Administracinė byla Nr. eA-1287-968/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03767-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 9.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 21S29899
(toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą
Nr. 6K-1114 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). ISIS grupuotė nuolatos vykdo teroro išpuolius prieš (duomenys neskelbtini) bendruomenės žmones. Pareiškėja bijo ISIS susidorojimo, jaučiasi nesaugi. Nepaisant to, atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjai pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.
2.2. Tam, kad religinei mažumai priklausantis asmuo jaustųsi persekiojamas ir jam grėstų persekiojimo rizika, nėra privalu, kad jis konkrečiai (pvz., vardu ir pavarde) įvardytų persekiotoją. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra susidūrę su prievarta ir genocidu, taip pat į tai, kad iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi (duomenys neskelbtini) apsaugos sistema, nėra kuriama tolerantiška ir pagarba religinėms mažumoms grindžiama socialinė-kultūrinė aplinka. Tai atsiliepia ir visapusiškam (duomenys neskelbtini) gyvenimui (duomenys neskelbtini), kai būtent religiniais motyvais jiems sunku įsidarbinti, jie patiria diskriminaciją (tiesioginę ir netiesioginę), vis dar gali susidurti ir su smurtiniais, tame tarpe – beatodairiško smurto – veiksmais, nes ISIS vis dar gan aktyviai veikia ir kontroliuoja pogrindinę veiklą (duomenys neskelbtini), rengia išpuolius. Be to, aplinkybė, kad pareiškėja yra moteris, taip pat yra padidintos rizikos veiksnys, keliantis grėsmę pareiškėjai jos kilmės šalyje.
2.3. Tiek pareiškėjos tėvai, tiek sužadėtinis gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl jie apsaugoti pareiškėjos nuo ISIS veiksmų, net ir norėdami, negali. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) gyveno be jokios vyriškos atramos. Kadangi tiek jos tėvai, tiek sužadėtinis gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėja priklauso vienišų moterų kategorijai, kurioms, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, kyla padidinta rizika.
2.4. Nors ISIS nevaldo teritorijos, jie kontroliuoja pogrindinius tinklus. 2020 m. ISIS veikla (duomenys neskelbtini) suaktyvėjo. ISIS atakavo (duomenys neskelbtini) bei šių genčių lyderius; degino kaimus, naikino kultivuojamas žemes, žudė laikomus gyvulius, taip pat žudė gyventojus, juos grobė. Atakos taip pat buvo nukreiptos į (duomenys neskelbtini) valstybę ir jos institucijas. ISIS siekia įbauginti civilius, sukiršinti civilius ir valstybę. Ši informacija turėjo būti įvertinta, kadangi pogrindinių tinklų kontroliavimas ir atakų rengimas išlieka rimta ir realia grėsme, dėl kurios pareiškėja gali patirti didelę žalą, smurtą. Atsakovas nepagrįstai nesuteikė jai papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
2.5. Vertinant baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje. Asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Būtent (duomenys neskelbtini), kaip visuomenės grupė, susidūrė su persekiojimu, smurtu, diskriminacija. Net jei ir pareiškėja nebūtų iki šiol susidūrusi su persekiojimu, nereiškia, kad ji jo negali patirti.
2.6. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, teikė visokeriopą pagalbą, jos pasakojimas visiškai suderinamas su kilmės valstybės informacija, ji nėra padariusi tvarkos ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laikotarpį. Pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedina siekio apsisaugoti nuo gresiančio persekiojimo. Atsakovas turėjo atsakingai, adekvačiai ir proporcingai įvertinti priimamų sprendimų pasekmes.
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Dėl to padaryta išvada, kad pareiškėjos deklaruojama baimė vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio, ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytoja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.
3.2. Aplinkybės, kurias nurodė pareiškėja, siekiant įrodyti tarptautinės apsaugos poreikį ((duomenys neskelbtini) tikėjimas, tariamai neturi vyro palaikymo), neįrodo, kad kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių kiltų reali grėsmė ar pareiškėja būtų persekiojama. Konkrečių ir individualių patirtos diskriminacijos apraiškų ar grėsmių neįvardino, kas suponuoja, kad pareiškėja asmeniškai nėra susidūrusi su realia persekiojimo grėsme ir diskriminacija. Įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė, Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėja neįrodė individualių, su pareiškėjos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) atstovams bet kada gali kilti grėsmė, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
3.3. Tyrimo metu nenustatytos ir pareiškėja neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjai dėl jos asmeninių savybių (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą. Tuo tarpu 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Migracijos departamentas turėjo pagrindą remtis vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš EPPB tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas. Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šių aplinkybių pareiškėja nepaneigė.
3.4. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad pareiškėja yra persekiojama, diskriminuojama, kad dėl jos individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodo ir savo skunde. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėja nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios, anot EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Ji gyveno kartu su savo seneliu, nedirbo, ji nėra viešas ar žinomas asmuo, taip pat nėra viešai pasisakiusi. Pareiškėja yra susižadėjusi, vadinasi ji nepriklauso vienišų moterų, kurių padėtis (duomenys neskelbtini) visuomenėje yra ypač sudėtinga (dėl visuomenės smerkimo ar ekonominių sunkumų), kategorijai. Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, kad senelis pareiškėją skriaudė, neleido lankyti mokyklos ir pan. Šių duomenų ji nepateikė nei tyrimo metu, nei skunde. Jeigu jos senelis būtų naudojęs fizinį ar psichologinį smurtą bei būtų suvaržęs jos laisvę, pareiškėja nebūtų galėjusi išvykti iš šalies, tuo labiau ne vieną kartą, taip pat, jeigu ji jaustų grėsmę iš savo senelio, sugebėjusi išvykti, ji negrįžtų atgal į senelio namus ir vėl nemėgintų patekti į Europą (teisėtais ar neteisėtais būdais).
3.5. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, kad, atsisakius suteikti užsienietei prieglobstį, vengdama grąžinimo ji gali pasislėpti. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėja nori savanoriškai grįžti, ji gali kreiptis į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą, t. y. jei pareiškėja pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.
3.6. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio ir yra proporcingas.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir: pakeitė Migracijos departamento sprendimo 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė Migracijos departamento sprendimo 3 punktą, įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.
5. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:
5.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai 2021 m. liepos 26 d. sulaikė nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną kirtusią pareiškėją. Ji neturėjo asmens dokumentų.
5.2. Apklausos metu 2021 m. rugsėjo 24 d. pareiškėja nurodė, kad prieš kelerius metus iš (duomenys neskelbtini) išvyko jos tėvai, keturi broliai ir šešios seserys. Šiuo metu jie gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvas jos nepasiėmė, nes ji tuo metu buvo nepilnametė. Jis liepė jai prižiūrėti senelį, tėvo tėvą, kuris yra senas ir ligotas. Prieglobsčio prašytoja yra (duomenys neskelbtini). Teigė, kad senelis ją skriaudė, mušė, neleido į mokyklą, bendrauti su draugais, laikė uždarytą namuose. Į (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavęs vaikinas iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jis jai padovanojo žiedą, o tai pagal (duomenys neskelbtini) papročius reiškia, kad vaikinas jai pasipiršo. Jis nespėjo surengti vestuvių. Sakė, kad kai ji atvyks į Europą, tai jis ves ją. Nurodė, kad ketverius metus ji teisėtais ir neteisėtais būdais bandė patekti į Europą. Kelis kartus kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovybę, tačiau vizos negavo. Bandė per (duomenys neskelbtini) nelegaliai patekti į Europą – nepavyko. Kai sužinojo, kad atsidarė naujas maršrutas per (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, iš karto juo pasinaudojo. Iš (duomenys neskelbtini) ji atskrido į (duomenys neskelbtini), sėdo į taksi, atvažiavo prie Lietuvos-(duomenys neskelbtini) sienos ir nelegaliai ją perėjo. Ją sulaikė Lietuvos pasieniečiai. Ji prašė, kad Lietuva nesiųstų jos į (duomenys neskelbtini) pas tėvus ir negrąžintų į (duomenys neskelbtini) pas senelį, nes jos tėvai ir senelis yra labai griežti, kontroliuos jos gyvenimą ir neleis jai bendrauti su žmonėmis, apribos jos teises. Be to, ISIS kovotojai persekioja (duomenys neskelbtini). Ji sakė, kad nori teisių, saugumo ir susitikti bei būti su vaikinu. Prašė jai leisti susivienyti su juo.
5.3. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Migracijos departamento sprendimo, pareiškėjos skundą atmetė.
6. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Iš pareiškėjos apklausos metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja baiminasi grįžti į kilmės valstybę, nes (duomenys neskelbtini) yra nesaugu (duomenys neskelbtini) išpažįstantiems gyventojams. Nors pareiškėja taip pat nurodė, kad jai ir jos šeimai niekas negrasino, tačiau pareiškėja gyveno baimėje, nes išpuoliai gali atsinaujinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja bendrais bruožais grindė savo persekiojimo tikimybę, iš esmės nepagrįsdama individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę buvo grindžiama tik pačios pareiškėjos subjektyviomis prielaidomis dėl jos galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjos šiuo aspektu nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamai, Migracijos departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Pareiškėjos pasakojimas, teismo teigimu, yra per daugiau abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjai kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Be to, pareiškėja pati nurodė, kad jai pavojus kyla dėl bendros situacijos valstybėje, susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančiais tautiečiais.
7. Teismas pažymėjo, kad įvertinus pareiškėjos pasakojimą apie (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojimą nors ir yra tikimybė, kad pareiškėja teoriškai galėtų susidurti su ISIS, persekiojančia (duomenys neskelbtini) tikėjimo asmenis, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ši tikimybė siejama su šiuo metu vykstančiu sistemingu (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų diskriminavimu, ar asmeniškai su pareiškėja. Šią išvadą teismas darė atsižvelgęs į pareiškėjos argumentus, kad ji savo baimę grįžti į kilmės valstybę siejo su kolektyvine grėsme, pareiškėjos baimė yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio, o veiksmai, su kuriais ji tariamai gali susidurti grįžusi į kilmės valstybę, nėra individualizuoti (pareiškėjai ir jos šeimos nariams niekas negrasino). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta iš Migracijos departamento surinktos medžiagos, ISIS, nors ir kontroliavo didelę (duomenys neskelbtini) teritoriją, tačiau 2017 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas jų pralaimėjimas. Nors 2020 m. ISIS vėl įgijo daugiau laisvės veikti, tačiau siekė įsitvirtinti daugiau slėniuose, kalnuose, dykumose. 2019–2020 metais jų veikla apibūdinama daugiau kaip atsitiktinė. Pareiškėja gyveno provincijoje, kurioje ISIS nevaldo teritorijos ir šios teritorijos padėtis vertinama kaip „stabili“. Iš JAV valstybės departamento 2021 m. ataskaitos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenė, kaip religinė grupė, pripažinta įstatymu ir užregistruota vyriausybėje, todėl turi juridines teises. Nuo
2017 m. (duomenys neskelbtini) teritorijose veikia Tarptautinė migracijos organizacija bei Jungtinių tautų vystymosi programos atstovybė, kurios (duomenys neskelbtini) bendruomenei teikia humanitarinę pagalbą. Šalyje veikia programos, kuriomis siekiama padėti nukentėjusiems (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) moterims padedama integruotis į darbą, mokslą. Be to, kaip nustatyta iš surinktos medžiagos, iš tarptautinių šaltinių, pareiškėja nėra priskiriama prie moterų, kurios susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Pareiškėja gyveno su seneliu, ji nėra viešas asmuo. Remiantis nustatytų aplinkybių visuma, taip pat tuo, kad pareiškėja atvyko iš gubernijos, kurioje ISIS nevaldo teritorijos, Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai gresia pavojus dėl beatodariško smurto kilmės valstybėje. Pareiškėjos nurodomos jos galimo persekiojimo aplinkybės nėra individualaus pobūdžio, todėl teismas vertino, kad nėra susijusios nei su viena Įstatymo 86 straipsnyje nurodyta sąlyga. Atitinkamai Migracijos departamentas pagrįstai neturėjo teisinio pagrindo remtis vien tik pareiškėjos teiginiais ir įrodytomis pripažinti pareiškėjos nurodomas aplinkybes. Be to, pareiškėja taip pat nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jos kilmės šalyje, jai aktualiame regione, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą.
8. Atsižvelgiant į Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį gyvenamojoje teritorijoje, kurioje gyveno pareiškėja, taip pat neįrodžius, kad prieš ją buvo panaudoti smurto veiksmai ar kad jai grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės bei į tai, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjos išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja taip pat neįrodė Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jai galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Teismas laikė, kad atsakovas atliko išsamų ir tinkamą tiek pareiškėjos nurodytų aplinkybių, tiek situacijos pareiškėjos kilmės šalyje vertinimą.
9. Vertindamas aplinkybę, kad atsakovas nenustatė pareiškėjai termino savanoriškai išvykti, teismas nurodė, kad pareiškėjai taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
10. Pasisakydamas dėl argumentų, kad pareiškėja nori susijungti su sužadėtiniu, gyvenančiu kitoje valstybėje narėje, teismas nurodė, jog šie pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs, pareiškėja nepateikė tikslių duomenų, kad kitoje valstybėje narėje gyvena jos sužadėtinis, nei jokių duomenų, įrodančių, kad ji negali susituokti su savo sužadėtiniu Šengeno erdvei nepriklausančių valstybių teritorijoje (pvz., savo kilmės valstybėje ar kitoje valstybėje, kur pareiškėja turi teisę gyventi). Jeigu kita Šengeno valstybė išduotų pareiškėjai leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje būtų atšaukiamas. Pareiškėjai pageidaujant vykti į konkrečią šalį, būtent ši valstybė, įvertinusi visą informaciją, atlikusi tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuotas procedūras, priimtų sprendimą dėl leidimo ar vizos išdavimo. Tai patvirtina, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai kreiptis dėl ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi kitoje Šengeno erdvės valstybėje narėje išdavimo (pvz., šeimos susijungimo pagrindu). Pareiškėja duomenų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl leidimo gyventi ar vizos konkrečioje valstybėje išdavimo, nepateikė, todėl nėra jokių įrodymų, kad ji turi teisėtą tikslą vykti į Šengeno erdvę, o jos nurodyti pageidavimai susijungti su kitoje valstybėje narėje esančiu (neįvardintu) asmeniu, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.
11. Teismas nesutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė bei adekvati jos padarytam pažeidimui. Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Todėl teismas, be kita ko, pakeitė skundžiamo Migracijos sprendimo dalį, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti visa apimtimi.
13. Pareiškėja pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir pažymi, kad:
13.1. Teismas netinkamai vertino pareiškėjos pasakojimą ir padarė nepagrįstas išvadas. Atsakovo teiginiai, kad pareiškėja turi vyriško palaikymo tinklą yra ne tik, kad nepagrįsti, bet ir iš esmės prieštarauja pačios pareiškėjos apklausos metu išreikštiems teiginiams. Pareiškėja apklausos metu aiškiai nurodė, jog senelis ją skriaudė, mušė, neleido eiti į mokyklą, bendrauti su draugais, laikė uždaryta namuose. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad tiek tėvas, tiek sužadėtinis gyvena (duomenys neskelbtini). Todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie vyriško palaikymo tinklą. Taip pat nepagrįstas atsakovo teiginys, jog pareiškėja nepriklauso vienišų moterų kategorijai, kurių padėtis yra labai sudėtinga, pareiškėjos sužadėtinis ir tėvai negali apsaugoti pareiškėjos nuo ISIS veiksmų. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) gyveno be jokios vyriškos atramos. Kadangi tiek jos tėvai, tiek sužadėtinis gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėja priklauso vienišų moterų kategorijai, kurioms, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, kyla padidinta rizika.
13.2. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad ISIS grėsmė (duomenys neskelbtini) yra išnykusi, kadangi ISIS įtaka (duomenys neskelbtini) yra tik sumažėjusi, o ne išnykusi. Naujesni duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. ISIS sustiprėjo ir kontroliuoja pogrindinius tinklus, vykdo išpuolius. Taigi, atsakovas vadovavosi tik duomenimis, kurie palaiko nuomonę dėl prieglobsčio nesuteikimo ir visiškai neįvertino to, kad naujesnė informacija patvirtina išaugusią grėsmę (duomenys neskelbtini).
13.3. Skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja yra užaugusi (duomenys neskelbtini), pažįstama su vietiniais papročiais, kultūra nepaneigia pareiškėjai kaip moteriai – (duomenys neskelbtini) – kylančios grėsmės. Priešingai, tai tik įrodo, jog pareiškėja, puikiai išmanydama vietos papročius, objektyviai suvokia jai kilmės šalyje kylančią grėsmę. Tai, kad pareiškėja, kaip nurodo atsakovas, yra darbingo amžiaus, nepaneigia jai dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei kylančios realios grėsmės. Tuo tarpu aukščiau nurodytos aplinkybės apie (duomenys neskelbtini) esančią grėsmę (duomenys neskelbtini), o juo labiau moterims, paneigia teiginius apie pareiškėjos galimybę saugiai dirbti ir gyventi (duomenys neskelbtini).
