Civilinė
byla Nr. 3K-3-69/2011
Procesinio
sprendimo kategorijos: 36.1; 42.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Zigmo Levickio ir Janinos
Stripeikienės (pirmininkė),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 27 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį
atsakovui A. G. dėl avanso ir baudos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs baudos (netesybų)
pagal preliminariąją sutartį, nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo
sutarties, mokėjimo klausimas.
Ieškovas M. D. prašė teismo priteisti iš atsakovo A.
G. 20 000 Lt avanso, 20 000 Lt baudos, 5 procentų dydžio metinių
procesinių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. sausio 25 d. jis su atsakovu sudarė
preliminariąją sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2009 m. kovo 12 d.
sudaryti pagrindinę žemės sklypo su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal preliminariąją sutartį ieškovas
sumokėjo atsakovui avansu dalį turto 640 000 Lt kainos – 20 000 Lt. Atsakovas
pagal preliminariąją sutartį įsipareigojo iki 2009 m. kovo 12 d. įvesti dujas
iki sklypo ribos. Atsakovui savo įsipareigojimų iki 2009 m. kovo 12 d.
neįvykdžius, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutarties iki preliminariojoje
sutartyje nustatyto termino nebuvo sudaryta. Taigi prievolė sudaryti pagrindinę
pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), todėl
atsakovas privalo grąžinti 20 000 Lt avansą. Atsižvelgiant į tai, kad
pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės,
pastarasis pagal preliminariosios sutarties 4 punktą privalo sumokėti ieškovui
20 000 Lt baudą (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).
Vilniaus miesto 1-asis
apylinkės teismas 2009 m. birželio 2 d. preliminariu sprendimu tenkino ieškinį –
priteisė ieškovui iš atsakovo 20 000 Lt avanso, 20 000 Lt baudos, 5 procentų
metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m.
gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; žemės sklypui, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamajam namui, unikalus Nr.
(duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nustatė
priverstinę hipoteką.
Atsakovas pateikė
prieštaravimus, nurodydamas, kad jis įvykdė visas prievoles pagal preliminariąją
sutartį: 2009 m. vasario 24 d. sudarė su AB „Lietuvos dujos“ naujojo sistemos
vartotojo prijungimo prie dujų sistemos sutartį Nr. 26-09; 2009 m. vasario 25
d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 apmokėjo prisijungimo mokesčio dalį – 12 805 Lt. Pagrindinė
pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašyta dėl ieškovo kaltės, nes 2009 m. kovo 2
d. ir 2009 m. kovo 30 d. ieškovas neatvyko pas notarę sudaryti sandorio. Aplinkybę,
kad ieškovas negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties iki preliminariojoje
sutartyje nustatyto termino, patvirtina tai, jog jis neturėjo banko sprendimo
dėl paskolos suteikimo. Kadangi pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo
kaltės, tai atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimą (20 000 Lt bauda) (CK 6.165
straipsnio 4 dalis, 6.193 straipsnis). Ieškovas yra sumokėjęs atsakovui 20
000 Lt avansą, kuris įskaitytinas kaip priešpriešinis vienarūšis reikalavimas sumokėti
netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis
apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 19 d. galutiniu sprendimu 2009 m.
birželio 2 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nusprendė,
kad atsakovas neįvykdė preliminariojoje sutartyje nustatytos prievolės iki 2009
m. kovo 12 d. įvesti dujas iki sklypo ribos. Atsakovas sutartį su AB „Lietuvos
dujos“ sudarė 2009 m. vasario 24 d. AB „Lietuvos dujos“ įsipareigojo iki 2009
m. lapkričio 2 d. pastatyti skirstymo sistemą iki sklypo ribos, o 2009 m.
balandžio 28 d. antstolio D. S. faktinių aplinkybių
konstatavimo protokole nurodyta, kad 2009 m. balandžio 28 d. žemės sklype dujų
įvedimo požymių nėra. Teismas nelaikė ieškovo neatvykimo pas notarą vengimu
sudaryti pagrindinę sutartį, nes atsakovas tuo metu dar nebuvo įvykdęs preliminariosios
sutarties sąlygos, būtinos pagrindinei sutarčiai sudaryti. Teismas taip pat pažymėjo,
kad preliminariosios sutarties pakeitimai gali būti tik rašytiniai (CK 6.165
straipsnio 2 dalis), todėl žodinis šalių susitarimas dėl preliminariosios
sutarties sąlygų pakeitimo laikytinas nesudarytu. Preliminariojoje sutartyje
šalys nesiejo atsiskaitymo už perkamą nekilnojamąjį turtą su ieškovo kredito
gavimu. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo mokumą.
