Civilinė byla Nr. e2-1431-1125/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22173-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Vitai Grušienei, Monikai Šulcaitei, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ atstovams direktoriui V. S., advokatui Pauliui Bružui, atsakovui A. P., atsakovo A. P. atstovei advokatei Daliai Bukelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ ieškinį atsakovui A. P. dėl darbo ginčo komisijos sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltusa“ pareikštu ieškiniu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. DGKS-4278 darbo byloje Nr. APS-131-13609/2020 pagal ieškovo A. P. prašymą atsakovei UAB „Baltusa“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas A. P. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. birželio 25 d. dirbo UAB „Baltusa“ vairuotojo pareigose. Viso darbo laikotarpiu, vadovaujantis darbo sutartimi, jam buvo priskaičiuota 8 250 Eur dienpinigių ir 5 489,75 Eur darbo užmokesčio. Be šių sumų, A. P. komandiruotės metu, UAB „Baltusa“ 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. birželio 5 d., 2019 m. birželio 20 d. į banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke ir priklausančią V. S. iš viso pervedė 460 Eur. Ši banko kortelė buvo priskirta automobiliui VOLVO FH16, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ja nurodytomis komandiruočių dienomis naudojosi atsakovas. Jis atitinkamomis dienomis pinigus iš šios sąskaitos pasiėmė grynais pinigais ir panaudojo savoms reikmėms, todėl ši suma buvo užskaityta kaip sumokėtas jam darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Be to, atsakovui 2019 m. spalio 23 d. UAB „Baltusa“ direktorius V. S. asmeniškai išmokėjo 572 Eur sumą, kuri taip pat buvo užskaityta kaip išmokėtajam su darbo santykiais susijusi išmoka, nors buvo netinkamai įforminta, kaip suteikta fizinio asmens V. S. paskola. Teigia, kad UAB „Baltusa“ yra pilnai atsiskaičiusi su A. P., nes jam buvo sumokėta iš viso 13 932 Eur, todėl Darbo ginčų komisijos priteista 839,75 Eur nepriemokos suma yra paskaičiuota nepagrįstai.
3. Taip pat nurodo, kad atsakovas buvo įdarbintas 8 val. darbui per dieną, 5 dienoms per savaitę. Todėl darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir apmokamas atsakovui būtent darbo sutarties pagrindu, o ne pagal faktiškai išdirbtą laiką. Atsižvelgiant į tai, Darbo ginčų komisija nepagrįstai priteisė 1 246,48 Eur darbo užmokesčio nepriemoką.
4. Atsiliepimu atsakovas A. P. prašo ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 439,75 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei dienpinigius, likusioje dalyje Darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. DGKS-4278 palikti nepakeistą, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodo, kad piniginės lėšos į kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo pervestos kaip avansas, tačiau, kaip matyti iš sąskaitos išklotinės, jis išgrynino 400 Eur, o ne 460 Eur, kaip teigiama ieškinyje.
6. Paaiškina, kad jam būnant komandiruotėje Prancūzijoje įvyko kuro vagystė iš jo vairuojamo automobilio, kurią pastebėjęs jis iškart kreipėsi į policiją. Dalis žalos už pavogtą kurą buvo išskaičiuota iš atsakovo su darbo santykiais susijusių išmokų iškart po komandiruotės, o kita žalos dalis - 572 Eur įforminta paskolos rašteliu ir išskaičiuota iš su darbo santykiais susijusių išmokų už kitą komandiruotę. Taigi, atsakovas pagal šį paskolos raštelį nei ieškovei, nei jos direktoriui nėra skolingas. Be to, prasidėjus COVID-19 pandemijai atsakovas neturėjo galimybės atvykti į įmonę ir pasiimti paskolos raštelio, vėliau apie jį pamiršo, todėl raštelis liko pas ieškovę.
7. Teigia, kad ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovui 722 Eur darbo užmokestį, o darbo sutarties pakeitimu nuo 2020 m. sausio 1 d. – 1 010 Eur darbo užmokestį; darbo laikas - 40 val. per savaitę. Pažymi, kad atsakovui nuolat buvo žymimas 8 val. darbas per dieną, 5 dienas per savaitę, darbas naktį nepažymėtas. Taigi, atsakovo darbo ir poilsio laiką ieškovė apskaitė netinkamai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovo naudai priteistina 1 246,48 Eur dydžio darbo užmokesčio nepriemoka.
