Civilinė byla Nr. e2-604-894/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00513-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2.; 3.1.7.4.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

sekretoriaujant I. J. ir Ramunei Gudaitei,

dalyvaujant ieškovės A. A. G. atstovui advokatui L. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litbona“ atstovui P. R., advokatui P. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litbona“ dėl kainos sumokėtos už nekokybiškas prekes grąžinimo, palūkanų ir delspinigių.  

Teismas

nustatė:

I.       Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

1.       Ieškovė A. A. G. (toliau ir – ieškovė) ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB ) „Litbona“ 47 686,00 Eur už 4 520 dėžučių brokuotų nitrilinių pirštinių, 1 771,57 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo nitrilinių pirštinių grąžinimo atsakovei dienos (nuo 2021 m. kovo 18 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. spalio 29 d.), 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 940,00 Eur žyminį mokestį bei visas bylinėjimosi išlaidas.    

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp šalių 2020 m. gruodžio mėnesį vyko derybos dėl nitrilinių pirštinių pirkimo–pardavimo. Nitrilinių pirštinių pirkimo–pardavimo sandorį šalys sudarė žodžiu, o vėliau savo ketinimus patvirtino konkliudentiniais veiksmais. Atsakovė išrašė išankstinę sąskaitą faktūrą 369 250 Eur sumai, o ieškovė minėtą sąskaitą faktūrą apmokėjo. Nitrilinės pirštinės buvo akivaizdžiai skirtos medicininiams tikslams, tiektos COVID pandemijos įkarštyje, Vokietijos ligoninių darbuotojams. Nitrilinių pirštinių kokybė turėjo būti tinkama įprastam tokios prekės naudojimui, tačiau pristačius pirštines Vokietijos ligoninėms, paaiškėjo, kad pirštinės yra nekokybiškos – neatitinka pirštinių dydžiai, pirštinės yra per plonos (lengvai suplyšta), turi pelėsio bei juodų žymių. Atsakovės parduotos pirštinės neatitiko prekės paskirties, apie tai atsakovė neinformavo ieškovės pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu. 8 600 nekokybiškų pirštinių dėžučių buvo grąžintos atsakovei. Atsakovė atrinko 3 557 dėžutes tinkamai supakuotų nekokybiškų pirštinių ir 963 dėžutes atsakovės traktavimu netinkamai supakuotų (išpakuotų) nekokybiškų pirštinių. 3 557 dėžutes tinkamai supakuotų nekokybiškų pirštinių atsakovė bandė grąžinti S. D. Sl., tačiau pastarasis prekių nepriėmė ir sumokėtos sumos negrąžino. Atsakovės ieškovei parduotos pirštinės neatitinka kokybės reikalavimų, todėl ieškovė turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Netinkamos kokybės pirštinių pardavimas nagrinėjamu atveju laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, kadangi tokių pirštinių naudoti pagal paskirtį neįmanoma. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų palūkanas nuo 47 686 Eur sumos, terminą skaičiuojant nuo nitrilinių pirštinių grąžinimo atsakovei momento (2021 m. kovo 18 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. spalio 29 d.), t. y. iš viso 1 771,57 Eur. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovė klaidina teismą teigdama, jog ieškovė net nesvarstė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punkto numatytų pirkėjo teisių gynybos būdų priešingai ieškovė dėl nekokybiškos pirktų prekių dalies ilgai vedė derybas su atsakove. Grąžinus prekes atsakovei, laukė, kol atsakovė kreipėsi į savo tiekėją S. D. Sl dėl 4 520 dėžučių nekokybiškų pirštinių grąžinimo bei iniciavo du susitikimus su atsakovės atstovais. Būtent iš atsakovės pusės nebuvo jokio atsakymo dėl ginčo sprendimo, bei geranoriškos pozicijos bent iš dalies kompensuoti pirkimo kainą už įsigytas nekokybiškas prekes. Bendra ieškovės ir atsakovės pirktų pirštinių sutarties kaina sudarė 369 250 Eur, tačiau ieškovė siekia restitucijos forma iš atsakovės prisiteisti tik dalį sumos už nekokybiškas prekes, t. y. 4 520 vnt. pirštinių dėžutes, sudarančią 47 686 Eur.   