Atsakovui neįrodžius, kad ieškovas gavo atsakovo vienašališką pareiškimą dėl
ieškovo sumokėto avanso įskaitymo į netesybas, įskaitymas šiuo atveju neįvyko
(CK 6.130 straipsnis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad atsakovo
negalima laikyti sąžininga, apdairia ir rūpestinga šalimi (CK 6.163 straipsnis),
nes jis, tik 2009 m. vasario 24 d. sudarydamas sutartį su AB
„Lietuvos dujos“, galėjo numanyti, jog iki 2009 m. kovo 12 d. dujos nebus
įvestos. Taigi, esant visoms sutartinės atsakomybės sąlygoms, atsakovas privalo
ieškovui sumokėti sutartines netesybas – 20 000 Lt baudą ir, pasibaigus
prievolei sudaryti pagrindinę sutartį, grąžinti ieškovui be pagrindo gautus
pinigus – 20 000 Lt avansą.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 27 d. nutartimi nusprendė
panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d.
galutinio sprendimo ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio
2 d. preliminaraus sprendimo dalis, pagal kurias iš atsakovo priteista 20 000
Lt baudos, ir ieškinio dalį dėl 20 000 Lt baudos priteisimo iš atsakovo
atmesti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nusprendė pakeisti Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 19 d. galutinio sprendimo ir
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. preliminaraus
sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo priteisti 5 procentai metinių palūkanų
nuo priteistos 40 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo
visiško įvykdymo ir nustatyta, kad hipoteka užtikrinama suma yra 43 575 Lt,
nurodant, jog 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos
(2009 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisti
nuo 20 000 Lt sumos, o hipoteka užtikrinama suma yra 21 787,50 Lt.
Teisėjų kolegija
nustatė, kad šalys 2009 m. sausio 25 d. preliminariąja sutartimi susitarė, kad
pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2009 m. kovo 12
d.; šis terminas galėjo būti laikomas pratęstu tik tuo atveju, jei sutarties
šalys dėl to taip pat būtų susitarusios (CK 6.165 straipsnio 3 dalis).
Atsakovas, įrodinėdamas, kad preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas
pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti šalių susitarimu buvo pratęstas
nesilaikant įstatyme nustatytos preliminariajai sutarčiai sudaryti (pakeisti)
rašytinės formos (CK 6.165 straipsnio 2 dalis), nepateikė CK 1.93 straipsnio 6
dalyje išvardytų tai patvirtinančių įrodymų. Taigi prievolė sudaryti pagrindinę
pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės
instancijos teismas, remdamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, kasacinio teismo
praktika, tyrė ir vertino abiejų šalių elgesį ikisutartiniuose santykiuose,
nepaisant to, kuri iš šalių pirmoji pradėjo elgtis nesąžiningai. Apeliacinės
instancijos teismas sprendė, kad atsakovas ikisutartiniuose santykiuose elgėsi
nesąžiningai, nes iki pagrindinės sutarties pasirašymo termino, t. y. iki
2009 m. kovo 12 d., neįvykdė savo įsipareigojimo įvesti dujas. Remdamasis
2009 m. birželio 8 d. antstolės D. Š. faktinių aplinkybių
konstatavimo protokolu, kuriame nurodyta, kad ieškovas informavo atsakovą, jog turto
kaina turi būti 40 000 Lt mažesnė nei sutarta preliminariojoje sutartyje, apeliacinės
instancijos teismas sprendė, kad ikisutartiniuose santykiuose ieškovas taip pat
elgėsi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu, nes ieškovas pageidavo įsigyti turtą už
mažesnę nei preliminariojoje sutartyje nurodyta kainą. Esant abiejų šalių
kaltei ir preliminariojoje sutartyje nustatytam kiekvienai šaliai, dėl kurios
kaltės nesudaryta pagrindinė sutartis, vienodam netesybų dydžiui – 20 000 Lt,
bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nė viena iš šalių neįrodinėjo, jog
patyrė nenumatytų išlaidų (nuostolių) ikisutartiniuose santykiuose, apeliacinės
instancijos teismas sprendė, jog remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais abi šalys viena kitos
atžvilgiu turi būti atleistos nuo vienodo dydžio sutartinių netesybų - 20 000 Lt
baudos – mokėjimo (CK 6.258–6.259 straipsniai). Tokiu atveju atsakovas privalo
grąžinti ieškovui pastarojo sumokėtą 20 000 Lt avansą, nes išnyko įstatyminis
pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas įgijo iš ieškovo pinigus (CK 6.237
straipsnis).
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti
galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl CPK 263,
331 straipsnių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo motyvai yra
prieštaringi, nevienareikšmiškai vertinti byloje surinkti įrodymai. Teismas konstatavo,
kad šalių ikisutartiniai santykiai pagal preliminariąją sutartį baigėsi 2009 m.
kovo 12 d. nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau
vertindamas, dėl kieno kaltės neįvykdyta preliminarioji sutartis, nepagrįstai
vertino šalių veiksmus ir po 2009 m. kovo 12 d., jau pasibaigus preliminariajai
sutarčiai. Ieškovo veiksmai – 2009 m. kovo 30 d. pasiūlymas parduoti turtą už
mažesnę kainą nei buvo nurodyta preliminariojoje sutartyje – negalėjo būti
teismo vertinami, kaip lėmę iki sutarto termino pagrindinės pirkimo-pardavimo
sutarties nesudarymą. Ieškovo nuomone, esant esminiam proceso pažeidimui
laikytina, kad buvo pažeista teisė į tinkamą procesą, t. y. pažeistos
imperatyviosios teisės normos, kurių laikymasis atitinka viešąjį interesą.
2. Dėl CPK 176,
185 straipsnių taikymo. Vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas
nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28
d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008; 2009 m. spalio 12 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. UAB
„Uosta“, bylos Nr. 3K-3-405/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje UAB „Autovygreda“ v. UAB „Baltik vairas“, bylos Nr.
3K-3-279/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad
ginčo šalių preliminarioji sutartis neįgyvendinta dėl abiejų šalių kaltės,
netinkamai vertino ieškovo 2009 m. kovo 30 d. pasiūlymą atsakovui įsigyti turtą
už mažesnę kainą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti tik šalių
elgesį iki 2009 m. kovo 12 d., nes tik iki termino pagrindinei sutarčiai
sudaryti pasibaigimo šalių atlikti veiksmai galėjo turtėti įtakos pagrindinės
pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymui. Prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas
reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios
išraiškos pagal įstatymą nereikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje S. A. v. UAB „Beržolė“,
bylos Nr. 3K-3-441/2006). Po 2009 m. kovo 12 d. pagal įstatymą išnykus
prievolei sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovo 2009 m. kovo 30
d. pranešimas mobiliojo telefono žinute, kad jis sutiktų turtą įsigyti už
mažesnę kainą, objektyviai negalėjo lemti kasatoriaus nesąžiningumo ikisutartiniuose
santykiuose, nes preliminarioji sutartis jau buvo pasibaigusi. Taigi apeliacinės
instancijos teismas be teisinio pagrindo nagrinėjo ieškovo 2009 m. kovo 30 d.
pranešimą ir nepagrįstai laikė tai ieškovo nesąžiningumą patvirtinančiu
įrodymu. Ieškovo nuomone, šalių veiksmai po 2009 m. kovo 12 d. neturi teisinės
reikšmės ir, nagrinėjant bylą, neturėjo būti vertinami, nes šie veiksmai
laikytini naujais ikisutartiniais santykiais - derybomis dėl turto pirkimo-pardavimo.
3. Dėl CK 6.256
straipsnio 2 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
netaikė sutartinės atsakomybės atsakovui, t. y. nepriteisė netesybų. Pagrindinė
pirkimo-pardavimo sutartis iki 2009 m. kovo 12 d. nebuvo sudaryta tik dėl
atsakovo kaltės, nes jis iki nustatyto termino neįvykdė preliminariąja
sutartimi prisiimto įsipareigojimo - neįvedė dujų (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
Šalys susitarė dėl preliminariojoje sutartyje nustatytos prievolės įvykdymo
užtikrinimo netesybomis – 20 000 Lt bauda (preliminariosios sutarties 4
punktas, CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netaikydamas dėl pagrindinės
pirkimo-pardavimo sutarties iki nustatyto termino nesudarymo kaltai šaliai
civilinės atsakomybės, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CK 6.256 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 18
d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v.
