Pirmosios instancijos teismo                                                           Civilinė byla Nr. e2A-102-544/2020

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas                                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35908-2018-5

                        Procesinio sprendimo kategorija: 

 (S)

2.6.8.9.; 2.6.16.5.; 2.6.16.12.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2020 m. kovo 24 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „BK investicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2611-432/2019 pagal ieškovės UAB „BK investicija“ ieškinį atsakovei UAB „Verslo algoritmai“ dėl nuomos mokesčio, mokesčio už paslaugas, baudos (kompensacijos), delspinigių, palūkanų priteisimo ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „BK investicija“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Verslo algoritmai“ 16 438,16 Eur nuomos mokestį ir užmokestį už komunalines bei kitas paslaugas, delspinigius, baudą (kompensaciją), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2017 m. gruodžio 28 d. sudarė administracinių patalpų nuomos sutartį Nr. SAV-4 (toliau – ir Sutartis). Ieškovė perdavė įsirengimui ir nuomai 211,92 kv. m ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovė ir Sutarties 9.2 punkte nurodyti subnuomininkai nuo jos sudarymo ir įsigaliojimo dienos iki 2018 m. spalio 1 d. faktiškai naudojosi patalpomis, tačiau iš jų išsikraustė nieko nepranešę, nepasibaigus Sutarties terminui bei nesumokėję skolų už patalpų nuomą ir suteiktus komunalinius patarnavimus už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Faktinė naudojimosi patalpomis pabaiga, sprendžiant pagal susirašinėjimą elektroniniais laiškais bei raktų nuo patalpų atsakovės vadovo perdavimo ieškovės ūkvedžiui, įvyko 2018 m. spalio 1 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad šalys 2017 m. gruodžio 28 d. sudarė administracinių patalpų nuomos sutartį Nr. SAV-4, kuria atsakovei buvo išnuomotos administracinės patalpos, esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties 4 skirsnyje (Patalpų perdavimas) išdėstytos sąlygos, nuo kurių priklauso patalpų nuomos santykių atsiradimas. Būtina sąlyga šalių nuomos santykiams atsirasti ir atsakovės prievolei mokėti nuomos mokestį bei kitus Sutartyje numatytus mokėjimus kilti yra 4.2. punkte numatyto dokumento – perdavimo akto pasirašymas dviem egzemplioriais. Šio perdavimo akto pasirašymas reikštų, kad yra įvykdyti nuomininkui būtini nuomotojo įsipareigojimai, įrašyti Sutarties 4.1. punkto antrojoje pastraipoje ir patalpos tinkamos nuomininkui naudoti pagal jam aktualią paskirtį. Sutarties 4.3. punkte aiškiai įtvirtinta, kad nuomininko prievolės mokėti nuomos mokestį ir kitus Sutartyje numatytus mokėjimus atsiranda tik nuo paminėto perdavimo akto pasirašymo dienos.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei kilo prievolė mokėti reikalaujamą priteisti nuomos mokestį ir kitus Sutartyje numatytus mokėjimus, nes nepateikė Sutarties 4.2. punkte numatyto patalpų perdavimo akto. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad įvykdė Sutarties 4.1. punkte įtvirtintas prievoles: įrengti sanitarinio mazgo patalpą, perdažyti laiptinės sienas trijuose aukštuose, pirmame aukšte atskirti patekimą į banko patalpas, įrengiant pertvarą su durimis ir kt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „BK investicija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

7. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas, taikytinas sutarčiai, vadovavosi formaliu vienos Sutarties sąlygos, numatytos 4.2. punkte, sureikšminimu, neatskleidė ginčo esmės, o sprendimo išvados dėl faktinių aplinkybių buvimo ir jų vertinimo prieštarauja abiejų ginčo šalių pozicijai bei argumentams.

8. Mano, jog bylos duomenims ir įrodymams prieštarauja teismo išvada, kad tarp šalių nebuvo nuomos teisinių santykių. Sutarties 13.1. – 13.6. punktuose šalys nustatė, kad ji įsigaliojo jos pasirašymo dieną, todėl galimai negaliojančios nuostatos nedaro negaliojančių likusių Sutarties nuostatų. Nustatyta, jog nuo Sutarties sudarymo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. spalio 1 d. išsikraustymo ir raktų perdavimo atsakovė faktiškai naudojosi patalpomis, pavėluotai, tačiau įmokėjo užstatą jos įsipareigojimų įvykdymui, taip pat, nors ir nepagrįsdama rašytiniais įrodymais, patalpų įrengimui panaudojo net 10 000 Eur nuosavų lėšų, byloje pateiktas ilgalaikis šalių susirašinėjimas dėl patalpų naudojimo ir susijusių klausimų ir pan. Visos šios aplinkybės rodo, kad šalių teisės ir pareigos pagal Sutartį buvo vykdomos tam tikra apimtimi, todėl teismo išvada ginčo Sutartį laikyti tik ketinimų protokolu, nesukuriančiu nuomos teisinių santykių, yra nepagrįsta.