8. Be to, tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susitarimo dėl kitokios, nei numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalis, atsiskaitymo tvarkos, t. y. vėlesnio atsiskaitymo, todėl ieškovė įpareigotina išmokėti atsakovui 342,09 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Baltusa“ atstovai direktorius V. S. ir advokatas Paulius Bružas palaikė ieškinį ir prašė tenkinti visiškai.
10. Teismo posėdžio metu atsakovas A. P. ir atsakovo A. P. atstovė advokatė Dalia Bukelienė prašė ieškinį tenkinti iš dalies, sumažinant darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir dienpinigių nepriemoką 400 Eur suma, likusioje dalyje palikti Darbo ginčų komisijos sprendimą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl dalies reikalavimų civilinė byla nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
11. Pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Baltusa“ prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. DGKS-4278 darbo byloje Nr. APS-131-13609/2020.
12. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis).
13. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).
14. Kadangi teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teisme negali būti reiškiamas ir atitinkamai negali būti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Tokiais atvejais teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).
15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme, todėl dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. DGKS-4278 darbo byloje Nr. APS-131-13609/2020, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).
Dėl darbdavio atsiskaitymo su darbuotoju dydžio.
16. DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką).
18. 2020 m. liepos 7 d. Darbo ginčų komisijos sprendimu iš darbdavio UAB „Baltusa“ darbuotojo A. P. naudai nuspręsta išieškoti 839,75 Eur (atskaičius mokesčius) sumą neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei dienpinigių, 551,56 Eur (neatskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemokos už 2019 m. gegužės – 2019 m. gruodžio mėnesius bei 694,92 Eur (neatskaičius mokesčius) darbo užmokesčio nepriemokos už 2020 m. vasario – 2020 m. gegužės mėnesius ir dėl šių sumų, t. y. darbdavio atsiskaitymo ar neatsikaitymo su darbuotoju, byloje yra kilęs ginčas.
19. Darbdavys gindamas savo subjektinę teisę pareikštu ieškiniu iš esmės prašo pripažinti, jog su darbuotoju A. P. yra atsiskaityta ir minėtos sumos atsakovui yra sumokėtos. Atsakovas pripažino, kad 400 sumą gavo kaip avansą, todėl šia suma turi būti mažinama priteistina suma.
20. Darbdavio pareiga mokėti darbuotojui už jo atliktą darbą darbo užmokestį įtvirtinta DK 32 straipsnio 1 dalyje. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
21. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. P. 2019 m. balandžio 4 d. darbo sutarties pagrindu dirbo pas ieškove UAB „Baltusa“ – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (darbo sutarties 1.1. ir 1.2. punktai), darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis – 722 Eur, o darbo sutarties pakeitimu nuo 2020 m. sausio 21 d. – 1 010 Eur. 2020 m. birželio 25 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties).
22. Iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų (atlyginimo žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, banko sąskaitos išrašų) matyti, kad už 2019 m. gegužės mėn. atsakovui buvo priskaičiuota 492,27 Eur darbo užmokesčio (išmokėtina suma – 332,09 Eur); už 2019 m. birželio mėn. – 722 Eur darbo užmokesčio (išmokėtina suma – 487,21 Eur); už 2019 m. liepos mėn. – 156,95 Eur darbo užmokesčio (išmokėtina suma – 105,91 Eur); už 2019 m. rugpjūčio mėn. – 343,81 Eur darbo užmokesčio (išmokėtina suma – 232,01 Eur); už 2019 m. rugsėjo mėn. – 722 Eur darbo užmokesčio (išmokėtina suma – 487,21 Eur); už 2019 m. spalio – 408,09 Eur darbo užmokesčio (išmokėtina suma – 275,38 Eur); už 2019 m. lapkričio mėn. – 722 Eur darbo užmokesčio (išmokėtina suma – 487,21 Eur); 2019 m. gruodžio mėn. – 570 Eur darbo užmokesčio (išmokėtina suma – 384,64 Eur); 2020 m. sausio mėn. atsakovas nedirbo (vadovaujantis atsakovo pasirašytu 2019 m. gruodžio 31 prašymu jam buvo suteiktos nemokamos atostogos), todėl darbo užmokestis nebuvo priskaičiuotas; už 2020 m. vasario mėn. – 1 010 Eur darbo užmokesčio (išmokėtina suma – 681,55 Eur); už 2020 m. kovo mėn. – 1 010 Eur darbo užmokesčio (išmokėtina suma – 611,05 Eur); už 2020 m. balandžio mėn. – 1 010 Eur darbo užmokesčio (išmokėtina suma – 611,05 Eur); už 2020 m. gegužės mėn. – 303 Eur darbo užmokesčio (išmokėtina suma – 183,32 Eur); už 2020 m. birželio mėn. – 1 010 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (išmokėtina suma – 611,12 Eur); visas atsakovui išmokėtinas darbo užmokestis sudaro 5 489,75 Eur.
23. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 2 ir 3 dalimis, darbuotojo komandiruotės metu paliekamas jo darbo užmokestis bei mokami dienpinigiai. Dienpinigių mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 nutarimu Nr. 523 patvirtintas „Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas“. Šio aprašo 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Šalių sudarytoje darbo sutartyje nebuvo sulygta dėl mažesnių, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime numatyti, dienpinigių mokėjimo, tačiau 2019 m. balandžio 4 d. atsakovas pasirašė atskirą sutikimą, kuriame sutiko, kad darbdavys mokės 50 proc. dydžio dienpinigius.
24. Byloje pateikti ieškovės direktoriaus įsakymai, kuriais atsakovas 2019 – 2020 metais buvo siunčiamas į komandiruotes tikslu nugabenti krovinį į paskirtą vietą: 1) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 21 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 649 Eur); 2) laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 30 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 947,50 Eur); 3) laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 6 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 189 Eur); 4) laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 13 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 394,50 Eur); 5) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 30 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 923,50 Eur); 6) laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 16 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 500 Eur); 7) laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 30 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 921 Eur); 8) laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 21 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 663 Eur); 9) laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 29 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 893 Eur); 10) laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 31 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 953,50 Eur); 11) laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 30 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 934,50 Eur); 12) laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 9 d. (buvimo užsienyje trukmė iš viso 9 dienos, išmokėta dienpinigių suma iš viso 281,50 Eur); iš viso atsakovas komandiruotėse praleido 266 dienas, už komandiruotėse būtą laiką priskaičiuota 8 250 Eur dienpinigių.
25. Apibendrinant, pagal pateiktus duomenis matyti, taip pat šalys neginčija, jog atsakovui už visą jo darbo pas ieškovę laikotarpį buvo apskaičiuota 13 739,75 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių (5 489,75 Eur + 8 250 Eur). Iš byloje esančių ieškovės ir atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų nustatyta, kad iš viso atsakovui į jo banko sąskaitą buvo pervesta 12 900 Eur, viso neišmokėta suma 839, 75 Eur, dėl šios sumos byloje kilęs ginčas.
26. Ieškovės teigimu, be minėtų pinigų atsakovui 2019 m. birželio mėn. į banko kortelę AB Šiaulių banke, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią ieškovės direktoriui, buvo pervesta 460 Eur, kuriuos atsakovas komandiruotės metu panaudojo savo reikmėms. Byloje pateiktas ieškovės direktoriaus 2019 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. 01-02 patvirtina, kad minėta kortelė buvo priskirta atsakovo vairuojamam vilkikui, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, atsakovas pripažino, kad 400 Eur jam buvo išmokėti kaip avansas, todėl sutinka, jog priteistina suma būtų mažinama 400 Eur suma ir priteistina 439, 75 Eur neišmokėta suma.
27. Be to, ieškovė nurodo, kad pagal 2019 m. spalio 23 d. skolos raštelį atsakovui buvo paskolinta 572 Eur suma, kuri taip pat buvo užskaityta kaip atsakovui mokėtina su darbo santykiais susijusi išmoka.
28. Pažymėtina, kad įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Taigi, esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.
29. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto 2019 m. spalio 23 d. skolos raštelio, nors ieškovė įrodinėdama paskolinius santykius nepateikė skolos raštelio vertimo, tačiau iš jo matyti, kad atsakovas iš ieškovės direktoriaus, kaip fizinio asmens, paskolino 572 Eur ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2020 m. rugpjūčio 30 d.
30. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl darbdavio galutinio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju, todėl aplinkybė, kad darbutojui buvo paskolinti pinigai ir tarp direktoriaus ir atsakovo susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, neeliminuoja darbdavio pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju kaip to reikalauja darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Be to, pati ieškovė nurodo, kad minėta suma nebuvo tinkamai įforminta, todėl laikytina kaip fizinio asmens V. S. paskola.
31. Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, pripažintina, kad iš ieškovės atsakovui priteistina iš 839, 75 Eur ginčijamos sumos likusi 439,75 Eur suma (suma nurodyta po mokesčių).
Dėl perskaičiuoto darbo užmokesčio už faktiškai dirbtą laiką.
32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinto „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo“ 18 punktu, kelių transporto priemonių, išskyrus tas, kurioms netaikomas reglamentas (EB) Nr. 561/2006, vairuotojų darbo laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių priemonių: registravimo įranga - tachografai; eismo tvarkaraščiai, sudaryti vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsniu, ir vairuotojo darbo (pamainų) grafikas (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir autobusuose neįrengti tachografai); identifikavimo kortelės, naudojamos darbo ir poilsio laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose, išduodamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko nustatyta tvarka.
33. Iš pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad atsakovui nuolat buvo žymimas 8 val. darbas per dieną, 5 dienas per savaitę, darbas naktį atsakovui nepažymėtas. Iš pateiktų identifikavimo kortelės duomenų matyti, kad atsakovo faktiškai dirbtas laikas neatitinka darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyto laiko.
34. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, 2019 m. gegužės mėn. atsakovas faktiškai dirbo 132 val. 24 min. (132,40 val.), tačiau darbo užmokestis buvo sumokėtas už 120 val.; 2019 m. birželio mėn. - 232 val. 41 min. (232,68 val.), tačiau sumokėta už 152 val.; 2019 m. liepos mėn. - 62 val. 52 min. (62,87 val.), sumokėta už 40 val.; 2019 m. rugpjūčio mėn. - 50 val. 01 min. (50,17 val.), sumokėta už 80 val.; 2019 m. rugsėjo mėn. - 216 val. 38 min. (216,63 val.), sumokėta už 168 val.; 2019 m. spalio mėn. - 67 val. 49 min. (67,82 val.), sumokėta už 104 val.; 2019 m. lapkričio mėn. - 200 val. 35 min. (200,58 val.), sumokėta už 160 val.; 2019 m. gruodžio mėn. - 108 val. 14 min. (108,23 val.), sumokėta už 120 val.; 2020 m. vasario mėn. - 185 val. 28 min. (185,47 val.), sumokėta už 160 val.; 2020 m. mėn. kovo mėn. - 197 val. 50 min. (197,83 val.), sumokėta už 168 val.; 2020 m. balandžio mėn. - 204 val. 48 min. (204,80 val.), sumokėta už 168 val.; 2020 m. gegužės mėn. - 71 val. 43 min. (71,72 val.), sumokėta už 48 val.
35. Apibendrinant, 2019 m. gegužės - gruodžio mėn. atsakovas faktiškai išdirbo 1 071,38 val., jam buvo apmokėta už 944 val., o 2020 m. vasario - gegužės mėn. atsakovas faktiškai išdirbo 659,82 val., tačiau jam buvo apmokėta už 544 val.
36. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-686 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2019 metų metinius vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 166,80 darbo valandos (įsakymo 1.2.1 punktas).
37. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2020 metų metinius vidutinio mėnesio darbo valandų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 168,20 darbo valandos (įsakymo 1.2.1 punktas).
38. Taigi, pagal nurodytus duomenis matyti, kad darbo ginčų komisijos apskaičiuota atsakovui mokėtina suma, kuri viso sudaro 551,56 Eur (722 Eur / 166,80 val. (metinis vidutinis darbo valandų skaičius per mėnesį 2019 m.) x (1 071,38 val. - 944 val.)), neatskaičius mokesčių, už 2019 m. gegužės - gruodžio mėn., bei 694,92 Eur (1 010 Eur / 168,20 val. (metinis vidutinis darbo valandų skaičius per mėnesį 2020 m.) x (659,82 val. - 544 val.)), neatskaičius mokesčių, už 2020 m. vasario - gegužės mėn., teisinga.
