Civilinė byla Nr. e2-76-819/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09691-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.10.2.4.1; 2.6.26; 2.6.27; 3.2.4.4; 3.2.6.1

 (S)

      VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Lolitai Mankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramitrans“ atstovui advokatui Albertui Butai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelin“ atstovei advokatei Laimai Kunčinaitei-Dargužienei, 

viešame teismo posėdyje, jį dėl epidemiologinės situacijos Lietuvos Respublikoje organizuojant nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramitrans“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelin“ dėl nuostolių atlyginimo. Byloje dalyvauja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, RAB „Techno Service“.  

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ramitrans“ (toliau – UAB „Ramitrans“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelin“ (toliau – UAB „Kelin“) 11 898,81 Eur nuostolius, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad UAB „Ramitrans“ ir UAB „Kelin“, šalių atstovams bendraujant telekomunikacijų ir elektroninių ryšių priemonėmis, pagal UAB „KELIN“ 2017 m. balandžio 11 d. pateiktos pervežimo sutarties Nr. KEL M-003848 (toliau – Sutartis) sąlygas susitarė dėl visą puspriekabę užimančio krovinio – ~ 20 000 kg, 92 m3/ 13,6 LDM spausdinimo staklių pervežimo tarptautiniu maršrutu Airija – Lietuva. Kadangi krovinys turėjo būti kraunamas į puspriekabę pro viršų arba šoną, naudojant specialią techniką, pagal Sutarties 11.2 punktą krovinio pakrovimu įsipareigojo rūpintis atsakovė. UAB „Ramitrans“ sutartu laiku (2017 m. balandžio 13 d.) pristačius į numatytą pasikrovimo vietą transporto priemonių – vilkiko ir puspriekabės – junginį, į Airiją specialiai tuo tikslu atvykę krovinio gavėjo Rusijoje darbuotojai pakrovė į puspriekabę dalimis po 8 000 kg, 2 000 kg ir 150 kg išrinktą spausdinimo įrenginį, puspriekabėje jį sutvirtino ir, užplombavę puspriekabę, pagal CMR važtaraštį Nr. RMT 004243 perdavė aptariamą krovinį vežėjui. 2017 m. balandžio 19 d. ieškovui transportuojant krovinį Vokietijos Kylio (Kiel) mieste (kelyje B502) puspriekabės galinėje dalyje pakrautos spausdinimo įrenginio dalys pro puspriekabės šoną išvirto ant važiuojamosios kelio dalies (toliau – Įvykis), dėl ko buvo iškviestos gelbėjimo ir avarijos padarinių šalinimo tarnybos. Be to, virsdamos iš puspriekabės spausdinimo įrenginio dalys ženkliai apgadino puspriekabės konstrukciją. Į įvykio vietą atvykusios gelbėjimo tarnybos pašalino avarijos padarinius: nuo važiuojamosios kelio dalies pašalino iškritusias spausdinimo įrenginio dalis, rišamosiomis medžiagomis surinko iš spausdinimo įrenginių išbėgusius eksploatacinius skysčius, pašalino sulaužytą puspriekabės rėmo konstrukciją ir nuo puspriekabės platformos nukėlę likusias neiškritusio spausdinimo įrenginio dalis, apgadintą puspriekabę ir krovinį pašalino iš eismo įvykio vietos. 2017 m. balandžio 24 d. apgadintas krovinys buvo pristatytas į vežimo sutartyje nurodytą vietą – adresu Savanorių pr. 182A, Vilniuje, esančius UAB „Muitina“ sandėlius. Pristatytas krovinys buvo apžiūrėtas nepriklausomų žalų vertintojų (survejerių) uždarosios akcinės bendrovės „Smart claims“ (toliau – UAB „Smart claims“). Kadangi dėl Įvykio UAB „Ramitrans“ priklausiusi ir iki tol buvusi techniškai tvarkinga puspriekabė (KOEGEL SNCO 24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) nebebuvo tinkama naudoti pagal paskirtį, ją UAB „Ramitrans“ 2017 m. gegužės 10 d. pardavė didžiausią kainą – 2 420,00 Eur, pasiūliusiai S. R. individualiai įmonei. Kadangi neapgadintos puspriekabės vidutinė rinkos vertė, remiantis naudotų transporto priemonių vertintojo VšĮ „Emprekis“ pateikta ataskaita, aktualiu metu buvo 7 350 Eur, dėl puspriekabės apgadinimų ši nuvertėjo 4 930 Eur suma. Taigi, atsakovės užsakymu gabentam kroviniui apgadinus UAB „Ramitrans“ priklausiusią puspriekabę, buvo patirti 4 930 Eur nuostoliai. Be to, už 2017 m. balandžio 19 d. avarijos šalinimo darbus Vokietijos gelbėjimo ir avarijos padarinių šalinimo tarnybos taip pat pateikė UAB „Ramitrans“ pranešimus dėl išlaidų, susijusių su darbų atlikimu, atlyginimo. Pagal 2017 m. birželio 19 d. Kylio žemės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimą UAB „Ramitrans“ kompensavo 1 716 Eur gelbėjimo ir avarijos padarinių šalinimo išlaidas, pagal 2017 m. balandžio 12 d. Šlėzvigo-Holšteino policijos valdybos pranešimą atlygino paskaičiuotas 5 252,81 Eur gelbėjimo ir avarijos padarinių šalinimo išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2017 m. liepos 21 d. survejeriai UAB „Smart claims“, ištyrę visas reikšmingas Įvykio aplinkybes, nustatė, jog puspriekabės priekinėje dalyje buvo pakrautas vibravimo įrenginys su priedais, galinėje – du spausdintuvai; įrenginiai buvo sukrauti ant medinių lentų ir tašelių, tačiau prie jų tinkamai nepritvirtinti; krovinys buvo vežamas neįpakuotas ir jo stabilumui puspriekabėje užtikrinti nebuvo panaudota jokių specialių įvirtinimo priemonių. Dėl to, krovinio transportavimo metu nepritvirtinti prie medinių sijų ir nesutvirtinti tarpusavyje lygiagrečiai vienas kito atžvilgiu pakrauti spausdinimo įrenginiai, juos veikiant inercinėms jėgoms, pavirto/pasviro ir neišlaikius tvirtinimo diržams, sulaužę puspriekabės rėmo konstrukciją, išvirto iš puspriekabės. Dėl to, pasisakydami dėl žalos atsiradimo priežasties, survejeriai UAB „Smart claims“ nurodė, jog labiausiai tikėtina priežastis – netinkamas krovinio paruošimo transportavimui ir pakrovimo būdas. Atsižvelgdama į šias išvadas, UAB „Ramitrans“ vežėjų automobiliais civilinę atsakomybę (CMR) apdraudusi ERGO Life Insurance SE įvykį pripažino nedraudžiamuoju. ERGO Life Insurance SE papildomai nurodė, jog tuo atveju, kai krovinys yra tokio pavidalo, kuris negali būti pakankamai stabilus transportavimo metu, turi būti įrengtos papildomos reikalingos sutvirtinimo priemonės (rėmai ir/arba kita įranga) tam, kad krovinys galėtų atlaikyti įprastines krovinio transportavimo metu egzistuojančias rizikas. Ieškovės vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tiek paties krovinio sugadinimą, tiek ir žalą puspriekabei bei aplinkai nulėmė netinkamas krovinio paruošimo transportavimui ir jo pakrovimo būdas.

Pabrėžė, kad pareiga pakrauti krovinį (taip pat su tokios pareigos vykdymu susiję teisiniai padariniai), atsižvelgiant į krovinio specifiką, Sutartimi šalių buvo nustatyta susitariančiam krovinio siuntėjui – atsakovei. Ieškovė kaip vežėja savo su krovinio paruošimu gabenimui ir pakrovimo kontrole susijusias pareigas (t. y. pareigą patikrinti, ar nėra išoriškai akivaizdžių krovinio paruošimo gabenimui ir pakrovimo trūkumų) vykdė tinkamai – tiesiogiai krovinio pakrovime nedalyvavęs UAB „Ramitrans“ vairuotojas D. M. savo 2017 m. gegužės 16 d. paaiškinime nurodė, jog nors pakrovimo metu staklės buvo pradėjusios svirti į šoną, tačiau po jomis buvo padėti mediniai „brūsai“ (t. y. tašai) ir tokiu būdu krovinys buvo stabilizuotas. Atsižvelgiant į tai, krovinio pakrovimu ir sutvirtinimu besirūpinančiam krovinio siuntėjui papildomai krovinį sutvirtinus diržais ir pašalinus galimą grėsmę krovinio saugumui jo transportavimo metu, rašytinės pastabos dėl akivaizdžiai netinkamo krovinio paruošimo gabenimui ar jo pakrovimo, padarant informacinio pobūdžio atžymas CMR važtaraštyje, nebuvo pareikštos. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog jai apart Sutartyje nurodytos informacijos apie tai, jog transportavimui bus pateiktos 92 m3 tūrio 20 000 kg sveriančios staklės nebuvo nurodyta jokia papildoma informacija nei apie paties krovinio, nei jo sudėjimo ir tvirtinimo transporto priemonėje specifiką, todėl ji pagrįstai pasitikėjo tokią specifiką žinančiais ir krovinio pakrovimą specialia technika vykdžiusiais bei įrangos sutvirtinimą puspriekabėje atlikusiais krovinio siuntėjo atstovais. Dėl to, nesant išoriškai akivaizdžių krovinio paruošimo gabenimui ir pakrovimo trūkumų (krovinys iš puspriekabės išvirto faktiškai pusiaukelėje, t. y. vežėjui įveikus didesniąją dalį maršruto kelio), krovinio pervežimas buvo atliekamas tokioje būklėje, kokia pasirūpino krovinio pakrovimą ir tvirtinimą vykdę krovinio siuntėjo atstovai, ji faktiškai net negalėjo tikrinti krovinio stabilumo ir tvirtinimo kelionės metu, kadangi po krovinio pakrovimo puspriekabė pasikrovimo vietoje siuntėjo atstovų buvo užplombuota. Visos šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad žala kilo dėl netinkamo krovinio paruošimo transportavimui (papildomo tvirtinamojo įpakavimo nebuvimo) ir jo pakrovimo bei sutvirtinimo būdo, už ką pagal Sutarties sąlygas ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 32 straipsnį buvo atsakingas krovinio siuntėjas – atsakovė, todėl jai kyla prievolė atlyginti dėl krovinio Sutartyje numatytos pareigos pažeidimo kilusius nuostolius.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė paaiškino, kad ji su siuntėju RAB „Techno Servis“ 2017 m. balandžio 10 d. sudarė sutartį, kuria įsipareigojo organizuoti RAB Techno Servis krovinio, įrenginių gofrakartono gamybai, pervežimą iš Airijos bei Didžiosios Britanijos į Rusijos Federaciją. Krovinio pervežimui buvo užsakytos 4 (keturios) transporto priemonės, iš kurių dvi transporto priemonės buvo užsakytos pas ieškovę ir dėl vieno pervežimo yra kilęs ginčas šioje byloje. Pagal su ieškove sudarytą Sutartį ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį, įrenginius gofrakartono gamybai, maršrutu Airija – Lietuva. Ieškovė atvyko į krovinio pakrovimo vietą 2017 m. balandžio 13 d. ir krovinys buvo pakrautas į ieškovės transporto priemonę. Pastabų dėl krovinio paruošimo transportavimui, jo pakrovimo bei sutvirtinimo ieškovė nereiškė, apie pakrovimo nesklandumus jos neinformavo, neprašė instrukcijų pas atsakovę, kaip tai numatyta Sutartyje (Sutarties 10.3 punktas). Atsakovės teigimu, ieškovė neatliko krovinio tvirtinimo darbų, kaip tai numatyta Sutarties 10.2. punkte. Priešingai nei teigia ieškovė, Sutartimi šalys susitarė, kad už krovinio tvirtinimą yra atsakinga ieškovė. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovė turi stebėti krovinio pakrovimą ir informuoti apie iškilusias problemas, įskaitant bet neapsiribojant atvejus, kai ieškovės vairuotojas mano, kad krovinys turėtų būti papildomai įpakuotas, kad krovimo procesas nėra vykdomas tinkamai ir pan. Šių pareigų ieškovė neįvykdė, ji nebuvo supažindinusi savo vairuotojo su Sutarties sąlygomis, nebuvo instruktavusi vairuotojo apie jo pareigą tvirtinti krovinį, prižiūrėti pakrovimo procesą, informuoti apie bet kokias iškilusias problemas, todėl ieškovė yra visiškai atsakinga tiek už jos turtui padarytą žalą, tiek už nuostolius kroviniui. Atsakovė pabrėžė, kad Sutarties 11.2 punkte yra detalizuota CMR konvencijos 11 straipsnyje numatyta pareiga vežėjui perduoti visus reikiamus dokumentus, bet ne jos pareiga tinkamai pakrauti krovinį. Atsakovė yra krovinių pervežimo organizavimo veikla užsiimantis ekspeditorius, ji krovinių pakrovimo ir iškrovimo procedūrose nedalyvauja. Kadangi ji negali numatyti ir įvertinti ar tinkamai yra pakuojamas, kraunamas, tvirtinamas pervežamas krovinys, šios pareigos yra numatomos vežėjui, šiuo atveju ieškovei. Nagrinėjamu atveju ieškovės vairuotojas nesilaikė nei Sutarties, nei KTK reikalavimų – nors vairuotojas turėjo abejonių dėl krovinio pakrovimo tinkamumo, tačiau nenurodė jokių pastabų važtaraštyje, jis pats netvirtino krovinio (krovinys nebuvo tvirtinamas bent 8 diržais, kaip nurodyta Sutartyje), nors tokią pareigą turėjo. Ieškovės vairuotojas privalėjo patikrinti, ar prekių išdėstymas ir jų sutvirtinimas transporto priemonėje atitinka saugiam eismui keliamus reikalavimus. Tai yra vežėjo pareiga, nes būtent jis yra pervežimų srities specialistas. Jei krovinys krautas pažeidžiant eismo saugumo taisykles, ieškovė turėjo reikalauti siuntėjo perkrauti krovinį arba atsisakyti jį vežti, tačiau apie visas aukščiau nurodomas aplinkybes UAB „Kelin“ nebuvo informuota, jokių pastabų į važtaraštį taip pat nebuvo parašyta. Atsakovės vertinimu, Sutarties sąlygos yra aiškios ir tikslios, todėl ieškovė, pasirašydama Sutartį, turėjo suprasti, jog prisiima joje nurodytas pareigas. Iš Sutarties nuostatų aiškiai išplaukia ieškovės pareiga užtikrinti tinkamą krovinio sutvirtinimą. Remtis aplinkybe, kad neturėjo kompetencijos ir specialiųjų žinių, susijusių su krovinio pakrovimu, tinkamu jo tvirtinimu, tvirtinti reikalinga įranga, ieškovė negali, nes būdama profesionalė turėjo pareigą pasidomėti tinkamu sutartinių pareigų įgyvendinimu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju krovinys buvo vežamas be pakuotės – mediniai padėklai, brūsai, ant kurių buvo padėtas krovinys, laikytini krovinio tvirtinimu, o ne pakuote CMR konvencijos prasme, todėl ieškovė nagrinėjamoje byloje negali teigti, jog krovinys buvo vežamas netinkamai įpakuotas, atitinkamai negali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktyje įtvirtintu atleidimo nuo atsakomybės pagrindu. UAB „Ramitrans“ kaip pervežimo profesionalė turėjo įrašyti pastabas važtaraštyje dėl krovinio netinkamo neįpakavimo, to jai nepadarius laikoma, kad ieškovei buvo pateiktas tinkamas krovinys, kurio nereikėjo papildomai pakuoti, ieškovė prisiėmė riziką dėl neįpakuoto krovinio gabenimo, atitinkamai CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija nėra paneigta, todėl ieškovė laikytina visiškai atsakinga už krovinio praradimą.