9. Teigia, jog teismas neįvertino proceso dalyvių išsamiai aptartos ir akivaizdžios aplinkybės, kad Sutartyje šalys numatė dvejopo pobūdžio perdavimo aktus: perdavimo įsirengimui (Sutarties 4.1. punktas) ir perdavimo nuomai (Sutarties 4.2. punktas). Aiškinant Sutarties turinį, už 4.2. punkto vykdymą yra atsakingas būtent nuomininkas (atsakovė), o ne apeliantė, kadangi aktas patalpų naudojimui turėjo būti pasirašytas būtent nuomininkui atlikus įsirengimo darbus. Tai reiškia, jog pati atsakovė pažeidė Sutarties 4.2. punkto sąlygą, ką patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais.

10. Nurodo, kad atsakovei atsisakius bendradarbiauti pasirašant Sutarties priedą – perdavimo nuomai aktą, apeliantė įgijo teisę skaičiuoti nuomos ir paslaugų mokesčius bei atitinkamai teikti sąskaitas. Tačiau šiuo atveju atsakovės gautą naudą be jokio teisinio pagrindimo ir motyvavimo teismas vertino kaip neatlygintiną. Priešingai, vien tai, kad atsakovės netenkino patalpų komforto lygis, nesuteikė jai teisės net devynis mėnesius nemokamai naudotis patalpomis. Pati atsakovė pripažino, jog teise nutraukti sutartį prieš terminą ji pasinaudojo būtent tik 2018 m. spalio 1 d.

11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Verslo algoritmai“ prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Nurodo, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjus bylos faktines aplinkybes ir įrodymus. Apeliantė (nuomotoja) nepakankamai bendradarbiavo, tinkamai ir laiku raštu neinformavo apie galimybes perduoti patalpas ir pasirašyti patalpų perdavimo – priėmimo aktą ar priežastis, trukdančias tai padaryti šalių tarpusavyje suderintu terminu. Teismas teisingai sprendė, jog atsakovė, kuriai patalpos nebuvo faktiškai perduotos pagal Sutartį atitinkančios būklės ir nustatyta tvarka, turėjo teisę atsisakyti nuomos Sutarties ir ją nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl nuomos mokesčio, mokesčio už paslaugas, baudos (kompensacijos), delspinigių ir palūkanų priteisimo pagal Sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neidentifikavo ginčo nuomos teisinių santykių, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko neatskleidė visumos esminių bylos aplinkybių.

16. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliantės išdėstytais argumentais, kurių pagrindu ji skundžiamą teismo sprendimą vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atsakovei atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantė dėl teismo ištirtų ir įvertintų aplinkybių bei su tuo susijusių padarytų išvadų turi kitokią nuomonę, palankią jos interesams, nesudaro pagrindo spręsti apie bylos esmės neatskleidimą.

17. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktą įrodymų visumą, minėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Kaip minėta, vien tas faktas, jog tam tikri įrodymai buvo įvertinti šalies nenaudai, nesudaro pagrindo spręsti, jog jie įvertinti neteisingai.