II.       Atsakovės argumentai

3.       Atsakovė UAB „Litbona“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, siekdama išsaugoti konstruktyvius santykius, itin glaudžiai bendradarbiavo su ieškove ir nesilaikė pozicijos, kad prekių kokybės trūkumai nepagrįsti ir neatsisakė priimti grąžinamų prekių. Atsakovė pasitikėjo ieškove ir tikėjo, kad jos deklaruojami trūkumai yra realūs. Apžiūrėjus prekes paaiškėjo, kad prekių trūkumai buvo hiperbolizuoti ir nustatyti iš atskirų atvejų, kurių pagrindu nepagrįstai padarytos išvados apie likusių pirštinių kokybę. Prekės buvo perkamos esant jų stygiui rinkoje ir jų kokybė nebuvo aukšta, kas buvo žinoma ieškovei, visgi jos yra funkcionalios ir jas galima naudoti pagal paskirtį, tačiau atsižvelgiant į pokyčius rinkoje, ieškovė jų nenorėjo. Šalys susitarė, kad ieškovė dalį prekių priims atgal (4 080 vnt.), o atsakovė dalį prekių bandys grąžinti pirminiam pardavėjui S. D. Sl. Toks susitarimas buvo nulemtas to, kad S. atstovas sutiko, kad originaliose ir nepažeistose pakuotėse supakuotas prekes priims atgal. V. S. prekes atsisakė priimti ir jos buvo grąžintos atsakovei. Atsakovė sandėliuose turi 4 520 vnt. dėžučių pirštinių, kurios nuosavybės teisė priklauso ieškovei ir kurių kokybė yra pakankama jas naudoti pagal paskirtį, tačiau ieškovei jų nebeapsimoka parduoti, todėl ji siekia atgauti sumokėtus pinigus. Atsakovė niekada nepripažino, kad prekės yra brokuotos ir netinkamos naudoti pagal paskirtį. Atsakovės prekių priėmimas atgal savaime nepagrindžia, kad prekės brokuotos. Ieškovė neprašo nutraukti sutarties dėl prekių, tačiau reikalavimas priteisti už prekes sumokėtus pinigus ir reikalavimo grindimas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu indikuoja, kad faktiškai ieškovė siekia sutarties nutraukimo (atsisakymo) dėl 4 520 vnt. dėžučių pirštinių ir restitucijos taikymo. Jeigu prekių nebegalima naudoti pagal paskirtį, tuomet turėtų būti sprendžiama dėl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų numatytų pirkėjo teisių gynybos būdų, kurių ieškovė net nesvarstė. Ieškovės pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuota kelios pirštinės, kurių kokybė kelia abejonių, savaime negali pagrįsti ieškovės nurodomo kiekio trūkumų. Vienoje dėžutėje yra 100 vnt. pirštinių, tad remiantis keliais pavyzdžiais, nėra logiška teigti, kad 4 520 dėžučių pirštinių yra nekokybiškos. Prekės ieškovei buvo pateiktos EXW sąlygomis, t. y. ieškovės pasitelktas vežėjas atvyko į S. sandėlius, pasikrovė prekes ir jas pristatė į ieškovės sandėlius. Atsakovei nėra žinoma, kokiomis sąlygomis ir kiek laiko prekės buvo transportuojamos, tačiau negalima atmesti galimybės, kad prekės buvo transportuojamos netinkamomis sąlygomis, kas galėjo turėti įtakos jų kokybei. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų ir argumentų, kad ginčo prekių trūkumai yra esminiai ir nėra galimybės netinkamų prekių pakeisti tinkamos kokybės prekėmis, todėl nėra pagrindo taikyti ultima ratio pirkėjo teisių gynimo priemonės dėl ginčo prekių nutraukiant dalį sutarties. Parduotų daiktų trūkumų faktą turi įrodyti ieškovė, o atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji nėra atsakinga už pirkėjo nurodytus trūkumus. Ieškovė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo prekių kokybė yra bloga. Pretenzijose nėra pateikiami jokie konkrečias pirštines galintys identifikuoti duomenys, todėl nėra aiškus jų ryšys su šia byla. Aplinkybės, kad atsakovė priėmė ginčo prekes ir bandė jas grąžinti pirminiam pardavėjui, nederėtų traktuoti, kaip pagrindžiančias ginčo prekių esminį kokybės trūkumą ir tokiu būdu sudaryti ieškovei galimybę išvengti įrodinėjimo pareigos dėl jos nurodomų prekių trūkumų.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies. 

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio mėnesį tarp šalių vyko derybos, kurių metu buvo sutarta, kad ieškovas iš atsakovės pirks vienkartines nitrilines pirštines. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. 2020 m. gruodžio 22 d. pardavėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Litbona išrašė pirkėjui A. A. G. išankstinę sąskaitą Nr. IS 2012221 už 35 000 dėžučių nitrilinių pirštinių, bendrai 369 250 Eur sumai. Pagal šią išankstinę sąskaitą 2020 m. gruodžio 22 d. ieškovas atsakovei pervedė pinigus – 369 250 Eur. UAB Litbona 2020 m. gruodžio 29 d. išrašė pirkėjui A. A. G. PVM sąskaitą faktūrą serija LIT Nr. 20088 už 35 000 dėžučių nitrilinių pirštinių, bendrai 369 250 Eur sumai (dokumento CBP-510 priedai). Tarp šalių nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad šalys buvo susitarę, jog ieškovas ginčo prekes iš Ispanijoje esančių sandėlių pasiims pats. Tarp šalių taip pat  nėra ginčo dėl to, kad ieškovas visą iš atsakovės įsigytą pirštinių kiekį (t. y. 35 000 dėžučių) pardavė S. M. G., kuri Vokietijoje veikia medicinos prekių rinkoje. Ginčo prekės buvo pristatytos į H. klinikų sandėlius, V.. Minėtą aplinkybę patvirtina ieškovo į bylą pateikta 2020 m. gruodžio 22 d. sąskaita  (1 t., b. l. 149-152). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas 2021 m. sausio mėnesį kreipėsi į atsakovę, informuodamas ją apie parduotų priekių netinkamą kokybę. 2021 m. kovo mėnesį ginčo prekės iš V. miestų V. ir L. buvo parvežtos į pardavėjo sandėlį K. (1 t., b. l. 35-41). 2021 m. liepos 20 d. ieškovo atstovas atsakovei pateikė raštišką pretenziją dėl pinigų grąžinimo už nekokybiškas prekes (1 t., b. l. 45-54). 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė atsakė į ieškovo pretenziją, nurodydama, kad jos netenkins (1 t., b. l. 55-56). 2021 m. lapkričio 3 d. ieškovas pateikė ieškinį byloje (1 t., b. l. 1-7).