Atsakovės vertinimu, UAB „Smart claims“ krovinio apžiūros ataskaita Nr. SC00850 yra su akivaizdžias trūkumais ir nėra tinkamas įrodymas atsakovės kaltei pagrįsti, kadangi: 1) survejeriai nebuvo nuvykę į Įvykio vietą, krovinio apgadinimo ir iškritimo priežastys ir aplinkybės nėra fiksuotos Įvykio vietoje, todėl dėl ieškovės ir jos draudiko neveiklumo nėra įmanoma patikimai nustatyti, kokie veiksmai prisidėjo ir/ar lėmė krovinio praradimą ir tariamą žalą ieškovui; 2) nėra nustatyta ir įrodyta keliais tvirtinimo diržais, kokio modelio diržais buvo sutvirtintas krovinys, nėra įvertintas diržų patikimumas, jų naudojimo aplinkybės, taip pat nėra įvertinta, dėl kokių priežasčių krovinys slydo, virto, iš ataskaitoje pateiktų nuotraukų, darytų Įvykio vietoj, matyti, kad krovinys tvirtintas daugiausia 3 diržais vietoj numatytų 8, tuo tarpu atvežus jau sugadintą krovinį matyti, kad tvirtinta bent 8 diržais; 3) rengiant aktą nėra vertinti ieškovės vairuotojų veiksmai vežant krovinį, nėra įvertinti tachografo duomenys, todėl nėra įmanoma suprasti ir įvertinti, ar ieškovės vairuotojas laikėsi eismo taisyklių, ar vežant krovinį nebuvo staigiai stabdyta, ar nebuvo viršytas leistinas važiavimo greitis, vairuota saugiai, kas tokio krovinio pervežimui turi esminę reikšmę; 4) tachrografo duomenys nėra įvertinti kartu su pasirinktu pervežimo maršrutu, todėl nėra aišku ar ir kokia apimtimi ieškovo vairuotojo veiksmai ir vairavimo kultūra prisidėjo prie kroviniui padarytos žalos; 5) nėra pateikta jokių įrodymų, kad krovinys turėjo būti kaip nors pakuojamas, kad dėl krovinio svorio, svorio centro ar kitų krovinio ypatumų jam būtų reikalingos papildomos pakavimo priemonės; 6) ataskaitoje nėra pagrindžiama, kokiu teisiniu pagrindu ginčo pervežimui turėtų būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2006/42/EB, priimta 2006 m. gegužės 17 d. dėl mašinų, iš dalies keičiančios Direktyvą Nr. 95/16/EB (nauja redakcija), pagal kokio gamintojo ir kokias instrukcijas vežama dėvėta įranga turėtų būti papildomai pakuojama. UAB „Kelin“ yra ekspedijavimo srities profesionalas ir iš savo ilgametės patirties žino, kad pervežant panašaus pobūdžio krovinius papildomos pakuotės, rėmai nėra gaminami; 7) nors ataskaitoje pateiktose nuotraukose akivaizdžiai matyti, jog krovinys nuvirto posūkyje, teigiama, kad įvykio vietoje posūkio nebuvo. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad krovinys dar būtų papildomai įpakuotas, niekaip negalėtų įtakoti jo nenuvirtimo, t. y. krovinys virstų su visa jo papildoma pakuote. Važiuojant tiesiu keliu krovinys negalėjo tiesiog paimti ir nuvirsti, o tam turėjo atsirasti papildomos aplinkybės – greitis, staigūs posūkiai, staigūs stabdymai pakeliui ar vienas stabdymas, staigus posūkis ir pan. Ataskaita yra nemotyvuota, parengta paviršutiniškai ir neįvertinus visų Įvykio aplinkybių, be to, ji rengta suinteresuoto ir nuo ieškovės draudimo bendrovės priklausomo asmens. Atsakovės įsitikinimu, teiginius, jog krovinys buvo netinkamai pakuotas, paneigia aplinkybė, jog kitos 3 mašinos, gabenusios analogišką krovinį, saugiai pasiekė iškrovimo vietą. Krovinio gabenimo pusiaukelėje (netrukus po to ir buvo prarastas krovinys) buvo pakeistas krovinį vežęs vairuotojas, todėl, atsakovės vertinimu, tikėtina, kad naujai krovinį vežusiam vairuotojui nebuvo tinkamai paaiškinta krovinio specifika bei vairuotojas nesielgė atidžiai ir rūpestingai gabendamas krovinį – tokio pobūdžio vežimuose vairuotojai kas 4 val. daro sustojimus bei tikrina diržų būklę, įtempimą, papildomai įtempia diržus, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė leistinais įrodymais taip pat neįrodė ir patirtos žalos dydžio. Nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas puspriekabės įvertinimas, žalos ekspertizė, iš kurios galima būtų nustatyti puspriekabės būklę, jos vertę iki pažeidimo, po pažeidimo, įvertinti padarytą žalą ir jos šalinimo kaštus. Įrodymų, kuriais vadovaujantis galima būtų daryti išvadą dėl puspriekabės nuvertėjimo apimties, taip pat nėra. Būklės įvertinimo atlikti nėra įmanoma ir bylos nagrinėjimo metu, nes ieškovė puspriekabę pardavė. Ieškovės pateiktas įrodymas apie pardavimo kainą negali įrodyti, kad ji negalėjo parduoti puspriekabės brangiau. Ieškovė taip pat neįrodo ir ginčo puspriekabės rinkos vertės, jos techninės būklės iki eismo įvykio.