18. Atsižvelgdama į nutarties 17 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovei kilo prievolė mokėti reikalaujamą priteisti nuomos mokestį ir kitus Sutartyje numatytus mokėjimus (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sandoriai laikomi svarbiausia asmenų privačios autonomijos įgyvendinimo priemone, nes, sudarydami juos, asmenys išreiškia savo valią dėl tarpusavio susitarimu sukuriamų teisių ir pareigų, prisiimamos atsakomybės (CK 1.2, 6.2, 6.156 straipsniai). Sutarčių laisvė yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), todėl gali būti vertinama kaip subjektų ūkinei veiklai būtina konstitucinė garantija. Taigi tais atvejais, kai atitinkami teisiniai santykiai reguliuojami dispozityviųjų teisės normų, subjektai, remdamiesi sutarčių laisvės principu, dėl savo teisių ir pareigų gali susitarti kitaip, o teismai, nagrinėdami ginčus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, privalo aiškinti ir taikyti šalių sudarytos sutarties nuostatas, o ne konkrečią sutarčių rūšį reglamentuojančio įstatymo, nustatančio dispozityvaus pobūdžio reikalavimus, normas (CK 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis, todėl pripažįstama, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. gruodžio 28 d. sudarytos Sutarties 4.1. punkte aptarė patalpų perdavimo nuomininkui terminą ir įsipareigojimus dėl jų įrengimo, siekiant jas padaryti tinkamomis naudoti pagal paskirtį. Sutarties 4.2. punkte aiškiai nurodyta, kad tik tinkamai įrengus pagal paskirtį patalpas yra pasirašomas patalpų perdavimo aktas. Būtina ir esminė šio akto sudarymo ir galiojimo sąlyga yra abiejų šalių atstovų patvirtinimas, jog visi šalių pareiškimai ir patvirtinimai yra visiškai teisingi perdavimo akto pasirašymo dieną. Pagal Sutarties 4.3. punktą, tik šalims pasirašius Sutarties 4.2. punkte nurodytą patalpų perdavimo aktą, nuomininkui (atsakovei) atsiranda pareiga mokėti nuomos mokestį, apmokėti patalpoms teikiamas komunalines paslaugas ir patalpoms tenkančią bendro naudojimo patalpų eksploatavimo išlaidų dalį. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad buvo susitarta, jog nuomotojas turi užtikrinti patalpų tinkamumo šalių aptartam tikslui (įrengti verslo centrą ir išsinuomotas patalpas subnuomoti) klausimą, o nuomininkas – įsirengti patalpas pagal poreikius (pavyzdžiui, pasirūpinti atitinkamų pertvarų įrengimu ir pan.). Taigi, ieškovė įsipareigojo užtikrinti patalpų tinkamumą naudoti – įrengti sanitarinius mazgus, perdažyti laiptinės sienas, pirmame aukšte atskirti patekimą į banko patalpas, įrengiant pertvarą su durimis ir pan. Ir tik po visų darbų patalpose atlikimo buvo susitarta perduoti patalpas atsakovei naudotis, pasirašant perdavimo aktą.

20. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusią faktinę situaciją, matyti, jog Sutarties 4.2. punkte nurodytas patalpų perdavimo aktas nebuvo sudarytas, kadangi pati ieškovė neįvykdė nuomos sutarčiai įsigalioti ir vykdyti būtinų sąlygų – neatliko darbų, užtikrinančių, jog nuomininkas galėtų turtu naudotis pagal paskirtį, dėl kurios šalys ir susitarė, sudarydamos nuomos sutartį. Priešingai apeliantės argumentams, šalių susirašinėjimo elektroniniai laiškai patvirtina, kad ne atsakovė, o pati ieškovė tinkamai ir laiku neatliko darbų. 2018 m. spalio 1 d. laišku atsakovės atstovas aiškiai nurodė priežastis, kodėl nesudarinės nuomos sutarties: patalpose žiemos metu nepilnai veikė šildymo sistema, taip pat ir dėl langų sandarumo problemos patalpose laikėsi tik 10 laipsnių šilumos temperatūra, kas neatitiko nei komforto, nei higienos normų reikalavimo. Pažymėtina, jog pagal bendrąsias teisės normas pagrindinė nuomotojo iš negyvenamosios patalpos nuomos sutarties kylanti pareiga – suteikti (perduoti) už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. CK 6.484 straipsnyje reglamentuojamos daikto neperdavimo nuomininkui pasekmės ir nustatyta, kad, neperdavus išnuomoto daikto, jo dokumentų ir priedų nuomininkui naudotis, šis turi teisę išsireikalauti tą daiktą arba atsisakyti sutarties. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių sudaryta patalpų nuomos sutartis neįsigaliojo pilna apimtimi pirmiausia dėl pačios ieškovės kaltės jai tinkamai neįvykdžius esminių sutarties sąlygų - užtikrinti patalpų tinkamumą naudoti įrengiant sanitarinius mazgus, perdažant laiptinės sienas, pirmame aukšte atskirti patekimą į banko patalpas, įrengiant pertvarą su durimis.

