Administracinė byla Nr. AS-317-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00021-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija 

nustatė:

I.

Pareiškėjai A. P. ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 3SSS-33-(14.35.45.) (toliau – ir Tarnybos Mažeikių skyriaus raštas); 3) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. R8-232-4265 (toliau – ir Administracijos raštas); 4) įpareigoti Tarnybos Mažeikių skyrių vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)” (toliau – ir Nutarimas Nr. 260) bei parengti ir sudaryti 142 kv. m. valstybinės žemės sklypo (kanalizuoto aplinkosaugos pareigūno nurodymu griovio dalį ties sklypo riba (duomenys neskelbtini) šeimos lėšomis ir darbu), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir valstybinės žemės sklypas), pirkimo-pardavimo sutartį su A. P.; 5) netenkinus 4 reikalavimo, įpareigoti atsakovus vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje” (toliau – ir Nutarimas Nr. 1443) ir parengti bei sudaryti 142 kv. m. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su pareiškėja A. P..

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjų patikslintą skundą dėl Administracijos rašto panaikinimo, tačiau netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų A. P. ir A. P. patikslinto skundo reikalavimus, kuriais buvo prašoma panaikinti Tarnybos Mažeikių skyriaus raštą; įpareigoti Tarnybos Mažeikių skyrių vykdyti Vyriausybės Nutarimą Nr. 260 bei parengti ir sudaryti 142 kv. m. valstybinės žemės sklypo (kanalizuoto aplinkosaugos pareigūno nurodymu griovio dalį ties sklypo riba (duomenys neskelbtini) šeimos lėšomis ir darbu), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su A. P.; įpareigoti atsakovus vykdyti Vyriausybės Nutarimą Nr. 1443 ir parengti bei sudaryti 142 kv. m. Valstybinės žemės sklypo (kanalizuoto aplinkosaugos pareigūno nurodymu griovio dalį ties sklypo riba (duomenys neskelbtini) šeimos lėšomis ir darbu), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su pareiškėja A. P., nes skundas paduotas praleidus nustatytą terminą ir šis terminas neatnaujintas, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio nuostatas, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, o dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo (vilkinimo atlikti veiksmus) skundas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 30 straipsniu, administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. 

Teismas nustatė, kad pareiškėjai teismui skundą padavė 2019 m. sausio 5 d. (pagal spaudą ant voko), kadangi pareiškėjų skundas buvo paduotas su trūkumais, todėl jie buvo įpareigoti ištaisyti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Pareiškėjai 2019 m. sausio 31 d. padavė teismui patikslintą skundą prašydami atnaujinti skundo padavimo terminą, panaikinti Tarnybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. raštą ir įpareigoti Tarnybos Mažeikių skyrių vykdyti Vyriausybės Nutarimą Nr. 260 bei parengti ir sudaryti 142 kv. m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su A. P.. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. vasario 5 d. nutartimi išaiškino pareiškėjams, jog pateikiant prašymą atnaujinti terminą, jie turi nurodyti šio termino praleidimo priežastis, pateikti jas patvirtinančius įrodymus ir įpareigojo pareiškėjus pateikti rašytinius įrodymus, susijusius su skundžiamo akto įteikimu, taip pat pateikti kitus įrodymus, jeigu pareiškėjai jų turi, susijusius su praleisto termino skundui paduoti atnaujinimu. 

Teismas nustatė, kad vykdydami teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį, pareiškėjai 2019 m. vasario 19 d. pateikė skundo tikslinimą, kuriame nurodė, jog Tarnybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. raštu neišspręstas ginčo klausimas, o yra tik biurokratinis atsirašinėjimas, vilkinant ginčo sprendimą iš esmės, todėl šio rašto apskundimo terminas, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 2 dalimi, yra du mėnesiai. Susipažinęs su skundžiamo rašto turiniu, teismas nurodė, jog jame nurodyta apskundimo tvarka, t. y. šis Mažeikių skyriaus raštas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad Tarnybos Mažeikių skyriaus raštas yra skundžiamas vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 2 dalimi, t. y. per du mėnesius, nes ji nelaikytinas Tarnybos Mažeikių skyriaus neveikimu. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog Tarnybos Mažeikių skyriaus raštu buvo atsakyta į A. P. skundą, todėl  minėtas raštas yra skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos.

Teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikė jokių rašytinių įrodomų dėl objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per ABTĮ numatytą vieno mėnesio terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. rašto panaikinimo. Teismas darė išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl subjektyvių priežasčių, paties pareiškėjų pasirinkto elgesio modelio, todėl termino skundui dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus rašto paduoti neatnaujino ir dėl šio reikalavimo atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Tarnybos Mažeikių skyrių vykdyti Vyriausybės Nutarimą Nr. 260 bei parengti ir sudaryti 142 kv. m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su A. P.. Kaip alternatyvų ir iš esmės analogišką minėtam reikalavimui, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą įpareigoti atsakovus vykdyti Vyriausybės Nutarimą Nr. 1443 bei parengti ir sudaryti 142 kv. m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su A. P..

III.

Pareiškėjai A. P. ir A. P. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. rašto ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) šį atskirąjį skundą prijungti prie Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. AS-264/2019; 3) sujungti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinę bylą Nr. I-3116-621/2019 su Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-2365-809/2019 ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui; 4) atnaujinti skundo padavimo terminą, pripažįstant, kad Tarnybos Mažeikių skyrius nuo 2000 metų iki 2011 m. gegužės 5 d. dėl teisės aktų netobulumo vilkino sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį su S. Č., o nuo 2011 m. gegužės 5 d. – su A. P..