Dublike ieškovė palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje. Pažymėjo, jog sprendžiant iš atsakovės argumentacijos tarp šalių nekyla ginčo dėl ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog dalimis po 8 000 kg, 2 000 kg ir 150 kg išrinktas spausdinimo įrenginys buvo ruošiamas pervežimui, pakrautas į ieškovo pateiktą transporto priemonę ir joje pritvirtintas tvirtinamaisiais diržais specialiai tuo tikslu į Airiją (krovinio faktinio išsiuntimo vietą) atvykusių krovinio siuntėjo, kuris su atsakove buvo sudaręs krovinio pervežimo sutartį, darbuotojų ar atstovų. Ieškovės supratimu, tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad UAB „Ramitrans“ į pakrovimo vietą pateikto transporto priemonių junginio vairuotojas nors pats ir neatliko krovinio tvirtinimo, tačiau dalyvavo krovinio pakrovime, sekė krovimo procesą ir užtikrino, kad krovinys būtų tinkamai tvirtinamas tai atliekančių krovinio siuntėjo atstovų Sutartyje aptartais tvirtinamaisiais diržais, kaip tai buvo numatyta Sutarties 10.2 punkte. Ieškovės vertinimu, šalių sudarytoje Sutartyje be 10.2 punkte aptartos bendrosios rūpestingumo pareigos vežėjui dalyvauti pakrovime ir sekti krovimo procesą nebuvo susitarta dėl kitokio pareigų ir atsakomybių už krovinio paruošimo gabenimui ir pakrovimo procesą paskirstymo. Bendroji vežėjo pareiga dalyvauti pakrovime ir stebėti, ar nėra akivaizdžių krovinio ar pakrovimo trūkumų, nebuvo kaip nors detalizuota ir Sutarties 10.3 punkte, kadangi aptariamame punkte yra nurodomas baigtinis sąrašas atvejų, apie kuriuos vežėjas įpareigojamas informuoti užsakovą (t. y. atsakovę): perkrova, prastovos, vėlavimas, dokumentų trūkumai, krovinio (pakuotės) sugadinimas, neatitikimas su dokumentuose nurodytu kiekiu, trūkumas, transporto priemonės numerių pasikeitimas. Nė vieno iš šių atvejų ginčui aktuali situacija neatitinka. Ieškovės teigimu, krovinys puspriekabėje tvirtinamaisiais diržais buvo sutvirtintas tinkamai ir ne 3, bet 8 tvirtinamaisiais diržais, ką patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos bei tai, jog po incidento grąžinant krovinį ta pačia apgadinta puspriekabe (pašalinus puspriekabės rėmo konstrukciją), krovinio dalys puspriekabėje avarijos padarinius šalinusių tarnybų Vokietijoje buvo pritvirtintos tais pačiais tvirtinamaisiais diržais, kurių kiekis buvo pakankamas. Tuo tarpu pats faktas, jog krovinys tvirtinamaisiais diržais puspriekabėje buvo pritvirtintas ne pačios UAB „Ramitrans“ vairuotojo, bet su jo priežiūra krovinio paruošimu transportavimui besirūpinusių krovinio siuntėjo atstovų, taip pat nereiškia, jog UAB „Ramitrans“ neįvykdė Sutarties 10.2 punkte numatytos pareigos tinkamai tvirtinti krovinį – Sutartyje nebuvo aptartas konkretus tokios pareigos įvykdymo būdas, todėl UAB „Ramitrans“ aptariamą pareigą galėjo įgyvendinti tiek pasitelkdamas trečiuosius asmenis, tiek veikdamas kartu su trečiaisiais asmenimis, tiek ir tinkamai prižiūrėdamas krovinio tvirtinimą vykdžiusius asmenis. Ieškovės įsitikinimu, nuostoliai kilo ne dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo puspriekabėje tvirtinamaisiais diržais, bet dėl netinkamo krovinio paruošimo transportavimui ir pasirinkto pakrovimo būdo, už ką UAB „Ramitrans“ nebuvo atsakinga – survejerių UAB „Smart claims“ krovinio apžiūros ataskaitoje Nr. SC00850 buvo nurodyta, kad iš puspriekabės išvirtę spausdinimo įrenginiai buvo transportuojami nepritvirtinti prie medinių sijų, nesutvirtinti tarpusavyje, nenaudojant jokių papildomų (specialių) įtvirtinimo priemonių (t. y. nebuvo įmontuoti į specialiai įrangos transportavimui pritaikytą rėmą ar pan. konstrukciją, apsaugančią nuo virtimo, kritimo ar nevaldomo judėjimo), tačiau visos šios tvirtinimo priemonės priskirtinos prie krovinio paruošimo transportavimui operacijų ar krovinio specialus įtvirtinamojo įpakavimo (užtikrinančio krovinio stabilumą ir galimybę tokiu būdu paruoštą krovinio vienetą tvirtinamaisiais diržais pritvirtinti puspriekabėje), už ką UAB „Ramitrans“  nebuvo prisiėmusi atsakomybės. UAB „Ramitrans“ prisiimti įsipareigojimai apėmė tik bendrąją rūpestingumo pareigą patikrinti, ar nėra išoriškai akivaizdžių netinkamo krovinio pakrovimo požymių, bei pareigą krovinį puspriekabėje pritvirtinti Sutartyje aptartomis tvirtinamosiomis priemonėmis – 8 tvirtinamaisiais diržais. Abi šias pareigas UAB „Ramitrans“ įvykdė tinkamai. Nurodė, jog atsižvelgdama į atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, siekdama patikslinti ginčui reikšmingas aplinkybes dėl analogiškų krovinių paruošimo transportavimui ir jų gabenimo praktikos, taip pat išsiaiškinti, ar survejerių UAB „Smart claims“ ataskaitoje Nr. SC00850 pateiktos išvados dėl ginčui aktualaus krovinio paruošimo transportavimui būdo ir krovinio išvirtimo iš puspriekabės priežasčių, yra teisingos, papildomai kreipėsi į staklių bei gamybinių linijų išmontavimo, perkėlimo (įskaitant paruošimą transportavimui), montavimo ir priežiūros bei remonto paslaugas teikiančią specializuotą įmonę Lietuvoje uždarąją akcinę bendrovę UAB „Staklyno servisas“ (toliau – UAB „Staklyno servisas“), kuriai yra žinoma ginčui aktualaus krovinio specifika, įrenginių gamintojų rekomendacijos ir tokių krovinių transportavimo praktika. UAB „Staklyno servisas“ 2018 m. liepos 3 d. atsakyme į paklausimą dėl pasirinkto įrenginių transportavimo būdo tinkamumo pateikė įvertinimą, jog ginčui aktualaus krovinio išvirtimo iš puspriekabės priežastys buvo šios: 1) krovinys nebuvo tinkamai įpakuotas ir paruoštas gabenimui (nebuvo panaudotos jokios tinkamos konstrukcinės įtvirtinamosios priemonės - konstrukcinis rėmas ar dėžė); 2) netinkamai panaudoti mediniai tašai (tikėtina, jie buvo naudoti ne stabilumui užtikrinti, bet tam, kad sunkiasvorė įranga nesugadintų puspriekabės grindų (t.y. nepaliktų jose įspaudų), nesant tarp jų jokio patikimo konstrukcinio sutvirtinimo tarpusavio atžvilgiu), tik padidino krovinio nestabilumą ir sudarė sąlygas jam slidinėti; 3) spausdinimo įrenginiai, atsižvelgiant į jų aukštį ir svorio centrą, buvo netinkamai sudėti (spausdinimo įrenginius sudėjus išilgai vieną šalia kito, per abu įrenginius išilgai perjuostų tvirtinamųjų diržų sukeliama spaudimo jėga neužkirto kelio įrenginiams nežymiai judėti vienas kito atžvilgiu ir neapsaugojo jų nuo pasislinkimo ir virtimo; spausdinimo įrenginius gabenant po vieną kiekvieno iš jų atskiras išilginis tvirtinimas tvirtinamaisiais diržais, grandinėmis ir specialiai tam pagamintomis medinėmis/metalinėmis įstrižainėmis būtų labiau patikimas). Tokiu būdu iš principo, buvo patvirtintos survejerių UAB „Smart claims“ ataskaitoje Nr. SC00850 pagrįstai nurodytos ginčui aktualaus krovinio išvirtimo iš puspriekabės priežastys, už kurias atsakomybė vežimo sutarties pagrindu tenka atsakovei. Ieškovė nesutinka su atsakove, jog krovinio paruošimas gabenimui (įvirtinimas į specialią konstrukciją, naudojant medinius tašus, metalinę konstrukciją, dėžę ir pan., uždėjimas ant paletės ir panašus prekių kaip transportavimo vieneto paruošimas gabenimui) turėtų būti traktuojamas ne kaip įpakavimas, bet kaip krovinio tvirtinimas. Bet kokiu atveju, net jei toks specialus krovinio paruošimas transportavimui galėtų būti vertinamas kaip krovinio specialus įtvirtinimas, UAB „Ramitrans“ pagal Sutarties 10.2 punktą neprisiėmė pareigos tokiu specifiniu būdu paruošti krovinį gabenimui, kadangi aptariamame Sutarties punkte viso labo buvo numatytas įpareigojimas kartu su savimi turėti 8 tvirtinamuosius diržus.

Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta argumentacija, jog survejerių UAB „Smart claims“ krovinio apžiūros ataskaita Nr. SC00850 yra neišsami ar su trūkumais, nes: 1) nors survejeriai ir nebuvo nuvykę į Įvykio vietą, apgadinto krovinio paruošimas gabenimui ir įpakavimas, sprendžiant iš fotonuotraukų, po Įvykio nebuvo koreguojamas ir survejerių UAB „Smart claims“ buvo įvertintas UAB „Ramitrans“ krovinį pristačius į numatytą iškrovimo vietą Vilniuje. Įvykio vietą fiksuojančios fotonuotraukos buvo vienas iš pagrindinių vertinimo objektų, sprendžiant dėl Įvykio priežasčių. Survejeriai UAB „Smart claims“ ar kiti nepriklausomi ekspertai faktiškai bet kokiu atveju nebūtų galėję apžiūrėti Įvykio vietos, kadangi krovinys iš puspriekabės Vokietijoje iškrito judrioje gatvėje ir, kadangi dėl iškritusio krovinio buvo blokuojamas eismas, į Įvykio vietą atvykusios gelbėjimo tarnybos nedelsiant pradėjo šalinti Įvykio padarinius; 2) krovinys į Lietuvą buvo pristatytas avarijos padarinius šalinusioms tarnyboms Vokietijoje krovinį pritvirtinus tais pačiais tvirtinamaisiais diržais, todėl survejeriai UAB „Smart claims“ apžiūrėdami į Vilnių pristatytą krovinį turėjo galimybę įvertinti ir įvertino, kokiais tvirtinamaisiais diržais krovinys buvo sutvirtintas, dėl jų survejeriams jokių abejonių nekilo; 3) nors survejerių UAB „Smart claims“ krovinio apžiūros ataskaitoje Nr. SC00850 ir nebuvo išsamiai aptarti UAB „Ramitrans“ vairuotojo veiksmai, transportuojant krovinį (buvo bendrai nurodyta tik tai, kad krovinio išvirtimo negalima sieti su vairuotojo nesaugiai pasirinktu važiavimo greičiu), tačiau priešingoms aplinkybėms konstatuoti duomenų žalos administravimo byloje nebuvo nustatyta. Antra vertus, ginčo dėl to, kad krovinys išvirto posūkio metu tarp šalių nėra, tačiau survejerių UAB „Smart claims“ krovinio apžiūros ataskaitoje Nr. SC00850 pagrįstai atkreipiamas dėmesys, jog kelio atkarpoje, kurioje krovinys išvirto ant važiuojamosios dalies, nėra staigių vingių ar posūkių. Tuo tarpu atsakovės akcentuojama vežėjo pareiga krovinio transportavimo metu tikrinti krovinio stabilumą turėjusių užtikrinti tvirtinamųjų diržų įtempimą ir jiems atsilaisvinus – papildomai diržus suveržti, objektyviai negalėjo būti įgyvendinama, kadangi puspriekabė po ginčui aktualaus krovinio pakrovimo siuntėjo atstovų buvo užplombuota; 4) aplinkybes, kad krovinio paruošimas transportavimui nebuvo tinkamas, t. y. kad krovinys transportavimui turėjo būti įmontuotas į specialiai tam tikslui pagamintą rėmą ar dėžę ir sutvirtintas grandinėmis, patvirtina ne tik survejerių UAB „Smart claims“ ataskaita, bet ir tokių krovinių transportavime patirties turinčios UAB „Staklyno servisas“. Vien tai, kad kitiems vežėjams atsakovės užsakymais pateiktos pervežimui panašios savo pobūdžiu to paties ar kito įrenginio dalys į numatytą iškrovimo vietą Lietuvoje buvo pristatytos be apgadinimų, nesukėlus pavojaus eismo saugumui ir aplinkai, dar nereiškia, jog atsakovės ar faktinio krovinio siuntėjo (už kurio veiksmus atsakomybė UAB „Ramitrans“ atžvilgiu tenka atsakovei) pasirinktas krovinio paruošimo transportavimui ir sukrovimo būdas buvo tinkamas ir saugus; 5) dėl survejerių UAB „Smart claims“ krovinio apžiūros ataskaitoje Nr. SC00850 nurodytų duomenų ir prieitų išvadų teisingumo atsakovė iki šiol neturėjo jokių pastabų. Priešingai, ieškovės turimomis žiniomis, tomis pačiomis išvadomis ir argumentais remiantis atsakovė atsisakė tenkinti krovinio siuntėjo RAB „Techno Servis“ pareikštas pretenzijas dėl krovinio sugadinimo. Visi kiti atsakovės argumentai dėl survejerių UAB „Smart claims“ krovinio apžiūros ataskaitos Nr. SC00850, kaip įrodymo, išsamumo ar įrodomosios reikšmės, ieškovės vertinimu, yra grįsti tik pačios atsakovės keliamomis prielaidomis ar subjektyvia nuomone.

Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės pateikiamu vertinimu, jog UAB „Ramitrans“ leistinais įrodymais neįrodė žalos dydžio – žalos dydis pagrįstas leistinais įrodymais. Jeigu, atsakovės vertinimu, dėl jos užsakymu gabento ir išvirtusio krovinio sugadintos puspriekabės KOEGEL SNCO 24 rinkos vertė Įvykio dieną buvo mažesnė ar dėl patirtų apgadinimų (kurie objektyviai atsispindi fotonuotraukose) puspriekabė galėjo būti realizuota už didesnę kainą, atsakovė yra laisva tokias aplinkybes įrodinėti kitais įrodymais.

