VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jorausta“ nemokumo administratorės Jurgitos Dilės prieštaravimus dėl uždarosios akcinės bendrovės „Jorausta“ kreditorinio reikalavimo,

n u s t a t ė :

1.        Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jorausta“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskirta Jurgita Dilė. Nutartis įsiteisėjo 2024-01-22.

2.        Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. nutartimis.

3.         Nemokumo administratorė prašo netvirtinti A. D. 1 936,00 Eur dydžio reikalavimo UAB „Jorausta“ bankroto byloje. Nurodo, kad 2022-10-24 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 10180 UAB „Jorausta“ pardavė, o A. D. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini). 2022-10-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10180 punkte Nr. 11.7 nurodyta, kad „Pardavėjo pripažintus statybos ar įrengimo darbų trūkumus Pardavėjas įsipareigoja pašalinti pagal Šalių suderintą statybos darbų trūkumų pašalinimo grafiką. Jeigu Pardavėjas delsia šalinti statybos darbų trūkumus, Pirkėjas įgyja teisę savo lėšomis juos pašalinti, tokiu atveju Pardavėjas įsipareigoja per 30 kalendorinių dienų šias išlaidas kompensuoti pagal Pirkėjo pateiktą sąskaitą.“ Kreditorius kartu su prašymu patvirtinti reikalavimą pateikia preliminarią statybos darbų trūkumų šalinimo sąmatą, parengtą UAB „Sada LT“, įm. k. 305393457, kas reiškia, kad Kreditorius tokių išlaidų dar nėra patyręs. Kreditoriaus prašyme patvirtinti reikalavimą yra nurodytos būsimos išlaidos, kurias Kreditorius patirs ateityje. Taigi, Kreditorius iš esmės reikalauja būsimų išlaidų padengimo, tačiau realiai patirtos išlaidos paaiškės tik faktiškai pašalinus statybos trūkumus.

4.         A. D. atsiliepime į nemokumo administratorės prieštaravimus prašo BUAB „Jorausta“ pareikštą kreditoriaus 1 936,00 Eur reikalavimą tvirtinti. Atsiliepime nurodo, kad kreditorius kaip turto pirkėjas jau sumokėjo atsakovui (pardavėjui) visą turto pirkimo kainą – 162 900 Eur, tačiau negavo tokios kokybės turto, kuris buvo aptartas šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Dėl turto trūkumų tarp šalių ginčo nėra – 2022-10-17 sudarytame turto priėmimo-perdavimo akte šalys sutarė dėl trūkumų. Per paminėtame akte nustatytus trūkumų pašalinimo terminus, trūkumai pašalinti nebuvo. CK 6.249 str. 5 d. reglamentuoja, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Konkrečiu atveju atsakovui, praleidusiam sutartimi nustatytą darbų atlikimo ir trūkumų pašalinimo terminą, tenka atsakomybė atlyginti nuostolius tokio dydžio, kokio jie yra ieškinio pareiškimo dieną. Teismui pateiktoje UAB „SADA LT“ sąmatoje yra numatyti tik tie trūkumų šalinimo darbai, dėl kurių nėra kreditoriaus ir atsakovo ginčo, ir kurie aptarti jau paminėtame turto priėmimo-perdavimo akte. Priešingu atveju, t. y. priėmus atsakovo poziciją, kreditoriui tektų nepagrįsta dvigubų išlaidų našta, t. y. kreditorius turėtų antrą kartą mokėti už darbus, už kuriuos atsakovui jau yra sumokėjęs.

        Nemokumo administratorės prieštaravimai netenkinami. A. D. prašymas dėl 1936 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkinamas.

5.         Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

6.        Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

7.         Pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Iš pradžių kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teismui teikti tvirtinti kaip neginčijamus tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

8.         Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Jorausta“ ir A. D. sudarė 2022-10-24 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10180, pagal kurią UAB „Jorausta“ pardavė, o . D. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) už 162 900 Eur. Į bylą pateiktas 2022-10-17 šalių sudarytas turto priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo UAB „Jorausta“ ir A. D. susitarė, kad objekte nėra matomų trūkumų/defektų, išskyrus: 1) nepravestas elektros kabelis lietvamzdžio šildymui nuo apšalimo; 2) nesutvarkytas gerbūvis, ne iki galo įrengta nuogrinda, nepasėta veja (su pastaba, kad veja bus pasėta pavasarį); 3) nepakeistos fasado (prie įėjimo) medinės dailylentės su defektais (skilusios, sulūžusios); 4) įėjimo laiptakio trinkelės sudėtos nelygiai, pripjovus fasado dailylentes trinkelės turi prieiti prie cokolio; 5) neįrengtos grotelės kojų valymui (pagal projektą); 6) nesutvarkytas cokolio pažeidimas, nenuvalytas cokolio paviršius nuo žemių purvo; 7) nenuvalyti langai, durys; 8) nepateiktos inžinerinių tinklų, tame tarpe drenažo išpildomosios, grindinio šildymo sistemos nuotraukos; 9) neišvalyta buitinių nuotekų kanalizacijos vamzdynas (užneštas smėliu, peržiūrėti šulinius). Šiame akte nurodyta, kad darbai bus atlikti iki 2022-11-15, išskyrus 8 punktą, kuriame nurodyti darbai bus atlikti iki 2023-02-28. Šis aktas pasirašytas A. D. ir UAB „Mircon“ statybų vadovo bei nurodyta, kad suderinta su UAB „Jorausta“ vadove.

9.         A. D., prašydamas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą 1 936,00 Eur sumai pateikė UAB „SADA LT“ 2023-11-08 parengtą darbų pasiūlymą-sąmatą, kurioje nurodyti objekto (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. darbai 1936 Eur sumai. Kreditorius nurodo, kad nurodyti tik tie trūkumų šalinimo darbai, dėl kurių nėra kreditoriaus ir atsakovo ginčo, ir kurie aptarti turto priėmimo-perdavimo akte. 

10. Nemokumo administratorė nesutinka su A. D. pareikštu kreditoriniu reikalavimu, nes šalių sudarytoje 2022-10-24 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10180 punkte Nr. 11.7 nurodyta, kad Pardavėjo pripažintus statybos ar įrengimo darbų trūkumus Pardavėjas įsipareigoja pašalinti pagal Šalių suderintą statybos darbų trūkumų pašalinimo grafiką. Jeigu Pardavėjas delsia šalinti statybos darbų trūkumus, Pirkėjas įgyja teisę savo lėšomis juos pašalinti, tokiu atveju Pardavėjas įsipareigoja per 30 kalendorinių dienų šias išlaidas kompensuoti pagal Pirkėjo pateiktą sąskaitą. Nemokumo administratorės vertinimu, kreditoriaus prašyme patvirtinti reikalavimą yra nurodytos būsimos išlaidos, kurias kreditorius patirs ateityje ir realiai patirtos išlaidos paaiškės tik faktiškai pašalinus statybos trūkumus. 

11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 21 punktą).

12. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 23 punktą). Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 straipsnis).

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditoriui parduotas nekilnojamasis turtas turi trūkumų. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2022-10-17 šalių sudarytame turto priėmimo-perdavimo akte šalių numatytu terminu trūkumai nebuvo pašalinti.

14. Nesutiktina su nemokumo administratore, kad A. D. nėra patyręs turto defektų šalinimo trūkumų, o pateikęs tik šių darbų sąmatą, todėl neturi reikalavimo teisės UAB „Jorausta“. Pabrėžtina, jog civilinė atsakomybė gali būti taikoma už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Taigi šių normų pagrindinis tikslas – atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, atsižvelgiant į protingus bei įmanomus būdus jos dydžiui apskaičiuoti ir įvertinti. Sisteminis CK 6.249 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimas suteikia nukentėjusiam asmeniui teisę reikalauti su parduoto daikto trūkumu susijusių būsimų išlaidų atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-574-230/2019). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

15. Nagrinėjamu atveju pirkėjas pasirinko teisių gynimo būdą, susijusį su būsimų nuostolių atlyginimu. Kreditoriaus pasirinktas teisių gynimo būdas laikytinas tinkamu ir pagrįstu, kadangi kreditorius, įsigydamas nuosavybės teise butą, turėjo lūkesčių įgytą tinkamą ir sutarties reikalavimus atitinkantį būstą, todėl reikalavimas atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas yra adekvatus ir proporcingas pardavėjo prievolių dėl daikto kokybės užtikrinimo pažeidimo mastui. Kreditorius taip pat pateikė duomenis apie tai, kad reikalinga suma žalai kompensuoti sudaro 1936 Eur. Iš pateiktos UAB „SADA LT“ sąmatos matyti, kad įtraukti darbai yra susiję su kreditoriaus iš UAB „Jorausta“ įsigytu nekilnojamuoju turtu ir šalių patvirtintu priėmimo perdavimo aktu, kuriame nurodyti reikalingi darbai trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, kreditoriaus pateikti įrodymai, pagrindžiantys jo būsimų nuostolių dydį, pakankami. Nemokumo administratorė juos paneigiančių įrodymų, pvz., kad galimas ir pigesnis tokių trūkumų ištaisymas, nepateikė.

16. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad A. D. 1 936 Eur kreditorinis reikalavimas pagrįstas, todėl prašymas įtraukti jį su šia reikalavimo suma tenkinamas.