5.       Pasisakydamas dėl ginčo nagrinėjimo ribų, teismas pažymi, kad ieškinyje suformuluoti ieškovo reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo proceso veiklos ribas, t. y. teismas gauna informaciją apie bylos įrodinėjimo dalyką, ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir ieškovo reikalavimą bei jo pagrindimą.

6.       Nagrinėjamu atveju ieškovas savo ieškinio teisiniu pagrindu nurodė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pirmajame ieškinio reikalavime tiesiogiai nėra įvardinta, kad prašoma sutarties dalį nutraukti (jos atsisakyti), tačiau įvertinus ieškinio turinį matyti, kad ieškovo teisinis tikslas yra atsisakyti dalies ginčo sutarties (dėl 4 520 dėžučių nitrilinių pirštinių) ir atgauti už jas sumokėtą kainą (žr. ieškinio 5 lapo, 6 ir 9 pastraipas). Teismas pažymi, kad atsakovė taip pat vertino, jog bylos dalyką sudaro ginčo sutarties dalies (dėl 4 520 dėžučių nitrilinių pirštinių) nutraukimas (atsisakymas) ir restitucijos taikymas (žr. atsiliepimo 11 p.). Teismas sprendžia, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku yra ir ginčo sutarties dalies (dėl 4 520 dėžučių nitrilinių pirštinių įsigijimo) nutraukimas (atsisakymas) bei restitucijos taikymas.

7.       Nagrinėjamoje byloje šalis sieja pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis buvo iš esmės pažeista.

8.       Atsakovės advokato teigimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas neturi reikalavimo teisės, kadangi nepateikė įrodymų, jog grąžino pinigus už nekokybiškas prekes savo pirkėjui – S M. G.. Teismas tokią atsakovės poziciją laiko nepagrįsta. Teismas vertina, kad ginčas yra kilęs iš šalių sutartinių teisinių santykių. Ieškovas, laikydamas, kad jo, kaip pirkėjo teisės yra pažeistos, turi teisę jas ginti teisme pateikdamas ieškinį (CPK 5 straipsnis).

Dėl pardavėjo pareigos parduoti kokybišką daiktą ir pirkėjo teisių gynimo būdų įsigijus netinkamos kokybės daiktą

9.       Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). 

10.       C

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir parduotos prekės turi esminių trūkumų, dėl kurių negali būti naudojamos pagal paskirtį.

Dėl ginčo sutarties sąlygų

12.       Ieškovas įrodinėjo, kad šalių žodiniu susitarimu buvo susitarta dėl perkamų pirštinių atitikties dviems Europos standartams, t. y. EN 455 ir EN 374. 

13.       Lietuvos standartizacijos departamentas yra patvirtinęs vienkartinių medicininių pirštinių Europos standartą EN 455 bei apsauginių pirštinių nuo chemikalų ir pavojingų mikroorganizmų Europos standartą EN  374 (https://www.lsd.lt/popup2.php?ru=K7qZYXhycG&tmpl_name=m_text_print&text_id=211). Iš Lietuvos standartizacijos departamento skelbiamos informacijos matyti, kad vienkartinių medicininių pirštinių Europos standarto EN 455 pirmoji dalis reglamentuoja tokias sritis kaip „Skylių suradimas. Reikalavimai ir tikrinimas“; antroji dalis –„Fizikinės savybės. Reikalavimai ir tikrinimas“; trečioji dalis –„Biologinis įvertinimas. Reikalavimai ir tikrinimas“.

14.        2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas P. R. paaiškino, kad prieš sudarant ginčo sutartį, atsakovė ieškovui pateikė EN 374 sertifikatą bei gamintojo deklaraciją. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pirkėjui buvo pateikti dokumentai, dėl perkamų pirštinių atitikimo Europos standartui EN 374. Šie dokumentai buvo pateikti ir į nagrinėjamą bylą (2 t., b. l. 24-87). Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjas pirkėjui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad parduodamos pirštinės atitinka Europos standartą EN 455. Teismas sprendžia, kad ginčo pirštinių atitikimas Europos standartui EN 374 (apsauginių pirštinių nuo chemikalų ir pavojingų mikroorganizmų) nepatvirtina, kad jos taip pat atitiko ir Europos standartą EN 455 (vienkartinių medicininių pirštinių).

15.       Ieškovas įrodinėjo, kad P. R., kaip įgaliotam pardavėjo atstovui, buvo atskleista perkamų prekių naudojimo paskirtis, t. y. buvo atskleista, kad perkamos prekės bus tiekiamos medicinos klinikoms Vokietijoje. Atsakovės advokatas 2022 m. vasario 21 d. teismo posėdyje neigė, kad pirkėjas pardavėjui atskleidė paskirtį, kuriai perkamos pirštinės bus naudojamos. 

16.       Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021).  

17.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ginčo sutarties sąlygas betarpiškai derino pirkėjo (ieškovas byloje) atstovas T. G. ir pardavėjo (atsakovė byloje) atstovas P. R.. 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas T. G. nurodė, kad derinant ginčo sutarties sąlygas pardavėjo atstovui buvo paaiškinta, kad perkamos nitrilinės  pirštinės turi atitikti Europos standartus, t. y. EN 455 ir EN 374.  

18.       Iš į bylą pateikto pirkėjo atstovo T. G. ir pardavėjo atstovo P. R. susirašinėjimo prieš sudarant ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, matyti, kad pirkėjo atstovas klausė: „kliento klausimas, jos atitinka EN 455-1 iki EN 455 -3 <...> Nes dabar klientas čia klausinėja, jiems reikia patvirtinimo ant to <...>. Bet dabar reikia labai jiems tų dokų (trumpinys žodžio „dokumentų“) dėl EN 455. Nes ant dėžutės kaip užrašyta. <...> Reikia iš tikrųjų dokumento tvarkingo, kad pirštinės turi EN 455. Pardavėjo atstovas nurodė: „Sulaukt noriu visų dokų (trumpinys žodžio „dokumentų“), tada žinosiu. <...> Šiaip TUV patikrinau, randa pagal kompaniją, tai ženkliukus ant dėžutės uždėjo ne šiaip sau). <...> Tokį pats radau, bet laukiam iš Ispanijos.“ Pirkėjo atstovas nurodė: „Tai šito užtektų šiaip, bet normalioje formoje ne screenshot (vertimas – „ekrano kopija“).“ (1 t., b. l. 183-192).

19.       2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas P. R. paaiškino, kad jis, prieš sudarant ginčo sutartį, telefonu prašė Ispanijos įmonės S. D. SL, iš kurios ginčo prekes įsigijo UAB „Litbona“, pateikti visus turimus prekių dokumentus. S. D. SL pateikė tik prekių atitiktį Europos standartui EN 374 patvirtinančius dokumentus. P. R. kartu paaiškino, kad jis pats „kažkur internete, bet ne gamintojo puslapyje“ rado atitikties Europos standartui EN 455 deklaraciją ir kompiuterio ekrano nuotrauką su šio dokumento vaizdu nusiuntė T. G.. P. R. nurodė, kad S. D. SL taip ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių ginčo pirštinių atitiktį Europos standartui EN 455. 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje P. R. nurodė: „Sunku pasakyti, ar ginčo prekės atitiko Europos standarto EN 455 deklaraciją“. P. R. taip pat nurodė, kad pirkėjo atstovas „finale pasitenkino“ jam pateikta P. R. atsiųsta kompiuterio ekrano nuotrauka su deklaracijos dėl atitikties Europos standartui EN 455 vaizdu. P. R. paaiškino, kad pirkėjo atstovui T. G. persiuntė iš S. D. SL gautus sertifikatą, patvirtinantį pirštinių atitiktį Europos standartui EN 374 ir dėžutės nuotraukas. Teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktą susirašinėjimą tarp T. G. ir P. R., sprendžia, jog šis rašytinis įrodymas patvirtina šiame punkte aptartus P. R. paaiškinimus (1 t., b. l. 182-195; 2 t., b. l. 3-4).

20.       2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas P. R. paaiškino, kad T. G. „spaudė labai skambučiais dėl EN 455“, nurodė, kad žymėjimą EN 455 turi medicininės pirštinės. Teismas sprendžia, kad anksčiau aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog pirkėjas (ieškovas byloje) pardavėjui (atsakovė byloje) buvo atskleidęs tikslą, kuriam bus naudojamos perkamos pirštinės, t. y. buvo nurodęs, kad jos bus naudojamos medicininei paskirčiai. Tuo tarpu pardavėjo (jo atstovo) veiksmai prieš sudarant sutartį bei jos sudarymo metu (kreipėsi į savo tiekėją S. D. SL dėl pirkėjui reikalingų dokumentų, patvirtinančių pirštinių atitiktį Europos standartui EN 455, pateikimo,  pats internete ieškojo šio dokumento ir jį suradęs, dokumento nuotrauką siuntė pirkėjui) aiškiai rodo, kad pardavėjas suprato, jog pirkėjas siekia įsigyti būtent medicininės paskirties pirštines. 

21.       Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 4 dalis). 

22.       Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė turėjo pareigą perduoti pirkėjui nitrilines pirštines, tinkančias medicininei paskirčiai ir atitinkančias Europos medicininių pirštinių standartą EN 455. Atsakovė yra verslininkė, sudarant ginčo sandorį veikė verslo interesais, jai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Teismas vertina, kad pardavėjas (atsakovė byloje), veikdamas  kaip verslininkas, ir turėdamas informaciją, kad jo pirkėjui (ieškovas byloje) parduodamos nitrilinės pirštinės bus naudojamos medicininei paskirčiai, bei neįsitikinęs, kad parduodamos prekės yra reikiamos kokybės (iš savo tiekėjo S. D. SI negavusi dokumentų, patvirtinančių šių prekių atitiktį Europos medicininių pirštinių standartui EN 455) prisiėmė su verslu susijusią riziką.

Dėl prekių kokybės

23.        Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma, vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. 

24.       C

25.       Ieškovas įvardijo, kad ginčo prekės neatitinka kokybės reikalavimų, kadangi jos: 1) turi pelėsio žymių, juodų dėmių; 2) neatitinka jų dydžiai; 3) pirštinės yra per plonos, lengvai suplyštančios. Pelėsio žymių, juodų dėmių buvimą ant pirštinių ieškovas įrodinėjo pateiktomis nuotraukomis. Pirštinių dydžių neatitikimą įrodinėjo į bylą pateiktomis klientų pretenzijomis. Tai, kad pirštinės lengvai suplyšta įrodinėjo į bylą pateikta vaizdo medžiaga ir klientų pretenzijomis (2021 m. lapkričio 2 d. dokumento CBP-510 priedai). 