13.4. Atsakovas surinko duomenis apie ISIS, tačiau nesurinko jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) visuomenės ir skirtingų jų grupių požiūrį į (duomenys neskelbtini), tolerancijos ir priėmimo lygmenį, todėl laikytina, kad ne visi pareiškėjos nurodyti motyvai buvo ištirti, išnagrinėti, surinkta ne visa aktuali kilmės valstybės informacija dėl priklausymo religinei mažumai, kurios atžvilgiu buvo naudojama intensyvi prievarta, vyko genocidas, kuri (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojama, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi ir pareiškėjos teiginiai ir nuogąstavimai dėl saugumo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu atliekami veiksmai, kurie gali būti prilyginami kankinimui ir žmogaus orumo negerbimui, žiauriam elgesiui, kas sąlygoja papildomos apsaugos suteikimo poreikį.
13.5. Be to, kritiškai vertintina sprendimo dalis nesuteikti pareiškėjai papildomos apsaugos pagrindu. Teismas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), t. y. kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, rėmėsi iš esmės EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, pareiškėja gyveno gubernijoje, kurioje vyksta beatodairiškas smurtas.
13.6. Taigi, pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.
14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, užsienietės deklaruojama baimė vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Taip pat šiuo atveju nebuvo pagrindo pareiškėjai suteikti papildomą apsaugą.
14.2. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o ISIS, kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Duomenų?, pagrindžiančių? prielaida?, kad kilmės valstybe? negalėtų? ar nenorėtu? suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencine?mis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėja nepateikė.
14.3. Šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgiant į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, kad jos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
14.4. Nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą buvo įvertinta būtent pareiškėjos individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu pagrįstai nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moteris.
14.5. Atsakovo įsitikinimu, jis atliko tinkamą tyrimą, o pareiškėjos argumentai yra hipotetinio pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais įrodymais. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 21S29899 ir Komisijos 2021 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 6K-1114 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad teismas nepagrįstai apsiribojo tik atsakovo pateiktais argumentais, tačiau pareiškėjos paaiškinimų tinkamai neįvertino, atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai.
17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
18. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.
19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
20. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
21. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
22. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
23. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
24. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).
25. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
26. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.
27. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
28. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) moterų, (duomenys neskelbtini) padėtis yra bloga, pareiškėjai reikėjo prižiūrėti senelį, kuris ją skriaudė, mušė, neleido į mokyklą.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjai nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamais dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, ko pasėkoje jiems galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus, kuriais ji grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apklausų metu duotus paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad jie yra nenuoseklūs bei nepatvirtina, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų persekiojimas iš valstybės institucijų.
30. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad jos tėvai išvažiavo iš kilmės valstybės, pareiškėjos kartu pasiimti negalėjo, nes ji turėjo prižiūrėti senelį. Tačiau vėliau apklausos metu pareiškėja nurodė, kad tėvai jos negalėjo pasiimti, kadangi ji tuo metu buvo nepilnametė. Nurodė, kad daug kartų bandė kreiptis dėl vizos į (duomenys neskelbtini), buvo pati nuvykusi į (duomenys neskelbtini) ambasadą. Atsakydama į klausimą, kaip senelis žiūrėjo į dažnus išvykimus į kitą miestą, pareiškėja nurodė, kad „Aš išsinuomojau mašiną ir vykau į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra labai toli nuo mūsų“. Be to, nurodė, kad daug kartų bandė atvykti į Europą teisėtai, tačiau jai nepavykdavo. Taip pat, nors teigė, kad senelis neleisdavo jai „eiti su žmonėmis, draugais“, tačiau paklausta, kaip senelis leido išsinuomoti automobilį ir išvykti į kitą miestą vizai gauti, pareiškėja nurodė, kad „Aš gražiau su juo pakalbėjau ir įtikinau“. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad senelis teigė, kad pareiškėjos tėvas, broliai jai kažką blogo padarys. Pareiškėja patikslino, kad senelis neturėjo kantrybės, buvo sergantis, (duomenys neskelbtini) metų žmogus, o su tėvais, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), pareiškėja palaiko ryšį, tačiau pats vykti nenori, nes jie „nesielgia su manimi maloniai <...>. Mano šeima ten nuvyko teisėtai, o aš atvykau neteisėtai ir todėl nenoriu pridaryti jiems problemų. Antras dalykas – mano tėvas turi įsitikinimus, susijusius su religija ir tie įsitikinimai man nepatinka, aš tiesiog noriu gyventi laisvai“. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos vaikinas finansavo pareiškėjos kelionę į Lietuvą, jis taip pat padėjo organizuoti kelionę į (duomenys neskelbtini). Paklausta, dėl kokių priežasčių pareiškėja išvyko iš (duomenys neskelbtini), nurodė, kad „Priežastis yra ta, kad aš neturėjau laisvės ir mano vaikinas yra Europoje, ir norėjau išvykti jį pasiekti“. Paklausta, kas jai grėstų, jeigu ji grįžtų į kilmės valstybę, pareiškėja nurodė, kad „Aš nenoriu grįžti į (duomenys neskelbtini), aš noriu pasiekti savo draugą“.
31. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėja apklausos metu persekiojimo kilmės valstybėje, didžiąja dalimi, nesiejo su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais (teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos išvykimo iš kilmės valstybės motyvai (kad ji norėjo gyventi su vaikinu, kad jos senelis buvo griežtas ir neleisdavo išeiti iš namų) nelaikytini „bėgimu“ nuo persekiojimo, nenoras grįžti tokiomis aplinkybėmis nelaikytinas „visiškai pagrįsta baime“ patirti persekiojimą, o jos individuali situacija nelemia tarptautinės apsaugos poreikio), tačiau atsakovui prašyme suteikti prieglobstį buvo nurodžiusi, kad jos kilmės šalyje ISIS grupuotė nuolat vykdo teroro išpuolius prieš (duomenys neskelbtini) bendruomenės žmones. Pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini), bijo ISIS susidorojimo, jaučiasi nesaugi (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vertindamas argumentus dėl (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, tačiau ne visi šio profilio asmenys susiduria su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta, individualiai vertinant persekiojimo rizikos tikimybę, reikėtų atsižvelgti į riziką didinančias aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad kilmės valstybė deda pastangas, siekdama pagerinti (duomenys neskelbtini) bendruomenės gyvenimą, nors patys (duomenys neskelbtini) yra nusivylę tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) ir netiki jų pažadais. Atsakovas nustatė, kad nuo 2017 m. ISIS aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas; pareiškėjos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančių faktoriumi, tą patvirtina ir pati pareiškėja, teigdama, kad (duomenys neskelbtini) jai niekas negresia. Taigi, Migracijos departamentas surinktos informacijos kontekste pagrįstai nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, iš esmės, konkrečių ir prieš ją nukreiptų neigiamų veiksnių (pavojų) iš grupuočių (duomenys neskelbtini), nepateikė, o atsakovas pažymėjo, kad informacijos apie kad, šiuo metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta. Taigi, atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl baimės grįžti į kilmės valstybę dėl galimo persekiojimo ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos baimė yra hipotetinio pobūdžio, tai paneigiančių aplinkybių (ar konkrečių ir individualizuotų aplinkybių, susijusių su būtent pareiškėjai, kaip (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje kilusia grėsme), pareiškėja nepateikė.
32. Vertindamas aplinkybes dėl papildomos apsaugos, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios, anot EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika. Ji gyveno kartu su savo seneliu, nedirbo, ji nėra viešas ar žinomas asmuo, taip pat nėra viešai pasisakiusi, ji yra susižadėjusi, be to, ji, tikėtina, turėjo vyriško palaikymo, kadangi ją rėmė tėvas ir vaikinas, kuris ruošiasi ją vesti. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidusi (duomenys neskelbtini), todėl pažįstą šalies papročius ir kultūrą, yra darbingo amžiaus moteris, gyveno kartu su seneliu, todėl nenustatytos aplinkybės, kad dėl kurių jai grėstų pavojus dėl beatodairiško smurto. Be to, pareiškėjos kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvai. Pareiškėja su šiomis aplinkybėmis nesutinka ir teigia, kad senelis ją skriaudė, draudė išeiti iš namų, o tiek jos tėvas, tiek vaikinas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jie apsaugoti nuo ISIS veiksmų jos negali. Tačiau teismas, įvertinęs, be kita ko, tiek pareiškėjos apklausos metu pateiktus išaiškinimus, tiek prašymą Migracijos departamentui suteikti prieglobstį, su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka – pareiškėja apklausos metu pati nurodė, kad ji galėdavo išsinuomoti automobilį, važiuodavo į kitą miestą prašymą suteikti vizą pateikti, be to, konkrečiai nenurodė aplinkybių, kaip senelis jai draudė susitikti su draugais, paminėtos aplinkybės dėl kelionių į kitą miestą kontekste. Be to, nors senelis, kaip pati nurodė pareiškėja, grasino, kad pareiškėjos tėvas ir brolis jai padarys kažką blogo, tačiau pareiškėja paaiškino, kad su šeima bendrauja, tačiau nenori su jais gyventi dėl to, kad jie „nesielgia su manimi maloniai“, taip pat dėl religinių tėvo įsitikinimų. Savo ruožtu aplinkybę, kad vaikinas negalėjo jai padėti, kadangi gyvena Europoje, paneigia pareiškėjos teiginiai, kad tiek keliones į kitą miestą, tiek kelionę į Lietuvą padėjo suorganizuoti jos vaikinas. Be to, šios aplinkybės buvo vertinamos dėl pareiškėjos pažeidžiamumo, o bendrą (duomenys neskelbtini) situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje atsakovas vertino atskirai, t. y. atskirai vertino (duomenys neskelbtini) galimą persekiojimą. Akcentuotina, kad konkrečių ir individualizuotų situacijų, kai pareiškėja galėjo susidurti su netinkamu elgesiu (persekiojimu) dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini), pareiškėja nepateikė, o hipotetinio pobūdžio teiginiai (be kita ko, perrašyti iš skundžiamo Migracijos departamento sprendimo ir nesiejami su individualia pareiškėjos situacija) nesudaro pagrindo kitaip vertinti tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Migracijos departamento padarytų išvadų tiek dėl prieglobsčio, tiek dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Atsakovas, vertindamas būtent pareiškėjos situaciją, atsižvelgė tiek į pareiškėjos individualią situaciją, tiek ir bendrą situaciją pareiškėjos kilmės šalyje. Argumentuose, dėstomose apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodyta, kad vertinant netinkamą elgesį (duomenys neskelbtini) bendruomenės narių atžvilgiu, turėtų būti atsižvelgiama į veiksmų sunkumą ir (ar) pasikartojimą – šiuo atveju, gi, pareiškėja nepateikė konkrečių atveju, kai ji iš valstybės institucijų (pareigūnų) pusės patyrė netinkamą elgesį, todėl kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų teisėjų kolegija neturi pagrindo.
33. Pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog asmens, siekiančio įgyti pabėgėlio statusą nurodomas persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių, t. y. rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėja, nors ir nurodė hipotetinio pobūdžio aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini), jų apklausos metu nekonkretizavo, aplinkybių, susijusių su būtent jos persekiojimu ar netinkamu elgesiu iš valstybės institucijų/pareigūnų pusės, nepateikė.
34. Pareiškėja taip pat teigia, kad atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Tačiau pažymėtina, kad Valstybės institucijai, nagrinėjančiai tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti teisės aktuose (Direktyva 2011/95/ES, kuri įgyvendinta Įstatyme ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše): turi būti atsižvelgiama į visus vertintinus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo metu, įskaitant kilmės šalies įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pvz., iš EPPB ir JTVPK (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro) ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams (žr,, pvz., LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3979-624/2021). Be to, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 Aprašo 167 punkte nustatyta, kad, priimdamas sprendimus dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo, Departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant visų pirma: Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų; kitų ES valstybių narių; Europos prieglobsčio paramos biuro; Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos; Europos Tarybos; kitų tarptautinių organizacijų; nevyriausybinių organizacijų; kitų šaltinių. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su atsakovo atliktu tyrimu, ypač įvertinus aplinkybę, kad pareiškėja nepaneigė atsakovo nustatytų aplinkybių, kurios, be kita ko, buvo nurodytos EPPB ataskaitoje. Be to, kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsakovas atliko situacijos pareiškėjos kilmės valstybėje vertinimą (be kita ko, vertino ir situaciją dėl grėsmės (duomenys neskelbtini)). Priešingi hipotetinio pobūdžio ir neapibrėžti pareiškėjos argumentai atmestini.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
36. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o jos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Migracijos departamento, tiek Komisijos sprendimai (be kita ko, apeliacinio skundo argumentų kontekste) priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Milda Vainienė