UAB „PVP“, bylos Nr. 3K-3-522/2006).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą
apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi
išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl proceso
teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas tyrė ir vertino
kiekvienos šalies elgesį sudarant, vykdant ir pasibaigus preliminariajai
sutarčiai, remdamasis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis bendromis sutarčių
aiškinimo taisyklėmis. Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų 2009 m.
sausio 25 d. preliminarioji sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius
sutarties dalyvių ketinimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant
į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių
derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas
reikšmingas aplinkybes. Aiškinant šią sutartį buvo vadovautasi CK 1.5
straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, t. y. sutarties
sąlygos buvo aiškintos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo
vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos
Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos
Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių
buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau
tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v.
UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19
d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ v. VĮ Registrų centras,
bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Atsakovo nuomone, nėra pagrindo
konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė faktines
bylos aplinkybes ir priėmė skundžiamą nutartį pažeisdamas CPK 263, 331
straipsnių nuostatas.
2. Dėl preliminariosios
sutarties pažeidimo ir civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovo nurodomoje Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. spalio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. M. v. UAB „PVP“, bylos Nr. 3K-3-522/2006, nustatytos
aplinkybės nesutampa su šios bylos aplinkybėmis. Šioje byloje nustatyta, kad
atsakovas atliko nemažai veiksmų tam, jog pagrindinis sandoris būtų sudarytas
(2009 m. sausio 30 d. įregistravo VĮ Registrų centre savo nuosavybę į
parduodamą objektą, 2009 m. kovo 2 d. notrų biure užsakė ir apmokėjo
už pažymas sandoriams sudaryti, o pasibaigus jų galiojimui užsakė naujas, 2009
m. vasario 24 d. sudarė su AB „Lietuvos dujos“ naujojo sistemos vartotojo
prijungimo prie dujų sistemos sutartį, 2009 m. vasario 25 d. apmokėjo
prijungimo mokestį, informavo apie tai ieškovą), o ieškovas, priešingai, vengė
atlikti savo sutartinius veiksmus (neatvyko 2009 m. kovo 2 d. į notarų biurą,
informavo atsakovą, kad turto kaina turi būti mažesnė). Apeliacinės instancijos
teismas, konstatavęs abiejų šalių kaltę, pagristai rėmėsi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio
22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Autovygreda“ v. UAB „Baltik
vairas“, bylos Nr. 3K-3-279/2010, kurioje konstatuota, kad, net nustačius,
jog ikisutartinių santykių metu viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir yra
atsakinga už kitos šalies patirtus nuostolius, privalu tirti bei vertinti kitos
šalies elgesį vykdant preliminariąją sutartį. Tai atitinka ir kasacinio teismo
išaiškinimus 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje UAB „Albonita“ v. UAB „Kauno saulėtekis“, bylos Nr.
3K-3-592/2007. Apeliacinės instancijos sprendimas dėl sutartinės atsakomybės
taikymo ikisutartiniuose santykiuose atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
jurisprudencijoje pateiktiems išaiškinimams dėl netesybų, kurie reikšmingi ir
preliminariojoje sutartyje prisiimtai prievolei sudaryti pagrindinę sutartį
užtikrinti bei civilinei atsakomybei už tokio įsipareigojimo nevykdymą taikyti
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“,
bylos Nr. 3K-7-367/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d.
nutartis, priimta civilinėje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; kt.). Atsakovas,
remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės
sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr.
3K-P-382/2006, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas bylos aplinkybes
vertino tinkamai, remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais,
siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, kontroliuodamas,
kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai
praturtėti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų
procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo
neperžengdamas kasacinio skundo ribų (išskyrus šio straipsnio 2 dalyje
nustatytą išimtį – kai to reikalauja viešasis interesas). Šioje byloje
kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis,
kuria nuspręsta nepriteisti ieškovui (kasatoriui) netesybų, nustatytų
preliminariojoje sutartyje, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl konkrečios
apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo, nes nutarties dalis
dėl 20 000 Lt avanso priteisimo ieškovui iš atsakovo kasacine tvarka
neskundžiama.
Dėl netesybų
pagal preliminariąją sutartį priteisimo
CK 6.165 straipsnyje
nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį
jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą –
pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta
šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y.
įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties
esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73
straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2
dalys). Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo
pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos CK
6.165 straipsnyje, negalima reikalauti įvykdyti natūra. Šios sutarties
pažeidimo atveju galima reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.165 straipsnio 4
dalis).
CK 6.163 straipsnio
2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir
neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata
reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai
šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti
derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad
sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti
nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo
principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo
sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti
taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis,
kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai
nuostolius. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį
sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji
privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius
preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties,
atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu
atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti
taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m.
lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v.
A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006).
Kasacinis teismas taip
pat yra nurodęs, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, gali jos
įvykdymui užtikrinti pasinaudoti ir kitais prievolių užtikrinimo būdais, tarp
jų – netesybomis. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra
nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių
susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus
praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius
įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad
kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi
sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus
nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi,
sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą
sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės
neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. UAB „PVP“, bylos Nr. 3K-3-522/2006; išplėstinės
teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje J. N. v. T. M.,
bylos Nr. 3K-7-304/2007; kt.).
Nagrinėjamoje byloje
nustatyta, kad šalys 2009 m. sausio 25 d. sudarė preliminariąją sutartį, pagal
kurią įsipareigojo iki 2009 m. kovo 12 d. sudaryti pagrindinę žemės sklypo su gyvenamuoju
namu, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas pagal
preliminariąją sutartį įsipareigojo privesti dujas iki sklypo ribos, pateikti
visus sandorio sudarymui reikalingus dokumentus ir parduoti neįkeistą ir kitaip
nesuvaržytą turtą. Iki 2009 m. kovo 12 d. dujos iki žemės sklypo ribos nebuvo
privestos; nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis iki
2009 m. kovo 12 d. nebuvo sudaryta. Ieškovo teigimu, pirkimo-pardavimo
sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės – iki 2009 m. kovo 12 d. neprivedus
dujų iki sklypo ribos, todėl prašė teismo priteisti iš atsakovo 20 000 Lt baudą
(netesybas).
Pagal byloje
esančius duomenis, 2009 m. sausio 25 d. preliminariosios sutarties 4 punkte
nustatyta, kad šalis, dėl kurios kaltės neįvyksta pagrindinė pirkimo-pardavimo
sutartis, moka kitai šaliai 20 000 Lt baudą. Taigi, tokiu atveju, kai ieškovas
reiškia reikalavimą dėl netesybų iš atsakovo priteisimo, būtina nustatyti, ar
pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, jo nesąžiningų
veiksmų. Bylą nagrinėję teismai konstatavo atsakovo kaltę dėl pagal
2009 m. sausio 25 d. preliminariąją sutartį nesudarytos
pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, nes iki
2009 m. kovo 12 d., t. y. sutartyje nustatytos datos, atsakovas neįvykdė savo
įsipareigojimo privesti dujas iki sklypo ribos. Tačiau kasacinio teismo teisėjų
kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju negali būti konstatuoti tik vienos
šalies, būtent – atsakovo, kaltė dėl prievolės neįvykdymo ir jo nesąžiningi
veiksmai, dėl kurių nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo
sutartis.
Byloje nustatyta,
kad sąlyga dėl dujų įvedimo į 2009 m. sausio 25 d. preliminariąją sutartį buvo įrašyta
ieškovo iniciatyva, nes norimame įsigyti iš atsakovo žemės sklype nebuvo
dujotiekio įvado, o ieškovas nepageidavo įsigyti atsakovo žemės sklypo su gyvenamuoju
namu be dujų įvado. Taigi atsakovas įsipareigojo privesti dujas iki sklypo
ribos. Šis atsakovo įsipareigojimas į sutartį papildomai įrašytas ranka,
sutarties pabaigoje, nenurodant konkrečios datos, todėl teisėjų kolegija sprendžia,
kad ši sąlyga nustatyta nekonkrečiai, šalys galėjo nevienodai suprasti jos
vykdymo terminus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad sutartis, kaip
šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama nustatant tikruosius
sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto
aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio
ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį turi
būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po
sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010;
2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos
Nr. 3K-3-409/2010; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje V. N. v. I. B.,
bylos Nr. 3K-3-40/2011; kt.). Dėl to esant neaiškiai 2009 m. sausio 25 d.
preliminariosios sutarties sąlygai tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti
nustatinėjami atsižvelgiant į nurodytus aspektus aiškinant šalių sudarytą sutartį.
Pagal byloje
esančius duomenis, atsakovas vykdė pagal 2009 m. sausio 25 d. preliminariąją
sutartį prisiimtus įsipareigojimus: 2009 m. vasario 24 d. dar galiojant
preliminariajai sutarčiai sudarė su AB „Lietuvos dujos“ naujo buitinio
vartotojo sistemos prijungimo prie dujų AB „Lietuvos dujos“ sistemos sutartį,
2009 m. vasario 25 d. sumokėjo prijungimo įmoką, dujotiekio įvadas privestas
iki žemės sklypo po 2009 m. kovo 12 d. Taigi atsakovas įvykdė savo
įsipareigojimus pagal 2009 m. sausio 25 d. preliminariąją sutartį, bet ne iki
2009 m. kovo 12 d., kaip nustatyta 2009 m. sausio 25 d. preliminariojoje
sutartyje. Tačiau remiantis preliminariosios sutarties tekstu nėra galima
kategoriška išvada, kad šalys sutarė, jog dujų įvadas bus privestas būtent iki
nurodytos datos. Šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, kad atsakovo įsipareigojimo
privesti dujas iki sklypo ribos vykdymas priklausė ne tik nuo atsakovo, bet ir
nuo specialaus subjekto AB „Lietuvos dujos“. Pagal Gamtinių dujų įstatymo 8
straipsnio, reglamentuojančio ir naujų vartotojų prijungimą, 2-4 dalis įrengti
ar plėtoti perdavimo, skirstymo sistemas operatoriaus licencijoje nurodytoje
teritorijoje turi teisę tik licencijos turėtojas (pagal įstatymo 10 straipsnio
1 dalį tai juridiniai asmenys, siekiantys verstis atitinkama veikla, dėl to
privalantys gauti tokios veiklos licenciją); naujas perdavimo ar skirstymo
sistemas naujoje dujofikuojamoje teritorijoje turi teisę įrengti juridiniai
asmenys, įgiję šią teisę konkurso būdu; perdavimo ar skirstymo sistemų
operatoriai licencijoje nurodytoje teritorijoje privalo prijungti naujų
vartotojų sistemas prie savo sistemų pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatytas taisykles. Taigi akivaizdu, kad atsakovo prisiimto
įsipareigojimo vykdymas ir atitinkamai vykdymo terminai priklausė ne tik nuo
jo, bet ir nuo trečiojo asmens, kuris nėra sutartiniuose santykiuose su 2009 m.
sausio 25 d. preliminariosios sutarties šalimis, t. y. AB „Lietuvos dujos“, ir
ši aplinkybė negalėjo būti nesuprantama ieškovui sudarant 2009 m. sausio 25 d.
preliminariąją sutartį, nes naujų vartotojų prijungimas prie dujų sistemų yra
specifinė teisės aktais reglamentuota veikla, kurią vykdo atitinkami įstatyme
nustatyti subjektai. Dėl nurodytų priežasčių negalima išvada, kad dėl 2009 m.
sausio 25 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo iki 2009 m. kovo
12 d. yra kaltas tik atsakovas, konstatuojant jo nesąžiningus veiksmus
nesudarius su ieškovu pagrindinės sutarties, dėl ko atsakovas turėtų sumokėti ieškovui
sutartyje nustatytas netesybas, nes, minėta, sąlyga dėl dujų įvedimo sutartyje
šalių nustatyta nekonkrečiai, nenurodant datos, be to, šios sąlygos įvykdymas
priklausė nuo specialaus subjekto veiksmų, ir tai tiek atsakovui, tiek ieškovui
buvo žinoma. Dėl to abiem 2009 m. sausio 25 d. preliminariosios sutarties
šalims tenka atsakomybė už sutarties neįvykdymą nustatytu terminu, ir kasacinio
teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo
sprendimas nepriteisti ieškovui iš atsakovo netesybų pagal šią sutartį yra
teisėtas ir pagrįstas.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų šioje byloje priteisimo
Pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su
procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 24,55 Lt tokių išlaidų.
Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, išlaidos į valstybės
biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies
3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Atsakovas prašo
priteisti iš kasatoriaus 1400 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant
atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinantį
dokumentą, todėl teisėjų kolegija tenkina šį atsakovo prašymą (CPK 93
straipsnio 1 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 27 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Priteisti iš
kasatoriaus M. D. atsakovui A. G. 1400
(vieną tūkstantį keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant
atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
Priteisti iš
kasatoriaus M. D. valstybei 24,55 Lt (dvidešimt keturis Lt
55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Zigmas
Levickis
Janina
Stripeikienė