Civilinė byla Nr. e2-220-910/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01155-2023-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. pareiškimą iškelti atsakovei uždarajai akcijai bendrovei „Edus“ bankroto bylą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. A. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Edus“ (toliau – atsakovė, bendrovė) iškelti bankroto bylą, nes atsakovė yra nemoki.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2004 metais paskolino atsakovei 725 284 Eur, kuriuos pareikalavo grąžinti per 30 dienų nuo 2023 m. gegužės 23 d. pranešimo įteikimo, tačiau atsakovė skolos negrąžino. Šiuo metu bendrovė yra skolinga 674 023,35 Eur paskolos ir 651 527,82 Eur palūkanų. Ieškovas žinojo, kad jis yra UAB „Edus“ akcininkas, tačiau 2022 metais paaiškėjo, jog dėl nežinomų priežasčių jis nėra bendrovės akcininkas, o jo paskola nebefiksuojama bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose. Pažymėjo, kad paskola buvo suteikta nesudarius rašytinės paskolos sutarties. Bendrovė neturi nekilnojamojo turto, dirba nuostolingai, yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Edus“ bankroto bylą.
4. Teismas, įvertinęs atsakovės 2023 m. pelno (nuostolio) ataskaitą, nustatė, kad 2023 metais bendrovės pardavimo pajamos buvo 25 645 Eur, bendrasis pelnas – 20 249 Eur, atsakovė patyrė 13 597 Eur nuostolį. Iš 2023 m. balanso nustatė, kad bendrovė turi 18 Eur vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 19 010 Eur. Įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, teismas nustatė, kad atsakovė 2024 m. sausio 21 d. nebuvo skolinga valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetams, pinigų fondams. Iš viešai prieinamos informacijos – www.rekvizitai.lt nemokamos ataskaitos apie UAB „Edus“ – teismas nustatė, kad atsakovė neturi skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Remdamasis viešai prieinama informacija, teismas nustatė, kad bendrovėje 2024 m. vasario 5 d. dirbo 5 darbuotojai, už kuriuos mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Įvertinęs atsakovės į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras, bendrovės sąskaitos išrašų duomenis laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d., teismas pažymėjo, kad atsakovė turi nuolatinių užsakymų, su ja yra atsiskaitoma, ir padarė išvadą, jog bendrovė vykdo veiklą ir yra gyvybinga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantas (ieškovas) M. A. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir bylą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismo išvada, kad atsakovė yra moki, nes, nors patyrė nuostolį, tačiau vykdo veiklą, prieštarauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatoms ir aktualiai teismų praktikai. Pagal atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus atsakovė yra visiškai nemoki, jos būklė atitinka vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje iš numatytų sąlygų – bendrovės įsipareigojimai viršija turtą, be to, įsipareigojimai jos turtą viršija 1 000 kartų. Nenustatyta nė vieno iš JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų atvejų, kada bankroto byla nėra keliama.
5.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė yra gyvybinga, nes yra išrašiusi PVM sąskaitų faktūrų ar sudariusi sutarčių. Pagal teismų praktiką gautinos sumos preziumuojamos kaip turtas, kuriuo juridinis asmuo nedisponuoja, nebent įrodoma kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-561-370/2022). Sąskaitos faktūros išrašymas nesukuria prievolės ją gavusiam asmeniui ją apmokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-528-450/2020).
5.3. Teismas ignoravo ieškovo ne mažesnį nei 1 325 551,17 Eur finansinį reikalavimą, nevertino atsakovės galimybės atsiskaityti su ieškovu.
6. Atsakovė UAB „Edus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovas nėra bendrovės kreditorius, jo nurodoma skola nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Priešingai nei teigia apeliantas, 1 325 551,17 Eur finansinis reikalavimas niekada nebuvo užfiksuotas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose. Ieškovo santykiai su bendrove baigėsi prieš 15 metų. Kai nėra išsaugotų senesnių nei 10 metų finansinių dokumentų, neįmanoma nustatyti nei šių santykių apimties, nei asmenų tarpusavio atsiskaitymo laiko.
6.2. Priešingai nei nurodo apeliantas, jis yra pateikęs 2004 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą valstybės įmonei Registrų centrui, kuriame nurodyta, kad bendrovėje yra 4 akcininkai. Taigi apeliantas nebuvo vienintelis akcininkas ir prieš 19–20 metų buvęs bendrovės įsipareigojimas vienam iš akcininkų nepatvirtina, kad toks įsipareigojimas buvo būtent apeliantui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovei UAB „Edus“ bankroto bylą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis yra pagrindas iškelti atsakovei nemokumo (bankroto) bylą.
Dėl atsisakymo iškelti UAB „Edus“ bankroto bylą (ne)pagrįstumo
10. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi pagrindinė bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo sąlyga yra jo nemokumas, kita būtina sąlyga – jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Tai reiškia, kad, nenustačius šių sąlygų visumos, bankroto bylą juridiniam asmeniui negali būti keliama.
11. JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti trys atvejai, kada teismas atsisako iškelti bankroto bylą. Teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas); 2) juridinis asmuo nėra nemokus (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas); 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
12. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad, sprendžiant dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, esminis dalykas yra juridinio asmens nemokumo nustatymas. Nenustačius juridinio asmens nemokumo, bankroto byla negali būti keliama.
13. Nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Vadinasi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-421/2020).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovei UAB „Edus“ nemokumo (bankroto) bylą, atsisakymą motyvuodamas tuo, kad atsakovė yra veikianti bendrovė ir nėra nemoki. Apeliantas su šia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad atsakovė yra nemoki, jos įsipareigojimai viršija turimą turtą, be to, teismas, spręsdamas dėl atsakovės nemokumo, ignoravo apelianto finansinį reikalavimą.
16. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Sprendžiant šį klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai; JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Būtent įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
17. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovės turtinę padėtį ir vykdomą veiklą, atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šia teismo išvada nesutikti.
20. Pažymėtina tai, kad teismas, spręsdamas dėl nemokumo bylos iškėlimo, juridinio asmens finansinę būklę vertina bylos iškėlimo metu. Sprendžiant dėl juridinio asmens (ne)mokumo nustatymo, reikšmingos aplinkybės yra veiklos, mokestinių prievolių, darbo užmokesčio bei atsiskaitymų su kreditoriais vykdymas ir pan. Jau nurodyta, kad būtinas negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas yra sistemiškumas, t. y. juridinio asmens prievolių nevykdymas turi būti tęstinio pobūdžio.
21. Iš byloje esančio 2022 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad bendrovės įsteigta 2004 m. liepos 22 d.; jos vadovas nuo 2020 m. gruodžio 7 d. yra N. S. (1 t., b. l. 58). Bendrovės balanso už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendrovė turėjo 18 Eur vertės turto, nuosavas kapitalas – 18 992 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 19 010 Eur; nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis – 18 Eur (1 t., b. l. 181-182). Iš bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. matyti, kad bendrovės paradavimų pajamos – 25 645 Eur, pardavimų sąnaudos – 5 396 Eur, bendrasis pelnas – 20 249 Eur; bendrosios ir administravimo sąnaudos – 33 827 Eur, palūkanos ir kitos panašios sąnaudos – 19 Eur, grynasis pelnas – 13 597 Eur (1 t., b. l. 183). Bendrovės 2024 m. sausio 5 d. balanso duomenimis, bendrovės turto vertė – 218 Eur, nuosavas kapitalas – 19 152 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 19 370 Eur; nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis – 218 Eur (1 t., b. l. 184). Iš bendrovės 2024 m. sausio 5 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovės pardavimų pajamos – 200 Eur, bendrasis pelnas – 200 Eur, bendrosios ir administravimo sąnaudos – 360 Eur, grynasis pelnas (nuostoliai) – 160 Eur (1 t., b. l. 185).
22. Atsakovė į bylą pateikė 2024 m. sausio 5 d. pažymą dėl įsiskolinimų, kurioje nurodyta, kad bendrovė turi vieną debitorių, kuris bendrovei skolingas 200 Eur, ir vieną kreditorių, kuriam bendrovė skolinga 360 Eur (1 t., b. l. 179). Byloje esanti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitymo su valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetais, pinigų fondais pažyma patvirtina, kad atsakovė 2024 m. sausio 21 d. buvo atsiskaičius su valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetais, pinigų fondais (2 t., b. l. 15). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 25 d. pažyma apie įsipareigojimų įvykdymą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovė įsipareigojimus, susijusius su valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir (ar) palūkanų mokėjimu, yra įvykdžiusi (2 t., b. l. 16-17).
23. Atsakovė taip pat pateikė į bylą jos išrašytas sąskaitas faktūras: 2023 m. rugpjūčio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 330 Eur; 2023 m. liepos 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 000 Eur; 2023 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Eur; 2023 m. gruodžio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 225 Eur; 2024 m. sausio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 220 Eur; 2023 m. lapkričio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 250 Eur; 2023 m. rugsėjo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 150 Eur; 2023 m. balandžio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 700 Eur; 2023 m. spalio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 900 Eur (2 t., b. l. 18-26). Byloje yra pateikta pažyma dėl darbo užmokesčio ir mokesčių apskaičiavimo už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 27). Byloje esantys atsakovės sąskaitų išrašai patvirtina pinigų išmokėjimą (2 t., b. l. 28-31). Į bylą yra pateikta atsakovės su klientu 2024 m. sausio 21 d. sudaryta remonto darbų sutartis (2 t., b. l. 32-33).
24. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. sausio 17 d. atsakovo atžvilgiu nebuvo vykdomų priverstinių išieškojimų. Turto arešto aktų registro duomenims, 2024 m. sausio 17 d. atsakovės atžvilgiu nebuvo įregistruota turto arešto aktų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės atžvilgiu nėra iškeltų bylų. Viešai prieinamais draudėjų duomenimis, 2024 m. kovo 14 d. bendrovėje dirbo 6 apdrausti asmenys, bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebuvo skolinga (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
25. Apelianto argumentas, kad bendrovė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija turtą, vertintinas kaip stokojantis pagrįstumo. Tokią savo poziciją apeliantas grindžia bendrovės 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuose iš tiesų yra nurodyta, kad bendrovės turimo turto vertė – 18 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 19 010 Eur. Tačiau jau pažymėta, kad juridinio asmens balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti jo mokumą. Dėl juridinio asmens mokumo sprendžiama ne tik pagal finansinės atskaitomybės duomenis, bet ir remiantis kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė į bylą duomenis, kurių analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad bendrovė vykdo veiklą, be pradelsimo atsiskaito tiek su darbuotojais, tiek su valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetais, tiek su kitais kreditoriais (turi tik vieną kreditorių, kuriam skolinga 360 Eur) (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Nustatytų aplinkybių kontekste kaip nepagrįsti vertintini atskirojo skundo argumentai, kad gautinos sumos nelaikytinos turtu, kad sąskaitų išrašymas nepatvirtina prievolės buvimo. Atsakovės į bylą pateiktos sąskaitos įrodo, kad atsakovė nuolat gauna užsakymų bei juos vykdo. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo abejoti pateiktų sąskaitų tikrumu.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė vykdo veiklą, samdo darbuotojus, moka darbo užmokestį, sudarinėja sutartis su klientais, gauna pajamas, tinkamai vykdo mokestines prievoles (neturi skolų valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetams bei pinigų fondams), bendrovės atžvilgiu nėra vykdoma priverstinių išieškojimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų reikšmingų pradelstų įsipareigojimų. Esant tokiems bylos duomenims, nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad atsakovė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai viršija turto vertę (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą bankroto byla negali būti keliama bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, kitus bylos duomenis apie bendrovės vykdomą veiklą, finansinius rodiklius, bendrovės įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar kad nebūtų perspektyvos atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti bendrovės finansinę būklę.
29. Aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog bendrovė yra gyvybinga, nėra nemoki, todėl nėra pagrindo iškelti jai bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad bankroto bylos iškėlimas atsakovei, vykdančiai veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui. Nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas bendrovės veiklos išsaugojimui.
30. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo finansinį reikalavimą, nevertino atsakovės galimybių atsiskaityti su apeliantu. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
32. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas pareiškėjui. Taigi fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, kad turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017; 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1549-381/2020; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-881/2022; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-935-798/2023).
33. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas savo reikalavimą atsakovei grindžia paskolos teisiniais santykiais, nurodydamas, jog 2004 m. sumokėjo už bendrovės įsigyjamą turtą 500 000 Eur bei suteikė bendrovei 1 600 000 Lt paskolą, kurios bendrovė negrąžino. Šiems santykiams pagrįsti apeliantas pateikė sąskaitos išrašus, 2004 m. rugpjūčio 20 d. sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą, 2004 m. liepos 20 d. preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, 2010 ir 2011 m. bendrovės apyvartos žiniaraščius, 2008 m. sausio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriuose užfiksuota atsakovės 2 327 267,84 Lt skola apeliantui, 2008 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad bendrovė pagal akcininkų sprendimą yra gavusi 2 375 219 Lt paskolą, kurią įsipareigojo grąžinti per penkerius metus (1 t., b. l. 7-128).
34. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nurodydamas, kad neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas turi teisę inicijuoti nemokumo procesą kaip kreditorius (1 t., b. l. 129-131). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos nutartį panaikino ir perdavė apelianto pareiškimo atsakovei dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad apelianto į bylą pateikti duomenys buvo pakankami pirmosios instancijos teismui spręsti, jog pareiškėjas yra potencialus atsakovės kreditorius, turintis teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau taip pat nurodė, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo arba atsisakymo iškelti bankroto bylą klausimą, dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo nesprendžia, nes faktas, ar pareiškėjas yra atsakovės kreditorius, ar jo reiškiamas finansinis reikalavimas yra pagrįstas, galės būti nustatytas išnagrinėjus šio potencialaus kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą tuo atveju, jeigu bendrovei būtų iškelta bankroto byla (JANĮ 42 straipsnis) (1 t., b. l. 147-151).
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, sprendžiant bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimą, apeliantas yra vertinamas kaip potencialus kreditorius, kurio finansinio reikalavimo atsakovė nepripažįsta. Kadangi bankroto bylos kėlimo stadijoje nėra sprendžiama dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės mokumą, neturėjo pagrindo vertinti atsakovės galimybių atsiskaityti su apeliantu.
36. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei UAB „Edus“ bankroto bylą, nes nustatė JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą aplinkybę – kad atsakovė nėra nemoki.
37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą (atsisakymą iškelti bankroto bylą) reglamentuojančias teisės normas, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės mokumo. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti apskųstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Ribokaitė