26.       Minėtus prekių kokybės trūkumus ieškovas, be kita ko,  įrodinėjo 2021 m. sausio 14 d., 2021 m. sausio 25 d. elektroniniais laiškais, kuriuos ieškovui siuntė S M. G.. 2022 m. kovo 7 d. ieškovas į bylą pateikė 2020 m. gruodžio 22 d. ieškovo bendrovei S M. G. išrašytą sąskaitą faktūrą. Teismas sprendžia, jog minėtas dokumentas patvirtina, kad iš atsakovės įsigytų pirštinių visas kiekis (t. y. 35 000 dėžučių) buvo parduotas Vokietijoje veikiančiai įmonei S M. G.. Ginčo prekės buvo pristatytos H klinikoms, esančioms V. miestuose W., T. ir L. (1 t., b. l. 149-153). Ieškovo į bylą pateikti krovinių važtaraščiai patvirtina, kad būtent iš V. miestų W. ir L. ginčo prekės 2021 m. pavasarį buvo parvežtos į atsakovės sandėlį Kaune (1 t., b. l. 35-44). 

27.       Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas).

28.       Į bylą pateiktas ieškovės kliento S M. G. ieškovės darbuotojui adresuotas 2021 m. sausio 14 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodoma: „Klinika pareiškė pristatytų pirštinių reklamaciją. Jos yra labai nešvarios ir L dydžiui ko gero gerokai per mažos. „H“ teigimu, visos šios pirštinės yra L dydžio. Prašome skubiai atsakyti“ (dokumento CBP-510 priedai, 1 t., b. l. 19). S M. G. ieškovui adresuotame 2021 m. sausio 25 d. elektroniniame laiške aptariami tiekėjui grąžintini nekokybiškų pirštinių kiekiai (1 t., b. l. 23-24). Teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti elektroniniai laiškai bei prie jų pridėtos nuotraukos, vertinant šiuos įrodymus visų byloje esančių įrodymų kontekste, patvirtina ieškovo įrodinėjamą aplinkybę dėl prekių neatitikimo kokybės reikalavimams. 

29.       2021 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Litbona“ rašte Dėl pinigų grąžinimo už netinkamos kokybės pirštines, pasirašytame direktoriaus A. B., nurodoma: „Iš 7 637 dėžučių Libona atrinko ir patikrino 4 080 dėžučių, kurios buvo geros kokybės. Šias pirštines Litbona grąžino A. Likusias 3 557 dėžutes Litbona grąžino S, kurie po patikrinimo ir derybų, deja tačiau atsisakė priimti grąžinamas prekes“ (1 t., b. l. 55-56). Sisteminis ir lingvistinis aptariamo UAB „Litbona“ rašto turinio aiškinimas, teismo vertinimu, suponuoja, kad aptartu raštu pardavėjas pripažino, jog jis pats buvo atrinkęs prekes, kurios nebuvo geros kokybės ir bandė jas grąžinti savo tiekėjui. Akcentuotina, jog atrinkdamas nekokybiškas pirštines, pardavėjas neprašė iš pirkėjo, kad šis pateiktų įrodymus dėl ginčo prekių netinkamos kokybės.

30.       2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas P. R. paaiškino, kad pirkėjas prašė patikrinti parvežtų į pardavėjo sandėlį prekių kokybę. P. R. nurodė, kad jis kartu su kolegomis tikrino tik prekių išorinio įpakavimo kokybę. Prie ieškinio pridėtas P. R. ir T. G. susirašinėjimas UAB „Litbona“ darbuotojams rūšiuojant A. A. G grąžintas pirštines pagal jų kokybę (ieškinio 9 priedas). Iš šio susirašinėjimo turinio matyti, kad į T. G. klausimą „O kaip ten viduje atrodo? Normaliai“ P. R. atsakė: „šiaip tai visokių yra, bet šitos, manau, ir yra prasčiausiame stovyje iš visų“ (1 t., b. l. 32). Teismas, įvertinęs šį įrodymą visų byloje esančių įrodymų kontekste, bei vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sprendžia esant labiau tikėtinu, kad atsakovės darbuotojai ginčo prekes rūšiavo pagal prekių, o ne pagal jų pakuočių kokybę. 

31.       Teismas pažymi, kad 2022 m. vasario 21 d. teismo posėdyje atsakovės advokatas paaiškino: „4 080 dėžučių atrūšiuota, kaip geresnės kokybės ir grąžinta į Vokietiją“. Įvertinus atsakovės, jos atstovų paaiškinimus byloje, o taip pat aplinkybę, kad kokybę tikrino ir prekes rūšiavo atsakovės darbuotojai, teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovė savo elgesiu po sutarties sudarymo pati pripažino, jog jos sandėlyje likęs (ieškovo iš Vokietijos grąžintas) pirštinių kiekis yra nekokybiškas.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). 