Tripliku atsakovė nesutiko su dublike ieškovės išdėstytomis aplinkybėmis dėl ko, ieškovės nuomone, tarp šalių nėra ginčo. Atsakovė neginčija ieškovės teiginių, kad vairuotojas matė dalį ar visą pakrovimo procesą, tačiau ši aplinkybė neleidžia prieiti išvados, kad vairuotojas užtikrino, jog krovinys būtų pritvirtintas tinkamai – pati ieškovė ieškinyje laikosi pozicijos, kad krovinys nebuvo tvirtintas tinkamai. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės pateiktas Sutarties aiškinimas nėra teisingas – Sutarties 10.3 punkto nuostatoje nurodytas baigtinis sąrašas taikomas tik neatitikimams, tuo tarpu ieškovė neinformavo atsakovės apie esmines iškilusias problemas, pasikeitimus: aplinkybę, kad galimai krovinys buvo netinkamai paruoštas transportavimui, nebuvo tinkamai supakuotas, krovinio svirimą jo tvirtinimo metu, krovinio netinkamą išdėstymą, krovinio netinkamą tvirtinimą, aplinkybę, kad krovinio diržai pervežimo metu nebuvo įtempiami. Ieškovė taip pat neatliko jokių žymų CMR važtaraštyje. Šis neveikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su kilusia žala tiek kroviniui, tiek puspriekabei. Taip pat atsakovei nebuvo sudarytos galimybės imtis priemonių, jog būtų išvengta nuostolių. Ieškovės aiškinimu Sutartyje aptarta atsakovės pareiga tvirtinti krovinį apima viso labo tik 8 tvirtinimo diržų turėjimą ir jų panaudojimą, tačiau tai visiškai neatitinka bylos šalių sudarytos Sutarties sąlygų. Pagal Sutarties 10.2 punktą ieškovė įsipareigojo „krovinį tvirtinti tinkamai ir turėti ne mažiau kaip 8 tvirtinimo diržus (jei kraunama tentinė priekaba), jei kraunama izoterma naudoti skersinius“. Pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles jungtukas „ir“ yra sujungiamasis jungtukas jungiantis savarankiškuosius dėmenis, todėl Sutarties sąlyga negali būti aiškinama, kaip „vežėjo pareiga tvirtinti krovinį tik 8 diržais ir daugiau veiksmų neatlikti“. Sutartimi būtent ieškovei numatyta pareiga tvirtinti krovinį, o kaip krovinys turi būti sutvirtintas, ar 8 diržais, ar kitomis priemonėmis, tai jau turėjo nuspręsti ieškovė. Tuo tarpu dublike ieškovė iš esmės patvirtina, kad jokių tvirtinimo veiksmų neatliko, nedavė jokių instrukcijų krovinio pakrovimą vykdžiusiems asmenims. Atsakovės vertinimu, įvertinus šiuos argumentus ir ieškovės papildomai pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė netinkamai įgyvendino pareigą tvirtinti krovinį ir galimai neturėjo reikiamų tvirtinimo priemonių.

Atsakovės įsitikinimu, ieškovė neįrodė nuostolių kilimo priežasčių. Žala kroviniui ir transporto priemonei nebuvo padaryta krovinio pakrovimo metu. Transporto priemonė pateko į eismo įvykį tuo metu, kai buvo nuvažiavusi daugiau nei pusę kelio nuo krovinio pakrovimo vietos ir dėl to tarp šalių ginčo nėra, todėl žala galėjo kilti dėl krovinio netinkamo tvirtinimo ir sudėjimo. Krovinio tvirtinimas apima ir sudėjimo veiksmus. Tinkamai tvirtinti krovinio neįmanoma, kai jis yra netinkamai sudėtas. Už šių pareigų tinkamą įvykdymą atsakinga ieškovė. Remdamasi UAB „Staklyno servisas“ raštu, UAB „Smart claims“ parengta ataskaita ieškovė iš esmės įrodinėja mišrią šalių kaltę dėl Įvykio, tačiau atsakovė neturi prisiimti atsakomybės už įvykius, dėl kurių kilimo yra ir ieškovės kaltės. Atsakovės įsitikinimu, UAB „Smart claims“ ataskaita nurodo galimą įvykio priežastį, UAB „Staklyno servisas“ rašte pateikiama nuomonė dėl aptariamo krovinio iškrovimo priežasčių, todėl šie įrodymai nėra tinkami paneigiant vežėjo kaltės prezumpciją, juolab kad ieškovės teikiami įrodymai rodo ir vežėjo netinkamai atliktus veiksmus. Ieškovė, siekdama paneigti vežėjo kaltės prezumpciją, turėtų pateikti įrodymus, kuriais būtų įvertintos visos su Įvykiu susijusios aplinkybės, t. y. tiek greitis, tachografo parodymai, tiek vairavimo kultūra, diržų skaičius, tvirtinimo diržais aplinkybės, o ne tik selektyviai pasirinktos aplinkybės. Tai yra vežėjo pareiga. Šiuo atveju ieškovė, po avarijos vertindama žalos kilimo priežastis, taip pat spręsdama dėl puspriekabei padarytos žalos, sunaikino įrodymus - survejeriai nebuvo kviesti į Įvykio vietą ar iškart po Įvykio, o vertinimas atliktas Lietuvoje, kuomet neįmanoma nustatyti tikrųjų Įvykio aplinkybių, o tik daryti prielaidas dėl Įvykio priežasčių. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė negali remtis aplinkybe, kad apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Ieškovė buvo įsipareigojusi tinkamai sutvirtinti krovinį, todėl atidus ir rūpestingas vairuotojas turėjo pasirūpinti, kad būtų atlikti reikalingi tvirtinimai prie grindų, tarpusavio sutvirtinimai. Atlikdama krovinio tvirtinimo veiksmus, ieškovė negalėjo nepastebėti, kad mediniai brūsai galimai neužtikrina statmenos krovinio padėties puspriekabės grindų atžvilgiu. CMR važtaraštyje nėra ieškovės vairuotojo pastabos dėl krovinio pakuotės, sudėjimo ir tvirtinimo. Ši aplinkybė, atsakovės įsitikinimu, patvirtina, kad pati ieškovė pažeidė sutartines pareigas – įpareigojimą dalyvauti krovinio pakrovime ir užtikrinti, kad nebūtų krovinio išdėstymo ir tvirtinimo automobilyje trūkumų. Galiausiai, ieškovė matė, kad krovinys svyra, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų papildomai užtikrintas krovinio stabilumas, neinformavo atsakovės apie kilusias problemas - tinkamam krovinio tvirtinimui negali būti prilygintas medinių „brūsų“ pakišimas po svyrančiomis staklėmis. Vežėjas privalėjo suprasti, kad tokio krovinio vežimas gali padaryti žalos ne tik pačiam kroviniui, bet ir tretiesiems asmenims. Pakartotinai pabrėžė, kad neturėjo duomenų, susijusių su krovinio pakrovimo procesu, jai buvo nežinomos aplinkybės apie krovinio pakrovimo metu kilusius nesklandumus, ieškovė nepažymėjo CMR važtaraštyje jokių trūkumų, todėl ji neturėjo galimybės imtis jokių priemonių, kad būtų užtikrintas ne tik krovinio saugumas, bet ir išvengta padarytos žalos kroviniui, ieškovės turtui. Už tokį Sutarties sąlygų pažeidimą ieškovė negali išvengti atsakomybės ir atsakomybė neturėtų būti perkelta atsakovei tiek pagal CMR konvencijos 17 straipsnį, tiek pagal CK 6.253 straipsnį. Pabrėžė, kad nei UAB „Kelin“, nei teismas nežino, kokios būklės puspriekabė buvo iki avarijos, kokia puspriekabės būklė buvo po avarijos, kokia buvo apgadintos ir sveikos puspriekabės rinkos kaina, todėl negali lyginti jokių duomenų. Įrodymai yra sunaikinti, nes puspriekabė yra parduota. Nesant esminės informacijos apie puspriekabę, atsakovė neturi jokių galimybių įvertinti nuvertėjimo mąstą, (ne) sutikti su juo, nes byloje jokių įrodymų nėra. Todėl atsakovė daro išvadą, jog ieškovė puspriekabės nuvertėjimo neįrodė.