39. Apibendrinant darytina išvada, kad ieškovė netinkamai apskaitė atsakovo darbo ir poilsio laiką, todėl iš ieškovės atsakovo naudai pritestina 551,56 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio nepriemoką už 2019 m. gegužės - gruodžio mėn., bei 694,92 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokesčio nepriemoką už 2020 m. vasario - gegužės mėn.
Dėl netesybų priteisimo.
40. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
41. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 punkte nustatyta, kad apraše vartojama sąvoka „vidutinis darbo užmokestis“ suprantama kaip vidutinis tarnybinis atlyginimas pagal Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 7 dalį, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, vidutinis valandinis darbo užmokestis ir vidutinis darbo užmokestis už darbo dieną (toliau – vidutinis dieninis darbo užmokestis). Aprašo 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų - skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.
43. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis).
44. Nors ieškovė, darbdavė UAB „Baltusa“ tiek Darbo komisijos, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi buvo įpareigota pateikti pažymą apie atsakovo A. P. vidutinį darbo užmokestį, kurioje būtų nurodytas atsakovo A. P. vienos valandos, vienos dienos ir vieno mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintą Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, šio įpareigojimo darbdavė neįvykdė. Darbo ginčų komisija nustatė, kad atsakovo vidutinis dieninis darbo užmokestis – 48,87 Eur (neatskaičius mokesčių), šio sumos nei ieškovė, nei atsakovas neginčijo, teismas, ieškovei neįvykdžius teismo įpareigojimo, vadovaujasi nustatyta suma.
45. Pažymėtina, kad DK 147 straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.
46. Kaip minėta, netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos 2020 m. birželio 25 d. ir negali būti didesni nei už 6 mėnesius. Teismo sprendimo priėmimo metu šis 6 mėnesių terminas jau suėjęs. Šiuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl atsakovui taikytinos sankcijos dydžio, yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes: faktiniai ieškovės ir atsakovo darbo santykiai truko nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. birželio 25 d. Ieškovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 694,92 Eur ir 551,56 Eur neatskaičius mokesčių bei 439,75 Eur po mokesčių, todėl priteisti įstatymo nustatytą sankciją už uždelstą atsiskaityti laiką taikant šešių mėnesių terminą, teismo vertinimu, būtų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, teismo vertinimu netesybos mažintinos priteisiant netesybų sumą už vieną mėnesį.
47. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. A1-767 „Dėl metinių vidutinio mėnesinio darbo dienų ir vidutinio mėnesinio darbo valandų skaičių 2020 metais patvirtinimo“ nustatyta, kad 2020 metų metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei – 21,1 darbo dienos (įsakymo 1.1.1 punktas). 1 031,16 Eur netesybų suma apskaičiuota pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas (48,87 Eur x 21,1 darbo dienos (metinis vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį 2020 m.) x 1 mėn.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, atsakovui priteistina 1 031,16 Eur netesybų suma prieš mokesčius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
48. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patyrė 55 Eur bylinėjimosi išlaidų (55 Eur žyminio mokesčio), o atsakovas – 350 Eur, todėl patenkinus 16,47 proc. visų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 9,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 292,36 Eur.
49. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. DGKS-4278 darbo byloje Nr. APS-131-13609/2020.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Baltusa“, j. a. k. 303234303, yra sumokėjusi atsakovui A. P., gim. (duomenys neskelbtini) iš ginčijamos 839, 75 Eur sumos 400 Eur sumą.
Priteisti atsakovui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), 439,75 Eur neišmokėto galutinio atsiskaitymo (suma nurodyta po mokesčių), 551,56 Eur, (suma nurodyta prieš mokesčius), darbo užmokesčio nepriemoką už 2019 m. gegužės - gruodžio mėn., 694,92 Eur, (suma nurodyta prieš mokesčius), darbo užmokesčio nepriemoką už 2020 m. vasario - gegužės mėn., 1 031,16 Eur netesybų (suma nurodyta prieš mokesčius), 292,36 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“, j. a. k. 303234303.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltusa“, j. a. k. 303234303, 9,05 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. P., gim. (duomenys neskelbtini).
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė