Pirmosios instancijos teisėja J. L.
Civilinė byla Nr. 2A-1463-173/2012
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01353-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija 121.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui Z. B., trečiajam asmeniui I. B., dėl išlaikymo priteisimo,
Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
I. R. B. kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Z. B., trečiajam asmeniui I. B., dėl išlaikymo priteisimo ir prašė priteisti jai iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt per mėnesį mokymosi kolegijoje metu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.
Nurodė, kad mokosi Kauno kolegijoje, studijos mokamos, kainuoja 3200,00 Lt per metus, nepriklausomai nuo mokslo rezultatų, mokslas vyksta anglų kalba, taip pat egzaminai ir įskaitos, dėl to ir dėl nepatogaus studijų tvarkaraščio, ji negali įsidarbinti, negali praleisti paskaitų, nes tada tektų samdyti repetitorius, mokslas truks iki 2013 metų birželio mėnesio, ji pati gauna socialinę stipendiją 390,00 Lt, kurios neužtenka sumokėti už nuomojamą kambarį ir komunalinius mokesčius, pinigų duoda mama I. B., ir močiutė, dar gauna po 111,00 Lt iš atsakovo kaip išlaikymo skolą už ankstesnį laikotarpį. Mokslams reikia kopijuoti literatūrą, pirkti pratybas, važinėjimas miesto autobusais per mėnesį jai kaip studentei kainuoja 16,00 Lt, grįžti namo per mėnesį išleidžia 68,00 Lt per mėnesį, mama įdeda maisto.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo Z. B. ieškovei R. B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Lt, mokamomis kas mėnesį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki R. B. mokysis Kauno kolegijoje dieniniame skyriuje nuosekliuose nuolatinėse studijose valstybės nefinansuojamoje vietoje, iki mokslo baigimo 2013 m. birželio 30 d.
Teismas nurodė, kad ieškovei yra reikalingas maistas, higienos priemonės, rūbai, avalynė, būstas, kurio ji pati neturi, mokymosi priemonės. Padarė išvadą, kad jos teismui nurodyti poreikiai, atsižvelgiant į jos amžių, į sveikatos būklę, gyvenimo lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą ekonominį lygį šalyje, yra visiškai pagrįsti ir reikalingi. Nusprendė, kad ieškovė negali savarankiškai, be tėvų ir valstybės pagalbos įgyti pirmąją profesiją, o dėl mokslo programos negali dirbti, be to neturi tam reikiamos kvalifikacijos. Pažymėjo, kad ieškovės motina yra dirbantis asmuo, tačiau jos gaunamas uždarbis pinigine išraiška yra analogiškas, net kiek mažesnis nei atsakovo gaunamos pajamos. Akcentavo, kad I. B. ir Z. B. dar turi du nepilnamečius vaikus, kurie nuolat gyvena su I. B., Z. B. teikia vaikams išlaikymą ir turi dėl to įsiskolinimų, tačiau tų pajamų negalima prilyginti I. B. gaunamoms pajamoms, jos yra mokamos nepilnamečiams vaikams. Z. B. taip pat moka 110,00 Lt per mėnesį išlaikymo skolos R. B. už ankstesnius laikotarpius. Nusprendė, kad I. B. turi žymiai daugiau išlaidų, susijusiu su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir pagalba studijuojančiai dukrai R. B., tų išlaidų mastą ne visada galima numatyti iš anksto. Pažymėjo, kad dėl to, jog I. B. viena remia studijuojančią dukrą R. B., nukenčia kitų dviejų nepilnamečių vaikų interesai. Z. B. padėtis yra sunkesnė tuo, kad jis yra neįgalus. Teismas, atsižvelgdamas į R. B. šeimos turtinę padėtį, jos abiejų tėvų turtinę padėtį, kitų dviejų nepilnamečių vaikų turtinę padėtį, iš atsakovo Z. B. priteisė išlaikymą R. B. ir nustatė 150 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas Z. B. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti R. B. ieškinį.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantas nurodė, kad jo materialinė padėtis yra sunki ir išlaikymo teikti negali, nes pats yra valstybės išlaikomas. Pažymėjo, kad dėl silpnų akių yra neįgalus, jo darbingumo lygis 15 procentų, jam reikalingas pašalinis asmuo, kuris teiktų nuolatinę priežiūrą, už tai reikia mokėti 306 litus, kurie skirti priežiūros išlaidų tikslinei kompensacijai. Akcentavo, kad gauna 762,95 litų invalidumo pensiją ir pagal vykdomuosius raštus išskaičius skolas, jam lieka 50 % pensijos, t. y. 381,148 litų. Mano, kad ieškovės tvirtinimas, kad atsakovas turi didesnes negu jos motinos, trečiojo asmens, pajamos yra netiesa.
2. Apelianto nuomone, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. yra nepagrįstas, kadangi sutinkamai su LR CK 3.200 str. išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas tik nepilnamečiams vaikams.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 330 str.).
Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Įstatymų leidėjui apsisprendus įstatymu įtvirtinti tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosiose mokyklose, negalima paneigti kurių nors Konstitucijos ginamų ir saugomų tėvų teisių (inter alia nuosavybės teisės) bei teisėtų interesų, kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d.nutartis civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį. Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d.nutartis civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Z. B. dar turi du nepilnamečius vaikus, kurie nuolat gyvena su I. B., jis teikia vaikams išlaikymą ir turi dėl to įsiskolinimų, taip pat moka 110,00 Lt per mėnesį išlaikymo skolos R. B. už ankstesnius laikotarpius. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas Z. B. šiuo metu nedirba, yra invalidas ir jam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis nuo 2005 m. spalio 18 d. iki senatvės pensijos (22-25 b. l.). Konstatuotina, kad dėl neįgalumo Z. B. pačiam yra reikalinga parama, kurią jam teikia valstybė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas už 2010 m. gavo 1398,67 Lt tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės naudmenų ir pasėlių plotus (7 b. l.). Padalinus šią sumą vienam mėnesiui gauname 116,50 Lt. Pažymėtina, kad iš šios sumos atėmus 110,00 Lt per mėnesį išlaikymo skolą R. B. už ankstesnius laikotarpius, kurią moka atsakovas, jo pajamos ne iš valstybės skiriamos socialinės paramos, sudaro apie 6 Lt. Be to, pažymėtina, kad pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 0039/11/00564, kurio išskaitoma suma viso yra 4563,59 Lt, iš atsakovo kiekvieną mėnesį nuo 2011-10-28 yra daromos išskaitos iš jo gaunamų socialinių išmokų (20 b. l.). Teismo nuomone, tokios pajamos akivaizdžiai nėra pakankamos, kad atsakovas galėtų teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai. Ieškovė yra sveika, gali dirbti laisvu nuo studijų metu, tačiau jokių duomenų, kad būtų kreipusis į Darbo biržą nepateikė, todėl darytina išvada, kad ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių pati pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Teismas konstatuoja, kad išlaikymo priteisimas iš atsakovo prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo praktikai, nes Z. B. neturi galimybių išlaikymui teikti, o išlaikymo teikimas iš esmės pablogintų paramą teikiančio neįgalaus tėvo turtinę padėtį.
Kadangi teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir šalių pateiktus argumentus, daro priešingas išvadas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tai apskųstasis teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
I. R. B. ieškinį atmesti.
Teisėjas Leonas Jachimavičius