21. Kolegijos vertinimu, išanalizavus šalių sudarytos Sutarties turinį, yra pagrindas išvadai, kad šalys aiškiai ir konkrečiai Sutarties 4.2. punktu susitarė, jog negyvenamosios patalpos atsakovei kaip nuomininkei naudoti pagal paskirtį pagal aktą bus perduotos ne Sutarties pasirašymo dieną, o ateityje, kai tiek ieškovė, tiek atsakovė įvykdys savo išankstinius sutartinius įsipareigojimus dėl patalpų įrengimo taip ir tokiu būdu, kad jos būtų tinkamos atsakovei naudoti pagal Sutartyje numatytą paskirtį. Šalys yra verslininkės ir jos laisva valia susitarė, kad atsakovė nuomos mokestį ir kitus mokėjimus pagal Sutartį mokės tik po to, kai bus pasirašytas minėtas aktas. Todėl ieškovės argumentai apie tai, kad patalpų perdavimo akto surašymas buvo tik formalus Sutarties reikalavimas, nedarantis esminės įtakos sutarties šalių teisėms ir pareigoms, yra nepagrįsti. Nėra pagrindo pritarti apeliantės tvirtinimui, kad atsakovei nebuvo kliūčių išnuomotu daiktu naudotis pagal paskirtį, o, negalėjus naudotis patalpomis, ji turėjo nedelsiant išsikelti ir atitinkamai įforminti Sutarties nutraukimą. Šalių tarpusavio susirašinėjimo turinys neabejotinai leidžia vertinti, kad pati ieškovė tvarkė patalpas, kad jos būtų pritaikytos atsakovės poreikiams pagal Sutarties nuostatas, šalys šiais klausimais nevienkartinai susirašinėjo, derino pozicijas, atsakovė siuntė pastabas dėl ieškovės įsipareigojimų, todėl atsakovė tam tikrą laikotarpį turėjo lūkestį ir pagrįstai tikėjosi, kad patalpos bus sutvarkytos. Tik galutinai paaiškėjus, jog nebėra realių perspektyvų, kad padėtis pasikeis (dirbti tokiomis sąlygomis bus neįmanoma, nes per šalta) ir kad bus pasiektas Sutarties tikslas, buvo nutarta  atsisakyti Sutarties.

22. Pažymėtina, jog atsakovė įvykdė visus nuomos Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl patalpų įrengimo, pritaikant jas tam tikslui, kuriam šios patalpos ir buvo išsinuomotos – įrengti verslo centrą, išnuomoti atskiras patalpas kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, užsiimantiems komercine veikla. Pagal byloje esančius nepaneigtus duomenis, atsakovė investavo į patalpų įrengimą ir remontą (pagerinimą) apie 10 000 Eur savo lėšų, be to, įsipareigojimų įvykdymui įmokėjo užstatą (4 100 Eur). Tuo tarpu ieškovė neužbaigė Sutartyje nurodytų darbų, o, paaiškėjus, jog neveikia ventiliacijos sistema, netinkamai veikia šildymo sistema ir neatsidaro patalpose esantys langai, nesiėmė priemonių šiems trūkumams per protingą terminą pašalinti, ką patvirtina byloje esantis atsakovės vadovo, vieno iš subnuomininkų UAB „Statyk moderniai“ vadovo ir ieškovės vadovo susirašinėjimas 2018 m. gegužės 20 – 23 d. Iš šio susirašinėjimo turinio sprendžiama, kad  nurodytu laikotarpiu nuomotoja (atsakovė) vis dar nebuvo tinkamai įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų dėl patalpų įrengimo, todėl atsakovė negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartį – tinkamų naudotis negyvenamųjų patalpų verslo centro įrengimui, atskirų patalpų išnuomavimui kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, užsiimantiems komercine veikla. 

23. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodymu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad be šalių pasirašyto patalpų perdavimo akto 2017 m. gruodžio 28 d. Sutartis yra tik ketinimų protokolas, nesukuriantis patalpų nuomos teisinių santykių, tačiau vien dėl šios aplinkybės byla nėra išspręsta neteisingai. Nutartyje jau pasisakyta, kad pati apeliantė neįvykdė Sutarties 4.1. punkte prisiimtų įsipareigojimų. Todėl tai, kad atsakovė vykdydama savo prisiimtus įsipareigojimus dėl patalpų pritaikymo savo poreikiams atitinkamą laikotarpį naudojosi patalpomis, neduoda pagrindo spręsti, jog ji besąlygiškai įsipareigojo mokėti ieškovės reikalaujamą nuomos mokestį, mokestį už komunalines bei kitas paslaugas, nes, kaip minėta, pagal Sutarties pradmenis ir esmę šalių susitarimas buvo minėtus mokesčius mokėti po akto pasirašymo abiem šalims konstatavus tinkamą savo įsipareigojimų įvykdymą.

24. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės apeliacinio skundo teiginiai teisingam bylos išnagrinėjimui neturi teisinės reikšmės, todėl išsamiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir priimdamas sprendimą, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 straipsnio 4, 5 dalys). Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovė UAB „Verslo algoritmai“ sumokėjo 1 000 Eur. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės UAB „BK investicija“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „BK investicija“ (juridinio asmens kodas 302248531) uždarosios akcinės bendrovės „Verslo algoritmai“ (juridinio asmens kodas 304732762) naudai 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjų kolegija:                                                                                                                Ramunė Čeknienė

                                  Laimantas Misiūnas 

                                                                                                         Laimutė Sankauskaitė