei priverstinio vykdymo tikslus bei ypatumus, prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti yra ribojamas, toks prašymas be apribojimų gali būti pateikiamas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
21. Nagrinėjamu atveju, atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateikė gavusi raginimą įvykdyti teismo sprendimą, t.y. teismo sprendimą jau pateikus vykdyti priverstine tvarka ir antstolei priėmus vykdyti bei užvedus vykdomąją bylą. Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iš esmės grindė dėl Covid-19 pandemijos susidariusia sunkia finansine padėtimi. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, finansinės padėties aplinkybės atsakovei buvo žinomos ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateikė tik pradėjus teismo sprendimo vykdymą priverstine tvarka, t.y. tik gavusi antstolio raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė atskirajame skunde šių aplinkybių nepaneigė. Taigi po teismo sprendimo įsiteisėjimo neatsirado jokių išskirtinių naujų aplinkybių, susijusių su atsakovės turtine padėtimi, kurios nebuvo atsakovei žinomos bylos nagrinėjimo metu.
22. Atsakovės atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji prašymo išdėstyti teismo sprendimo neprašė bylos nagrinėjimo metu, kadangi tikėjosi, kad teismas atmes ieškovo ieškinį, nagrinėjamu atveju, vertintina kaip teisiškai nereikšminga ir nesudaranti pagrindo kitaip vertinti bylos faktines aplinkybes, juolab, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama advokatės.
23. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad teismas atmesdamas atsakovės prašymą nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Pažymėtina, kad atsakovės nurodytoje Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-88-413/2021, prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą buvo pareikštas bylos nagrinėjimo metu, be to, prašymą pareiškusi įmonė buvo įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje skelbiamą pandemijos paveiktų įmonių sąrašą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, atsakovė prašymą, kaip minėta, pateikė teismui pradėjus priverstinį išieškojimą. Atsakovės nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-2187-661/2021, prašymas išdėstyti teismo vykdymą pateiktas po sprendimo priėmimo, tačiau dar nepradėjus teismo sprendimo vykdymo priverstine tvarka, be to, bylos šalys yra fiziniai asmenys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovė prašymą, neturėjo pareigos vadovautis atsakovės nurodyta teismų praktika, kadangi atsakovės nurodytų bylų aplinkybės yra visiškai skirtingos nuo nagrinėjamos bylos.
24. Taigi atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas yra pelno siekianti veikianti įmonė, kuriai nėra inicijuotas nemokumo procesas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra susidariusios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą jau pradėjus teismo sprendimo priverstinį vykdymą. Taip pat pažymėtina, kad priverstinio sprendimo vykdymo metu susidarius ypatingai nepalankiai situacijai jį vykdyti, atsakovė turi teisę kreiptis į teismo sprendimą vykdantį antstolį su prašymu atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti su išieškotoju taikos sutartį vykdymo procese.
25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymo institutą, nenukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
27. Ieškovas pareiškė prašymą priteisti iš apeliantės 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktos 2021 m. lapkričio 30 d. klientui suteiktų paslaugų ataskaitos, 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, serija APB Nr. 23002, matyti, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos advokato teisinėms paslaugos už atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą parengimą. Iš pateikto 2021 m. gruodžio 8 d. mokėjimo dokumento matyti, kad šios išlaidos yra apmokėtos.
28. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
29. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteitino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 8.15 bei 8.16 punktuose nustatyto maksimalus priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą nustatyto dydžio, ieškovo prašymas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Indera“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Ramirent Baltic AS, veikiančiam per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, j. a. k. 101199349, iš atsakovės UAB „Indera“, j. a. k. 304712254, 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėja Jelena Šiškina