33.       Atsakovės advokatas teigė, jog šalys žinojo, kokia yra perkamų prekių kokybė ir ši kokybė pirkėją ginčo sutarties sudarymo momentu tenkino. Teismas pažymi, jog atsakovė, byloje atstovaujama profesionalaus teisininko, jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad, sudarant ginčo sutartį, pardavėjas su pirkėju buvo aptaręs kokius nors prekių trūkumus. Šios išvados nepaneigia byloje nustatyta aplinkybė, kad pirkėjas ginčo sutartį sudarė negavęs iš pardavėjo dokumentų dėl prekių atitikties Europos medicininių pirštinių standartui EN 455. Minėta, jog pardavėjui buvo atskleista, kad pirštinės bus naudojamos medicininei paskirčiai, todėl pardavėjas turėjo pareigą garantuoti tokiai paskirčiai reikalingą prekių kokybę. 

34.       Teismas pažymi, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020). 

35.       Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, o taip  pat atsakovės elgesį po sutarties sudarymo (atsakovė sutiko, kad ieškovas iš Vokietijos į UAB „Litbona“ sandėlį parvežtų ginčo prekes, atsakovės darbuotojai vienasmeniškai atrinko nekokybiškas prekes ir atsakovė ieškovui žadėjo jas pakeisti kokybiškomis), vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, sprendžia,  kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ieškovo įrodinėjamą aplinkybę dėl prekių kokybės netinkamumo (turi pelėsio žymių, juodų dėmių; neatitinka dydžiai; pirštinės yra per plonos, lengvai suplyštančios). 

36.       2022 m. vasario 21 d. teismo posėdyje atsakovės advokatas nurodė, kad ieškovas yra nesąžiningas, nes 3 mėnesius nuo priekių įsigijimo netikrino jų kokybės. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nei įstatymai, nei šalių sutartis pirkėjui nenumatė privalomo daiktų kokybės patikrinimo. Teismas sprendžia, kad ieškovas turėjo teisę, o ne pareigą patikrinti perkamas prekes (CK 6.328 straipsnis). Atsakovė neginčijo, kad pirkėjo pareigą per protingą terminą pranešti pardavėjui apie pastebėtą sutarties sąlygų neatitinkančią prekių kokybę, ieškovas įvykdė tinkamai (CK 6.348).

37.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad prekių defektai galimai atsirado jau po prekių perdavimo pirkėjui. Teismas pabrėžia, kad jokiais objektyviais įrodymais šio savo teiginio atsakovė neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad atsakovė neįvykdė procesinės pareigos įrodyti, kad ji nėra atsakinga už pirkėjo nurodytus trūkumus. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės ieškovui parduotos pirštinės į Vokietiją buvo pristatytos 2020 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, t. y. iškarto po ginčo sutarties sudarymo. Šalių atstovai paaiškino, kad pirmąsias pretenzijas dėl ginčo prekių kokybės, šio sprendimo 28 punkte aptartų Vokietijos įmonės V. M. g ieškovui siųstų elektroninių laiškų pagrindu, ieškovas atsakovei pateikė jau 2021 m. sausio mėnesį. Teismas, įvertinęs šiame punkte nurodytas aplinkybes bei prekių kokybės trūkumų pobūdį, sprendžia, jog ieškovas (pirkėjas) įrodė, kad ginčo prekių trūkumai atsirado iki prekių perdavimo ieškovui (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 1 dalis).

Dėl esminio sutarties pažeidimo

38.       Ieškovas teigė, kad buvo padarytas esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas, kadangi dėl iš atsakovės įsigytų pirštinių neatitikimo kokybės reikalavimams, jos negalėjo būti naudojamos pagal paskirtį.  

39.       Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Tokiu būdu, sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti, kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. 

40.       Teismas pažymi, kad medicininės paskirties prekėms yra keliami itin aukštos kokybės standartai dėl to, kad jas naudojant nekiltų grėsmė vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – žmonių sveikatai. Teismas įvertinęs ginčo prekių pobūdį ir paskirtį, sprendžia, jog ieškovo įrodyti prekių trūkumai sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo prekės negalėjo būti naudojamos pagal paskirtį, tai yra medicininiais tikslais.

41.       Atsakovė nagrinėjant bylą laikėsi pozicijos, kad ieškovas nepagrįstai pasirinko savo teises ginti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu būdu, t. y. prašant grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakant sutarties. Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija ir pažymi, kad sutarties neatitinkančių prekių taisymas ar keitimas turi būti atliekamas ne tik nemokamai, bet ir per protingą laiką bei nesukeliant didelių nepatogumų kitai šaliai. 

42.       Liudytojas T. G. 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje paaiškino, jog pirkėjui nurodžius, kad prekių kokybė yra netinkama, su P. R. buvo sutarta, kad nekokybiškos prekės bus apkeistos kokybiškomis arba bus grąžinta už jas sumokėta kaina. Atsakovės atstovas P. R. 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 m. sausio 14 d. gavus pirmą pirkėjo žinutę su pretenzijomis dėl parduotų prekių kokybės, pardavėjas nurodė galintis nekokybiškas prekes pakeisti. Nurodė, jog 2021 m. vasario pradžioje su T. G. susitarė, kad pirkėjas prekes atveš į atsakovės sandėlį ir jos bus apkeistos tinkamos kokybės prekėmis. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad būtent šiuo tikslu ginčo prekės ir buvo parvežtos iš Vokietijos į atsakovės sandėlį Kaune.

43.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl, sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma, atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-916/2020).

44.       Iš bylos duomenų matyti, kad šalys dėl ginčo prekių pakeitimo tinkamomis tarėsi nuo 2021 m. sausio mėnesio, tačiau iki šiol netinkamos kokybės prekės nei pilnai, nei iš dalies nėra pakeistos tinkamos kokybės pirštinėmis. 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje ieškovo advokatas pažymėjo, kad sandoris buvo sudarytas Covid-19 pandemijos kontekste, buvo svarbu operatyvumas sudarant sandorius. Teismas sprendžia, jog abi šalys iš esmės  pripažįsta aplinkybę, kad ginčo sandoris 2020 m. pabaigoje buvo sudaromas pasinaudojant Covid-19 pandemijos sąlygota situacija, kai rinkoje labai trūko vienkartinių pirštinių ir jų kaina buvo aukšta, šiuo metu situacija šių prekių rinkoje iš esmės yra pasikeitusi, t. y. paklausa nebėra tokia didelė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei konstatavus, kad įsigytų prekių negalima naudoti pagal paskirtį, teismas sprendžia, kad ieškovas pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą.

45.       Minėta, kad šalys ginčo sutartį buvo sudarę žodžiu, su išankstinio apmokėjimo sąlyga bei su sąlyga, kad pirkėjas prekes pats atsiims iš jų buvimo vietos Ispanijoje. Pirkimo–pardavimo sutartis yra realinė ir laikoma sudaryta nuo daiktų perdavimo pirkėjui momento. Į bylą nėra pateikta duomenų, kurią konkrečiai dieną pirkėjas prekes atsiėmė. Įvertinęs mokėjimo už ginčo prekes dokumentų datą (2020 m. gruodžio 22 d.) bei šalių neginčijamą aplinkybę, kad ieškovas prekes į Vokietiją nuvežė 2020 m. pabaigoje, teismas sprendžia, kad ginčo sutartis buvo sudaryta 2020 m. gruodžio mėnesį.

46.       Teismas pripažįsta, kad ieškovas, kaip pirkėjas, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, o tai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti 2020 m. gruodžio mėnesį šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 4 520 dėžučių nitrilinių pirštinių įsigijimo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu bei taikyti restituciją.

47.       Nutraukus 2020 m. gruodžio mėnesį šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutarties dalį, jos šalių teisių apsauga užtikrinama taikant dvišalę restituciją, t. y. atsakovei  grąžintina 4 520 dėžučių ginčo pirštinių, o ieškovui  grąžintina už šias prekes sumokėta kaina – 47 686 Eur (CK 6.221 – 6.222 straipsniai). Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ginčo prekės (4 520 dėžučių nitrilinių pirštinių), dėl kurių sutartis nutraukta, faktiškai yra pas atsakovę, teismas nepasisako dėl šių pirštinių perdavimo (atsiėmimo) būdo.

Dėl palūkanų

48.       Ieškovas prašo priteisti 1 771,57 Eur palūkanų, kurias paskaičiavo už tą prekių kiekį, kuris liko pas atsakovę. Prie ieškinio pridėta palūkanų skaičiavimo lentelė, iš kurios matyti, kad prašomos priteisti 6 proc. palūkanos buvo paskaičiuotos už 226 dienas, nuo ginčo prekių grąžinimo atsakovei dienos (2021 m. kovo 18 d.) iki ieškinio teismui išsiuntimo dienos (2021 m. spalio 29 d.), palūkanas skaičiuojant nuo prekių kainos – 47 686 Eur (1 t., b. l. 57). Ieškovas šį reikalavimą grindė tuo, kad ginčo prekės nuo 2021 m. kovo 18 d. yra atsakovės dispozicijoje. 2022 m. vasario 21 d. teismo posėdyje ieškovo advokatas paaiškino, kad grąžinant 8 600 nekokybiškų pirštinių dėžučių atsakovei, šis prekių grąžinimas nebuvo kaip nors įformintas, atsakovė neišrašė kreditinės sąskaitos faktūros. Atsakovė minėtų aplinkybių neginčijo. Atsakovės advokatas patvirtino, kad ginčo prekės (šiuo metu esančios pas atsakovę) yra ieškovo nuosavybė, buhalterine prasme nėra grąžintos atsakovei.

49.       Teismas vertina, kad iš esmės ieškovas minėtą reikalavimą grindžia netinkamu pareigos užtikrinti prekių kokybę vykdymu. Dėl šios priežasties nėra pagrindo ieškovo prašomos 1 771,57 Eur sumos priteisti ieškovo nurodytu teisiniu pagrindu – CK 6.210 straipsnio 2 dalies norma, nes šioje teisės normoje numatytos palūkanos mokamos už termino įvykdyti piniginę prievolę pažeidimą, tačiau atsakovė piniginių prievolių pagal ją su ieškovu siejusius sutartinius santykius neturėjo, be to, ieškovo reikalavimų šioje byloje pagrindas nėra prievolių įvykdymo terminų praleidimas. Vadovaujantis nurodytais motyvais, ieškinio reikalavimas dėl 1 771,57 Eur palūkanų priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų 

50.       Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovei, praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ši ieškinio dalis tenkintina – iš atsakovės priteistina 6 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą 47 686 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

51.       Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

52.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. 

53.       Laikytina, kad yra patenkinta 96 proc. (47 686 x 100) / 49 457) ieškinio reikalavimų.

54.       Ieškovas sumokėjo 940 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 63). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistina 902,40 Eur žyminio mokesčio (940 Eur x 96 proc.).

55.       Į bylą pateiktas 2022 m. balandžio 19 d. ieškovo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas bendrai 5 898,33 Eur sumai (1 t., b. l. 163-178). Suteiktų paslaugų aprašyme prie sąskaitos Nr. APB20210449 yra įtrauktos 175 Eur vertimo išlaidos. Nepateikus šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, jos nepriteistinos. Pagal šią sąskaitą už advokato paslaugas ieškovui priteistina suma sudaro 2 830 Eur (3 945,63 Eur – 175 Eur (vertimo išlaidos) – 940 Eur (žyminis mokestis)). Suteiktų paslaugų aprašyme prie sąskaitos Nr. APB20220018 yra įtrauktos teisinės paslaugos: pasirengimas 2022 m. sausio 14 d. teismo posėdžiui – 175 Eur ir pasirengimas 2022 m. sausio 17 d. teismo posėdžiui – 87,50 Eur. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos  už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, ieškovui neatlygintinos anksčiau nurodytos išlaidos už pasirengimus teismo posėdžiams. Pagal sąskaitą Nr. APB20220018 priteistina suma sudaro 748,13 Eur (1 010,63 Eur – 175 Eur – 87,5 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, sprendžia, kad pagrįsta bendra pagal 2022 m. balandžio 19 d. pateiktą prašymą ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma sudaro 4 747,33 Eur (pagal sąskaitą APB20220018 – 784,00 Eur; pagal sąskaitą APB20220094 – 583,33 Eur; pagal sąskaitą APB20210291 – 550,00 Eur; pagal sąskaitą APB20210449 – 2 830,00 Eur). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės pagal 2022 m. balandžio 19 d. pateiktą prašymą priteistina suma sudaro 4 557,44 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (4 747,33 Eur x 96 proc.).

56.       Ieškovas 2022 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą dėl 1 604,17 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jų detalizaciją, apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (t., b. l. 104–109). Suteiktų paslaugų aprašyme prie sąskaitos Nr. APB20220197 yra įtrauktos 525 Eur išlaidos už pasirengimą teisminiam bylos nagrinėjimui ir prašymų parengimą/pateikimą teismui (19.04.2022) (2 t., b. l. 107). Minėta, kad pagal teismų praktiką už pasirengimą teisminiam bylos nagrinėjimui išlaidos atskirai neatlyginamos. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio mėnesį ieškovės advokatas teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Todėl aptariamos 525 Eur išlaidos nelaikytinos protingo dydžio ir yra mažintinos iki 100 Eur. Pagal 2022 m. gegužės 12 d. prašymą prašomų priteisti  išlaidų bendra pagrįsta suma laikytina 1 179,17 Eur (1 604,17 – 425). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės pagal 2022 m. gegužės 12 d. pateiktą prašymą priteistina suma sudaro 1 132 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (1 179,17 Eur x 96 proc.). Bendra ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6 591,84 Eur (902,40 Eur + 4 557,44 Eur + 1 132 Eur).

57.       Į bylą pateikta 2021 m. gruodžio 6 d. sutartis tarp atsakovės ir advokato P. V., tos pačios dienos advokato atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra 847 Eur sumai už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (1 t., b. l. 75; 82-83). Į bylą pateikti 2021 m. gruodžio 29 d. advokato atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra 726 Eur sumai už tripliko parengimą bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (1 t., b. l. 98-99). Į bylą pateikti 2022 m. sausio 4 d. advokato atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra 302 Eur sumai už atstovavimą 2022 m. sausio 17 d. teismo posėdyje bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (1 t., b. l. 111-112). Į bylą pateikti 2022 m. vasario 17 d. advokato atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra 302,50 Eur sumai už atstovavimą 2022 m. vasario 21 d. teismo posėdyje bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (1 t., b. l. 137-138). Į byla pateikti 2022 m. balandžio 6 d. advokato atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra 302,50 Eur sumai už atstovavimą 2022 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (2 t., b. l. 6-9). Į bylą pateikti 2022 m. gegužės 9 d. advokato atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra 302,50 Eur sumai už atstovavimą 2022 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (2 t., b. l. 100-103). Bendra atsakovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma sudaro 2 782,5 Eur (847+726+302+302,5+302,5+302,5). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 111,30 Eur (2 782,5 Eur x 4 proc.) advokato pagalbos išlaidų.

58.       Atlikus kiekvienai šaliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (6 591,84 Eur – 111,30 Eur), ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 480,54 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,   270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti 2020 m. gruodžio mėnesį ieškovo A A. G., juridinio asmens kodas HRB 8501P, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litbona“, juridinio asmens kodas 300582201, sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl 4 520 dėžučių nitrilinių pirštinių įsigijimo. 

Taikyti dvišalę restituciją: atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litbona“, juridinio asmens kodas 300582201, grąžinti 4 520 (keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt) dėžučių nitrilinių pirštinių, o ieškovui A A. G., juridinio asmens kodas HRB 8501P, grąžinti už šias prekes sumokėtą kainą – 47 686 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus).

Priteisti ieškovui A A. G., juridinio asmens kodas HRB 8501P, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litbona“, juridinio asmens kodas 300582201, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (47 686 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui A A. G., juridinio asmens kodas HRB 8501P, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litbona“, juridinio asmens kodas 300582201, 6 480,54 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 54 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėja      Rasa Urbanavičiūtė