Trečiasis asmuo RAB „Techno Service“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Trečiasis asmuo paaiškino, kad 2017 m. balandžio 13 d. kompanijos siuntėjos Cavan Box Ltd (esanti adresu Ballayjamesduff, Co Cavan A82 KF44, Ireland) buvo pakrauta įranga gofrokartono gamybai (išardyta) ir išsiųsta RAB „Techno Service“ (esančiai Rusijoje, Maskvoje, gat. Levanevskogo 23/1), ji buvo išsiųsta 4 (keturiais) krovininiais automobiliais, kurių registracijos numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visos nurodytos transporto priemonės nuvežė krovinį be pažeidimų, išskyrus krovininį automobilį registracijos numeriu (duomenys neskelbtini). Šiame sunkvežimyje buvo pakrautos dvi spausdinimo sekcijos, įeinančios į liniją P1600-036, kurios dėl incidento buvo apgadintos. Analogiška įranga (pagal gabaritus, konstrukciją ir svorį), spausdinimo sekcija ir rotacinio pjovimo sekcija, buvo pakrautos ir užtvirtintos automobiliuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Visus aukščiau paminėtus sunkvežimius siuntėjas pakrovė ir užtvirtino laikydamasis vienodų saugaus krovinių pakrovimo ir transportavimo reikalavimų, vienu ir tuo pačiu metu, krovė tas pats personalas, naudojant analogišką tvirtinimo įrangą ir medžiagas. Trečiojo asmens RAB „Techno Service“ vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad krovinio pakrovimas ir tvirtinimas transporto priemonėse buvo atliktas tinkamu būdu. Pakraunant ir užtvirtinant krovinį buvo įvykdytos visos būtinos sąlygos, kad būtų užtikrintas saugus krovinio pervežimas ir nebūtų pažeistos transporto priemonės. Trečiasis asmuo RAB „Techno Service“ taip pat pažymėjo, kad pakrovus įrangą, iš mašinos (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo pusės jokių pretenzijų ir pastabų dėl krovinio pakrovimo, jo išdėstymo, tvirtinimo ir pervežimo nebuvo – vairuotojas priėmė krovinį tinkamai pakrautu, išdėstytu ir pritvirtintu transporto priemonėje, priešingu atveju vairuotojas su netinkamai pakrautu ir užtvirtintu kroviniu nepajudėtų iš vietos. Trečiojo asmens RAB „Techno Service“ įsitikinimu, pervežimo metu krovinys iš automobilio ant kelio nukrito dėl vairuotojo kaltės: buvo pažeistas (netinkamai pasirinktas kelias) ar vairuotojas atliko veiksmus, neapskaičiavęs tvirtinimo elementų apkrovos, dėl ko buvo apgadintas krovinys.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškovės poziciją, išdėstytą ieškinyje ir dublike. Papildomai paaiškino, kad šalys bendravo per Skype, vėliau buvo pateikta ir sudaryta Sutartis, krovinys pakrautas Airijoje, nugabentas iki uosto, plukdytas uostu iki Roterdamo, iš ten ir pradėtas gabenti iki Vokietijos Kylio uosto, nuo ten turėjo būti plukdomas iki Klaipėdos uosto ir vėliau vilkikas turėjo krovinį pristatyti Vilniuje; gabenant krovinį atkarpoje Roterdamas – Kylis krovinys iš puspriekabės išvirto, buvo patirti nuostoliais; krovinio pakrovimo pareiga teko atsakovei, atsakovė nepasirūpino, kad krovinys būtų tinkamai paruoštas pervežimui, dėl to jai tenka pareiga atlyginti nuostolius; dėl atsakovės pareigos pakrauti krovinį reikėtų vadovautis sveiku protu ir logika – krovinys sunkus, tam reikalinga speciali įranga, todėl krovinio pakrovimu transportavimui, pakrovimu į transportavimo priemonę turėjo rūpintis kažkas iš siuntėjo pusės, tai matyti Skype susirašinėjime; ieškovei pateikta tipinė Sutartis – transporto užsakymas, kur krovinio pakrovimo pareiga teko atsakovei, nurodyta, kad krovinį pakrauna siuntėjas (atsakovė), dėl krovinio paruošimo transportavimui Sutartyje nėra kalbos, iš to galima spręsti, kad reikia vadovautis įstatymu – tuo rūpinasi siuntėjas, buvo vienintelė sąlyga dėl krovinio tvirtinimo, pagal Sutartį buvo atskiras punktas, kad vežėjas tvirtina krovinį; faktiškai vežėjas pagal derybų eigą ir šalių susitarimą krovinio netvirtino, tiesiog atliko Sutarties standartinę sąlygą; tvirtinimas iš principo praktikoje vyksta diržais, vežėjas turėjo 8 diržus, faktiškai krovinio tvirtinimą atliko siuntėjo pasitelkti asmenys, žinantys krovinio specifiką; vairuotojas stebėjo tą procesą, tvirtinimą taip pat atliko siuntėjo atstovai, vairuotojas tame procese dalyvavo, jeigu būtų kažkas ne taip, būtų informavęs; dėl diržų klausimas iškilo tik teisminio nagrinėjimo metu; į Įvykio vietą ieškovės atstovai iš administracijos, kiek žino, nevyko, dalyvavo vairuotojas ir Vokietijos institucijos; atsakovė informavo ieškovės darbuotoją, kad į pakrovimo vietą yra atvykusi siuntėjo brigada, kuri rūpinasi krovinio paruošimu gabenimui, pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad krovinio pakavimu, paruošimu gabenimui rūpinosi RAB „Techno Service“ pagal jų sudarytą sutartį, RAB „Techno Service“ atsiliepime taip pat nurodė, kad jie faktiškai pakrovė krovinį; pakrovimo proceso metu kroviniui pasvirus jis buvo pataisytas, papildomai sutvirtintas ir tiek, kiek vairuotojas suprato, jo nuomone, buvo pašalintos problemos ir nebuvo apie ką atsakovę informuoti, vizualiai įvertinant pakrovimas buvo tinkamas; vairuotojas, kuris pakviestas liudytoju, krovinį paėmė nuo Roterdamo ir vežė į Kylį, jis vilkiką vairavo nuo Roterdamo, tiesiogiai pakrovime jis nedalyvavo; krovinio pakrovimas vyko Airijoje, krovinio parkrovime faktiškai dalyvavo, krovinį priėmė ir iki uosto vežė Airijos įmonė „Edit transport“, jos vadovas Lietuvos pilietis, šią įmonę pasitelkė UAB „Ramitrans“; UAB „Ramitrans“ atsakinga už visą pervežimą UAB „Kelin“, tarpiniam vežimui buvo pasitelktas dar vienas vežėjas – subvežėjas, su įmone buvo komunikuojama, su ja raštu sutartis nebuvo sudaryta, vyko komunikacija elektroniniu paštu, telekomunikacijų galiniais įrenginiais; krovinys buvo pakrautas į puspriekabę, puspriekabė užplombuota, keitėsi tik vilkikas; praktika bendra – CMR važtaraštyje nurodytas pagrindinis vežėjas – UAB „Ramitrans“, jos pasitelkti subvežėjai, atliekantys tarpinius vežimus, nėra nurodomi, aplinkybes apie Airijos įmonę „Edit transport“ (tarpinį vežėją) sužinojo prieš posėdį; įprastai vežami ant palečių konsoliduoti kroviniai, ar UAB „Ramitrans“ vežė analogiško tipo krovinius nėra žinoma; draudikas į Įvykio vietą nevyko, Įvykis judrioje vietoje, po pusdienio eismo įvykio vietos neliko; Sutartis tipinė iš atsakovės pusės.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsakovės poziciją išdėstytą atsiliepime ir triplike. Papildomai paaiškino, kad atsakovė yra ekspeditorius, įprastai ji nei krovinių pervežimo, nei krovinių pakrovimo, iškrovimo procesuose nedalyvauja, todėl esminė reikšmė yra pačiai Sutarčiai, šalių tinkamam įsipareigojimų paskirstymui; pagal Sutartį vairuotojas privalėjo dalyvauti pakrovimo procese ir sekti krovimo procesą, krovinį tvirtinti tinkamai ir turėti ne mažiau kaip 8 diržus, taip pat turėjo informuoti apie visas iškilusias problemas, šių įsipareigojimų ieškovė nesilaikė tinkamai; apie tai, kaip vyko pakrovimas, atsakovė nežinojo, tai, kad visame procese dalyvavo dar viena Airijos įmonė, sužinota tik posėdžio metu; sutartiniais santykiais pareiga stebėti pakrovimo procesą, tvirtinti ieškovės nebuvo perduota Airijos įmonei; buvo vežami ir kraunami 4 analogiški kroviniai ir tik 1 išvirto, dėl kurio yra ginčijamasi; UAB „Smart claims“ ataskaitoje nėra nei vieno žodžio apie pakuotę, UAB „Staklyno servisas“ rašte taip pat nėra kalbama apie pakavimą, kalbama apie tvirtinimą; pakuotė ir tvirtinimas nėra tas pats; faktas, kad tai yra pakuotė, šioje byloje nėra įrodytas; pretenzijos Sutartyje nustatytu terminu nebuvo gautos, atsakovė neturėjo galimybės vertinti puspriekabės kainos, galėjo ir pati įsigyti, ar vertė buvo tinkamai nustatyta, negalima nustatyti; Sutartis rengta atsakovės, tipinė UAB „Kelin“ sutartis; 10.2 Sutarties nuostata yra tipinė nuostata sudarant sutartį su vežėju; ar dalyvavo trečiojo asmens įgalioti asmenys pakrovime nėra svarbu sprendžiant dėl ieškovės ar atsakovės atsakomybės; jei trečiojo asmens atstovai turėjo kažką padaryti, tai jau yra atsakovės ir RAB „Techno Service“ sutarties vertinimas, ar su RAB „Techno Service“ sutartyje buvo nuostatos dėl pakrovimo, negali atsakyti; apie Įvykį buvo informuoti post factum, kai Įvyko įvykis; nebuvo informuoti apie pakrovimo proceso eigą, tvirtinimo eigą, apie tai, kad vežė kitas asmuo, atsakovė taip pat nebuvo informuota; apie Airijos įmonės dalyvavimą, apie puspriekabės perkabinimą ant kito vilkiko informavo tik po to, kuomet įvyko Įvykis; UAB „Kelin“ atstovai po Įvykio nedalyvavo apžiūrint krovinio tvirtinimą, pagal įprastą praktiką tuo rūpinasi draudikas; atsakovė mano, kad krovinys nebuvo tvirtintas tinkamai, galimai ir ne 8 diržais, ieškovė turėjo užtikrinti tinkamą tvirtinimą, kokiu būdu jis tai padarys – tai jo diskrecijos teisė; jei ieškovė įrodinėja, kad turėjo būti papildoma tvirtinimo konstrukcija, tai jis ją turėjo ir organizuoti; ieškovė įsigijo raudonus diržus (ieškovės direktorės paaiškinimai, diržų įsigijimo dokumentai), tačiau nuotraukose po Įvykio matyti geltoni diržai (t. 1, b. l. 90), todėl neaišku, kokiais diržais ieškovė krovinį tvirtino; paprastai tokio tipo kroviniai nededami į kažkokias konstrukcijas, kitos trys mašinos krovinius nuvežė sėkmingai; atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl krovinio; atsakovė gavo pretenzijas iš RAB „Techno Service“ dėl krovinio sugadinimo, pretenzijas atmetė, dėl to, kad atsakovė yra ekspeditorius, tarpinė grandis, ginčas buvo sprendžiamas neteismine tvarka.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. M. parodė, kad dirbo UAB „Ramitrans“; važiavo su kolega iki Otleto, pasiėmė priekabą, atvykusią iš Airijos, ir tempė ją į Kylį, Vokietijos uostą, iš ten turėjo priekaba keliauti į Klaipėdos uostą; kolegą atvairavo didžiąją dalį kelio, po to pasibaigus laikui jis (liudytojas) sėdo vairuoti, likus porai kilometrų iki uosto, tunelyje, krovinys išvirto; priimant krovinį vežti priekaba buvo užplombuota, matyti, ką veža, negalėjo; buvo CMR įdėtas krovinio; tuo metu jis padėjo tik kolegai prisikabinti priekabą, buvo jo poilsio laikas, todėl jis toliau miegojo, kolega vairavo pats; kolega – A. M., kai išvirto priekaba, iš pradžių nesuprato kaip tai įvyko, pradėjo svirti visa priekaba, nesuprato kame reikalas, greičio nebuvo; buvo posūkis, pabaiga tunelio; kolega apie Įvykį informavo darbdavį, jis pats buvo šoke; iš darbdavio atstovų atvykusių nebuvo, suvažiavo tarnybos – gaisrinės, policija, tyrėjai iš Vokietijos; Įvykį lyg ir fotografavo, telefonas sulūžo, nuotraukos liko jame; ar nuotraukas perdavė darbdaviui negali atsiminti; darbdaviui kažką rašė; apie pakrovimą žinojo tik tiek, kiek kolega skambinosi su atstovu, kur krovė, detalių neatsimena; tyrėjai pasakė, kad toks krovinys negalėjo būti gabenamas tvirtintas diržais; ant priekinių staklių buvo keturi diržai uždėti, bet nebuvo uždėti apsauginiai kampai, kad apsaugotų diržus nuo nupjovimo; iš viso diržų kiek buvo negali atsakyti, bet pirmieji keturi buvo galimai plyšę, galima sakyti nupjauti ant didelių staklių, kur buvo didelis svoris; diržai lyg ir raudoni buvo; kai krovinys išgriuvo, jo (liudytojo) kolega pažinojo tą žmogų iš Airijos, paskambino jam ir aiškinosi pakrovimo aplinkybes, jis papasakojo pakrovimo aplinkybes; pats pakrovime nedalyvavo; jis (liudytojas) to žmogaus iš Airijos nepažįsta, jis, kiek supranta, UAB „Ramitrans“ kraudavo puspriekabes, gabendavo į uostą, iš uosto į Otletą ir tada jie (liudytojas su kolega) paimdavo; kad staklės sviro, sakė jo kolegai, jis (liudytojas) buvo kartu, pokalbį girdėjo; pakrovimo metu plomba buvo uždėta, kurioj vietoj plomba buvo uždėta, negali atsakyti, nežino; atvyko iš Airijos jau su plomba; buvo staklės, kurių svorio centras aukštai, krovinys netinkamai sutvirtintas keturiais permestais diržais per aštrius kampus, toje vietoje turėjo būti kampai, apsaugantys nuo nupjovimo, tose vietose ir plyšo diržai; policijos atstovai fotografavo, kad visi diržai nuplyšę vienoje linijoje; panašaus tipo krovinių anksčiau nebuvo vežęs; instrukcijų dėl pervežimo nebuvo gavęs; tento šonų neatidarinėjo, krovinys buvo plombuotas; kai krovinį sutvarkė, neatsimena ar jis vežė, atrodo, kad kolega vairavo iki uosto, jam (liudytojui) buvo šokas; kokiu greičiu tiksliai važiavo neatsimena, važiavo negreitai, leistinu greičiu, tunelyje yra ganėtinai staigus posūkis; apsauginius kampus galima buvo uždėti diržams apsaugoti, kažkiek daugiau apsaugotų, bet faktas tas, kad pagal policijos tyrėjų nuomonę, krovinys iš viso negalėjo būti vežamas tvirtintas diržais; diržų būklė gal dėvėti, gal kai kurie nauji buvo, negali atsiminti detalių, daug laiko praėjo; diržų komplektas dažniausiai laikomas puspriekabėje, diržai buvo UAB „Ramitrans“, būdavo laikomos daiktadėžėse; paprastai turi diržus; dėl tvirtinimo spręstų pamatęs krovinį; staklių diržais netvirtintų, jei pamatytų, kad taip krauna siuntėjas, jis (liudytojas) praneštų įmonei, kad kraunamas nesaugus krovinys; ne visada leisdavo dalyvauti pakrovime, tai priklausydavo nuo užsakovų; pats krovinius tvirtindavo, su diržais, jei tai yra saugus krovinys.