Pareiškėjai nurodo, jog neginčija, ar Tarnybos Mažeikių skyrius į pateiktą 2018 m. spalio 22 d. skundą laiku neatsakė, bet ginčija tai, kad Tarnybos Mažeikių skyriaus raštas surašytas biurokratiniais ir piktnaudžiavimo metodais, stengiantis išvengti atsakomybės už valstybinės žemės pardavimo procedūrų pažeidimą ir vilkinant sprendimo priėmimą nuo 2000 metų, neatsakyta į skunde keltus klausimus. Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo išsamius nesutikimo su Tarnybos Mažeikių skyriaus raštu motyvus ir akcentuoja, kad valstybinės žemės pardavimo procedūra nėra baigta, A. P. tik 2016 metais, susitvarkiusi po S. Č. mirties paveldėjimo dokumentus, suprato, kad žemė neišpirkta.

Kadangi Tarnybos Mažeikių skyrius savo pareigų neatlieka nuo 2011 m. gegužės 5 d. (nuo Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 nutarimo Nr. 494, kuriuo nustatyta, kad esant Tarnyboje visiems būtiniems dokumentams dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaroma per mėnesį) ir nustatytu laiku per mėnesį iki 2018 m. spalio 22 d. skundo ir iki Tarnybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. rašto neišsprendžia valstybinės žemės perleidimo pareiškėjos nuosavybėn klausimo, toks neveikimas sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį gali būti apskųstas per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigsis įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutarties dalies, kuria, netenkinus pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, atsisakyta priimti pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. rašo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo rašto pobūdį ir pareiškėjų argumentus dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus neveikimo, t. y. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties su A. P. nesudarymo (vilkinimo), kas nurodoma 2018 m. lapkričio 14 d. raštu, darė išvadą, kad skundas dėl tokio pobūdžio rašto teismui turėjo būti paduotas per mėnesį nuo jo įteikimo dienos. Šis raštas nelaikytinas Tarnybos Mažeikių skyriaus neveikimu, nes juo atsakyta į A. P. skundą.  Pareiškėjai su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir pabrėžia, kad skundžiamą Tarnybos Mažeikių skyriaus raštą, t. y. neveikimą, turi teisę apskųsti per 2 mėnesius nuo to momento, kai baigiasi teisės aktuose nustatytas klausimo išsprendimo laikas.  

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jų skundo reikalavimą dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus rašto panaikinimo, pirmiausia pažymi, kad  teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. 

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ prasme atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012). 

Pareiškėjų skundo ir jo patikslinimų turinys patvirtina, kad jie teismo prašė panaikinti Tarnybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. raštą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio rašto, pareiškėjos 2018 m. spalio 22 d. skundo Tarnybos Mažeikių skyriui turinį, sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo raštu viešojo administravimo subjektas išnagrinėjo pareiškėjos 2018 m. spalio 22 d. skundą, atsisakė įgyvendinti A. P. prašymą dėl 142 kv. m ploto valstybinės žemės pardavimo ir nurodė tokio atsisakymo priežastis. Tai reiškia, kad Tarnybos Mažeikių skyrius atliko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatytą pareigą nagrinėti asmenų prašymus ir skundus ir parengė skundžiamą raštą. Vadinasi, pareiškėja iš esmės skundžia Tarnybos Mažeikių skyriaus atsisakymą atlikti veiksmus (t. y. vykdyti pareiškėjos A. P. nurodytos valstybinės žemės pardavimo procedūrą), apie kuriuos ji informuota Tarnybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. raštu, o ne vilkinimą.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka, pagal kurią skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog skundas Tarnybos vadovui paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (18 str. 4 d.). Taigi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

Įvertinusi pareiškėjų keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai skundžia Tarnybos teritorinio padalinio veiksmus, t. y. atsisakymą vykdyti valstybinės žemės pardavimo A. P. procedūrą. Pareiškėjų keliamas ginčas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje apibrėžtą skundų ratą. Todėl darytina išvada, kad dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. rašto skundą pareiškėjai turėjo teikti Tarnybos vadovui, o ne tiesiogiai administraciniam teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai yra tokia tvarka pasinaudoję ir šį raštą apskundę privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šių nustatytų aplinkybių pakanka išvadai, kad neegzistavo būtinų prielaidų kreiptis į administracinį teismą dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. rašto, todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą šioje dalyje. Konstatavus, kad skundo dalies dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. rašto priėmimo klausimas iš esmės išspręstas tinkamai, netenkinamas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą skundui dėl minėto rašto paduoti.

Pareiškėjai atskirajame skunde reiškia procesinio pobūdžio prašymus, t. y. šį atskirąjį skundą prijungti prie Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. AS-264/2019; sujungti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinę bylą Nr. I-3116-621/2019 su Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. I-2365-809/2019 ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėtina, kad administracinė byla Nr. AS-264-438/2019 pagal pareiškėjų atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2365-809/2019 pareiškėjų skundo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, todėl šioje stadijoje pareiškėjų nurodytų administracinių bylų sujungimo ir perdavimo konkrečiam administraciniam teismui klausimas negali būti svarstomas (ABTĮ 68 str. 1 d.).

Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti atskirąjį skundą ir ją panaikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų  A. P. ir A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.