Ieškinys netenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. balandžio 11 d. sudarė rašytinę pervežimo sutartį Nr. KEL M-003848, kuria susitarė dėl visą puspriekabę užimančio krovinio – ~ 20 000 kg, 92 m3/ 13,6 LDM spausdinimo staklių pervežimo tarptautiniu maršrutu Airija – Lietuva. Iš šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad rašytinės Sutarties sąlygas pasiūlė atsakovė, o jas priėmė ieškovė. Sutartimi ieškovė, be kita ko, įsipareigojo laiku pateikti techniškai tvarkingą, švarią, krovinio tipą ir reikalavimus atitinkančią transporto priemonę (pagal Sutartį dėl krovinio tipo pakrovimas turėjo vykti pro viršų arba šoną), užtikrinti, kad viso maršruto metu vairuotojo telefonas veiktų ir vairuotojas teiktų informaciją apie savo buvimo vietą, važiavimo grafiką ir vykstančius procesus (10.1 punktas), dalyvauti per vairuotoją pakrovime ir sekti krovimo procesą, krovinį tvirtinti tinkamai ir turėti ne mažiau kaip 8 tvirtinimo diržus (jei kraunama tentinė priekaba) (10.2 punktas), nedelsiant informuoti atsakovę apie iškilusias problemas, pasikeitimus ar neatitikimus (perkrovą, prastovas, vėlavimus, dokumentų trūkumus, krovinio (pakuotės) sugadinimą, neatitikimą su dokumentuose nurodytu kiekiu, trūkumą, transporto priemonės numerių pasikeitimus) ir neišvažiuoti iš pakrovimo vietos iki tol, kol negaus tolimesnių nurodymų iš atsakovės (10.3 punktas). Atsakovė, be kita ko, Sutartimi įsipareigojo pateikti tinkamo svorio krovinį (iki 24 t ES šalyse ir 21,5 t NVS šalyse) ir pagal savo įpakavimo gabaritus telpantį į užsakyme nurodytą transporto priemonę (11.1 punktas), pateikti visus reikalingus, teisingai užpildytus krovinio pervežimo dokumentus ir pakrauti tokį krovinį, koks yra nurodytas perduodamuose vežėjui dokumentuose (11.2 punktas).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2017 m. balandžio 13 d. 11 val. pristatė transporto priemonę – tentinę puspriekabę Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Tentinė puspriekabė), į Sutartyje nurodytą pasikrovimo vietą Airijoje,  Cavan Box, kur krovinys (2 spausdintuvo blokai, 1 vibratoriaus blokas su priedais, 3 vienetai pūstuvų) iki 13 val. buvo į ją pakrautas. Tą liudija atžymos CMR važtaraštyje Nr. RMT 004243. Šiame CMR važtaraštyje nėra padarytų jokių kitų ieškovės atžymų dėl krovinio, jo supakavimo (nesupakavimo), pakrovimo, tvirtinimo (tinkamumo/netinkamumo), tačiau jame yra nurodytos vežėjo sąlygos – klientas atsakingas už saugų krovinio supakavimą ir teisingą adreso nurodymą ant pakuotės, siuntėjas garantuoja, kad krovinyje nėra jokių uždraustų bei brangių daiktų, jei nėra pažeista pakuotės išorė, vežėjas už krovinio turinį neatsako, visas pretenzijas gavėjas privalo pareikšti neišvykus vairuotojui – vėliau pretenzijos nepriimamos. Pažymėtina, kad byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad krovinys, jį kraunant, neturėjo pakuotės, jis buvo nesupakuotas. Byloje nėra taip pat jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad Sutarties sudarymo metu šalys buvo taręsi, kėlę reikalavimus dėl būtinumo numatomą pagal Sutartį krovinį supakuoti.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad krovinys Sutartyje nurodytu maršrutu Airija Lietuva Tentinėje puspriekabėje nuo pasikrovimo vietos Cavan Box, Airijoje, kelių transportu buvo vežamas iki Dublino, Airijoje, kur 2017 m. balandžio 14 d. jis buvo pakrautas į keltą ir plukdomas iki 2017 m. balandžio 17 d. 7 val. iki Roterdamo, Olandijoje, kur jis toliau buvo vežamas kelių transportu iki Kylio uosto, Vokietijoje. Pažymėtina, kad tik bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad krovinį Tentinėje puspriekabėje nuo jo pasikrovimo vietos iki Dublino, Airijoje, vežė ne pati ieškovė vilkiku, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nurodyta CMR važtaraštyje Nr. RMT 004243, o jo pasitelktas kitas asmuo Airijos įmonė „Edit transport“, kuris, įvertinus ieškovės atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, byloje apklausto liudytojo D. M. parodymus, galimai ieškovės vardu ir dalyvavo kraunant krovinį į Tentinę priekabą. Pažymėtina, kad šis asmuo, apie kurio egzistavimą paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo teisme metu (CMR važtaraštyje Nr. RMT 004243 joks kitas vežėjas, išskyrus ieškovė, nėra nurodytas), nėra įtrauktas dalyvauti į šią civilinę bylą, todėl teismas nepasisako dėl pastarojo asmens veiksmų, dalyvavimo šiame vežime. Krovinį nuo Roterdamo, Olandijoje, iki Kylio uosto, Vokietijoje, vežė ieškovė vilkiku, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje dalyvaujančių asmenų rašytinių paaiškinimų, šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad krovinį į Tentinę puspriekabę faktiškai krovė ir tvirtino ne ieškovė, taip pat ne atsakovė. Pažymėtina, kad kas konkrečiai faktiškai krovė ir tvirtino krovinį – trečiojo asmens RAB „Techno Service“ darbuotojai, atvykę iš Rusijos, ką nurodė ieškovės atstovas, remdamasis D. M. 2017 m. gegužės 16 d. rašytiniu paaiškinimu, ar krovinį siuntusio asmens Cavan Box Ltd darbuotojai, ką nurodė trečiasis asmuo RAB „Techno service“ rašytiniuose paaiškinimuose teismui, esminės reikšmės bylai teisingai išnagrinėti neturi. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad byloje iš esmės nėra įrodymų, kurių pakaktų nustatyti kokiu būdu faktiškai buvo sutvirtintas į Tentinę puspriekabę pakrautas krovinys ir kokius veiksmus jį tvirtinant ir/ar prižiūrint krovinio sukrovimą ir jo tvirtinimą atliko pati ieškovė. Pažymėtina, kad apie šias aplinkybes pasirengimo nagrinėti bylą metu iš esmės bylojo tik liudytoju byloje apklausto D. M. 2017 m. gegužės 16 d. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad krovinį tvirtino tretieji asmenys, pakrovimo metu staklės ėmė svirti į šoną, todėl po jomis, kad jos nesvirtų, buvo padėti mediniai tašai, vėliau krovinys buvo sutvirtintas ir užplombuotas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu liudytoju byloje apklaustas D. M. nurodė, kad tokių aplinkybių jis pats nematė, nes krovinio pakrovime, tvirtinime jis nedalyvavo, jis krovinį vežė tik jį atplukdžius iš Airijos, tokios aplinkybės jam žinomos iš trečiojo asmens, su kuriuo jis pats faktiškai net nebendravo. Liudytoju byloje apklaustas D. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad iki Įvykio jis nematė krovinio, nes jį pasiimant jis jau buvo užplombuotas, keliais tvirtinamaisiais diržais buvo sutvirtinta krovinys liudytojas nurodyti taip pat negalėjo. Tokioms aplinkybėms nustatyti negali būti pakankamas ir ieškovės bylos nagrinėjimu metu pateiktas 2018 m. spalio 3 d. patvirtinimas, kad krovinys Tentinėje puspriekabėje standartiškai buvo sutvirtintas aštuoniais tvirtinimo diržais, nes jis grindžiamas ne objektyviais faktais, o prielaidomis (įprastu diržų skaičiaus buvimu kiekvienoje puspriekabėje). Pažymėtina, kad byloje nėra pakankamai duomenų spręsti ir apie tai, kad krovinys Tentinėje puspriekabėje buvo užplombuotas jo pakrovimo metu (byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šalys buvo taręsi dėl krovinio plombavimo, duomenys apie krovinio plombavimą yra nurodomi tik Tentinės puspriekabės plukdymo keltu į iš Airijos į Olandiją dokumentuose).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo paaiškinimų, liudytojo D. M. parodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 19 d. vežant krovinį Tentinėje priekaboje vilkiku, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, Kylio mieste, netoli uosto, išvažiuojant iš tunelio, posūkio metu krovinys nukrito (nuslydo) nuo pakrovimo paviršiaus ir sugadino Tentinės puspriekabės konstrukciją, iš krovinio išbėgo eksploataciniai skysčiai. Į Įvykio vietą buvo iškviestos Vokietijos specialios tarnybos – policija, gaisrinė, priešgaisrinė tarnyba, gelbėjimo tarnyba, apsaugos nuo katastrofų ir civilinės saugos tarnyba, kurios išbėgusius skysčius pabarstė rišamosiomis medžiagomis ir juos surinko, krovinį saugiai iškrovė, o transporto priemonę nuvilko. Už įvykio pasekmių likvidavimą Vokietijos specialios tarnybos 2017 m. birželio 19 d., 2017 m. spalio 12 d. pareikalavo ieškovę sumokėti 6 968,81 Eur(1 716 Eur + 5 252,81 Eur), kuriuos ieškovė apmokėjo 2017 m. liepos 13 d., 2017 m. lapkričio 15 d. pavedimais.

Iš ieškovės atstovo paaiškinimų, liudytojo D. M. parodymų nustatyta, kad į Įvykio vietą nei ieškovės, nei ieškovės draudiko atstovai nebuvo atvykę, nes Įvykis įvyko gatvėje, kurioje vyko judrus eismas, Vokietijos specialios tarnybos siekė kuo skubiau pašalinti Įvykio pasekmes. Po Įvykio krovinys buvo pakrautas ant tos pačios Tentinės puspriekabės, nuvežtas iki Kylio uosto, Vokietijoje, iš ten keltu atplukdytas į Klaipėdos uostą, Lietuvoje, kur kitu vilkiku, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pristatytas į iškrovimo vietą Vilniuje 2017 m. balandžio 24 d. Čia krovinį, kuris buvo pakrautas Tentinės puspriekabėje ir sutvirtintas tvirtinamaisiais diržais, apžiūrėjo UAB „Smart Claims“, kurie 2017 m. liepos 21 d. surašė krovinio apžiūros ataskaitą Nr. SC00850 (toliau – Ataskaita). Šiuos veiksmus UAB „Smart Claims“ atliko pagal ieškovės draudiko prašymą įvertinti pristatyto krovinio pažeidimus, nuostolio dydį bei krovinio sugadinimo priežastis. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Smart Claims“ apžiūrėjo Vokietijoje ant tos pačios Tentinės puspriekabės iš naujo pakrautą ir sutvirtintą krovinį. Įrodymų, kurie leistų teigti, kad krovinys Vokietijoje buvo pakrautas ir sutvirtintas po Įvykio taip pat, kaip jis buvo sutvirtintas iki Įvykio, tame tarpe sutvirtintas tais pačiais diržais, tiek pat diržų, tokiu pačiu būdu, byloje nėra. Todėl teismas spręsdamas dėl krovinio Tentinėje puspriekabėje tvirtinimo aplinkybių iki Įvykio nesiremia Ataskaitoje nurodomais duomenimis apie krovinio tvirtinimo būdą.

Ataskaitoje UAB „Smart Claims“ nurodė, kad Įvykio metu iš Tentinės puspriekabės ant važiuojamosios dalies išvirto puspriekabės galinėje dalyje pakrauti spausdintuvai. Apžiūros metu buvo užfiksuoti spausdintuvų valdymo spintų, rėmų, elektros instaliacijos, korpuso detalių ir spausdinimo būgnų pažeidimai, o įvertinus pateiktus atsarginių dalių pasiūlymus konstatuota, kad naudotų spausdintuvų remontas yra ekonomiškai netikslingas. Vertindama žalos atsiradimo priežastis, UAB „Smart Claims“ Ataskaitoje nurodė, kad kelio atkarpoje, kurioje krovinys išvirto ant važiuojamosios kelio dalies, staigių vingių ar posūkių nėra, dėl ko krovinio išvirtimo negalima sieti su nesaugiai pasirinktu važiavimo greičiu, labiausiai tikėtina, kad gale lygiagrečiai stovintys du spausdintuvai transportavimo metu veikiant inercinėms jėgoms pavirto/pasviro, nes jų pakrovimo ir paruošimo transportavimui būdas neužtikrino jų statmenos padėties transporto priemonės grindų atžvilgiu, įrenginiai buvo transportuojami nepritvirtinti prie medinių sijų, nesutvirtinti tarpusavyje, nenaudojant jokių papildomų tvirtinimo priemonių, atitinkamai pasvirus spausdintuvui link šalia esančio, tvirtinimo diržai neišlaikė ir abu įrenginiai nuvirto. Todėl UAB „Smart Claims“ Ataskaitoje konstatavo, kad krovinys transportavimo metu buvo pažeistas dėl netinkamo jo paruošimo transportavimui, t. y. juos vežant be jokio įpakavimo. Ieškovės draudikas, remdamasis UAB „Smart Claims“ ataskaita, 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu atsisakė pripažinti ieškovės atsakomybę dėl krovinio sugadinimo. Byloje nėra duomenų, liudijančių, kad dėl vežimo pagal Sutartį metu kroviniui padarytos žalos atlyginimo atsakovė ir/ar trečiasis asmuo RAB „Techno Service“ ieškovei reiškė pretenzijas tiek ikiteismine, tiek teismine tvarka. Tokių reikalavimų nei atsakovė, nei trečiasis asmuo ieškovei nereiškė ir nagrinėjamoje byloje.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta ir tai, kad Įvykio metu buvo sugadinta Tentinė puspriekabė, kurios vertė iki Įvykio buvo 7 350 Eur. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra. Abejoti šia verte vien dėl to, kad nėra pateiktas Tentinės puspriekabės rinkos vertės individualus vertinimas, teismas neturi pakankamo pagrindo, nes byloje nėra duomenų, jog jos rinkos vertė buvo mažesnė už įprastą tokios naudotos transporto priemonės rinkos vertę: Tentinė puspriekabė buvo naudojama vežimui pagal Sutartį kaip tinkama transporto priemonė, duomenų apie jos esminius trūkumus iki Įvykio byloje nėra. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po Įvykio 2017 m. gegužės 10 d. ieškovė pardavė Tentinę puspriekabę S. R. individualiai įmonei už 2 420 Eur. Todėl pripažintina esant įrodyta, kad dėl Tentinės puspriekabės sugadinimo Įvykio metu ieškovė patyrė 4 930 Eur nuostolius ( 7 350 Eur – 2420 Eur).

Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807-6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.  Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir(ar) gavimo valstybės CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad jų sudaryta Sutartis atitiko CMR konvencijoje nurodytas minėtas sąlygas. Tačiau nepaisant to, byloje būtina nustatyta ar CMR konvencija nagrinėjamame ginče yra taikytina.

CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks CMR konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat už pavėluotą krovinio pristatymą. Taigi, jeigu krovinio vežimo sutartis atitinka CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkte nurodytas sąlygas, jai taikytina CMR konvencija, tačiau ji taikoma tik joje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o į CMR konvencijos tiesioginį reglamentavimą nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019).

Ieškovė ieškinyje remiasi CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punkto nuostata, todėl pirmiausia teismas mano esant pagrindą pasisakyti dėl jos, tuo pačiu CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkto, taikymo galimybės šioje civilinėje byloje.

CMR konvencijos IV skyrius reglamentuoja vežėjo atsakomybės atvejus ir apimtį. Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Pagal to paties straipsnio 4 dalies c punktą, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, o pagal b punktą, - kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Taigi, minėtos teisės normos nustato vežėjo atsakomybę už krovinio ar jo dalies praradimą ir (ar) jo sugadinimą, taip pat atvejus, kai vežėjas nuo šios atsakomybės atleidžiamas. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, ši konvencija yra išsami ir negali būti aiškinama pernelyg plačiai, be to, negali būti pagal analogiją taikoma teisinėms situacijoms, tiesiogiai nenustatytoms konvencijoje, yra išaiškinęs, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punkto normos negali būti taikomos tuo atveju, kai vežėjas patyrė papildomų išlaidų, kai krovinys nebuvo prarastas ar sugadintas (Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-969/2020).

Nagrinėjamoje byloje yra duomenų apie tai, kad ieškovės pagal Sutartį vežtas krovinys (jo dalis) buvo sugadintas, kad atsakovė iš krovinio gavėjo gavo pretenzijas dėl ieškovės atlikto vežimo pagal Sutartį, tačiau pastarųjų duomenų nepakanka spręsti nei dėl krovinio sugadinimo pobūdžio, nei apie atsakovei pateiktų pretenzijų pobūdį, jų ryšį su krovinio sugadinimu dėl vežėjo kaltės. Jokių reikalavimų dėl krovinio sugadinimo  nei atsakovė, nei trečiasis asmuo ieškovei šioje byloje nereiškė. Duomenų, kad tokios pretenzijos būtų pareikštos atskiroje byloje, taip pat nėra. Ieškovė šioje byloje jos reiškiamą reikalavimą taip pat sieja ne su krovinio sugadinimu, o su tuo, kad vežimo pagal Sutartį metu ji pati patyrė papildomas nenumatytas išlaidas, nuostolius. Šios išlaidos ir nuostoliai buvo nulemti to, kad krovinys ieškovės atlikto vežimo pagal Sutartį metu iškrito iš Tentinės puspriekabės, ją apgadino, o į Įvykio vietą kviestos tarnybos pateikė apmokėti ieškovei sąskaitas už suteiktas paslaugas likviduojant Įvykio padarinius. Taigi, šiuo atveju ieškovės patirtos išlaidos, nuostoliai buvo susiję su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis ne dėl žalos kroviniui, o dėl to, kad krovinys iškrito iš Tentinės puspriekabos jo vežimo pagal Sutartį metu.

Dėl šios priežasties, nepaisant to, kad šalių sudaryta Sutartis atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje nurodytas sąlygas, pripažintina, jog ieškovei (vežėjai) patyrus nuostolių, susijusių su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis jo vežimo metu dėl krovinio iškritimo iš Tentinės puspriekabės, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės už šiuos nuostolius CMR konvencija netaikytina. Šiam klausimui spręsti taikytinos CK civilinę atsakomybę ir vežimą reglamentuojančios, taip pat specialiosios krovinių vežimo organizavimą ir vykdymą reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse.

KTK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėja, o iškrauna gavėjas; vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas.

Aiškindamas šią teisės normą, naujausioje praktikoje kasacinis teismas nurodė, kad eismo saugumas yra viešasis interesas ir nepriklausomai nuo eismo saugumo sąvokų ir eismo saugumo reikalavimų reglamentavimo skirtingose valstybėse galimų skirtumų, jo pagrindinis tikslas yra tas pats – užtikrinti saugų eismą keliuose, išvengiant ar sumažinant eismo įvykių keliuose galimybes. Saugų eismą, be kita ko, užtikrina atitinkamų valstybės institucijų šiuo klausimu priimami sprendimai ir atliekami veiksmai organizuojant saugų eismą, naudojant inžinerines priemones tiesiant saugesnius kelius, kurie sumažintų eismo dalyvio neteisingo sprendimo tikimybę, o jam tokį priėmus ir įvykus įvykiui, lemtų kuo švelnesnes eismo įvykio pasekmes. Tačiau eismo saugumas taip pat tiesiogiai priklauso ir nuo kitų jo pagrindinių elementų, t. y. nuo eismo dalyvių ir eisme dalyvaujančių transporto priemonių: eismo dalyviai (vairuotojai, keleiviai, pėstieji, dviratininkai ir pan.) patys asmeniškai privalo elgtis saugiai; eksploatuojamos transporto priemonės privalo būti saugios, padėti išvengti eismo įvykių ir apsaugoti eismo dalyvius jų metu. Atsižvelgdamas į tai, kad eismo saugumas yra viešasis interesas, remdamasis KTK 32 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta vežėjo pareiga tikrinti krovinio išdėstymo ir tvirtinimo atitiktį eismo saugumo reikalavimams, kuri nepriklauso nuo to, kas pakrovė krovinį – siuntėjas ar vežėjas, tuo labiau, kad vežėjui kaip krovinių gabenimo specialistui turi būti žinomi atitinkamų kovinių saugaus transportavimo reikalavimai, kasacinis teismas konstatavo, kad būtent vežėjas yra atsakingas už nuostolius, susijusius su papildomomis krovinio gabenimo išlaidomis, atsiradusiomis dėl to, kad krovinys buvo gabenamas nesilaikant eismo saugumo reikalavimų, išskyrus atvejus, kai jis objektyviai negalėjo suvokti, kad krovinio pakrovimas šių reikalavimų neatitinka. Šią aplinkybę – objektyvų negalėjimą suvokti, kad krovinio pakrovimas neatitinka eismo saugumo reikalavimų, privalo įrodyti vežėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-969/2000).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė apskritai neįrodinėjo objektyvaus negalėjimo suvokti, kad krovinio pakrovimas neatitinka eismo saugumo reikalavimų. Ieškovė įrodinėjo, kad pareiga pakrauti krovinį ir jį sutvirtinti teko ne ieškovei, o atsakovei. Atsakovė gi teigė, kad krovinį krovė apskritai ne atsakovė, jį krovė krovinio gavėjo pasitelkti asmenys, dėl ko atsakovės atsakomybė šiuo atveju negalima. Kita vertus, atsakovė taip pat teigė, kad Sutartimi ieškovė pati įsipareigojo krovinį tinkamai sutvirtinti, tačiau šios pareigos ji tinkamai nevykdė, dėl ko ieškovės patirti nuostoliai tenka jos pačios rizikai ir atsakomybei.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013).

CK 6.162 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR Konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais ir pan.), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis). Tarp šalių byloje nekilo ginčo, kad ieškovė ir atsakovė sudarė rašytinę krovinio vežimo sutartį, kuria už krovinio pervežimą ieškovei sumokėti atlyginimą įsipareigojo atsakovė (Sutarties 11.3 punktas), o po jos sudarymo ieškovė ėmėsi ją vykdyti – ėmėsi faktinių veiksmų pervežti krovinį, kas liudija ieškovės ir atsakovės krovinio vežimo sutarties sudarymą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė dėl krovinio vežimo būtų tarusis su kitu asmeniu – faktiniu krovinio siuntėju, krovinio gavėju, su šiais asmenimis būtų derinusi kokius nors krovinio vežimo klausimus, iš jų būtų gavusi kokius nors nurodymus ar pan. (CPK 178 straipsnis). Todėl sutiktina su ieškove, kad krovinio siuntėju pagal Sutartį laikytina atsakovė. 

Minėta, kad pagal KTK 32 straipsnio 1 dalį, jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas. Sutartyje, jos 11.2 punkte, šalys įtvirtinto šią atsakovės kaip siuntėjos pareigą, nurodydamos jos pareigą pateikti visus reikalingus, teisingai užpildytus krovinio pervežimo dokumentus ir pakrauti krovinį tokį, koks yra nurodytas perduodamose vežėjui dokumentuose. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad Sutartimi sulygtą krovinį į ieškovės pateiktą Tentinę puspriekabę pakrovė ir turėjo krauti ne ieškovė. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar Sutartyje įtvirtinta atsakovei tenkanti pareiga pakrauti krovinį, apėmė ir jos pareigą krovinį sutvirtinti. Ieškovė teigė, kad apėmė, atsakovė gi teigė, kad pareiga sutvirtinti krovinį teko ieškovei.

Teismas, ištyręs šalių pasirašytos Sutarties sąlygas, sprendžia, kad pareiga atsakovės į Tentinę puspriekabę pakrautą krovinį tinkamai sutvirtinti teko ieškovei. Viena vertus, tokia pareiga tiesiogiai buvo aptarta šalių pasirašytoje Sutartyje, jos 10.2 punkte, numatant, kad vežėjas įsipareigoja krovinį tvirtinti tinkamai. Kita vertus, tokia pareiga kaip tenkanti vežėjui, o ne siuntėjui imperatyviai buvo ir yra įtvirtinta ir teisės akte – KTK 32 straipsnyje, nes būtent vežėjui, turinčiam pareigą pateikti krovinio tipą ir reikalavimus atitinkančią transporto priemonę ir dalyvaujančiam Sutarties vykdymo metu eisme kaip eismo dalyviui, tenka pareiga užtikrinti, kad krovinio gabenimas būtų saugus. Tokią imperatyvią įstatyme įtvirtintą jos pareigą atspindi ir Sutarties 10.1 punkte numatyta jau minėta pareiga pateikti krovinio tipą ir reikalavimus atitinkančią transporto priemonę, taip pat Sutarties 10.2 punkte, 10.3 punkte įtvirtintos vežėjo pareigos dalyvauti pakrovime ir sekti procesą, nedelsiant informuoti užsakovą apie iškilusias problemas, pasikeitimus ir neišvažiuoti iš pakrovimo vietos iki tol, kol negaus tolimesnių nurodymų iš užsakovo.

Teismas nesutinka su ieškovės pateiktu Sutarties 10.2, 10.3 punkte įtvirtintų nuostatų aiškinimu, jog šiose nuostatose nebuvo įtvirtina ieškovės pareiga tinkamai pritvirtinti krovinį, o buvo numatyta tik pareiga turėti 8 diržus tvirtinimui, taip pat nebuvo įtvirtinta pareiga pranešti apie kylančias abejones dėl pakrovimo tinkamumo, nes jame buvo nurodyti konkretūs klausimai, apie kuriuos ieškovė turėjo informuoti atsakovę. Teismo vertinimu, toks ieškovės teikiamas Sutarties nuostatų aiškinimas ne tik neatitinka aiškiai raštu ieškovės prisiimtų įsipareigojimų, tą tiesiogiai Sutartyje numatant – ne tik turėti tvirtinimo diržus, bet ir pritvirtinti krovinį tinkamai, bet ir jau minėtų, taip pat kitų įstatyminių nuostatų, tarp jų esminių sutartinių įsipareigojimų vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje. Pagal šią CK nuostatą šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdamas tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Aiškinant Sutartį ieškovės nurodomu būdu, kad krovinį įsipareigojus pakrauti siuntėjui vežėjui pačiam netenka pareiga užtikrinti tinkamą krovinio tvirtinimą, būtų iš esmės paneigiama imperatyviai įstatyme įtvirtinta vežėjo pareiga patikrinti, ar pakrauto krovinio tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus, taip pat jos vykdymo sąlygos, nulemtos sutarčių vykdymo principų, – dėti maksimalias pastangas (dalyvauti pakrovime, stebėti pakrovimo procesą, pranešti siuntėjui apie jo pasitelktų galimai netinkamai kraunamą krovinį, sutartyje nurodyti kaip privalomų turėti tvirtinimo priemonių nepakankamumą tokiam kroviniui saugiai vežti ir kt.) tam, kad ieškovė įvykdytų pagrindinę savo sutartinę pareigą – saugiai nugabentų krovinį į Sutartyje nurodytą iškrovimo vietą.

Byloje surinktų duomenų nepakanka teigti, kad ieškovė kaip vežėjas tinkamai vykdė jai tenkančias pareigas – dalyvavo krovinio parkovime, stebėjo krovimo procesą. Į bylą pateiktas D. M. 2017 m. gegužės 16 d. paaiškinimais, jo parodymai, pateikti teismo posėdžio metu, kaip minėta, nepakankami tokiai aplinkybei nustatyti. Nors D. M. rašytiniame paaiškinime, teismo posėdžio metu nurodė tam tikras aplinkybes apie krovinio krovimo procesą – krovinio tvirtinimą atliko krovinio gavėjo atsiųsti asmenys, krovimo metu krovinys pradėjo svirti, dėl to po kroviniu šie asmenys padėjo medinius tašus, jis taip pat nurodė, kad tokios aplinkybės jam žinomos iš trečiųjų asmenų, su kuriais jis pats asmeniškai nebendravo, jis pats krovinio parkovime nedalyvavo, krovinį ėmėsi vežti tik prieš pat Įvykį, nes buvo antrasis (pakaitinis) ieškovės vairuotojas, turėjęs vežti kovinį iki Vokietijos uosto. Byloje taip pat nepakanka duomenų nustatyti, kaip ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą sutvirtinti krovinį. Nors ieškovė byloje teigė, kad krovinys buvo sutvirtintas aštuoniais tvirtinimo diržais, o tokią aplinkybę grindė UAB „Smart Claims“ Ataskaita, teismas konstatuoja, kad UAB „Smart Claims“ Ataskaitoje pateikti duomenys nepatvirtina, kad krovinys buvo sutvirtintas aštuoniais tvirtinimo diržais jo pakrovimo metu: UAB „Smart Claims“ krovinį apžiūrėjo tik jam atvykus į Lietuvą, ne Įvykio vietoje, todėl jos pateiktoje ataskaitoje esantys duomenys, kad „įrenginiai sukrauti ant medinių lentų ir tašelių, tačiau prie jų nepritvirtinti, skersiniam ir išilginiam stabilumui užtikrinti sutvirtinta kovinių tvirtinimo diržais“ yra duomenys apie krovinio tvirtinimo pobūdį ne iki Įvykio, o po Įvykio, kai jis buvo pristatytas į Lietuvą; nei UAB „Smart Claims“ Ataskaitoje, nei pačioje byloje nėra informatyvių fotonuotraukų, liudijančių buvusį krovinio sutvirtinimą Įvykio metu, o pateiktų neinformatyvių nuotraukų nepakanka nustatyti diržų kiekį, jais atliktą tvirtinimą, kitas naudotas tvirtinimo priemones, jų naudojimo būdą; liudytoju byloje apklaustas D. M. teismo posėdžio metu taip pat nurodė neatsimenantis keliais diržais buvo sutvirtintas krovinys, nurodė tik tai, kad dalis diržų Įvykio metu virstant įrangai buvo nupjauti, nors apie tai nenurodoma jokiuose kituose byloje surinktuose įrodymuose.

Nors ieškovė byloje iš esmės neįrodinėjo jai tenkančios įrodyti aplinkybės, kad ji kaip vežėja negalėjo objektyviai suvokti, kad krovinio pakrovimas neatitinka eismo saugumo reikalavimų, teismo vertinimu, pačios ieškovės į bylą pateikti įrodymai – UAB „Smart Claim“ Ataskaita, liudijantys jos įrodinėjamą Įvykio priežastį, patvirtina, kad tokiu atveju tą pastebėti ji privalėjo. UAB „Smart Claim“ Ataskaitoje tikėtina Įvykio priežastimi pripažino tai, jog gale lygiagrečiai stovintys du spausdintuvai transportavimo metu veikiant inercinėms jėgoms patvirto/pasviro, nes jų pakrovimo ir paruošimo transportavimui būdas neužtikrino jų statmenos padėties transporto priemonės grindų atžvilgiu; įrenginiai buvo transportuojami nepritvirtinti prie medinių sijų, nesutvirtinti tarpusavyje, nenaudojant jokių papildomų įtvirtinimo priemonių, atitinkamai pasvirus spausdintuvui link šalia esančio, tvirtinimo diržai neišlaikė ir abu įrenginiai nuvirto. Kitaip tariant, UAB „Smart Claims“ tikėtina Įvykio priežastimi pripažino į Tentinę puspriekabę pakrauto krovinio nestabilumą, jo judėjimą, kas ir lėmė jo iškritimą iš puspriekabės. Jokių duomenų, kad šių aplinkybių ieškovė objektyviai negalėjo pastebėti vykdydama jai tenkančią pareigą patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad krovinio nestabilumo ji apskritai negalėjo pašalinti, tinkamai vykdydama jai tenkančią pareigą sutvirtinti krovinį.

CK 6.246 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai įvykdė pareigą pakrauti krovinį. Byloje nustatyta, kad atsakovės pareiga pakrauti krovinį neapėmė pareigos jį sutvirtinti, nes faktiškai šią prievolę prisiėmė ieškovė. Bet kuriuo atveju patikrinti, ar krovinio tvirtinimas užtikrina saugų dalyvavimą eisme, teko ieškovei. Įrodymų, kad ieškovė tinkamai sutvirtino krovinį, kaip ir įrodymų, kad jo priėmimo vežti metu ieškovė objektyviai negalėjo numanyti, kad krovinys sutvirtintas netinkamai, ieškovė į bylą nepateikė, todėl šiuo atveju, nesant įrodytų atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jų ir kilusios žalos, atsakovės civilinė atsakomybė dėl ieškovės krovinio vežimo pagal Sutartį metu patirtų papildomų išlaidų, nuostolių negalima.

Ieškovė jos prašomą priteisti žalą kildino taip pat iš to, kad krovinys vežti ieškovei buvo pateikta nesupakuotas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi: byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad ieškovės pagal Sutartį vežtas krovinys – spausdintuvai P1-600-036 (2 vnt. su priedais), privalėjo būti vežamas pakuotėje; byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių, kad būtent pakuotės nebuvimas lėmė ieškovės įrodinėjamos žalos kilimą.

CMR konvencijos 10 straipsnyje nustatyta, kad siuntėjas atsako vežėjui už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už išlaidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, išskyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė jokių pastabų. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią CMR konvencijos nuostatą nurodoma, kad CMR konvencijos 10 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos ir aiškinamos kartu su CMR konvencijos 8 ir 9 straipsnyje nustatytais įpareigojimais vežėjui. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatas vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti pakuotės būklę. Ši vežėjo pareiga apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Taigi krovinio ir pakuotės būklės patikrinimas apima visus aspektus, kurie gali būti nustatyti atidžiai apžiūrėjus krovinį ir pakuotę ar juos palietus, tačiau tokia apžiūra jokiais atvejais neapima specialių prietaisų naudojimo. Šios nuostatos tikslas supakuoto krovinio atveju yra įsitikinti, ar pakuotė nėra pažeista ar tai neturės įtakos tinkamam krovinio transportavimui, todėl iš esmės ji siejama su atvejais, kai yra priimamas vežti supakuotas krovinys. Atitinkamai, pagal CMR konvencijos 9 straipsnį pastabos apie pakuotės neatitikimus į važtaraštį įrašomos tada, kai yra pakuotės pažeidimų arba kai vežėjui pateikiamas vežti krovinys yra nesupakuotas, nors pakuotė tokiam kroviniui vežti yra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei pagal Sutartį buvo pateiktas vežti nesupakuotas krovinys. Jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė ir atsakovė tarėsi dėl supakuoto krovinio pervežimo, byloje nėra, kaip ir nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė krovinio priėmimo metu būtų reiškusi kokias nors pretenzijas atsakovei dėl to, kad pakuotė tokiam kroviniui vežti yra būtina. Todėl taikyti CMR konvencijos 10 straipsnį šioje byloje teismas neturi pagrindo.

Kita vertus, ieškovė ieškinyje atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš to, kad nuostolių ieškovei kilimą sąlygojo tai, kad ieškovės pagal Sutartį vežtas krovinys buvo nesupakuotas. Teismas sutinka su ieškove, kad pagal KTK 36 straipsnį kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti, įpakuoti ir paženklinti taip, kad juos vežant nekiltų pavojus ekipažui, tretiesiems asmenims, aplinkai, vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms, tačiau nesutinka esant byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyta, kad ieškovės pagal Sutartį vežtas krovinys – spausdintuvai P1600-036, pagal technines sąlygas ir standartus turėjo būti vežamas įpakuotas. Ieškovė tokį savo argumentą grindžia 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/2/EB dėl mašinų (toliau – Direktyva), kurioje nurodyta, kad mašinos ir jų sudedamosios dalys bei detalės turi būti pakankamai stabilios, kad būtų išvengta nuvirtimo, kritimo ar nevaldomo judėjimo, kol mašinos transportuojamos, surenkamos, išardomos ir atliekami bet kokie kiti susiję veiksmai; jeigu pačios mašinos ar jai skirtos įrangos forma nėra pakankamai stabili, turi būti įmontuotos atitinkamos įtvirtinimo priemonės ir apie jas nurodoma instrukcijose. Teismo vertinimu, šis teisės aktas savaime nepakankamas nustatyti aplinkybę, kad krovinys – spausdintuvai P1600-036, pagal technines sąlygas ir standartus turėjo būti vežamas įpakuotas: į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kad pati spausdintuvų forma buvo nestabili, apie ką kalbama Direktyvoje; Direktyva nukreipia į mašinų ar jai skirtos įrangos instrukciją, kur turi būti pateikiama informacija apie jų gabenimo sąlygas, kurios šioje byloje nėra; Direktyva kalba apie įtvirtinimo priemones, o ne pakavimą, į ką apeliuoja ieškovė. Teismas sutinka šiuo aspektu su atsakove, kad teismų praktikoje krovinio tvirtinimas ir pakuotė laikomi dviem skirtingais dalykais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015). Atsižvelgiant į tai, teigti, kad Direktyva, numatanti pareigą papildomai tvirtinti tam tikras mašinas jų transportavimo metu konkrečioje jų instrukcijoje nustatyta tvarka, galėtų būti prilyginama ginčo kroviniui taikomoms techninėms sąlygoms ir standartams dėl jo pakuotės teismas neturi pagrindo. Lygiai tas pats pasakytina ir apie UAB „Smart Claims“ Ataskaitoje nurodomą Įvykio priežastį – krovinio nesupakavimą, UAB „Staklyno servisas“ 2018 m. liepos 3 d. atsakymą ieškovei, kuriuose iš esmės lygiai taip pat kalbama ne apie būtinumą tokias stakles, jas transportuojant supakuoti, o būtinumą jas papildomai sutvirtinti.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 268 Eur žyminio mokesčio, patyrė 3 033,28 Eur (1 266,87 Eur + 1 181,57 Eur + 54,45 Eur + 45,38 Eur + 161,33 Eur + 21,18 Eur + 302,50 Eur) advokato pagalbos išlaidų, 603,71 Eur (135,44 Eur + 468,27 Eur) vertimų išlaidų. Atsakovė patyrė 4 619,78 Eur (1 868,50 Eur + 1 171,28 Eur + 370 Eur + 500 Eur + 600 Eur + 110 Eur) advokatės pagalbos išlaidų, 300 Eur vertimų išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovės naudai iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai). Teismas pažymi, kad iš ieškovės priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, jų dydis atitinka advokatų atliktus procesinius veiksmus byloje, vertėjų suteiktas paslaugas, patirtos išlaidos, įvertinus bylos apimtį, joje keliamų fakto, teisės klausimų kiekį, atitinka Rekomendacijose nurodytus kriterijus, neviršija maksimalių dydžių, yra protingo dydžio. Valstybė patyrė 33,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės, kurios ieškinys netenkintas (CPK 96 straipsnis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

        netenkinti ieškovės UAB „Ramitrans“ ieškinio dėl nuostolių atlyginimo.

        Priteisti iš ieškovės UAB „Ramitrans“, juridinio asmens kodas 302553173, atsakovės UAB „Kelin“, juridinio asmens kodas 301507365, naudai 4 919,78 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniolika Eur 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš ieškovės UAB „Ramitrans“, juridinio asmens kodas 302553173, valstybės naudai 33,53 Eur (trisdešimt tris Eur 53 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir